Civilinė byla Nr. e2A-660-910/2022

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00085-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.4.1.9

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eksortus“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eksortus“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Ignalinos atominė elektrinė“, trečiajam asmeniui viešajai įstaigai Lietuvos energetikos institutas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo tiekėją įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eksortus“ (toliau – ir ieškovė, tiekėja) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė panaikinti atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Ignalinos atominės elektrinės (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) 2021 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. ĮS-3708(13.87E) įformintą sprendimą, kad UAB „Eksortus“, veikdama ūkio subjektų grupėje kartu su jungtinės veiklos partnere viešąja įstaiga (toliau – VšĮ) Lietuvos energetikos institutu (toliau – ir trečiasis asmuo, tiekėja), 2019 m. balandžio 18 d. Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos (toliau – RAS) eksploatavimo nutraukimo projekto aprašo, kitų eksploatavimo nutraukimo licencijai gauti reikalingų dokumentų ir Maišiagalos RAS griovimo projekto parengimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties Nr. Pst-106(13.67) (toliau – ir sutartis) esminę sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to UAB „Eksortus“, kaip nurodytos ūkio subjektų grupės narys, turi būti įtrauktas į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 91 straipsnio 1 dalyje numatytą Nepatikimų tiekėjų sąrašą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija 2018 m. lapkričio 7 d. paskelbė Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projekto aprašo, kitų eksploatavimo nutraukimo licencijai gauti reikalingų dokumentų ir Maišiagalos RAS griovimo projekto parengimo paslaugų viešąjį pirkimą. Viešojo pirkimo objektą sudarė keletas skirtingų paslaugų: (i) Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projekto aprašo parengimas; (ii) Maišiagalos RAS griovimo projekto parengimas; (iii) Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projekto saugos analizės ataskaitos parengimas; (iv) Radionuklidų išmetimo į aplinką plano parengimas; (v) Radiacinės saugos programos parengimas. Ieškovė ir trečiasis asmuo 2018 m. gruodžio 5 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr. EK/S2018-48, pateikė viešajam pirkimui bendrą pasiūlymą ir buvo pripažinti šio pirkimo laimėtojais. 2019 m. balandžio 18 d. pasirašyta viešojo pirkimo sutartis, pagal kurios 1.3 punktą galutinis 10 mėnesių terminas sutarčiai įvykdyti – 2020 m. vasario 25 d.

3.       Ieškovės vertinimu, aplinkybę, kad griovimo projekto parengimo procesas ir šio projekto derinimas užtruko ilgiau, negu sutarties 1.3 punkte numatytas 10 mėnesių laikotarpis, daugiausiai nulėmė kelios objektyvios nuo paslaugų tiekėjų nepriklausančios aplinkybės: (i) sutarties vykdymo metu atsakovės pateikta nauja informacija apie numatomą Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projekto galutinio įgyvendinimo datą, dėl to teko keisti jau pradėtą rengti griovimo projektą; (ii) rengiant projektą gauti papildomi reikalavimai dėl fizinės saugos užtikrinimo, dėl kurių teko dar kartą keisti jau iš dalies parengtą griovimo projektą; (iii) nepagrįsti pačios atsakovės reikalavimai griovimo projekto rengimo metu išplėsti projekto apimtį, taip išeinant už sutartyje įtvirtintų griovimo projekto rengimo paslaugos ribų; (iv) dėl valstybės lygiu paskelbto karantino ir ekstremalios situacijos atsiradę kontaktinio darbo ribojimai ir su tuo susiję griovimo projekto rengimo sunkumai (ypač bendradarbiaujant keliems projektą rengiantiems asmenims tarpusavyje); (v) projektavimo sąlygų keitimasis griovimo projekto rengimo metu (naujų prisijungimo sąlygų poreikis ir jų gavimas); (vi) atsakovės ir projekto ekspertizės pastabos, kurių dalis kelia pagrįstų abejonių. Taigi didžiąja dalimi sutarties vykdymo terminas užsitęsė būtent dėl jos dalies, susijusios su griovimo projekto rengimu, tačiau absoliuti dauguma šio termino užsitęsimą nulėmusių priežasčių buvo nesusijusios su paslaugų teikėjų veiksmais.

4.       Ieškovė ir trečiasis asmuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. gavo atsakovės raštą Nr. ĮS-3708(13.87E), kad atsakovė, įvertinusi sutarties vykdymo aplinkybes bei sutarties 1.3, 1.4, 6.3, 11.5.4 bei 11.6 punktų nuostatas, už vėlavimą suteikti sutartyje nustatytas paslaugas nusprendė ūkio subjektų grupę, susidedančią iš ieškovės ir trečiojo asmens, įtraukti į VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje numatytą Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

5.       Ieškovė nesutinka, kad paslaugų pagal sutartį suteikimo termino užsitęsimas yra esminis sutarties pažeidimas (t. y. esminės pirkimo sutarties sąlygos vykdymas su dideliais arba nuolatiniais trūkumais). Vien tik aplinkybė, kad sutarties vykdymas nebuvo iki galo užbaigtas per sutarties 1.3 punkte įtvirtintą 10 mėnesių terminą, neatitinka ne tik esminio sutarties pažeidimo, bet ir esminės sutarties sąlygos vykdymo su dideliais ir nuolatiniais trūkumais požymių. Pagal sutarties 6.3 ir 6.4 punktuose įtvirtintas nuostatas paslaugų suteikimo termino praleidimas gali tapti pagrindu sutarčiai nutraukti (o kartu ir esminiu sutarties pažeidimu) tik tuo atveju, jeigu paslaugų suteikimo terminas praleidžiamas tiek, kad apskaičiuoti delspinigiai viršija 5 proc. sutarties kainos. Atsakovės paslaugų tiekėjams apskaičiuotų delspinigių suma sudaro tik 2,88 proc. bendros sutarties kainos. Sutartyje numatytų delspinigių apskaičiavimas nei pagal sutartį, nei pagal teismų praktiką negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti, kad sutartis buvo įvykdyta su esminės jos sąlygos dideliais ir nuolatiniais pažeidimais bei negali būti pagrindas taikyti atsakovės atžvilgiu VPĮ 91 straipsnio 1 dalį.

6.       Atsakovė VĮ Ignalinos atominė elektrinė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo esminę sutarties sąlygą „Paslaugų teikimo terminas (-ai)“ vykdė su dideliais ir nuolatiniais trūkumais, dėl to padarė esminį sutarties pažeidimą, už kurį buvo pritaikyta sankcija, todėl yra visos VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos juos įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Visos paslaugos pagal sutartį buvo baigtos teikti tik 2021 m. kovo 31 d. sutarties šalims pasirašius paslaugų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 10. Atsakovė, vadovaudamasi sutarties 6.3 punktu, už vėlavimą suteikti paslaugas apskaičiavo 21 273,48 Eur delspinigių, kurių dydis nebuvo ginčijamas, delspinigiai buvo sumokėti 2021 m. birželio 10 d. Atsakovė dėl pasikartojančio paslaugų tiekėjo vėlavimo suteikti paslaugas buvo priversta net keletą kartų prašyti institucijų pratęsti prašymo skirti papildomą finansavimą Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projektui pateikimo terminą. Paslaugų teikimo termino praleidimas sukėlė labai reikšmingų neigiamų pasekmių Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projektui įgyvendinti, lėmė didelius atsakovės praradimus. Atsakovė patyrė 21 273,48 Eur nuostolių, dėl kurių atlyginimo kreipėsi į paslaugų tiekėją, prarado beveik ketvirtadalį (23 proc.) Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projektui įgyvendinti skirto laikotarpio, kuriam nebuvo numatytas rezervas, dėl to projektui skirtų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų praradimo rizika įgavo kritinį lygį, reikėjo perorganizuoti darbus.

7.       Trečiasis asmuo VšĮ Lietuvos energetikos institutas atsiliepime į ieškinį prašė jį patenkinti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Panevėžio apygardos teismas 2022 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9.       Teismas nustatė, kad sutartimi nustatytas 10 mėnesių terminas yra įvardintas esmine sutarties sąlyga dėl to, jog teikiamos paslaugos buvo finansuojamos Sanglaudos lėšomis, be to, šios paslaugos buvo ir yra sudėtinė Ignalinos atominės elektrinės uždarymo plano ir grafiko dalis, Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo darbai turi būti baigti iki 2023 m. rugsėjo 1 d., todėl, nesilaikant sutartyje numatytų terminų, lieka daug mažiau laiko suprojektuotiems darbams faktiškai atlikti. Ieškovė, teikdama pasiūlymą ir sudarydama sutartį, kuria įsipareigojo paslaugas suteikti per 10 mėnesių, jau pagal viešojo pirkimo sąlygas, kuriose buvo nustatytas sutarties įvykdymo terminas, prisiėmė jos įvykdymo per šį terminą riziką.

10.       Teismas pažymėjo, kad dėl sutarties termino pratęsimo tiekėjas į atsakovę kreipėsi tik vieną kartą ir tik remdamasis karantino dėl Covid-19 epidemijos aplinkybe. Terminas nebuvo pratęstas, nes sutarties įvykdymo terminas pasibaigė ir paslaugos nebuvo suteiktos dar iki karantino paskelbimo. Visos paslaugos pagal sutartį buvo baigtos teikti tik 2021 m. kovo 31 d., sutarties šalims pasirašius perdavimo–priėmimo aktą. Paslaugos suteiktos vėluojant daugiau nei 13 mėnesių. Tai atsakovei lėmė nepageidaujamas pasekmes dėl tolesnių Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo etapų terminų. Atsakovė net 16 kartų siuntė raštus ir informavo tiekėją dėl terminų nesilaikymo, taikytinų sankcijų. Tiekėjas į tai tinkamai nereagavo, paslaugų teikimas toliau vėlavo, kartu tuose raštuose tiekėjui buvo nurodomos pastabos dėl paslaugų kokybės.

