Civilinė byla Nr. 2-1674/2014

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00498-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Auteks“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 10 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo BVBA „XDL Group“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-2121-390/2014 pagal ieškovo BVBA „XDL Group“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Auteks“ dėl žalos atlyginimo (tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „A. M. transportas“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, S. P.), ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir pagrįstumo.

Ieškovas BVBA „XDL Group“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Auteks“ 621 003,34 Lt nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas taip pat prašė areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis 621 003,34 Lt sumai. Ieškovas nurodė, kad reikalavimo suma atsakovui itin didelė, ypač atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neturi nekilnojamojo turto. Be to, atsakovas neatlygino net dalies žalos, nors, bendraudamas su ieškovu, visą laiką sutiko atlyginti dalį ieškovo reikalavimo. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad atsakovas piktybiškai vengia įvykdyti prievoles arba turi mokumo problemų. Be to, dėl to paties įvykio nukentėjo ne tik ieškovas, todėl tikėtina, kad artimiausiu metu atsakovui bus pareikštas ir kitas ieškinys, o tai gali apsunkinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas užsiima krovinių pervežimais, t. y. viena iš labiausiai ekonomiškai pažeidžiamų veiklų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 10 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino: 621 003,34 Lt reikalavimo ribose areštavo atsakovui UAB „Auteks“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bankuose ir / ar turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims.

Teismo vertinimu, ieškinyje išdėstytų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų preliminarus vertinimas leidžia manyti, kad ieškovui palankus sprendimas gali būti priimtas. Duomenų apie atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą teismui nepateikta. Teismas pažymėjo, kad teismų praktika rodo, jog didelė reikalavimo suma savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ji gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytus motyvus, rašytinius įrodymus bei aplinkybę, kad ieškovo reikalavimas yra piniginio pobūdžio, ieškinio suma yra didelė, nusprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio dydžio ribose, nes yra reali grėsmė manyti, jog atsakovui sužinojus apie ieškinį, gali būti bandoma paslėpti, parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti turtą, o atsakovui perleidus turtą sąžiningiems tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinus šį turtą, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Auteks“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį, o ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka šalių lygiateisiškumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principų, nes atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, kad patenkinus ieškinį būtų galima atsiskaityti su ieškovu. Atsakovas yra pelningai veikianti ir moki įmonė, jo turtas nėra areštuotas. Taigi ieškiniu prašoma priteisti suma yra sąlyginai nedidelė, atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatlieka savo funkcijos, o daro žalą atsakovui, nes kenkiama atsakovo reputacijai ir geram įmonės vardui.
2. Atsakovas užsiima tarptautiniais ir vietiniais pervežimais bei transporto priemonių prekyba. Iš atsakovo balanso matyti, kad pirktos prekės, skirtos parduoti, yra 1 011 626 Lt sumai šiais metais. Antstoliui areštavus parduoti skirtą produkciją, atsakovas patirs neproporcingai didelius nuostolius. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali tapti atsakovo nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastimi.
3. Ieškovo argumentas dėl atsakovo veiklos pažeidžiamumo atmestinas, nes atsakovas yra apsidraudęs savo veiklos civilinę atsakomybę. Ieškovo ieškinyje nurodytas įvykis įvyko apdraustu laikotarpiu. Maksimali draudimo suma yra 2 100 000 Lt – beveik keturis kartus didesnė nei ieškinio suma.

