Civilinė byla Nr. 2A-1184-611/2008
Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
kolegijos teisėjų
Almos Urbanavičienės ir Virginijos Volskienės,
sekretoriaujant
Violetai Kamašinienei,
dalyvaujant
ieškovei K. M. ,
viešame teismo
posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės
teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui D. B. dėl
išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n
u s t a t ė :
Ieškovė K. M.
kreipėsi į teismą, prašydama padidinti išlaikymo dydį jos nepilnametei dukrai K. B. iki 500 Lt per mėnesį, jos naudai priteisiant iš
atsakovo D. B. po 500 Lt periodinių išmokų per mėnesį,
skaičiuojant nuo ieškinio pareiškimo dienos. Taip pat prašė priteisti iš
atsakovo D. B. bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad
santuokoje su atsakovu 1999-05-11 gimė duktė K. B. .
Nutrūkus ieškovės ir atsakovo santuokai, atsakovas sutartimi dėl santuokos
nutraukimo pasekmių įsipareigojo teikti dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis
po 150 Lt per mėnesį. Sutartis patvirtinta 2003-04-13 Utenos rajono apylinkės
teismo sprendimu. Ieškovė prašo pakeisti teismo sprendimą, padidinant vaiko
išlaikymą, priteisiant po 500 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį. Reikalavimą
grindžia vaiko poreikių apskaičiavimo lentele, nurodo, kad dabar dukrai
išlaikyti išleidžia per mėnesį 967 Lt (b.l.21). Nurodo, kad dukters išlaikymo
išlaidos žymiai padidėjo, nes ji lanko mokyklą. Ieškovė neturi savo
nekilnojamojo turto, todėl priversta nuomotis butą, jos pačios pajamos per
mėnesį yra vaiko auginimui skirta pašalpa. Ieškovės nurodymu atsakovo
materialinė padėtis yra ženkliai geresnė. Atsakovas dirba bendroje Norvegijos
ir Lietuvos įmonėje, gyvena Norvegijoje. Pažymi, kad jos pačios pinigų
neužtenka, todėl nepilnametę dukrą padeda išlaikyti dabartinis ieškovės
sutuoktinis. Nurodo, jog atsakovas turi įgijęs nekilnojamojo turto.
Atsakovas
atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad išlaikymas vaikui gali
būti padidintas iki 300 Lt per mėnesį. Ieškovės minimas jo įgytas
nekilnojamasis turtas įkeistas bankui, o paties atsakovo šeimyninė padėtis
pasikeitusi, nes jis ketina sudaryti naują santuoką. Jo būsima sutuoktinė laukiasi
naujagimio. Atsakovas nurodė, jog ieškovės šeimoje dažnai vartojamas alkoholis,
rūkoma, o tai neigiamai veikia dukters Kamilės vystymąsi. Taip pat pažymėjo,
kad, susitikdamas su dukra, atsakovas perka jai drabužius, maistą, žaislus,
kitas dovanas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimu
ieškinį tenkino. Nepilnametės K. B. išlaikymo dydį pakeitė,
priteisė iš atsakovo po 500 Lt dydžio periodines išmokas kas mėnesį dukrai K. B. nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2008-01-09, iki
vaiko pilnametystės. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas susituokė
1998-12-31, jiems (duomenys neskelbtini) gimė duktė K. B. (b.l.3-5).
2003-04-13 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytas periodinėmis
išmokomis po 150 Lt per mėnesį dydžio išlaikymas vaikui, kurį atsakovas
įsipareigojo mokėti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi (b.l.4).