11.       Teismas nustatė, kad sutarties vykdymo grafikas buvo pažeistas po to, kai 2019 m. birželio mėn. pasitarimo metu buvo nutarta, ruošiant pirminį griovimo projektą, suderinti naudotinus konteinerius, kurių kainos gerokai skyrėsi ir kurie techninėje specifikacijoje nebuvo konkretizuoti. Konteineriai galutinai buvo suderinti tik 2020 m. sausio 22 d., kai gautas patvirtinimas iš Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (toliau – VATESI). Konteinerių parinkimo klausimas – teiktinų paslaugų koncepcijos dalis, labai svarbi ir turėjo būti sprendžiama pagal jiems keliamus reikalavimus, išdėstytus techninės specifikacijos 2 skyriaus 3.8 punkte. Tiekėjas turėjo ir teisę, ir pareigą dokumentų rengimo metu tiesiogiai konsultuotis su VATESI. Taigi, teismo vertinimu, ne dėl atsakovės kaltės užsitęsė konteinerių parinkimas ir derinimas.

12.       Teismas nurodė, kad, rengiant griovimo projektą, 2019 m. rugsėjo 16 d. tiekėjas kreipėsi į atsakovę dėl esamo elektros energijos galingumo. Ieškovė prie šio kreipimosi nepridėjo išsamių projektinių energijos galingumo skaičiavimų, todėl tik jai tokius skaičiavimus pateikus buvo kreiptasi ir iš ESO gautos Maišiagalos RAS įrenginių prijungimo sąlygos. Tai patvirtina, kad pati ieškovė nesistengė operatyviai išspręsti iškilusią problemą.

13.       Teismas įvertino, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, jog projektavimo dokumentai turėjo būti parengti taip, kad radioaktyvių atliekų pašalinimo iš saugyklos darbai būtų vykdomi ne anksčiau planuota viena pamaina, o dviem pamainomis, neturėjo esminės reikšmės paslaugų termino praleidimui, nes 2019 m. rugsėjo 16 d. buvo tik paslaugų teikimo pradžia, projektai dar nebuvo parengti. Pati ieškovė nurodė, kad griovimo projekto atskiros dalys atsakovei buvo teiktos 2020 m. sausio 28 d., 2020 m. vasario 11 d., 2020 m. vasario 27 d. raštais. Dėl jų 2020 m. vasario 12 d. ir 2020 m. vasario 20 d. buvo gautos pastabos. Pradinė griovimo projekto redakcija (visų dalių) pateikta tik 2020 m. gegužės 4 d.

14.       Teismas nustatė, kad griovimo projektas turėjo būti parengtas taip, jog būtų pakankamas statybos leidimui gauti bei statybos (griovimo) darbams atlikti. Dėl to iškilo ginčas su atsakove dėl griovimo projekto detalumo, nes, rengiant griovimo projektą, reikėjo suprojektuoti ne tik griovimo darbus, bet ir naujo laikino statinio (kesono) statybą. Dėl šios priežasties tiekėjas pradėjo reikalauti papildomo atlyginimo už neva papildomus darbus, rengiant detalų darbo planą. Užvilkinusi darbus ir negavusi sutikimo dėl apmokėjimo už neva papildomus darbus, ieškovė visgi parengė griovimo projektą pakankamo išsamumo, pagal projekto ekspertų pastabas taip, kad būtų gautas leidimas pagal parengtą projektą. Leidimą turėjo gauti tiekėjas.

15.       Iš pateiktų duomenų teismas nustatė, kad teikiami projektai reikalavo patikslinimų, jie nebuvo tokie, kuriuos atsakovė juos iš karto besąlygiškai suderintų, dėl jų buvo teikiamos pastabos. Ekspertų nurodytus trūkumus tiekėjas buvo priverstas šalinti ir šalino, tai patvirtina UAB „Projektų ekspertizė“ 2020 m. lapkričio 17 d. bendrosios ekspertizės tarpinis aktas Nr. 20/232-2.

16.       Teismo priėjo prie išvados, kad sutartis joje nustatytu terminu neįvykdyta iš esmės dėl to, jog tiekėjas jo nelaikė esmine sutarties sąlyga, projektavimo darbus vykdė su trūkumais, kurie turėjo būti šalinami, ir tai lėmė sutarties termino esminį pažeidimą.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Eksortus“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Teismas neįvertino to, kad griovimo projekto rengimo vėlavimo priežasčių didžioji dalis nepriklausė nuo tiekėjų valios, priežastys dažniausiai buvo susijusios su atsakovės priimtais sprendimais bei sutarties vykdymo eigoje reiškiamais vis naujais reikalavimais. 

17.2.                      2019 m. rugsėjo mėnesį tapo aišku, kad objekto projektavimui bus reikalingos naujos prisijungimo prie elektros tinklų sąlygos. Jas gauti galėjo tik atsakovė, kaip darbų užsakovė ir objekto valdytoja. Kol nurodytos prisijungimo sąlygos nebuvo gautos ir nebuvo aiškus tikslus jų turinys, griovimo projekto rengimas negalėjo būti vykdomas visa apimtimi. Naujas elektros tinklų operatoriaus išduotas prisijungimo sąlygas atsakovė pateikė tik 2019 m. spalio 18 d.

17.3.                      Atsakovė apie 1,5 mėnesio nepriėmė sprendimo dėl radioaktyviųjų atliekų konteinerių šioms atliekoms saugoti ir gabenti pasirinkimo. Atsakovei ilgą laiką nepriimant sprendimo dėl konteinerių, projektavimas buvo pradėtas laikantis pozicijos, kad bus naudojami iki tol Ignalinos atominėje elektrinėje jau naudoti konteineriai. 2019 m. gruodžio 6 d. raštu atsakovei buvo priminta, kad tiekėjams reikalinga, jog ji galutinai pasirinktų, kokie konteineriai bus naudojami. Tačiau atsakovė tokį sprendimą priėmė tik 2020 m. sausio 18 d., kai buvo suorganizuotas susitikimas su VATESI. Tik po šio sprendimo tiekėjai galėjo tinkamai pratęsti ir užbaigti griovimo projekto ir kitų sutartyje numatytų dokumentų rengimą, atlikdami didelius jau iki tol parengtų dokumentų pakeitimus, susijusius su atsakovės pasirinktų konkrečių konteinerių modeliu.

17.4.                      Susitikimo su VATESI organizavimas ir sprendimo dėl konkrečių konteinerių radioaktyviosioms atliekoms pasirinkimo priėmimas buvo ne tiekėjų, o būtent atsakovės atsakomybė. Pagal sutartį tiekėjų pagalba atsakovei derinant projektų sprendinius su VATESI buvo numatyta tik galutiniame projektavimo etape, kai sutarties pagrindu parengti ir atsakovės jau priimti dokumentai turėtų būti derinami su VATESI ir kitomis institucijomis.

17.5.                      Didžioji dalis griovimo projekto dalių (SP-1, SA-1, GSS-1, GS-1, SO-1, TT-1, ŠV-1, VN-1) buvo parengtos ir atsakovei pateiktos 2020 m. sausio–vasario mėnesiais. Tačiau 2020 m. vasario 12 d. ir 2020 m. vasario 28 d. buvo gautos naujos atsakovės pastabos dėl griovimo projekto statinio architektūrinės dalies, kuriomis buvo išdėstyti nauji reikalavimai dėl projektuojamų patalpų išdėstymo ir jų įrengimo. Atsakovė ėmė reikalauti, kad suprojektuota administracinė patalpa Nr. 120 būtų suprojektuota ne antrame aukšte, o perkelta į pirmą aukštą, atitinkamai praplėtus pirmąjį aukštą. Šio reikalavimo įgyvendinimas pareikalavo nemažų pakeitimų visose griovimo projekto dalyse.

17.6.                      Rengiant griovimo projektą, buvo gautas atsakovės reikalavimas dėl galutinės Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo datos, į kurią projektuotojai privalėjo atsižvelgti. Šis atsakovės reikalavimas reiškė papildomus projektuojamų statinių pakeitimus (paaiškėjus, kad, siekiant iki atsakovės nurodytos datos užbaigti Maišiagalos RAS eksploatavimą, ją uždarantis personalas turės dirbti keliomis pamainomis). Tiekėjų pasitelkti projektuotojai buvo priversti atlikti nemažus jau pradėto rengti griovimo projekto pakeitimus, numatydami, kad projektuojamuose pastatuose turės būti dirbama bent dviem pamainomis.

17.7.                      Teismas neįvertino, kad griovimo projekto rengimas iš dalies užsitęsė ir dėl nuo sutarties šalių nepriklausančios aplinkybės – karantino paskelbimo.

17.8.                      Visas griovimo projektas buvo parengtas ir 2020 m. gegužės 4 d. pateiktas atsakovei, tačiau 2020 m. gegužės 25 d. buvo gauti net keli vienas kitą keičiantys visiškai nauji atsakovės reikalavimai dėl Maišiagalos RAS personalo kontrolės punkto projektavimo, kuriais atsakovė, be kita ko, pareikalavo personalo kontrolės punktą perkelti į visiškai kitą sklypo vietą. Nurodytų pageidavimų įgyvendinimas reiškė daug pakeitimų visose 13-oje griovimo projekto dalių, kuriems atlikti reikėjo papildomo laiko.

17.9.                      Teismas neatsižvelgė į faktą, kad griovimo projekto rengimą apie 3 mėnesius užvilkino pačios atsakovės 2020 m. birželio mėnesį pradėti reikšti nepagrįsti reikalavimai dėl griovimo projekto išsamumo lygio. Atsakovė be jokio pagrindo ėmė reikalauti, kad griovimo projektas būtų ne techninio projekto, o techninio darbo projekto lygio, nors apie tai nei sutartyje, nei jokiuose kituose su sutartimi susijusiuose dokumentuose nebuvo užsiminta. Ginčui užsitęsus iki 2020 m. rugsėjo mėnesio, atsakovė pati atsisakė nurodyto reikalavimo ir nebereikalavo, kad griovimo projektas būtų techninio darbo projekto lygio.

