Civilinė byla Nr. e2-137-567/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01209-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės individualios įmonės „Oksenas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ skundą dėl individualios įmonės „Oksenas“ 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, suinteresuoti asmenys – G. S., R. S.

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Scandagra“ pateikė teismui skundą, prašydama pripažinti negaliojančiais (panaikinti) visus individualios įmonės (toliau – IĮ) „Oksenas“ 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus ir nutraukti IĮ „Oksenas“ bankroto procesą ne teismo tvarka.

2.       UAB „Scandagra“ yra suinteresuoto asmens G. S. kreditorė. 2021 m. spalio 18 d. pareiškėjai tapo žinoma, kad IĮ „Oksenas“ buvo iškelta bankroto byla ne teismo tvarka. Ji apie kreditorių susirinkimą, kurio metu buvo priimtas nutarimas iškelti IĮ „Oksenas“ bankroto bylą ne teismo tvarka, nebuvo informuota ir dėl to jame nedalyvavo. Nutarimą dėl bankroto bylos IĮ „Oksenas“ iškėlimo ne teismo tvarka 2021 m. rugpjūčio 20 d. priėmė vienas kreditorius – ūkininkas S. S., kurio finansinių reikalavimų suma sudarė tik 2 722,50 Eur (t. y. nesudarė nė 1 procento visų kreditorių reikalavimų sumos ir nutarimas dėl neteisminio bankroto buvo priimtas, nesant įstatyme numatyto 3/4 reikalavimų kvorumo). Nutarimas dėl IĮ „Oksenas“ bankroto ne teismo tvarka vykdymo buvo priimtas, nesant visų būtinų sąlygų dėl neteisminio bankroto, t. y. kreditoriams vykdant priverstinį skolų išieškojimą ir tuo metu, kai IĮ „Oksenas“ buvo areštuota. Individualios įmonės savininko kreditoriai turi teisę reikšti savo pritarimą/nepritarimą (balsuoti) dėl įmonės neteisminio bankroto proceso vykdymo. Kadangi kvorumas šiuo konkrečiu atveju nesusidarė, 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl IĮ „Oksenas“ bankroto bylos iškėlimo ne teismo tvarka turėtų būti panaikintas. Visi kiti 2021 m. rugpjūčio 20 d. susirinkimo nutarimai turėtų būti taip pat pripažinti negaliojančiais, kadangi jie yra išvestiniai iš minėto nutarimo. Kai buvo priimtas nutarimas dėl IĮ „Oksenas“ neteisminio bankroto, buvo ne tik vykdomas išieškojimas iš savininko G. S. turto priverstine tvarka, bet ir pati IĮ „Oksenas“ buvo areštuota. Dėl to laikytina, kad nebuvo įstatyme įtvirtintų sąlygų, kurios yra būtinos, norint vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka.

3.       Atsakovė IĮ „Oksenas“ atsiliepime į skundą nurodė, kad įmonės savininko kreditoriai įstoja į bankroto bylą (įskaitant procesą ne teismo tvarka), pareikšdami savo finansinius reikalavimus, tačiau inicijuoti individualios įmonės bankroto bylą gali tik šios įmonės, bet ne jos savininko, kreditoriai. Tai reiškia, kad individualios įmonės savininko kreditoriai nedalyvauja, priimant nutarimą individualios įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka. Bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo metu vieninteliu atsakovės kreditoriumi buvo ūkininkas S. S. Nėra ginčo, kad apie pradėtą bankroto procesą ne teismo tvarka turi būti pranešta ne tik individualios įmonės kreditoriams, bet ir jos savininko kreditoriams, tačiau pirmajame individualios įmonės kreditorių susirinkime įmonės savininko kreditoriai nedalyvauja ir jame nebalsuoja. Šiuo atveju nebuvo ginčo tarp atsakovės ir jos vienintelio kreditoriaus. Antstoliai vykdė išieškojimą pagal atsakovės savininko kreditorių reikalavimus ir iš atsakovės savininko turto. Jokie priverstiniai išieškojimai iš atsakovės turto tuo metu nebuvo vykdomi. Atsakovės IĮ „Oksenas“, kaip turtinio komplekso, areštavimas taip pat nekliudė pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi atnaujino pareiškėjos UAB „Scandagra“ praleistą procesinį terminą skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo pateikti, tenkino pareiškėjos UAB ,,Scandagra“ skundą, panaikino 2021 m. rugpjūčio 20 d. IĮ „Oksenas“ kreditorių susirinkimo nutarimus ir įmonės bankroto procesą, vykdomą ne teismo tvarka, nutraukė, priteisė iš atsakovės IĮ „Oksenas“ pareiškėjos UAB „Scandagra“ naudai 2 208,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, grąžino pareiškėjai UAB „Scandagra“ 41 Eur žyminio mokesčio.