Atsakovas duomenų apie pajamas nepateikė, tačiau nurodė, kad jis dirba ir
gyvena Norvegijoje, todėl teismas preziumavo, jog jo materialinė padėtis
leidžia teikti vaikui didesnį išlaikymą. Nors atsakovas atsiliepime teigia
ketinantis kurti naują šeimą, tačiau tai patvirtinančių duomenų teismui nebuvo
pateikta. Jis turi nekilnojamojo turto. Ieškovė šiuo metu gauna pašalpą vaikui
auginti, nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė taip pat augina dar vieną mažametį
vaiką (b.l.30), atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Teismas pripažino, kad
ieškovės pateikti duomenys rodo, kad vaiko poreikiai yra padidėję iki 967 Lt
per mėnesį: tai yra papildomo ugdymo išlaidos, išlaidos maistui, drabužiams,
gydymui, mokslui (b.l.15-16). Keičiant išlaikymo dydį, teismas įvertino šalių
materialinę padėtį. Atsakovo pajamos yra didesnės nei ieškovės. Teismas
atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė turi išlaikyti ir kitą vaiką, 2007-03-22
gimusią K. M. , kuri turi būti specialiai prižiūrima.
Padidindamas išlaikymą, teismas įvertino tai, kad nuo 2003-04-13 ženkliai
padidėjo tiek maisto produktų, tiek buto išlaikymo ir kitų paslaugų kainos, o
vaiko išlaikymas nebuvo didinamas. Išlaidų apskaičiavimo lentelėje nurodoma
suma atsakovo nenuginčyta (b.l.15-16, 39-40). Teismas ieškovės nurodytas teismo
vaiko išlaikymo išlaidas pripažino atitinkančiomis protingumo ir teisingumo
kriterijų (LR CK 1.5 str.).
Atsakovas D. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1
apylinkės teismo 200 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir sumažinti priteistą išlaikymo
dydį iki 300 Lt. Nurodo, jog dėl ieškovės kaltės byla buvo išnagrinėta jam
nedalyvaujant. Atsakovas prideda santuokos liudijimą, patvirtinantį jo ir R. S. 2008-08-09 santuoką. Nurodė, jog jo žmona yra nėščia 8
mėn., gimdymo terminas numatytas 2008 m. lapkričio mėn. Nurodo, jog jo
atlyginimas yra 1000 Lt, o žmonos 800 Lt. Nuomojasi butą Kaune. Butas
Ignalinoje yra įkeistas bankui, kiekvieną mėnesį moka palūkanas ir grąžina
paskolą, mokėdanas po 850 Lt, todėl beveik nelieka pinigų pragyvenimui.
Norvegijoje paskutiniu metu už darbą atlyginimo nemokėjo, todėl atsakovas
nutraukė darbo sutartį ir grįžo į Lietuvą. Pažymi, jog ieškovė buvo nesąžininga,
kadangi firma, kurioje atsakovas 4 m. dirbo, jau po santuokos nutraukimo su
ieškove, pervedė jai per klaidą 10 200 Lt, kurių ieškovė iki šiol negrąžino.
Pabrėžia, kad atsakovė nepagrįstai tvirtina, jog jis mažai rūpinasi savo dukra.
Ieškovė mergaitę laikė pas savo motiną, todėl pinigus mergaitės išlaikymui,
ieškovės nurodymu, pervesdavo jos motinai, tai įrodo ir pridedami kvitai. Iki
šių metų rugsėjo mėn. imtinai atsakovas yra sumokėjęs po 244 Lt per mėnesį.
Atsakovas mano, jog ieškovės ir jos vyro pajamos turėtų būti įskaičiuotos į
šeimos turtinę padėtį, kadangi ieškovė yra ištekėjusi. Taip pat mano, jog 1000
Lt devynerių metų mergaitei išlaikyti yra per daug. Ieškovės padaryti
paskaičiavimai yra abejotini. Nurodo, jog pietūs vaikams yra duodami nemokamai,
o ieškovė nurodė, jog kainuoja 360 Lt pusmečiui. Rūbai, taip pat greit
nesusidėvi, juos keisti kas mėnesį nereikia. Atsižvelgiant į LR CK 3.192 str. 3
d., kur yra pasakyta, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams
privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, atsakovas mano,
kad 600 Lt mėnesiui mergaitei išlaikyti turėtų pakakti, be to, dar 52 litus ji
gaunanti iš paramos skyriaus. Todėl atsakovas sutinka skirti 300 Lt per
mėnesį.
Ieškovė
atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Apeliacinis
skundas netenkintinas.