17.10.                      Dar prieš griovimo projekto rengimą su atsakove buvo suderinta, kad griovimo procese reikalingi laikini statiniai (kesonas, stoginės ir kt.) bus projektuojami kaip laikinieji statiniai, o pats objektas nebus projektuojamas kaip branduolinės energetikos objektas. Toks atsakovės reikalavimas buvo keliamas, nes nuolatiniams statiniams, kaip branduolinės saugos objektams, nustatyti didesni saugos bei kiti reikalavimai. Tačiau projekto ekspertizę atlikę ekspertai, skirtingai negu atsakovė, pareikalavo, kad projektuojamų statinių saugos reikalavimai iš esmės atitiktų nuolatinio pobūdžio statinių, esančių branduolinės energetikos objektais, reikalavimus. Tai dar kartą reiškė didelius griovimo projekto pakeitimus, kurie galutinai buvo atlikti 2021 m. sausio 25 d.

17.11.                      Eksploatavimo nutraukimo projekto galutinė ataskaita buvo pateikta atsakovei derinti dar 2019 m. gruodžio 20 d., tačiau jos suderinimas įvyko tik Energetikos ministrui 2020 m. birželio 1 d. patvirtinus radioaktyvių atliekų tvarkymo tarifus, kurie turėjo būti įtraukti į projektą. Nurodytų tarifų patvirtinimas niekaip nepriklausė nuo tiekėjų veiksmų ar sprendimų, todėl ir atsakomybė už parengto projekto galutinio suderinimo vėlavimą negali kilti tiekėjams. Be to, atsakovė dar 2020 m. rugpjūčio 28 d. reikalavo įtraukti į projektą pačios rengiamą informaciją apie Maišiagalos RAS fizinės apsaugos sistemą, kurios tiekėjai neturėjo ir negalėjo turėti ir kuri jiems buvo pateikta tik 2020 m. rugsėjo 1 d.

17.12.                      Pagal atsakovės komentarus tiekėjai 2020 m. kovo 16 d. pateikė atnaujintą saugos analizės ataskaitos versiją, kurią atsakovė 2020 m. kovo 17 d. priėmė ir suderino. Atsakovės priimta ir suderinta ataskaita jau 2020 m. kovo 18 d. buvo pateikta derinti VATESI. Kadangi tuo metu dar nebuvo pateiktas eksploatavimo nutraukimo projekto aprašas, tiesiogiai susijęs su saugos analizės ataskaita, VATESI suderinimą pateikė tik 2020 m. rugsėjo 1 d., kai projektas buvo suderintas. Analogiška situacija susiklostė ir dėl Radionuklidų išmetimo į aplinką plano parengimo bei suderinimo.

17.13.                      Iš esmės analogiškai, nepraleidžiant jokių terminų, buvo parengta ir Radiacinės saugos programa, tik jos galutinis suderinimas VATESI pačios atsakovės buvo nukeltas iki kitų pagal sutartį rengtų dokumentų suderinimo.

17.14.                      Kai sutarties įvykdymo termino pažeidimas savaime nėra esminis sutarties pažeidimas (kol apskaičiuoti delspinigiai neviršija 5 proc. sutarties kainos), teismas neturėjo pagrindo sutarties nuostatos, įtvirtinančios jos įvykdymo terminą, savaime laikyti esmine sutarties sąlyga.

17.15.                      Nors sutarties 11.5.4 punkte paslaugų suteikimo terminas įvardytas kaip esminė sutarties sąlyga, tačiau sutarties 1.5 punkte numatyta galimybė sutarties 1.3 punkte nustatytą paslaugų suteikimo terminą pratęsti papildomam terminui. Taigi pačioje sutartyje paslaugų suteikimo terminas nebuvo įtvirtintas kaip sąlyga, kuri būtų nekeičiama ir kurios griežtas laikymasis atsakovei turėtų esminės reikšmės.

17.16.                      Net jeigu sutarties įvykdymo terminas būtų laikomas esmine jos sąlyga, nagrinėjamu atveju nustatytas termino praleidimas nebuvo tokio masto, kad būtų laikomas esminės sutarties sąlygos dideliu ar nuolatiniu trūkumu, kaip numatyta VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

17.17.                      Vėlesnė negu planuota sutarties vykdymo pabaiga neužkirto kelio tolesniam Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projekto įgyvendinimui. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl vėlesnio sutarties įvykdymo termino ji būtų patyrusi kokių nors nuostolių ar bet kokių kitų neigiamų pasekmių.

18.       Atsakovė VĮ Ignalinos atominė elektrinė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

18.1.                      Dar 2018 m. paties tiekėjo parengtame Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projekte aprašyti galimi eksploatavimo nutraukimo sprendiniai, radioaktyviųjų atliekų išėmimo ir tvarkymo metodai bei technologijos, galimi saugyklos (rūsio) išmontavimo (griovimo) sprendiniai (panaudojant laikinąjį įrenginį „kesoną“), galimi transportavimo konteineriai bei pakuotės, panaudotinos dezaktyvavimo technologijos, todėl skundo teiginiai, kad ieškovei sutarties pasirašymo metu dar nebuvo žinomi nei konkretūs galimi būdai, nei metodai, nei didelė dalis procesų, kuriais remiantis turės būti vykdomas Maišiagalos RAS eksploatacijos nutraukimas, visiškai nepagrįsti.

18.2.                      Būtinybę didinti leistiną Maišiagalos RAS aikštelės elektros įrenginių galią lėmė pačios ieškovės pasiūlyti griovimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo technologiniai sprendiniai. Siekdama gauti naujas prisijungimo sąlygas, atsakovė privalėjo ESO pateikti išsamius projektinius didinamo galingumo skaičiavimus, už kurių atlikimą buvo atsakinga ieškovė. Aplinkybę, kad už nurodytus skaičiavimus yra atsakingas projektuotojas, teismo posėdžių metu patvirtino liudytojai V. G., V. V. ir G. K.. Ieškovė išsamius galingumo apskaičiavimus pateikė 2019 m. spalio 7 d., o atsakovė ESO išduotas prisijungimo sąlygas ieškovei pateikė 2019 m. spalio 18 d.

18.3.                      Už eksploatavimo nutraukimo projekto turinio suderinimą, įskaitant naudotinus radioaktyviųjų atliekų konteinerius, su VATESI pagal sutartį buvo atsakingas tiekėjas (Techninės specifikacijos 3.17-3.18 punktai). Tik 2020 m. sausio 10 d. tiekėjo iniciatyva buvo organizuotas atsakovės, VATESI ir tiekėjo atstovų susitikimas, kuriame tiekėjas pristatė radioaktyviųjų atliekų transportavimo, įskaitant panaudotinų radioaktyviųjų atliekų konteinerių, alternatyvas VATESI.

18.4.                      Ieškovė nekvestionavo atsakovės pastabų ir griovimo projekto statinio architektūrinės dalies sprendinius pakoregavo pagal atsakovės įžvalgas.

18.5.                      Tiekėjas, neabejotinai žinodamas galutinę Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projekto įgyvendinimo datą, savo paties rengtame projekte numatė vienos pamainos radioaktyviųjų atliekų išėmimo sprendinį. Atsakovė, matydama, kad jau vėluoja eksploatavimo nutraukimo projekto pirmasis etapas – griovimo projekto ir saugą pagrindžiančių dokumentų parengimas pagal sutartį, 2019 m. rugsėjo 16 d. raštu atkreipė paslaugų tiekėjo dėmesį, jog reikalinga dar kartą įvertinti priemones, būtinas tam, kad projektas būtų baigtas iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Atsakydamas į pateiktas pastabas, pats tiekėjas pateikė tarpinės ataskaitos 9 skyriaus pakoreguotą redakciją, kurioje pasiūlė radioaktyviųjų atliekų išėmimo dviem pamainomis sprendinį.

18.6.                      Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad karantino paskelbimas turėjo realią neigiamą įtaką paslaugų teikimo procesui.

18.7.                      Ieškovės parengtas griovimo techninis projektas turėjo esminių trūkumų, tarp jų – nepakankamą sprendinių išsamumą. UAB „Projektų ekspertizė“, atlikusi privalomą griovimo projekto ekspertizę, techniniam griovimo projektui turėjo esminių pastabų, kurių nei ieškovė, nei trečiasis asmuo iš esmės neginčijo, jas priėmė ir pagal nurodytas pastabas pakoreguotą griovimo projekto redakciją atsakovei pateikė tik 2021 m. sausio 25 d. Griovimo projektui su ekspertais suderinti ieškovei prireikė net 8 kartų. Laiko sąnaudas, skirtas nurodytiems trūkumams identifikuoti ir pašalinti, teismas teisingai priskyrė ieškovės atsakomybei.

18.8.                      Tiekėjui vėluojant teikti derinti eksploatavimo nutraukimo projektą (praleidus terminą), projekto analizavimo etapas tiesiog sutapo su Energetikos ministerijos inicijuotu Pradinio, pagrindinio ir galutinio radioaktyviųjų atliekų apdorojimo, saugojimo, dėjimo į atliekynus, atliekyno uždarymo ir uždaryto atliekyno priežiūros paslaugų tarifų peržiūrėjimo procesu (dėl infliacijos, darbo užmokesčio pokyčių). Jeigu tiekėjas paslaugas pagal sutartį būtų teikęs laiku, nurodytas tarifų peržiūrėjimas nebūtų turėjęs įtakos projekto rengimo procesui, nes sutarties vykdymas būtų jau pasibaigęs. Tarifų tvirtinimo aplinkybė nėra reikšminga šiam ginčui, nes griovimo projekto rengimas užtruko gerokai ilgiau, nei eksploatavimo nutraukimo projekto tvirtinimas, be to, projektas pagal naujus tarifus buvo pakoreguotas per vieną dieną.