5.       Teismas nustatė, kad pareiškėjai UAB „Scandagra“ apie IĮ „Oksenas“ 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkimą ir jame priimtus nutarimus turėjo būti žinoma 2021 m. rugpjūčio 30 d., todėl terminas skundui paduoti pasibaigė 2021 m. rugsėjo 13 d. Pareiškėja su skundu į teismą kreipėsi 2021 m. spalio 26 d., t. y. praleidusi įstatyme numatytą terminą. Teismas, atsižvelgdamas į byloje susiklosčiusią situaciją, pripažino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, susijusias su termino praleidimo priežastimis, svarbiomis ir pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą tenkino.

6.       Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. įsakymu UAB  „Scandagra“ naudai iš G. S. buvo priteista 243 950,53 Eur skola už parduotas prekes pagal 2012 m. balandžio 18 d. sutartį Nr. GA12/033 ir sąskaitas faktūras. Priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko G. S. pareiškėjos naudai vykdo antstolis E. Smagurauskas. 2021 m. kovo 22 d. G. S. buvo padovanota IĮ „Oksenas“. Antstolis E. Smagurauskas, vykdydamas išieškojimą iš skolininko G. S. pagal teismų ir kitų institucijų vykdomuosius dokumentus, 2021 m. birželio 1 d. turto arešto aktu Nr. S-21-181-14163 nukreipė išieškojimą, areštuodamas skolininkui priklausančią IĮ „Oksenas“.

7.       Teismas nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. įvyko IĮ „Oksenas“ kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo įmonės kreditorius ūkininkas S. S. Susirinkimo metu buvo nutarta susirinkimo pirmininku išrinkti IĮ „Oksenas“ atstovą, susirinkimui sekretoriauti ir balsus skaičiuoti skirti bankroto administratoriaus atstovą, iškelti bankroto bylą IĮ „Oksenas“ ne teismo tvarka, bankroto administratore paskirti UAB „Panevėžio administratoriai“ ir pavesti jai atlikti visus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) numatytus veiksmus, nustatyti 30 dienų terminą nuo nutarimo priėmimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nustatyti 15 dienų terminą nuo nutarimo priėmimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus, paskirti 3 000 Eur dydžio išlaidų sąmatą administravimo išlaidoms apmokėti iki pirmojo kreditorių susirinkimo. 2021 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu IĮ „Oksenas“ kreditorius ūkininkas S. S. ir įmonės vadovo G. S. kreditoriai, tame tarpe ir pareiškėja, buvo informuoti apie priimtą nutarimą iškelti IĮ „Oksenas“ bankroto bylą ne teismo tvarka, bei tai, kad jie turi teisę teikti finansinius reikalavimus IĮ „Oksenas“ bankroto administratorei UAB „Panevėžio administratoriai“.

8.       Teismas nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. pranešimas apie tai, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. šaukiamas IĮ „Oksenas“ kreditorių susirinkimas dėl įmonės bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka, buvo išsiųstas vieninteliam įmonės kreditoriui ūkininkui S. S. Duomenų, kad šis pranešimas buvo išsiųstas IĮ „Oksenas“ savininko G. S. kreditoriams, tame tarpe ir pareiškėjai UAB „Scandagra“, byloje nėra. Teismas nesutiko su atsakovės IĮ „Oksenas“ argumentais, kad nei įmonei, nei jos savininkui nekilo pareiga pranešti įmonės savininko kreditoriams apie ketinimą spręsti dėl individualios įmonės bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka. Tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus finansinis reikalavimas. Tai kartu reiškia ir pareigą pranešti apie kreditorių susirinkimą dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka ne tik individualios įmonės kreditoriams, bet ir jos savininko kreditoriams.

9.       Teismo vertinimu, neinformuodama pareiškėjos apie ketinimą inicijuoti neteisminio įmonės bankroto procesą ir šiuo klausimu organizuojamą kreditorių susirinkimą, IĮ „Oksenas“ pažeidė imperatyvias JANĮ 8 straipsnio nuostatas, taip pat neužtikrino pareiškėjos UAB „Scandagra“ teisės pareikšti savo poziciją dėl bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo.