LR
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo
vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti
proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir
užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. LR CK 3.198 straipsnio 1 dalis
nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo
dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Jau
priteistas išlaikymo dydis gali būti sumažintas (padidintas), jeigu po teismo
sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių
turtinė padėtis (LR CK 3.201 str. 1 d.), o atsiradus papildomoms vaiko
priežiūros išlaidoms priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas (LR CK
3.201 str. 2 d.). Taigi pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį
yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių (vienos iš šalių) turtinės
padėties pablogėjimą ar pagerėjimą, bei aplinkybės, patvirtinančios atsiradusias
papildomas vaiko priežiūros išlaidas. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas
svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose,
reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų
reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais
principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo,
protingumo ir sąžiningumo principai bei LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje
įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą
sprendimą, atsižvelgė į nurodytas nuostatas.
Ieškovė K. M., prašydama padidinti dukrai K. B. priteisto
išlaikymo dydį nuo 150 Lt iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis
išmokomis, nurodė tokias svarbias aplinkybes, kurios, jos nuomone, patvirtina
atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas – vaikas mokosi mokykloje,
padidėjo išlaidos maistui, aprangai, vaiko ugdymui, vaistams, laisvalaikiui ir
poilsiui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas
aplinkybes, tenkino ieškinį ir padidino K. B. tenkantį
išlaikymą iki 500 Lt vaikui kas mėnesį. Tačiau atsakovas D. B. su
šiuo teismo sprendimu nesutinka.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti
būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės,
t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko
poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi
būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo
principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo,
įtvirtinto LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio mėn. 10 d. nutartis
priimta civilinėje byloje .M. Sinkevičius v. A. Balod, bylos Nr.
3K-3-495/2008, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.
Liago v. V. Liagienė; bylos Nr. 3K-3-303/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad,
spręsdamas, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas
turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes. Bylose dėl išlaikymo
dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo
dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos)
turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai. Šioje byloje pasikeitė vaiko
poreikiai dėl to, kad jai užaugus iki 9 metų, jos poreikiai padidėjo ne tik
maistui, bet ir socialinėms reikmėms.
Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei
jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK
3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti
patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui,
poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas
klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus:
konkretaus vaiko poreikius; abiejų tėvų turtinę padėtį. Tėvų valdžios lygybės
principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir
pareigas savo vaikų atžvilgiu, nes konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko
atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo
to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra
kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Lietuvos Respublikos vaiko teisių
apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis nustato vaiko teisę į gyvenamąjį
būstą, kurios realizavimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (įstatymo 4 str. 7
p., LR CK 3.156 str. 2 d.). Tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina
vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant
išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų
valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės
padėties proporcingumo principą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo metu ieškovės K. M. turtinė padėtis nėra gera (ieškovė gauna pašalpą,
nekilnojamo turto neturi, būstą nuomojasi, turi išlaikyti 2007-03-22 gimusią K. M. , kuri turi būti specialiai prižiūrima). Tuo tarpu
atsakovas duomenų apie pajamas nepateikė, turi nekilnojamo turto, kitų išlaikytinių
neturi, dirba ir gyvena Norvegijoje, todėl preziumuojama, kad jo materialinė
padėtis leidžia teikti vaikui didesnį išlaikymą. Ieškovė į bylą pateikė būtinų
išlaidų minimaliems šalių dukters poreikiams tenkinti paskaičiavimus ir juos
pagrindžiančius dokumentus. Tiek pirmosios instancijos teismui, tiek
apeliacinės instancijos teismui ieškovės pateikti įrodymai, juos įvertinus
pagal CPK 185 straipsnį ir CK 1.5 straipsnį bei atsižvelgiant į prioritetinį
šalių nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos principą, yra pakankami
išvadai, jog yra pagrindas padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 str. 2
d.), ką pagrįstai pripažino savo sprendime ir pirmosios instancijos teismas.
Kolegija sprendžia, kad atsakovo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo
mažinti nustatytą išlaikymo dydį dukrai K. B. , nes tokiu
būdu būtų pažeistos jos teisės gauti bent minimalų būtinų poreikių patenkinimą.