18.9.                      Saugos analizės ataskaita negalėjo būti suderinta su VATESI ir patvirtinta, kol nebuvo parengtas ir pateiktas eksploatavimo nutraukimo projektas. Radionuklidų išmetimo į aplinką planas negalėjo būti suderintas su VATESI ir patvirtintas, kol nebuvo parengta ir suderinta saugos analizės ataskaita. Radiacinės saugos programa taip pat negalėjo būti suderinta su VATESI, kol nebuvo tinkamai parengti ir pateikti saugos analizės ataskaita ir eksploatavimo nutraukimo projektas. Taigi ieškovės argumentai, kad ji nėra atsakinga už nurodytų dokumentų parengimo vėlavimą, yra nepagrįsti.

18.10.                      Sistemiškai analizuojant viešojo pirkimo dokumentus, akivaizdu, kad atsakovė viešojo pirkimo dokumentuose, tarp jų – sutarties projekte, labai aiškiai ir nuosekliai išreiškė savo valią, jog paslaugų teikimas pirkimo sąlygose nustatytais terminais perkančiajai organizacijai turi esminę reikšmę, todėl paslaugų teikimo terminas yra esminė sutarties sąlyga, o jos nesilaikymas – esminis sutarties pažeidimas.

18.11.                      Dėl ieškovės vėlavimo suteikti paslaugas net 13 mėnesių atsakovė prarado beveik ketvirtadalį (23 proc.) eksploatavimo nutraukimo projektui įgyvendinti skirto laiko, kuriam nebuvo numatytas rezervas, dėl to projektui skirtų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų praradimo rizika įgavo kritinį lygį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19.       Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: 2018 m. spalio 1 d. Maišiagalos RAS galutinio eksploatavimo nutraukimo projekto 2 lapo kopiją, Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projekto tarpinės ataskaitos 9 skyriaus „Eksploatavimo nutraukimo planas ir grafikas“ 1 versijos 1 leidimo kopiją.

20.       Pažymėtina tai, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

21.       Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

22.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė pirmiau nurodytus įrodymus turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui (šiuos įrodymus atsakovė turėjo (jais disponavo) dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo), šių įrodymų priėmimas užvilkintų bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą, be to, aplinkybės, kurias atsakovė įrodinėja naujai teikiamais įrodymais, patvirtintos kitais byloje esančiais duomenimis. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos dalyko

23.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24.       Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

25.       Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės UAB „Eksortus“ ieškinys dėl atsakovės VĮ Ignalinos atominės elektrinės sprendimo pripažinti, kad tiekėjai (ieškovė ir trečiasis asmuo) pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais ir nuolatiniais trūkumais, ir įtraukti juos į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, panaikinimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas tiekėjo, viešojo pirkimo sutartį įvykdžiusio su trūkumais, įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

26.       Pagal viešojo pirkimo būdu 2019 m. balandžio 18 d. sudarytą sutartį ieškovė ir trečiasis asmuo (tiekėjai) įsipareigojo Maišiagalos RAS eksploatavimui nutraukti parengti tokius dokumentus: (i) Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projekto aprašą; (ii) Maišiagalos RAS griovimo projektą; (iii) Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projekto saugos analizės ataskaitą; (iv) Radionuklidų išmetimo į aplinką planą; (v) Radiacinės saugos programą.

27.       Sutarties 1.3 punkte nustatytas paslaugų suteikimo terminas – pirmiau įvardyti dokumentai turi būti parengti per 10 (dešimt) mėnesių nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos. Sutartis įsigaliojo 2019 m. balandžio 25 d., kai buvo pasirašyta abiejų šalių ir įsigaliojo pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas. Paslaugų suteikimo termino pabaiga – 2020 m. vasario 25 d. Visos paslaugos pagal sutartį buvo baigtos teikti 2021 m. kovo 31 d., kai sutarties šalys pasirašė paslaugų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 10.

28.       Atsakovė, vadovaudamasi sutarties 6.3 punktu, už vėlavimą suteikti paslaugas apskaičiavo 21 273,48 Eur delspinigių. Ieškovė ir trečiasis asmuo delspinigių neginčijo ir juos sumokėjo 2021 m. birželio 10 d. mokėjimo pavedimu.

29.       Atsakovė, vadovaudamasi VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2021 m. rugpjūčio 10 d. priėmė sprendimą, kad tiekėjai sutarties 1.3 punkte nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais ir nuolatiniais trūkumais, todėl apie netinkamai sutartį įvykdžiusius tiekėjus (ieškovę ir trečiąjį asmenį) centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka bus paskelbta VPĮ 91 straipsnio 1, 2 dalių ir 102 straipsnio 4 dalies nustatytais terminais bei tvarka. Nagrinėjamoje bylą ieškovė ginčija nurodytą atsakovės sprendimą.

Dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo termino, kaip ginčo viešojo pirkimo sutarties sąlygos, reikšmės (esmingumo)

30.       Apeliantė (ieškovė), nesutikdama su atsakovės sprendimu pripažinti, kad tiekėjai (ieškovė ir trečiasis asmuo) pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais ir nuolatiniais trūkumais, ir įtraukti juos į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, apeliaciniame skunde teigia, kad pagal šalių sudarytos viešojo pirkimo sutarties sąlygas joje nustatyto 10 mėnesių termino sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti pažeidimas savaime nėra esminis sutarties pažeidimas (kol apskaičiuoti delspinigiai neviršija 5 proc. sutarties kainos), todėl teismas neturėjo pagrindo sutarties nuostatos, įtvirtinančios jos įvykdymo terminą, savaime laikyti esmine sutarties sąlyga. Pasak apeliantės, nors sutarties 11.5.4 punkte paslaugų suteikimo terminas įvardytas kaip esminė sutarties sąlyga, tačiau sutarties 1.5 punkte numatyta galimybė pratęsti sutarties 1.3 punkte nustatytą paslaugų suteikimo terminą, taigi pačioje sutartyje paslaugų suteikimo terminas neįtvirtintas kaip sąlyga, kuri negali būti keičiama ir kurios griežtas laikymasis atsakovei turėtų esminę reikšmę.

31.       Pažymėtina, kad pagal VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktą perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal šio įstatymo 49 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti, kai sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją.

32.       Nei VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje, nei kitose VPĮ normose nedetalizuota, kokios sutarties sąlygos gali būti kvalifikuojamos kaip esminės sutarties sąlygos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vertinimas, kurios sąlygos yra esminės, o kurios – ne, priklauso nuo sutarties rūšies, jos pobūdžio, šalių išreikštos valios, susitarimo, įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2009). Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat yra nurodžiusi, kad nėra pavyzdinio esminių pirkimo sutarties sąlygų sąrašo, nes kiekvienu atveju dėl pirkimo objekto ypatybių esminės sąlygos gali būti skirtingos. Teismų praktikoje kaip dažniausi esminių sutarties sąlygų pavyzdžiai išskiriami sutarties terminas, kokybė. Dėl to perkančioji organizacija kiekvieną kartą turėtų vertinti (taip pat tai įtvirtinti sutartyje), kokias sąlygas laikyti esminėmis. Bet kokiu atveju perkančioji organizacija negali vertinti ar parengti tokių esminių pirkimo sutarties nuostatų, kurios pažeistų imperatyviąsias teisės normas (CK 1.80 straipsnis, 6.157 straipsnis), teisės principus (CK 1.5 straipsnis), būtų neatitinkančios proporcingumo ir protingumo reikalavimų (https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/115005719229-Kokios-pirkimo-sutarties-s%C4%85lygos-gali-b%C5%ABti-esmin%C4%97mis-).

33.       VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje taip pat nekonkretizuota didelių arba nuolatinių sutarties vykdymo trūkumų samprata. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018, taikydamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusį VPĮ, sprendė dėl nuolatinių sutarties vykdymo trūkumų pripažinimo esminiu sutarties pažeidimu, dėl kurio perkančioji organizacija vienašališkai nutraukė sutartį, ir nurodė, kad vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas, kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė, įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014).

34.       Lingvistiškai aiškinant VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame reglamentuojami tiekėjų įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą atvejai, darytina išvada, kad didelių arba nuolatinių sutarties vykdymo trūkumų pagrindas nesusietas su sutarties esminiu pažeidimu ar jos nutraukimu, todėl tam, kad tiekėjas būtų įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, pakanka įrodyti savarankišką trūkumų pagrindą. Kitaip tariant, tam, kad ūkio subjektas VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu būtų įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nėra būtina, jog sutartis būtų nutraukta dėl esminio jos pažeidimo, pakanka, kad: pirma, perkančioji organizacija priimtų sprendimą, kuriame būtų konstatuota, jog tiekėjas bent vieną konkrečiai nurodytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais; antra, perkančioji organizacija už tai tiekėjui pritaikė sutartyje nustatytą sankciją (pavyzdžiui, delspinigius ar kitokio pobūdžio netesybas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad praktikoje šios stadijos gali sutapti, t. y. perkančioji organizacija priima sprendimą tiekėjui už esminės pirkimo sutarties sąlygos vykdymą su dideliais arba nuolatiniais trūkumais taikyti sutartyje numatytą sankciją ir apie tokį savo sprendimą informuoja tiekėją. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad esminės viešojo pirkimo sutarties sąlygos pažeidimas ir sankcijos už tai skyrimas gali būti (nors ir neprivalo) tapatus esminiam sutarties pažeidimui.