10.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkimo balsavimo raštu biuletenyje nurodyta, jog balsavo 100 procentų įmonės kreditorių, t. y. kreditorius ūkininkas S. S. su 2 722,50 Eur finansiniu reikalavimu. Bylos duomenys patvirtina, kad individualios įmonės savininko kreditorių, turėjusių teisę dalyvauti ir balsuoti 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkime, yra gerokai daugiau. Vien pareiškėjos UAB „Scandagra“ finansinis reikalavimas (243 950,53 Eur) yra ženkliai didesnis už susirinkime balsavusio kreditoriaus. Pagal JANĮ 11 straipsnio 3 dalį nutarimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka laikomas priimtu, jeigu jam pritarė kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną. Kadangi ne visiems individualios įmonės savininko kreditoriams buvo sudarytos sąlygos išreikšti savo pritarimą/nepritarimą (balsuoti) dėl neteisminio bankroto procedūros vykdymo, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados apie JANĮ 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka tinkamą įgyvendinimą.

11.       Teismas pažymėjo, kad iki bankroto procedūros IĮ „Oksenas“ pradėjimo iš įmonės savininko G. S. buvo vykdomas priverstinis skolų išieškojimas, o pati IĮ „Oksenas“ buvo areštuota. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, priimant nutarimą inicijuoti IĮ „Oksenas“ bankrotą ne teismo tvarka, egzistavo teisiniai konfliktai tarp kreditorių ir įmonės savininko G. S. Atitinkamai, nebuvo tenkinama JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga dėl galimybės bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Atsakovė IĮ „Oksenas“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos UAB „Scandagra“ skundą dėl IĮ „Oksenas“ 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Pareiškėja yra atsakovės savininko G. S. kreditore, todėl nėra ginčo, kad turi teisę būti įtraukta į atsakovės bankroto procesą ne teismo tvarka. Tačiau ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo metu pareiškėja nebuvo ir šiuo metu dar nėra atsakovės kreditore, nes atsakovės kreditorių susirinkimas dar jos neįtraukė į atsakovės kreditorių sąrašą, todėl ginčijami atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimai dar negali pažeisti pareiškėjos, kaip atsakovės savininko kreditorės, teisių ir interesų.

12.2.                      Anot teismo, JANĮ 8 straipsnio 2 dalies norma ginčijamais atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimais buvo pažeista, nors įstatyme aiškiai nurodoma, kad pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė, bet ne juridinio asmens savininko prievolė.

12.3.                      Individualios įmonės savininko kreditoriams teisė inicijuoti nemokumo procesą nenustatyta, todėl atsakovės savininko G. S. kreditoriai, įskaitant ir pareiškėją, neturėjo dalyvauti, priimant nutarimą individualios įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka.

12.4.                      Pareiškėja yra suinteresuotas asmuo, turintis teisę apskųsti tik tuos atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimus, kurie bus priimti po to, kai kreditorių susirinkimas patvirtins pareiškėjos finansinį reikalavimą bankroto procese, vykdomame ne teismo tvarka, bet ne 2021 m. rugpjūčio 20 d. atsakovės kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą pradėti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka, nes pareiškėja, būdama individualios įmonės savininko kreditore, neturi teisės inicijuoti atsakovės bankroto proceso ne teismo tvarka ir ginčyti pirmojo atsakovės kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus pradėti įmonei bankroto procedūras ne teismo tvarka.

12.5.                      Ginčo atveju ne tik skiriasi skundžiamoje nutartyje cituojamų Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių (2020 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1825-553/2020 ir 2020 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1253-798/2020) faktinės bylų aplinkybės, bet ir patys teisės normų išaiškinimai šiuo atveju netaikytini.

12.6.                      Individualios įmonės savininko kreditoriai nedalyvauja priimant nutarimą individualios įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka. Taigi, priešingai nei įmonės kreditoriai, neturi ir teisės balsuoti dėl bankroto proceso, kuris vyks ne teismo tvarka. Bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo metu vieninteliu atsakovės kreditoriumi buvo ūkininkas S. S. Šiam atsakovės kreditoriui buvo pranešta, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. yra šaukiamas atsakovės kreditorių susirinkimas, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo ne teismo tvarka. 2021 m. rugpjūčio 20 d. įvyko atsakovės kreditorių susirinkimas, kuriame 100 procentų balsų dauguma nutarta pradėti atsakovės bankroto procesą ne teismo tvarka ir išspręsti kiti su tuo susiję klausimai, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad IĮ ,,Oksenas“ pažeidė imperatyvias JANĮ 8 straipsnio ir 11 straipsnio 3 dalies nuostatas.