Byloje VĮ
„Registrų centras“ duomenimis atsakovo nuosavybės teisės įregistruotos į
nekilnojamuosius daiktus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir objektyviai
vertinant, atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus ir galintis dirbti, taip pat
turi nekilnojamojo turto, kurį realizavus gali teikti tinkamą išlaikymą savo
vaikui, todėl kolegija atmeta apelianto argumentus, kad dukrai K.
B. užteks 300 Lt dydžio išlaikymo dėl sunkios jo materialinės padėties.
Pareiga
išlaikyti savo vaikus bei rūpintis tėvais atsiranda pagal įstatymą, ir viena
pareiga niekaip nepaneigia kitos pareigos (CK 3.192 str., 3.205 str.). Atsižvelgiant
į tai, kad ieškovei tenka ne tik pareiga teikti likusią 500 Lt išlaikymo dalį
vaikui, tačiau ir rūpintis kasdieniniais vaiko poreikiais bei priežiūra,
ieškovės padėtis, tiek turtiniu, tiek neturtiniu atžvilgiu negali būti
pripažintina geresnė. Pažymėtina, kad nustačius atsakovui nepilnamečio vaiko
išlaikymui mažesnę nei 500 Lt sumą vaikui, būtų pažeistos ieškovės teisės ir
teisėti interesai, nes ieškovei būtų uždėta per didelė nepilnamečio vaikų
išlaikymo našta.
Teisėjų
kolegija pažymi, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti
vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.), o atsakovas į bylą nepateikė
neginčytinų ir pakankamų įrodymų, kad ieškovės nurodyta nepilnamečio vaiko
išlaikymui (būtiniems minimaliems poreikiams) reikalinga suma būtų akivaizdžiai
per didelė. Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas
tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik
išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais
tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio
išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192
str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę
padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais.
Byloje
esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės ieškinys bei teismo pranešimas dėl
atsiliepimo pateikimo atsakovui buvo įteikti Norvegijos karalystėje (b.l.37).
Atsakovas, kadangi jis dirbo ir gyveno Norvegijos karalystėje, LR CPK 805 str.
nustatyta tvarka buvo įspėtas dėl atstovo Lietuvoje paskyrimo, tačiau jis, nors
ir pateikė atsiliepimą į ieškinį, tokio atstovo nepaskyrė. LR CPK 7 str. 2 d.
įpareigoja šalis sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, rūpintis byla, LR
CPK 121 str. 1 d. įpareigoja šalis nedelsiant informuoti teismą apie
gyvenamosios vietos pasikeitimą, o pastarosios pareigos nesilaikant, pagal LR
CPK 121 str. 2 d. procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu žinomu teismui
adresu ir yra laikomi įteiktais. Atsakovas, žinodamas apie ieškovės iškeltą ir
teismą nagrinėjamą bylą, grįžęs į Lietuvą, neinformavo teismo apie gyvenamosios
vietos pasikeitimą, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai nesiuntė jam šaukimo
(LR CPK 805 str. 2 d.), ir laikytina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas
apie teismo posėdį.
Teisėjų
kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas priima byloje sprendimą, vadovaudamasis
byloje esančiais įrodymais bei pagal teismo sprendimo priėmimo dienos duomenis.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje skundžiamą sprendimą, ištyrė
ir įvertino visus pateiktus į bylą įrodymus. Tai, kad po teismo sprendimo
priėmimo dienos pasikeitė atsakovo turtinė padėtis, nesudaro pagrindo pakeisti
priimtą teismo sprendimą, tačiau suteikia atsakovui teisę kreiptis į teismą
ginčo teisenos tvarka dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Kiti atsakovo apeliacinio
skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo
sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad
aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą
sprendimą, apeliantas nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas
teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d.1 p., teisėjų
kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus
miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti
nepakeistą.
Kolegijos
pirmininkas Andžej
Maciejevski
Teisėjai Alma
Urbanavičienė
Virginija Volskienė