35.       Vadovaujantis VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, perkančiosios organizacijos sprendimas paskirti tiekėjui sankciją už esminės sutarties sąlygos vykdymą su nuolatiniais ar dideliais trūkumais, lemiantis tiekėjo įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, yra grindžiamas, įskaitant, bet neapsiribojant, pirkimo sutarties sąlygomis. Pirkimo sutartyje šalys gali apibrėžti atvejus, kas laikoma dideliu ir nuolatiniu sutarties vykdymo trūkumu, suteikiančiu teisę perkančiajai organizacijai taikyti sutartyje įtvirtintas sankcijas ir tiekėją įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tuo tarpu tiekėjai, prieš teikdami pasiūlymus, turėtų itin atidžiai susipažinti su pirkimo sutarties projektu, išsiaiškinti, kokios sutarties sąlygos yra esminės, kaip sutartyje apibrėžti sutarties vykdymo dideli ar nuolatiniai trūkumai bei kokios yra numatytos sankcijos. Taigi, prieš teikdamas pasiūlymą, tiekėjas turėtų tinkamai įsivertinti savo pajėgumą įvykdyti pirkimo sutartį joje nustatytomis sąlygomis bei riziką, kad sutarties neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) atveju perkančiosios organizacijos sprendimu gali būti įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

36.       Nagrinėjamu atveju tiekėjų (ieškovės ir trečiojo asmens) ir perkančiosios organizacijos (atsakovės) sudarytoje pirkimo sutartyje nėra nuostatų, apibrėžiančių, kokie atvejai laikomi dideliais arba nuolatiniais sutarties vykdymo trūkumais, suteikiančiais perkančiajai organizacijai teisę taikyti sutartyje įtvirtintas sankcijas ir tiekėją įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tačiau šalių sudarytos pirkimo sutarties 11.5 punkte yra įtvirtinta, kokios sutarties sąlygos laikytinos esminėmis. Sutarties 11.5.4 punkte expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) yra numatyta, kad paslaugų suteikimo terminas(-ai) esminė sutarties sąlyga. Taigi šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad sutartyje nustatytas sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminas yra esminė sutarties sąlyga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarp viešojo pirkimo dokumentų buvo ir paslaugų sutarties projektas, taigi tiekėja (ieškovė), jau prieš pateikdama pasiūlymą, turėjo galimybę susipažinti su pirkimo sutarties projektu, išsiaiškinti, kokios sutarties sąlygos yra esminės. 

37.       2018 m. gruodžio 13 d. viešojo pirkimo pasiūlyme Nr. D2-930-14 tiekėjas, teikdamas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus (T2) – „Tiekėjo darbo plano detalumas, nuoseklumas ir aiškumas“ – techninių duomenų rodiklių reikšmes, nurodė, kad „tiekėjas per 10 (dešimt) mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo parengs dokumentus, reikalingus Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų eksploatavimo nutraukimo licencijai gauti“. Tame pačiame pasiūlyme, teikdamas kriterijaus (T1) – „Tiekėjo siūlomų paslaugų ir planuojamų rezultatų atitikimas užduočiai“ – tiekėjas pažymėjo, kad „jungtinės veiklos pagrindu veikianti subjektų grupė „LEI – UAB Eksortus“ (toliau vadinamas tiekėju) labai gerai supranta paslaugų pirkimo sutarties esmę, puikiai susipažinęs su Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykla bei planuojamomis atlikti paslaugomis. Tiekėjas aiškiai suvokia paslaugų tikslą ir apimtis, laukiamus rezultatus, paslaugų pirkimo techninėje specifikacijoje nustatytas užduotis ir jų atlikimo mechanizmą“. Taigi, tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo, teikdami pasiūlymą, patvirtino, kad puikiai supranta viešojo pirkimo objektą, sąlygas, techninėje specifikacijoje nustatytas užduotis. Viešojo pirkimo procedūros metu tiekėjas neteikė atsakovei jokių klausimų dėl techninės specifikacijos ar kitų viešojo pirkimo dokumentų ir juose nustatytų užduočių, sąlygų paaiškinimo, jų esmingumo bei paslaugų teikimo termino reikšmės, vykdant sutartį (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 32).

38.       Pagal tiekėjų (ieškovės ir trečiojo asmens) ir perkančiosios organizacijos (atsakovės) sudarytos sutarties 1.3 punktą, nustatantį paslaugų suteikimo terminus, Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projekto aprašas, Maišiagalos RAS griovimo projektas, Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projekto saugos analizės ataskaita, Radionuklidų išmetimo į aplinką planas, Radiacinės saugos programa turi būti parengti per 10 (dešimt) mėnesių nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos. Sutarties įsigaliojimo diena laikoma diena, kai sutartį pasirašo abi šalys ir paslaugų teikėjas pirkimui pateikia sutarties įvykdymo užtikrinimą (Sutarties 1.4 punktas).

39.       Jau nurodyta, kad viešojo pirkimo dokumentuose buvo akcentuota, jog paslaugos privalo būti suteiktos per 10 (dešimt) mėnesių nuo paslaugų sutarties įsigaliojimo (pirkimo dokumentų 2.3 punktas, techninės specifikacijos 2.2.1 punktas, paslaugų sutarties projekto 1.3 punktas).

40.       Vadovaujantis sutarties 1.4 punktu, sutartis įsigaliojo 2019 m. balandžio 25 d. Pagal sutarties 1.3 punktą paslaugų suteikimo termino pabaiga – 2020 m. vasario 25 d. Detalus paslaugų pagal sutartį teikimo grafikas buvo parengtas 2019 m. gegužės 21 d. ir su atsakove suderintas 2019 m. gegužės 28 d.

41.       Sutarties 3.1.15 punkte numatyta, kad paslaugų teikėjas įsipareigoja per 10 (dešimt) darbo dienų nuo sutarties įsigaliojimo dienos pateikti ir su užsakovu suderinti paslaugų teikimo grafiką pagal paslaugų teikėjo pasiūlyme pateiktą tvarkaraštį, kuriame būtų išskirti paslaugų etapų pavadinimai, paslaugų vykdymo terminai (metai, mėnuo), paslaugų etapų kaina su PVM (Eur). Paslaugų teikėjas griežtai privalo laikytis grafike nurodytų terminų. Esant nenumatytoms, nuo paslaugų teikėjo ir užsakovo valios nepriklausančioms aplinkybėms, nustatytoms sutarties 1.5 punkte, grafikas gali būti keičiamas šalių pasirašomu papildomu susitarimu.

42.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projekto įgyvendinimas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 401 ir 403 punktus tinkamos finansuoti išlaidos privalo atitikti bendruosius išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus, nustatytus 402-408 punktuose; išlaidos turi būti patirtos ir apmokėtos tinkamu joms finansuoti laikotarpiu. Atitinkamai, finansavimo sutarties (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 3) 4.1 ir 4.2 punktuose nustatyta, kad visos projekto veiklos turi būti įvykdytos per laikotarpį nuo projekto veiklų įgyvendinimo pradžios iki projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos, kurių datos nurodytos 5.1 ir 5.2 papunkčiuose (2023 m. rugsėjo 1 d.). Visos su projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos turi būti patirtos ir apmokėtos nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo, kurių datos nurodytos sutarties 1 ir 2 prieduose, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Taigi Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projekto ir ginčo sutarties pobūdis lemia, kad paslaugų suteikimo terminas atsakovei turėjo esminę reikšmę, nes, nesilaikant projekto terminų, atsakovė rizikuoja neįgyvendinti Finansavimo sutarties ir nurodytų taisyklių nuostatų bei dėl to gali prarasti projektui įgyvendinti skirtą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų sumą – 14 882 969,08 Eur.

43.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad viešojo pirkimo techninėje specifikacijoje buvo nurodyta, jog teikiant paslaugas turi būti vadovaujamasi Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo planu, Maišiagalos RAS poveikio vertinimo ataskaita, kuriuose pateiktos nuorodos į Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programą, o šioje nurodyta, iki kada turi būti baigtas visas Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo procesas. Tiek Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo planą, tiek Maišiagalos RAS poveikio vertinimo ataskaitą parengė trečiasis asmuo (paslaugų teikėjas). Šios aplinkybės patvirtina, kad paslaugų teikėjui dar iki sutarties pasirašymo buvo (turėjo būti) žinoma paslaugų suteikimo per 10 (dešimties) mėnesių terminą svarba ir reikšmė viso projekto eigai.

44.       Sutarties vykdymo metu atsakovė ne kartą pabrėžė, kad paslaugų suteikimo terminas yra esminė sutarties sąlyga bei akcentavo termino laikymosi svarbą (atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 16, 20, 25, 26). Ieškovė (tiekėja) sutarties vykdymo metu nekvestionavo paslaugų suteikimo termino esmingumo.

45.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutarties 1.5 punkte numatyta galimybė sutarties 1.3 punkte nustatytą 10 mėnesių paslaugų suteikimo terminą pratęsti (ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui) nesudaro pagrindo išvadai, kad paslaugų suteikimo terminas nelaikytinas esmine sutarties sąlyga. Jau nurodyta, kad sutarties 11.5.4 punkte expressis verbis įtvirtinta, jog paslaugų suteikimo terminas(-ai) – esminė sutarties sąlyga.   

46.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal sutarties 1.5 punktą tiekėjo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminas gali būti pratęsiamas tik esant nenumatytoms, nuo paslaugų teikėjo ir užsakovo valios nepriklausančioms aplinkybėms (užsitęsę teisminiai ginčai; naujų teisės aktų, turinčių įtakos sutartyje numatytų paslaugų suteikimui, pasikeitimas, panaikinimas; atsiranda uždelsimas, kliūčių ar trukdymų, kurių atsiradimui tiekėjas neturi įtakos ir už kuriuos jis neatsako ir kurie sukelti ir priskirtini tretiesiems asmenims) ir šalims raštu išreiškus tam sutikimą. Šiuo atveju ieškovė dėl termino pratęsimo į atsakovę kreipėsi tik vieną kartą, be to, jau pasibaigus sutartyje įtvirtintam paslaugų suteikimo terminui; atsakovės sutikimas terminui pratęsti nebuvo gautas. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad sutartyje numatyta galimybė pratęsti terminą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau šiuo atveju tiekėjas paslaugų teikimo terminą praleido net 13 mėnesių.