Ieškovas BVBA „XDL Group“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių gerą, stabilią atsakovo finansinę padėtį. Atsakovo su skundu pateikti balansinio turto vertės duomenys bei įmonės turimo turto ir įsipareigojimų santykis leidžia teigti, kad yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, o didžiąją dalį įmonės valdomo turto sudaro trumpalaikis turtas. Abejotina, ar įmonė, užsiimanti rizikingu ir ekonominiams pasikeitimams itin jautria pervežimų veikla, turėdama daug trumpalaikio turto (ir neturėdama ilgalaikio turto) galės tinkamai ir laiku įvykdyti įsipareigojimus, nes per vienerius metus gautinos sumos sudaro net 10 457 671 Lt (iš 17 915 123 Lt trumpalaikio turto). Didžiąją dalį ilgalaikio turto sudaro transporto priemonės. Transporto priemonės, naudojamos tarptautinių krovinių pervežime, pasižymi didelėmis amortizacinėmis išlaidomis, tai lemia dideles veiklos sąnaudas ir šio turto balansinė vertė, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, ženkliai mažėja. Be to, atsakovas turi didelių finansinių įsipareigojimų ir atsakovo trumpalaikiai įsipareigojimai, lyginant su ankstesniais metais, ženkliai išaugo. Vertinant atsakovo finansinius duomenis neatsiejamai būtina vertinti ir atsakovo vykdomos veiklos, kuri yra rizikingesnė nei kitos panašios ūkio veiklos, pobūdį, o vertinant atsakovo gebėjimą įvykdyti reikalavimus būtina vadovautis aukštesniais kriterijais. Tai, kad ieškinio suma yra didelė atsakovui, patvirtina ta aplinkybė, jog atsakovas neatlygino nė dalies žalos, nors visą laiką sutiko atlyginti dalį (55 000 EUR) ieškovo reikalavimo. Tai leidžia manyti, kad atsakovas piktybiškai vengia prievolės įvykdymo ir gali imtis veiksmų savo turtui paslėpti.
2. Atsakovas neįrodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Antstolis areštavo 3 transporto priemones, kurių bendra vertė yra 622 000 Lt. Šiomis transporto priemonėmis atsakovas gali naudotis, jas eksploatuoti, taigi  pritaikytos priemonės nevaržo atsakovo labiau negu reikia tikslui pasiekti. Antstolis neareštavo piniginių lėšų, atsakovo turimos produkcijos. Areštuotos atsakovui priklausančios transporto priemonės ir tai tiesioginei atsakovo veiklai nesukelia jokių neigiamų padarinių, o taip pat negali privesti atsakovo prie nemokumo.
3. Civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymas negarantuoja, kad išmoka bus išmokėta ir / ar veiksmai bus pripažinti draudžiamuoju įvykiu. Didelė tikimybė, kad draudikas atsisakys mokėti draudiminę išmoką, ypač, kai atsakovas iš draudiko jau gavo atsakymą nagrinėjamą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Iš atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų matyti, kad iš esmės ginčas kilo dėl to, ar nagrinėjamu atveju 621 003,34 Lt ieškinio suma yra didelė atsakovui ir yra grėsmė, jog galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti ir per se nesudaro pagrindo automatiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas kiekvienu atveju privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009).

Iš atsakovo su atskiruoju skundu pateiktų jo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, kuriuos apeliacinės instancijos teismas priima, nes atsakovas neturėjo galimybės jų pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą atsakovui nepranešta (CPK 147 straipsnio 1 dalis), matyti, kad atsakovas turi ilgalaikio turto už 4 447 528  Lt, iš jų 4 228 059 Lt sudaro transporto priemonės, kurios, atsižvelgiant į atsakovo vykdomą veiklą, yra nuolat eksploatuojamos. Likusią dalį atsakovo turimo ilgalaikio turto sudaro programinė įranga (159 555 Lt) ir kitas materialus turtas (59 914 Lt). Atsakovas taip pat turi 13 467 595 Lt trumpalaikio turto, iš kurio 1 011 626 Lt sudaro pirktos prekės skirtos perparduoti, o 10 457 671 Lt yra per vienerius metus gautinos sumos (5 019 394 Lt sudaro pirkėjų įsiskolinimas). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Pagal 2014 m. birželio 30 d. balansą per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 9 654 125 Lt. Atsakovas turi 910 126 Lt grynojo pelno (2014 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita). Per 2013 metus jis patyrė 5 151 696 Lt veiklos sąnaudų.

Atsakovas yra apsidraudęs vežėjų kelių transporto ir ekspeditorių atsakomybės draudimu, draudimo suma vienam įvykiui – 1 100 000 Lt. Tačiau draudimo apsauga galioja atliekant pervežimus tik draudimo liudijimo priede nurodytomis transporto priemonėmis.