12.7.                      Byloje nėra duomenų, kad skundžiamų nutarimų priėmimo metu teismuose kreditoriai buvo iškėlę bylų, kuriose atsakovei būtų pareikšti turtiniai reikalavimai ar atsakovei buvo atliekamas mokestinis tyrimas (patikrinimas). Antstoliai tuo metu vykdė priverstinį skolų išieškojimą pagal atsakovės savininko kreditorių finansinius reikalavimus ir iš atsakovės savininko turto. Jokie priverstiniai išieškojimai iš atsakovės turto tuo metu nebuvo vykdomi.

12.8.                      Teismas nepagrįstai patį pareiškėjos skundo pagrindą pripažino svarbiomis priežastimis ir praleistą procesinį terminą atnaujino.

13.       Pareiškėja UAB „Scandagra“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Nutarimą dėl IĮ „Oksenas“ bankroto ne teismo tvarka vykdymo priėmė vienas kreditorius, kurio reikalavimų suma nesudarė nė 1 procento (2 722,50 Eur) visų kreditorių reikalavimų sumos, t. y. nutarimas dėl neteisminio bankroto buvo priimtas, nesant JANĮ 11 straipsnio 3 dalyje numatyto 3/4 reikalavimų kvorumo.

13.2.                      Nei bendrovė, nei kiti IĮ „Oksenas“ savininko kreditoriai nebuvo informuoti apie ketinimą inicijuoti nemokumo bylą bei kreditorių susirinkimo, kuriame bus sprendžiamas nemokumo bylos iškėlimo IĮ „Oksenas“ klausimas, datą. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką individualios įmonės savininko kreditoriai turėtų būti įtraukti į nutarimo dėl individualios įmonės bankroto bylos ne teismo tvarka iškėlimo priėmimo procesą.

13.3.                      Nutarimas dėl IĮ „Oksenas“ bankroto ne teismo tvarka vykdymo buvo priimtas, nesant visų būtinų sąlygų dėl neteisminio bankroto, t. y. kreditoriams vykdant priverstinį skolų išieškojimą ir tuo metu, kai IĮ „Oksenas“ buvo areštuota. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką individualios įmonės bankroto procesas neteismine tvarka negali būti pradėtas vykdyti, jeigu kreditorių susirinkimo nutarimo dėl įmonės bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka priėmimo dieną yra išieškoma pagal teismų išduotus vykdomuosius dokumentus iš įmonės turto.

13.4.                      Nutarties dalis dėl procesinio termino atnaujinimo nėra skundžiama apeliacine tvarka. Dėl to atskirajame skunde dėstomi argumentai, susiję su praleisto termino atnaujinimu, nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

14.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino pareiškėjos UAB „Scandagra“ skundą dėl IĮ „Oksenas“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl termino atnaujinimo

15.       Byloje nustatyta, kad pareiškėja UAB „Scandagra“ apie atsakovės 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkimą nebuvo informuota, o apie jo metu priimtą nutarimą sužinojo/turėjo sužinoti 2021 m. rugpjūčio 30 d. Pareiškėja skundą teismui pateikė 2021 m. spalio 26 d., taigi skundas buvo pateiktas, praleidus JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą 14 dienų terminą, kuris skaičiuojamas nuo dienos, kurią turintys teisę apskųsti kreditorių susirinkimo posėdžio nutarimus asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamąjį sprendimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atnaujino pareiškėjai terminą atsakovės 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti, nustatęs, kad terminą pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių. Apeliantė su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

16.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ganėtinai trumpas 14 dienų terminas kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti iš esmės nėra skirtas užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, o juo siekiama veiksmingo ir greito ginčų nagrinėjimo. Priešingas aiškinimas, kad terminas kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti yra senaties terminas, reikštų, jog tokio termino taikymas priklausytų nuo bankroto byloje dalyvaujančių asmenų valios, o tai ne tik neatitiktų nemokumo proceso veiksmingumo tikslo, bet ir iš esmės paneigtų teisėjo vadovavimo procesui principą. Minėtą terminą kvalifikuojant kaip senaties terminą, esant praleistam šiam terminui ir niekam iš byloje dalyvaujančių asmenų neprašant taikyti minėto termino, būtų apribotos teismo galimybės vertinti, ar skundas dėl kreditorių susirinkimo pateiktas, praleidus įstatyme nustatyta terminą, o tai gali prieštarauti nemokumo veiksmingumo tikslui, ypač tais atvejais, kad skundas būtų pateiktas, praleidus įstatyme nustatytą terminą dėl priežasčių, nesudarančių pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