47.       Pagal Sutarties 6.3 punktą, jeigu paslaugų teikėjas nesuteikia paslaugų šioje sutartyje ir jos prieduose nustatytais terminais, užsakovas, be oficialaus įspėjimo ir nesumažindamas kitų savo teisių gynimo būdų, pradeda skaičiuoti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo neatliktų paslaugų kainos už kiekvieną termino praleidimo dieną, neviršijant 5 proc. bendros sutarties kainos. Jeigu apskaičiuoti delspinigiai viršija 5 proc. bendros sutarties kainos, užsakovas, prieš tai raštu įspėjęs paslaugų teikėją, pasinaudoja sutarties įvykdymo užtikrinimu ir (arba) nutraukia sutartį (Sutarties 6.4 punktas).

48.       Apeliantės (ieškovės) nuomone, nurodytos sutarties nuostatos, aiškinant jas sistemiškai su sutarties įvykdymo terminą numatančiomis nuostatomis, suponuoja išvadą, kad paslaugų suteikimo termino praleidimas gali tapti pagrindu sutarčiai nutraukti (o kartu ir esminiu sutarties pažeidimu) tik tokiu atveju, kai paslaugų suteikimo terminas yra praleistas tiek, jog apskaičiuoti delspinigiai viršija 5 proc. visos sutarties kainos. 

49.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju šalių sudaryta pirkimo sutartis nebuvo nutraukta, taigi sutarties 6.4 punktas ginčo situacijoje nėra aktualus (netaikytinas). Jau nurodyta, kad VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo prasme esminės viešojo pirkimo sutarties sąlygos pažeidimas ir sankcijos už tai skyrimas gali būti (bet neprivalo) tapatus esminiam sutarties pažeidimui. Taigi šiuo atveju, sprendžiant atsakovės priimto sprendimo įtraukti tiekėją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, yra reikšmingas ne esminio sutarties pažeidimo (ne)nustatymas (esminio sutarties pažeidimo faktas įrodinėtinas sutarties nutraukimo atveju), bet aplinkybės, ar sutarties sąlyga, kurios vykdymo pažeidimu remiasi perkančioji organizacija, yra esminė sutarties sąlyga; jeigu esminė, tai ar ši sąlyga konkrečiu atveju buvo vykdoma su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.

Dėl esminės pirkimo sutarties sąlygos (termino) vykdymo su dideliais arba nuolatiniais trūkumais

50.       Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde nurodo, kad, net tuo atveju, jeigu ginčo sutarties įvykdymo terminas būtų laikomas esmine jos sąlyga, nagrinėjamu atveju nustatytas termino praleidimas nebuvo tokio masto, jog būtų pripažintas esminės sutarties sąlygos vykdymo dideliu ar nuolatiniu trūkumu. Apeliantės teigimu, vėlesnė negu planuota sutarties vykdymo pabaiga neužkirto kelio tolesniam Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projekto įgyvendinimui. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl vėlesnio sutarties įvykdymo termino ji būtų patyrusi kokių nors nuostolių ar kitokių neigiamų padarinių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

51.       Jau nurodyta, kad VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje nekonkretizuota didelių arba nuolatinių trūkumų samprata. Sprendžiant, ar viešojo pirkimo sutarties esminė sąlyga buvo vykdoma su dideliais ir (ar) nuolatiniais trūkumais, vertinamas tokios sąlygos pažeidimo mastas, tęstinumas, pasikartojimas, pažeidimo įtaka perkančiosios organizacijos ir visuomenės interesams.

52.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad paslaugų pagal viešojo pirkimo sutartį, kurios turėjo būti suteiktos iki 2020 m. vasario 25 d., suteikimas užtruko iki 2021 m. kovo 31 d., kai šalys pasirašė paslaugų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 10 (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 11). Taigi paslaugų pagal sutartį teikimas faktiškai truko daugiau kaip 23 mėnesius, nors sutartimi buvo įsipareigota jas suteikti per 10 mėnesių terminą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė (tiekėja) nesilaikė ne tik sutarties 1.3 punkte įtvirtinto termino, bet ir sutarties vykdymo metu atsakovės nustatomų terminų tam tikriems vėluojantiems įsipareigojimams įvykdyti, taip pat pačios ieškovės numatytų terminų, apie kuriuos ji informuodavo atsakovę (pvz., 2020 m. vasario 28 d. raštu Nr. D2-110-14 ieškovė nurodė, kad visos griovimo projekto dalys bus pateiktos iki 2020 m. kovo 10 d., 2020 m. kovo 16 d. raštu Nr. D2-149-14 – iki 2020 m. kovo 31 d., 2020 m. balandžio 1 d. raštu Nr. D2-202-14 – iki 2020 m. balandžio 21 d.).

53.       Pažymėtina tai, kad dėl pasikartojančio tiekėjo vėlavimo suteikti paslaugas (termino pažeidimo) atsakovė kelis kartus turėjo kreiptis į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją ir Aplinkos projektų valdymo agentūrą, prašydama pratęsti prašymo skirti papildomą finansavimą Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projektui pateikimo terminą (atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 35, 36). Be to, atsakovė dėl tiekėjo vėlavimo suteikti paslaugas (termino pažeidimo) patyrė 21 273,48 Eur nuostolių (apskaičiuotų delspinigių forma). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei ieškovė, nei trečiasis asmuo neginčijo atsakovės apskaičiuotų delspinigių, remdamiesi tuo, kad vėlavimą didžiąja dalimi lėmė ne nuo jų priklausiusios priežastys, ir atsakovės apskaičiuotus delspinigius jai sumokėjo.

54.       Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė net 16 kartų siuntė tiekėjui raginimus (atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 12-27) vykdyti sutartyje nurodytus darbus laikantis šalių suderinto grafiko, reikalavo iš tiekėjų pateikti planą – grafiką, nurodant jame priemones, kurių bus imamasi, siekiant sumažinti vėlavimą bei sutartyje nustatytus įsipareigojimus įvykdyti per kuo trumpesnį laikotarpį, nustatinėjo konkrečius terminus, iki kada tiekėja turėtų įvykdyti vėluojančius darbus, informavo apie sankcijų taikymą (delspinigius). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė aiškiai rodė tiekėjai interesą, jog sutartis būtų įvykdyta kiek galima mažiau pažeidžiant joje nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismo požiūriu, aptartos aplinkybės negali būti vertinamos kaip reiškiančios, kad atsakovė toleravo sutarties termino pažeidimą, jos rodo, jog atsakovė, teikdama prioritetą favor contractus (liet. sutarties naudai) principui ir vykdydama bendradarbiavimo su kita sutarties šalimi pareigą, šį pažeidimą siekė kuo skubiau pašalinti. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad kai kuriuose iš nurodytų raginimų atsakovė nustatė ieškovei konkrečius terminus pateikto projekto trūkumams ištaisyti, nesuponuoja išvados, jog taip de facto (liet. iš tikrųjų) buvo pakeista sutarties sąlyga (pratęstas sutarties vykdymo terminas). Pažymėtina tai, kad atsakovė, nesutikdama su tiekėjos prašymu pratęsti sutarties vykdymo terminą ir taikydama jai sankcijas (skaičiuodama delspinigius) bei raginimuose aiškiai ir nedviprasmiškai informuodama tiekėją apie sutarties termino pažeidimą bei sankcijų jai taikymą, aiškiai išreiškė savo poziciją dėl sutarties termino reikšmingumo ir jo pažeidimo pasekmių.

55.       Byloje esanti tiekėjo 2021 m. balandžio 6 d. raštu Nr. D2-188-14 parengta ir atsakovei pateikta Paslaugų suteikimo įgyvendinimo ataskaita patvirtina, kad paslaugos buvo teikiamos ne tik daug  vėluojant, bet ir su trūkumais – pateiktas griovimo projektas su projekto ekspertizę atliekančiais ekspertais derintas net 8 kartus (4 t., b. l. 23-33). Ekspertų nurodytus trūkumus tiekėjas šalino – tai patvirtina UAB „Projektų ekspertizė“ 2020 m. lapkričio 17 d. Bendrosios ekspertizės tarpinis aktas Nr. 20/232-2.

56.       Jau nurodyta, kad Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projekto įgyvendinimas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, o visos projekto veiklos turi būti įvykdytos iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Kitą Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo etapą – Maišiagalos RAS statinių griovimo parengiamuosius darbus, tarp jų – laikinų statinių statybos ir įrengimo darbus, pagal tiekėjo parengtą griovimo projektą, vadovaujantis projekto vykdymo grafiku, atsakovės pasitelktas rangovas turėjo pradėti 2020 m. gegužės 5 d. Dėl tiekėjo vėlavimo parengti griovimo projektą ir kitus sutartyje numatytus dokumentus, nurodytų kitų darbų viešasis pirkimas buvo paskelbtas tik 2021 m. balandžio 7 d. Dėl tiekėjo vėlavimo (daugiau kaip 13 mėnesių) suteikti paslaugas sutartyje nustatytu terminu atsakovė prarado reikšmingą Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projektui įgyvendinti skirto laikotarpio dalį. Nėra pagrindo nesutikti su atsakovės pozicija, kad dėl ko kilo rizika, jog projektas gali būti neįgyvendintas laiku ir šiam projektui įgyvendinti skirtos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos gali būti prarastos.