Iš atsakovo ir ieškovo susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad atsakovas, kaip pagrindinis vežėjas, iš esmės pripažino, jog pagal 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR konvenciją) jis yra atsakingas už įvykį, kartu nurodydamas, kad savo ruožtu atsakovas reikštų reikalavimus kitai įmonei (UAB „A. M. transportas“), kurios transporto priemone buvo vežamas krovinys iš Kauno į Klaipėdą (kur krovinys buvo prarastas), ir pasiūlydamas ieškovui pateikti ieškinį iškart minėtai įmonei.

Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-12246-775/2014 pagal ieškovo UAB „A. M. transportas“ ieškinį atsakovui UAB „Auteks“ dėl vežimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Iš šioje byloje kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikto ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-12246-775/2014 turinio matyti, kad UAB „A. M. transportas“ nesutinka prisiimti atsakomybės už šioje byloje nagrinėjamą įvykį. Taigi akivaizdu, kad UAB „A. M. transportas“  savanoriškai neatlygins nuostolių nei UAB „Auteks“, nei BVBA „XDL Group“.

Turto arešto aktų registro duomenimis, pagal skundžiamą teismo nutartį ir antstolio turto aprašą, areštas įregistruotas trims transporto priemonėms, įvertintoms bendrai 622 000 Lt sumai. Be to, atsakovui yra įregistruotas turto arešto aktas ir kito kreditoriaus (UAB „LCG“) naudai 139 200 Lt sumai.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, taip pat išnagrinėjęs visas byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, inter alia tai, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, o 82 procentus viso jo turimo turto sudaro transporto priemonės (kurių vertė, jas eksploatuojant, nuolat mažėja) ir per vienerius metus gautinos sumos (dėl kurių realių gavimo galimybių įrodymų byloje nėra), taip pat į tai, kad draudimo liudijimo buvimas savaime negarantuoja, jog draudimo išmoka bus išmokėta, įvertinus ir pakankamai didelę net pelningai veikiančiai įmonei 621 003,34 Lt ieškinio sumą bei rizikingą atsakovo vykdomą veiklą, ypač priklausomą nuo įvairių ekonominių rodiklių, bei tą aplinkybę, jog atsakovas, dar 2014 m. balandžio 2 d. elektroniniame laiške ieškovui pripažinęs savo atsakomybę už įvykį, iki šiol neatlygino net dalies ieškovo patirtų nuostolių ir nesiėmė jokių kitų veiksmų, užtikrinančių ieškovo nuostolių atlyginimą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvadą, jog egzistuoja grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad, taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).

Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada tam tikru mastu varžo asmens teises, tačiau tai savaime nereiškia, kad ieškovo reikalavimams užtikrinti pritaikytas atsakovo turto areštas neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nutarė pirmiausia areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik šio turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti atsakovo pinigines lėšas. Turto arešto aktų registro duomenimis, pagal antstolio turto aprašą areštuotas atsakovui priklausantis kilnojamasis turtas – transporto priemonės ieškinio sumos ribose. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad šiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo sutrikdyta atsakovo veikla bei galimybė konkuruoti su kitais juridiniais asmenimis (CPK 178, 185, 314, 338 straipsniai), tuo labiau, jog atsakovas turi apyvartinių lėšų, daugiau transporto priemonių, o areštuotomis transporto priemonėmis atsakovas gali naudotis. De facto pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nereikalaujama pervesti tam tikros sumos, neareštuotos lėšos sąskaitose, o tik siekiama stebėti atsakovo turtą, nurodytą turto apraše. Be to, byloje nėra duomenų, įrodančių, jog areštuotos būtent parduoti skirtos transporto priemonės, o šioms aplinkybėms pasitvirtinus, atsakovas gali pasinaudoti CPK 146 straipsnyje nustatytu atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutu.

Atmestinas ir atsakovo argumentas, kad laikinosios apsaugos priemonės kenkia atsakovo reputacijai ir geram įmonės vardui, kadangi, kaip jau buvo minėta, atsakovui įregistruotas ir kitas turto arešto aktas, be to, atsakovas, siekdamas apsaugoti jo gerą vardą ir manydamas, kad jo turtinė padėtis yra pakankamai gera, galėjo imtis atitinkamų veiksmų ieškovo reikalavimams užtikrinti, pavyzdžiui, įmokėti reikiamą sumą į teismo sąskaitą (CPK 148 straipsnio 2 dalis).

Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                       Dalia Višinskienė