17.       Atsižvelgiant į ieškinio senaties instituto specifiką, jo sukuriamus teisinius padarinius ir siekiamus tikslus, ieškinio senaties terminas nėra suderinamas su operatyvumo reikalavimu bankroto procese ir teismo aktyvumu, kuris yra įtvirtintas JANĮ normose. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismas turi teisę savo iniciatyva kontroliuoti šalių veiksmus, siekdamas užtikrinti operatyvų, veiksmingą ne teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso inicijavimą ir viešąjį interesą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 14 dienų terminas kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti yra procesinis terminas ir pats teismas savo iniciatyva turėjo spręsti, ar terminas skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo nėra praleistas, taip pat turėjo pareigą įvertinti termino praleidimo priežastis (CPK 78 straipsnis).

18.       Pagal JANĮ 55 straipsnyje nustatytą reglamentavimą, termino skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pateikti skaičiavimo pradžia visų pirma yra siejama su objektyviomis bei subjektyviomis aplinkybėmis, kada suinteresuotas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą. Tik nustačius šias aplinkybes, yra pagrindas spręsti, ar įstatyme nustatytas 14 dienų terminas apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimą nėra praleistas.

19.       Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnis).

20.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007).

21.       Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017).

22.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino praleistą procesinį terminą skundui pateikti, pripažindamas jo praleidimo priežastis svarbiomis, nes nagrinėjamos bylos atveju atsisakymas atnaujinti terminą skundui paduoti reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą.

Dėl pareigos informuoti individualios įmonės savininko kreditorius apie klausimo dėl individualios įmonės bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka svarstymą

23.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad IĮ „Oksenas“, neinformuodama pareiškėjos UAB „Scandagra“ apie ketinimą inicijuoti neteisminio įmonės bankroto procesą  ir šiuo klausimu organizuojamą kreditorių susirinkimą, pažeidė imperatyvias JANĮ 8 straipsnio nuostatas, taip pat neužtikrino pareiškėjos teisės pareikšti savo poziciją dėl bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo.

24.       Apeliantė IĮ „Oksenas“, nesutikdama su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirajame skunde nurodo, kad individualios įmonės savininko kreditoriams teisė inicijuoti nemokumo procesą nenustatyta, todėl atsakovės savininko G. S. kreditoriai, įskaitant ir pareiškėją, neturi teisės dalyvauti, priimant nutarimą individualios įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka. Taigi, priešingai nei įmonės kreditoriai, pareiškėja neturi ir teisės balsuoti dėl bankroto proceso, kuris vyks ne teismo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais apeliantės argumentais.

25.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o juridinio asmens dalyvis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuos numatytus atvejus (CK 2.50 straipsnio 2 dalis). Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad tais atvejais, kai prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 straipsnio 4 dalis).

26.       Pagal JANĮ, reglamentuojančio įmonių bankroto procesą, 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas reguliuoja juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, taip pat nemokumo administratorių profesiją ir veiklos priežiūrą. Įstatymas netaikomas biudžetinėms įstaigoms, politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms ir bendrijoms (JANĮ 1 straipsnio 3 dalis). Taigi, individualiai įmonei taikomos visos JANĮ normos, reglamentuojančios bankroto bylos įmonei iškėlimą, bankroto bylos procesą, įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka, ir įmonės likvidavimą dėl bankroto, tačiau tokios įmonės bankroto proceso eigos ypatumą nulemia jos teisinė padėtis, kad yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo (savininko subsidiari atsakomybė įmonės kreditoriams).

27.       JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo CK 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Jeigu bankroto byla iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, jo savininkas, ūkinės bendrijos tikrieji nariai per teismo nustatytą terminą privalo pateikti paskirtam nemokumo administratoriui viso savo turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sąrašą (JANĮ 57 straipsnio 2 dalis). Taigi, visas individualios įmonės savininko turtas patenka į turto masę, iš kurios tenkinami individualios įmonės ir jos savininko kreditorių reikalavimai.