57.       Be to, atsakovė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad dėl tiekėjo netinkamai vykdytos esminės sutarties sąlygos (paslaugų suteikimo termino) ji ne tik prarado daugiau nei metus projektui vykdyti skirto laiko, tačiau, siekdama suspėti projektą įgyvendinti laiku (iki 2023 m. rugsėjo 1 d.) ir taip išvengti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų praradimo, turėjo: persvarstyti ir organizuoti statybos bei radioaktyviųjų atliekų išėmimo darbų vykdymą šaltuoju metų periodu (papildomos technologinės rizikos, papildomų technologinių priemonių naudojimas, papildomas technologinių modifikacijų derinimas su VATESI, papildomi laiko bei finansiniai kaštai); inicijuoti radioaktyviųjų atliekų transportavimo logistikos peržiūrą, papildomai išsinuomojant antrą transporto priemonę, pasitelkiant papildomą vairuotoją (papildomi finansiniai kaštai); peržiūrėti dokumentų derinimo su valstybinėmis priežiūros institucijomis terminus (negatyvia terminų trumpinimo prasme); radiologinius tyrimus siekti atlikti greičiau, nei buvo numatyta, ir tam pasitelkti papildomą personalą (papildomi finansiniai kaštai, technologinės rizikos).

58.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, neturi pagrindo tiekėjos (ieškovės) atliktą esminės sutarties sąlygos (termino) pažeidimą vertinti kaip mažareikšmį. Šiuo atveju sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminas viršytas daugiau nei 13 mėnesių (t. y. daugiau nei dvigubai, lyginant su sutartyje įtvirtintu paslaugų suteikimo terminu). Paslaugos buvo teikiamos su nuolatiniais trūkumais, kuriuos reikėjo taisyti. Ieškovė, nesilaikydama sutartyje įtvirtinto termino ir nustatyto darbų grafiko, sukėlė atsakovei žalos ir kitokių pirmiau įvardytų neigiamų padarinių, susijusių su Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projekto įgyvendinimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepaneigė ginčijamame atsakovės sprendime padarytos išvados, kad esminė pirkimo sutarties sąlyga (sutarties vykdymo terminas) buvo vykdyta su dideliais ir nuolatiniais trūkumais (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 302 straipsnis).

59.       Pažymėtina ir tai, kad trečiasis asmuo, kuris pagal sutartį buvo prisiėmęs solidarią atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, neginčija atsakovės sprendimo pripažinti, jog tiekėjai (ieškovė ir trečiasis asmuo) pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais ir nuolatiniais trūkumais, ir įtraukti juos į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, neprašo jo panaikinti. 

60.       CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų arba keliems atsakovams, jeigu ieškinio dalykas yra bendrai pagal įstatymus jiems priklausančios teisės arba pareigos (privalomas bendrininkavimas). Įstatymais grindžiamas (privalomas) bendrininkavimas – tai tokie procesinio bendrininkavimo atvejai, kai bendrininkus sieja bendras materialusis teisinis santykis (pvz., solidariosios ar subsidiariosios prievolės atveju) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-521/2010). Tai reiškia, kad privalomasis procesinis bendrininkavimas atsiranda visais atvejais, kai vieno bendrininko teisės ir pareigos turi reikšmės kito bendrininko teisėms ir pareigoms procese. Privalomojo bendrininkavimo atveju procese privalo dalyvauti visi materialiųjų teisių ir pareigų bendrininkai, nes bylos nagrinėjimas ir sprendimas tokioje byloje sukurs teisių ir pareigų visiems bendrininkams. Teismui nustačius, kad byloje yra privalomas procesinis bendrininkavimas, ieškinį teismui gali pareikšti tik visi bendrininkai kartu, priešingu atveju teismas ieškinį turi atmesti.

61.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 4 d. parengiamajame teismo posėdyje atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės (kaip vienos iš tiekėjų grupės narės) skundžiamas atsakovės sprendimas yra priimtas dėl abiejų tiekėjų grupės narių (ieškovės ir trečiojo asmens), tačiau trečiasis asmuo atsakovės priimto sprendimo neginčija, tuo tarpu ieškovė nėra įgaliota ginti ne tik savo, bet ir trečiojo asmens teises ir teisėtus interesus. Ieškovė, atsižvelgdama į parengiamajame posėdyje išsakytas pastabas dėl procesinių kliūčių tolesniam bylos nagrinėjimui pagal suformuluotą ieškinio reikalavimą, 2021 m. gruodžio 2 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame suformulavo reikalavimą panaikinti atsakovės priimtą sprendimą tik ieškovės atžvilgiu. Trečiasis asmuo 2021 m. lapkričio 30 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog ieškovė reikštų byloje ieškinį, gindama savo teises, susijusias su atsakovės priimtu sprendimu, ir sutinka, kad ieškinys būtų patenkintas, tačiau valios prisidėti prie pareikšto ieškinio ir tapti bendraieškiu nepareiškė.

Dėl paslaugų teikimo termino pažeidimo dėl perkančiosios organizacijos kaltės

62.       Apeliantė (ieškovė) apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog didžioji dalis griovimo projekto rengimo vėlavimo priežasčių priklausė ne nuo tiekėjų valios, o buvo susiję su atsakovės priimtais sprendimais bei sutarties vykdymo metu reiškiamais vis naujais reikalavimais. Apeliantės teigimu, 2019 m. rugsėjo mėnesį tapo aišku, kad objektui suprojektuoti bus reikalingos naujos prisijungimo prie elektros tinklų sąlygos; jas gauti galėjo tik atsakovė, kaip darbų užsakovė ir objekto valdytoja; kol nurodytos prisijungimo sąlygos nebuvo gautos ir nebuvo aiškus tikslus jų turinys, griovimo projekto rengimas negalėjo būti vykdomas visa apimtimi; naujas elektros tinklų operatoriaus išduotas prisijungimo sąlygas atsakovė pateikė tik 2019 m. spalio 18 d.

63.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo 2019 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. D2-643-14 (t. 1 b. l. 107) kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, kad, rengiant Maišiagalos RAS griovimo projektą, buvo nustatyta, jog esami el. energijos galingumai bus nepakankami; yra reikalinga, kad Maišiagalos RAS savininkas (atsakovė) oficialiu raštu kreiptųsi į AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl prisijungimo sąlygų papildomai elektros galiai gauti.

64.       Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad būtinybę didinti leistiną Maišiagalos RAS aikštelės elektros įrenginių galią lėmė ieškovės pasiūlyti Maišiagalos RAS griovimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo technologiniai sprendiniai. Prisijungimo sąlygoms gauti atsakovė privalėjo ESO pateikti išsamius projektinius didinamo galingumo skaičiavimus, už kurių parengimą buvo atsakinga ieškovė. Prašomą apskaičiavimą ieškovė pateikė tik 2019 m. spalio 7 d. Gavusi skaičiavimus, atsakovė nedelsdama kreipėsi į ESO, o gavusi prisijungimo sąlygas pateikė jas nedelsdama – 2019 m. spalio 18 d. raštu Nr. ĮS-5667(13.87) (1 t., b. l. 108).

65.       Iš byloje esančio atsakovės 2020 m. spalio 29 d. rašto Nr. ĮS-5012(13.87E) (t. 1 b. l. 136) matyti, kad atsakovė trečiajam asmeniui persiuntė 2020 m. spalio 28 d. AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ išduotas naujas prisijungimo sąlygas papildomai elektros galiai gauti Maišiagalos RAS aikštelėje, nes, rengdamas griovimo projektą, projektuotojas patikslino reikiamą elektros energijos galingumą; informavo, kad 2019 m. spalio 18 d. raštu Nr. ĮS-5667(13.87) trečiajam asmeniui atsiųstos Esamo nebuitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus tinklų paslaugos sutarties Nr. 19-74996 specialiosios sąlygos negalioja ir šis raštas keičia 2019 m. spalio 18 d. raštą Nr. ĮS-5667(13.87). 

66.       Iš atsakovės 2020 m. kovo 5 d. rašto Nr. ĮS-1074(13.87) (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 15) matyti, kad, atsakydama į trečiojo asmens 2020 m. vasario 28 d. raštą Nr. D2-110-14, kuriame išvardintos Maišiagalos RAS griovimo projekto parengimo ir pateikimo peržiūrėti bei derinti vėlavimo priežastys, atsakovė nurodė, jog UAB „Eksortus“ buvo prašoma pateikti išsamius didinamo galingumo apskaičiavimus, be kurių atsakovė negalėjo kreiptis į ESO, o prašomą apskaičiavimą UAB „Eksortus“ pateikė tik 2019 m. spalio 7 d.; po to atsakovė kreipėsi į ESO ir, gavusi prisijungimo sąlygas, nedelsdama jas pateikė 2019 m. spalio 18 d.

67.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus bylos duomenis, neturi pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais, kad prisijungimo sąlygoms iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ gauti buvo būtini išsamūs didinamo galingumo apskaičiavimai, kuriuos turėjo pateikti būtent apeliantė (ieškovė) (atkreiptinas dėmesys, kad vėliau šie skaičiavimai ieškovės projektuotojo buvo patikslinti ir gautos naujos prisijungimo sąlygos). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad nurodytus skaičiavimus ieškovė būtų pateikusi nedelsdama, t. y. kartu su 2019 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. D2-643-14, taip pat nėra duomenų, jog atsakovė, gavusi jai pateiktus skaičiavimus, būtų delsusi kreiptis į AB „Energijos skirstymo operatorius“ ar delsusi pateikti ieškovei AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ išduotas naujas prisijungimo sąlygas. Apeliantė (ieškovė) nepaneigė aplinkybės, kad didinamo galingumo apskaičiavimas nebuvo jos kompetencija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors ieškovė nurodo, jog tolesni projekto rengimo darbai iš dalies turėjo būti sustabdyti (kol bus gautos prisijungimo sąlygos), tačiau nekonkretizuoja, kaip prisijungimo sąlygų neturėjimas sutrukdė projekto (visų jo dalių) rengimui (konkrečių darbų atlikimui).