28.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis), – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus finansinis reikalavimas. Šią išvadą lemia individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006). Teisė kreditoriams reikšti bankroto byloje reikalavimus, kylančius iš sandorių, sudarytų ne su įmone, o su privačiu fiziniu asmeniu (įmonės savininku), atsiranda iš individualios įmonės savininko atsakomybės pagal įmonės prievoles subsidiarumo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), nes visas įmonininko turtas patenka į bankrutuojančios įmonės turto balansą. Tai reiškia, kad bankrutuojančios individualios įmonės likvidavimo procese tuo atveju, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti neužtektų įmonės turto, įmonės savininko turtas bus pardavinėjamas ĮBĮ 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir tokiu būdu bus tenkinami kreditorių reikalavimai. Įmonės savininko, kaip fizinio asmens, kreditorių įstojimas į bankroto bylą yra nulemtas poreikio apsaugoti savo interesus, nes bankroto procese gali būti parduotas visas įmonės savininko turtas ir tokie kreditoriai nebetektų galimybės nukreipti į jį išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009).

29.       JANĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti turi teisę šie asmenys: 1) juridinio asmens vadovas, o kai pagal atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantį įstatymą juridinis asmuo vienasmenio valdymo organo neturi, – kitas asmuo, pagal kompetenciją turintis teisę kreiptis dėl nemokumo proceso, esant juridinio asmens nemokumo tikimybei; 2) kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Skirtingai nei ĮBĮ, JANĮ nepateikta kreditoriaus apibrėžtis ir pavyzdinis kreditorių sąrašas. Pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės vykdymo terminas yra suėjęs. JANĮ 9 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje kreditoriaus teisės inicijuoti nemokumo procesą įgyvendinimą, nustatyta, kad juridinio asmens prievolė kreditoriui turi būti neįvykdyta ir neginčijama. Minėti prievolės apibūdinimai (suėjęs vykdymo terminas, jos neįvykdymas ir neginčijimas) leidžia teigti, kad pagal JANĮ kreditoriumi laikomas skolininko kreditorius, kurio finansinis reikalavimas kyla iš prievolės, kurios vykdymo terminas suėjęs, ji nėra įvykdyta ir ginčijama. 

30.       Pagal JANĮ nuostatas ir nurodytą kasacinio teismo praktiką įmonės savininko, kaip fizinio asmens, kreditoriai įstoja į bankroto bylą (įskaitant procesą ne teismo tvarka), pareikšdami savo finansinius reikalavimus, tačiau inicijuoti individualios įmonės bankroto bylą gali tik šios įmonės, bet ne jos savininko kreditoriai. Tai reiškia, kad individualios įmonės savininko kreditoriai nedalyvauja, priimant nutarimą individualios įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, ir neturi teisės balsuoti dėl bankroto proceso, kuris vyks ne teismo tvarka. Dėl šios priežasties individuali įmonė ar jos savininkas neturi pareigos pranešti savo kreditoriams apie ketinimą spręsti dėl individualios įmonės bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-484-219/2017).

31.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „Scandagra“ yra atsakovės IĮ „Oksenas“ savininko G. S., o ne pačios atsakovės IĮ „Oksenas“ kreditorė. Pareiškėjai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. įsakymu iš G. S. (individualios įmonės savininko) buvo priteista 243 950,53 Eur skola už parduotas prekes pagal 2012 m. balandžio 18 d. sutartį Nr. GA12/033 ir sąskaitas–faktūras. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino JANĮ nuostatas, nepagrįstai išplėsdamas subjektų, kuriuos reikia informuoti apie ketinimą inicijuoti individualios įmonės bankroto bylos iškėlimą ne teismo tvarka, ratą. Pareiškėja UAB „Scandagra“, kaip individualios įmonės savininko kreditorė, neturi teisės inicijuoti IĮ „Oksenas“ bankroto proceso ne teismo tvarka, taigi ir dalyvauti priimant nutarimą individualios įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka (balsuoti dėl bankroto proceso, kuris vyks ne teismo tvarka), todėl atsakovė IĮ „Oksenas“ ir/ar jos savininkas G. S. neturėjo pareigos pranešti individualios įmonės savininko kreditoriams (tame tarpe ir pareiškėjai UAB „Scandagra“) apie ketinimą spręsti dėl individualios įmonės bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka. Pastebėtina, kad tokios pozicijos laikosi Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-7-330/2018).

32.       Išvada, kad įmonės savininko kreditoriai bankroto bylos (proceso ne teismo tvarka) iškėlimo įmonei stadijoje neturi iniciatyvos teisės, nes nėra įmonės kreditoriai, iš esmės nepažeidžia įmonės savininko kreditorių teisių ir teisėtų interesų, nes jie, priešingai negu įmonės kreditoriai, išlaiko reikalavimo teises įmonės savininkui ir po įmonės likvidavimo dėl bankroto ir įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, teismui patvirtinus kreditoriaus finansinį reikalavimą individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iš sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, ir negavus šio reikalavimo patenkinimo įmonės bankroto procese, įmonės savininko prievolės kreditoriui savaime nesibaigia. Bendrieji prievolių pasibaigimo pagrindai yra reglamentuoti CK šeštosios knygos IX skyriaus pirmajame skirsnyje. Prievolės pabaiga yra paskutinė prievolinio teisinio santykio gyvavimo stadija, kai išnyksta šalis siejantis teisinis santykis, baigiasi skolininko pareiga ir kreditoriaus reikalavimo teisė. CK normos nenustatė, kad fizinio asmens prievolės baigiasi tokiu atveju, kai likviduojamas juridinis asmuo, kurio dalyvis jis yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-395-611/2017, 20 punktas).

33.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstais laikytini ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai dėl JANĮ 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka netinkamo įgyvendinimo. Pagal JANĮ 11 straipsnio 3 dalį nutarimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka laikomas priimtu, jeigu jam pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną. Bylos duomenys patvirtina, kad IĮ „Oksenas“ 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkime balsavo 100 procentų įmonės kreditorių, t. y. vienintelis įmonės kreditorius ūkininkas S. S. su 2 722,50 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Duomenų apie kitus įmonės kreditorius byloje nėra. Individualios įmonės savininko kreditoriai (šiuo atveju – pareiškėja UAB „Scandagra“) neturėjo teisės dalyvauti (balsuoti), priimant nutarimą individualios įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka.

Dėl ne teismo tvarka vykdomo bankroto proceso

34.       JANĮ 11, 12 straipsniuose nustatyta galimybė nemokios įmonės bankroto procedūras vykdyti ir užbaigti ne teismo tvarka – bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu laikantis šio įstatymo reikalavimų tenkinti kreditorių reikalavimus, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo ir neįtraukiant į šią procedūrą teismo.

35.       Bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdomos pagal JANĮ normas. Bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas (JANĮ 12 straipsnio 1 dalis). Pagrindinis kriterijus, kuris skiria teismo tvarka vykdomą bankrotą nuo ne teismo tvarka vykdomo bankroto, yra tai, kad ne teismo tvarka vykdomo bankroto atveju bankrotas vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu ir visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-686/2016, 22 punktas), t. y. ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių nebuvimas. Apie bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka tikslinga kalbėti tada, kai bent bankroto bylos iškėlimo stadijoje nekyla teisinių ginčų, t. y. kai kreditoriai ir įmonės savininkai sutaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems. Kita būtina sąlyga – kreditorių ir įmonės savininkų tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad jiems nereikalinga teismo pagalba ir įsikišimas, vykdant bankroto procedūras. Tokio pobūdžio teisinių konfliktų egzistavimas, nepriklausomai nuo jų baigties, iš esmės nesuderinamas su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pobūdžiu ir tikslais, kadangi tarp įmonės savininkų ir kreditorių nėra reikiamo sutarimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-866-823/2016).

36.       Pagal JANĮ 11 straipsnio 1 dalį bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu nutarimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną yra tenkinamos šios sąlygos: 1) teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; 2) į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus; 3) nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu nėra tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka (JANĮ 11 straipsnio 2 dalis).

37.       Kreditoriai, nesutikdami su kreditorių susirinkimo nutarimu, manydami, kad kreditorių nutarimai dėl nemokios įmonės bankroto ne teismo tvarkos neatitinka JANĮ 11 straipsnio 1 dalies reikalavimų ar kitaip pažeidžia jų teisėtus interesus, turi teisę tokį kreditorių susirinkimo nutarimą skųsti teismui.

38.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad teisė skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus kildinama iš ĮBĮ 13 straipsnio bendrosios nuostatos, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti apskųsti teismui. Taigi, įstatymo reglamentavimas, vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka, užtikrina suinteresuotiems asmenims teisę kreiptis į teismą, jeigu jų netenkina kreditorių susirinkimo priimami nutarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-686/2016, 21, 22 punktai). Teismas nėra bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, subjektas, tačiau, suinteresuotam asmeniui pareiškus prašymą, teismas tikrina kreditorių susirinkimo nutarimų atitiktį ĮBĮ nustatytoms bankroto bylų nagrinėjimo tvarkai ir sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-219/2017, 17 punktas).

39.       Pareiškėja UAB „Scandagra“ yra atsakovės IĮ „Oksenas“ savininko G. S. kreditorė, kuriai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. įsakymu iš G. S. priteista 243 950,53 Eur skola, kurią priverstinai išieško antstolis E. Smagurauskas. Pareiškėja laikytina suinteresuotu asmeniu, turinčiu materialinį suinteresuotumą bankroto proceso pradėjimu. Antstolis E. Smagurauskas, vykdydamas išieškojimą iš skolininko G. S. pagal teismų ir kitų institucijų vykdomuosius dokumentus, 2021 m. birželio 1 d. turto arešto aktu Nr. S-21-181-14163 nukreipė išieškojimą, areštuodamas skolininkui G. S. priklausančią IĮ „Oksenas“. 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dėl įmonės bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka priėmimo metu į juridinio asmens turtą buvo nukreiptas išieškojimas pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, priimant nutarimą inicijuoti IĮ „Oksenas“ bankrotą ne teismo tvarka, egzistavo teisiniai konfliktai tarp kreditoriaus ir įmonės savininko G. S. ir nebuvo tenkinama JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga dėl galimybės bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, nes į juridinio asmens turtą buvo nukreiptas išieškojimas pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą.

40.       Nors apeliantė IĮ „Oksenas“ atskirajame skunde teigia, kad kreditorių susirinkimo nutarimų  priėmimo metu jokio ginčo tarp jos ir vienintelio kreditoriaus nebuvo, jokie priverstiniai išieškojimai iš atsakovės turto tuo metu nebuvo vykdomi, o atsakovės, kaip turtinio komplekso, areštavimas nekliudė atsakovei pradėti bankroto bylą ne teismo tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad individuali įmonė – tai turtinis kompleksas, kuris dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip atskiras turtas. Individuali įmonė kartu yra ir civilinės teisės subjektas (juridinis asmuo), ir atskiras specialaus režimo nekilnojamasis turtas (turtinis kompleksas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009). Kaip civilinių teisių objektas individuali įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui – jos savininkui. Įmonė yra vienas iš fizinio asmens turto objektų, į kurį, kaip į bet kurį kitą objektą, gali būti nukreiptas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2014). Nagrinėjamu atveju 2021 m. birželio 1 d. turto arešto aktu Nr. S-21-181-14163 areštavus skolininkui G. S. priklausančią IĮ „Oksenas“, kaip civilinių teisių objektą (turtinį kompleksą), antstolis nukreipė išieškojimą už savininko skolas į individualios įmonės turtą, todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad jokie priverstiniai išieškojimai iš juridinio asmens turto nebuvo vykdomi. Nors priverstinis išieškojimas į juridinio asmens turtą buvo nukreiptas pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus dėl išieškojimo iš skolininko G. S. (individualios įmonės savininko), o ne iš pačios įmonės, tačiau tai nekeičia išvados, kad JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga dėl galimybės bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka šiuo atveju nėra tenkinama. JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra numatyta, kad išieškojimas į juridinio asmens turtą turi būti nukreiptas tik pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš juridinio asmens, kaip skolininko.

41.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės IĮ „Oksenas“ bankroto procesas ne teismo tvarka buvo pradėtas, pažeidus imperatyvias JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino atsakovės 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus, kadangi neteisėtai pradėtos bankroto procedūros metu priimti kreditorių susirinkimo nutarimai negali būti laikomi teisėtais.

42.       Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

43.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės tinkamai įvertino reikšmingas bylai aplinkybes ir teisingai taikė JANĮ normas, reglamentuojančias bankroto procedūros ne teismo tvarka pradėjimo/vykdymą, todėl naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis).

45.       Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

46.       Pagal Rekomendacijas priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

47.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).

48.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja UAB „Scandagra“ už atsiliepimo į IĮ „Oksenas“ atskirąjį skundą parengimą sumokėjo advokatui 1 603,25 Eur. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašoma priteisti suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija Rekomendacijų 8.16 p. nurodytą dydį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą surašytas 2021 m. gruodžio mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2021 m. II ketvirtį buvo 1 566,40 Eur, maksimali atlygintina suma – 626,56 Eur, todėl teismas mažina pareiškėjai iš atsakovės IĮ „Oksenas“ priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 626,56 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės individualios įmonės „Oksenas“ (juridinio asmens kodas 305243436) 626,56 Eur (šešis šimtus dvidešimt šešis eurus ir penkiasdešimt šešis centus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ (juridinio asmens kodas 300539043) naudai.

Teisėja                                                                                            Neringa Švedienė