68.       Atsižvelgiant į tai, apeliantės (ieškovės) argumentai, kad griovimo projektą buvo vėluojama parengti dėl to, jog atsakovė tik 2019 m. spalio 18 d. pateikė naujas elektros tinklų operatoriaus išduotas prisijungimo sąlygas, atmetami kaip nepagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis).

69.       Apeliantė (ieškovė) viena iš vėlavimo parengti griovimo projektą priežasčių nurodė ir tai, kad atsakovė apie 1,5 mėnesio nepriėmė sprendimo dėl radioaktyviųjų atliekų konteinerių šioms atliekoms saugoti ir gabenti pasirinkimo. Atsakovei ilgą laiką nepriimant sprendimo dėl konteinerių, projektavimas buvo pradėtas laikantis pozicijos, kad bus naudojami iki tol Ignalinos atominėje elektrinėje jau naudoti konteineriai. 2019 m. gruodžio 6 d. raštu atsakovei buvo priminta, kad tiekėjams reikalinga, jog ji galutinai pasirinktų, kokie konteineriai bus naudojami, tačiau atsakovė tokį sprendimą priėmė tik 2020 m. sausio 18 d., kai buvo suorganizuotas susitikimas su VATESI. Tik po šio sprendimo paslaugų tiekėjai galėjo tinkamai pratęsti ir užbaigti griovimo projekto ir kitų sutartyje numatytų dokumentų rengimą, atlikdami didelius jau iki tol parengtų dokumentų pakeitimus, susijusius būtent su atsakovės pasirinktų konkrečių konteinerių modeliu.

70.       Tuo tarpu atsakovės teigimu, konteinerių parinkimo procesas užtruko dėl ieškovės (tiekėjos) kaltės, nes pačiai tiekėjai buvo reikalingas toks laikotarpis techninės specifikacijos 3.17 punkte numatytai pareigai įgyvendinti – optimaliam radioaktyviųjų atliekų transportavimo variantui išgryninti ir jam su VATESI suderinti.

71.       Techninės specifikacijos 2 skyriaus „Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimo nutraukimo projekto aprašo rengimo paslaugų apimtis“ 3.2 punkte numatyta, kad tiekėjas, prieš pradėdamas rengti Maišiagalos saugyklos eksploatavimo nutraukimo projekto (ENP) aprašą, turi parengti ir su perkančiąja organizacija suderinti ENP išsamią struktūrą ir turinį. ENP turi būti pateikta, bet neapsiribojama, tokia informacija: aprašyti Maišiagalos saugyklos eksploatavimo nutraukimo darbai, įskaitant parengiamuosius darbus, kurie skirti Maišiagalos saugyklos eksploatavimo nutraukimo vykdymui pasirengti (pavyzdžiui, radioaktyviųjų atliekų išėmimas, rūšiavimas, pakrovimas į radioaktyviųjų atliekų pakuotes, jų laikinas saugojimas, transportavimas, kaupo įrenginio dalių išmontavimas ir dezaktyvavimas, pagrindinių ir pagalbinių statinių (pvz., lengvų konstrukcijų įrenginio („kesono“), konstrukcijų, sistemų ir komponentų sumontavimas, įrangos ,,šaltieji“, ,,karštieji“ bandymai, išmontavimas ir dezaktyvavimas, radionuklidus sulaikančių ir (ar) jonizuojančiąją spinduliuotę slopinančių barjerų išmontavimas ir kita)), bei jų atlikimo seka ir kita su šiais darbais susijusi informacija, reikalinga darbuotojų apšvitai prognozuoti (3.3.3 punktas); nurodyti ir aprašyti išmontavimui ir dezaktyvavimui, radioaktyviųjų atliekų išėmimui, tvarkymui naudojami metodai, įranga bei prietaisai, jų techninės savybės, pateikta informacija apie vėdinimo ir oro filtravimo įrangą bei kitą pagalbinę įrangą, reikalingą radioaktyviųjų atliekų išėmimo ir tvarkymo bei išmontavimo ir dezaktyvavimo darbams atlikti, pateikti įrangos bei prietaisų brėžiniai su jų sumontavimu vietoje (3.3.5 punktas); aprašytas Maišiagalos saugyklos eksploatavimo nutraukimo radioaktyviųjų atliekų tvarkymo bei jų atlikimo seka – metodai, įrenginiai, matavimo prietaisai, techniniai ir organizaciniai sprendimai, užtikrinantys Maišiagalos saugyklos radioaktyviųjų atliekų saugų tvarkymą (išėmimą, rūšiavimą ir kt.) bei nenutrūkstamą susidariusių radioaktyviųjų atliekų surinkimą, perdavimą laikinam saugojimui, radioaktyviųjų atliekų apskaita, jų susidarymo vietos, vežimo maršrutai, projektiniai sprendimai, mažinantys radiacinės saugos požiūriu nekontroliuojamų zonų užterštumą radionuklidais, transportuojant radioaktyviąsias atliekas (3.3.9 punktas).

72.       Techninės specifikacijos 2 skyriaus „Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimo nutraukimo projekto aprašo rengimo paslaugų apimtis“ 3.8 punkte numatyta, kad ENP apimtis branduolinės saugos, radiacinės saugos, aplinkos apsaugos, gaisrinės saugos ir fizinės saugos požiūriu turi užtikrinti saugų: radioaktyviųjų atliekų pakrovimą į pakuotes (3.8.9 punktas); radioaktyviųjų atliekų laikinąjį saugojimą saugyklos teritorijoje iki išvežimo (3.8.10 punktas); radioaktyviųjų atliekų pakuočių pakrovimą į transporto priemonę (3.8.11 punktas); radioaktyviųjų atliekų vežimą į laikinojo saugojimo vietą (Ignalinos AE) (3.8.12 punktas). ENP turi būti nurodyta, kokie prietaisai, įranga, koks eksploatacinių medžiagų poreikis ir t.t. bus naudojami per visą eksploatavimo nutraukimo procesą arba atskiruose Maišiagalos saugyklos eksploatavimo nutraukimo etapuose, užtikrinant nepertraukiamą Maišiagalos saugyklos eksploatavimo nutraukimo darbų procesą, užtikrinantys branduolinę, radiacinę saugą, darbų saugą ir gaisrinę saugą su jų technine specifikacija (3.10 punktas). Pagal 3.17 punktą tiekėjas dokumento derinimo metu su VATESI turi atsakyti į VATESI pateiktas pastabas ir pakoreguoti ENP pagal VATESI pateiktas pastabas; pagal 3.18 punktą šiame skyriuje nurodytos paslaugos laikomos suteiktomis, kai teisės aktų nustatyta tvarka VATESI informuoja perkančiąją organizaciją, kad pastabų ENP neturi.

73.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2020 m. sausio 10 d. buvo organizuotas atsakovės, VATESI ir paslaugų tiekėjo atstovų susitikimas, susitikimo tikslas – pristatyti galimų radioaktyviųjų atliekų transportavimo variantų iš Maišiagalos RAS į Ignalinos AE palyginimą ir gauti išankstinę VATESI nuomonę dėl Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projekto apraše siūlomo radioaktyviųjų atliekų konteinerių ir taros pasirinkimo būdo, kuris, rengiant tolesnius su Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projektavimu, saugos vertinimu susijusius dokumentus, siekiant gauti licenciją vykdyti eksploatavimo nutraukimą, būtų naudojamas kaip bazinis variantas. Iš 2020 m. sausio 10 d. susitikimo atmintinės matyti, kad rangovas (trečiasis asmuo) pristatė atskirų radioaktyviųjų atliekų srautų išvežimui į Ignalinos AE (skirtingais būdais) prognozuojamos taros ir konteinerių skaičiaus ir išlaidų jiems vertinimą. Susitikimo metu nutarta: siekiant optimaliausio radioaktyviųjų atliekų transportavimo kaštų balanso ir radioaktyviųjų medžiagų transportavimo reikalavimų tenkinimo, atskirų radioaktyviųjų atliekų srautų iš Maišiagalos RAS į Ignalinos AE išvežimui Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projekto apraše kaip bazinį nagrinėti ir naudoti būdą, kai didesnioji dalis radioaktyviųjų atliekų būtų vežama pakuotėse, laikantis ADR/SSR-6 reikalavimų, nustatytų konkrečiai pasirinktai pakuotei, o dalis radioaktyviųjų atliekų vežama, nustatant specialiojo susitarimo sąlygas; VATESI neprieštarauja 1 punkte nurodyto radioaktyviųjų atliekų vežimo būdo pasirinkimui; Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projekto aprašo ir kitų susijusių dokumentų rengimo metu ir toliau konsultuotis su VATESI, siekiant gauti išankstinę nuomonę Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo klausimais (4 t., b. l. 52-53).

74.       Iš byloje esančio 2019 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. D2-836-14 matyti, kad trečiasis asmuo (tiekėjas) kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, kad dokumentų, numatytų pagal sutartį, rengimui užbaigti reikalingas Ignalinos AE sprendimas dėl numatomų naudoti konteinerių radioaktyviosioms atliekoms pervežti iš Maišiagalos RAS į Ignalinos AE (4 t., b. l. 9). Atsakovė, 2020 m. sausio 22 d. raštu Nr. ĮS-343(13.87) atsakydama į 2019 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. D2-836-14, nurodė, kad, rengiant pagal sutartį numatytus dokumentus, prašo atsižvelgti į 2020 m. sausio 10 d. įvykusio susitikimo su VATESI suderintą atmintinę.

75.       Įvertinus pirmiau aptartų techninės specifikacijos nuostatų turinį ir nustatytas aplinkybes bei išanalizavus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad už tinkamų radioaktyviųjų atliekų transportavimo iš Maišiagalos RAS į Ignalinos atominę elektrinę sprendinių, tarp jų – ir transportavimo taros bei konteinerių, parinkimą bei jų suderinimą su VATESI pagal sutartį buvo atsakingas tiekėjas. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad 2020 m. sausio 10 d. įvykusio susitikimo metu būtent tiekėjas pristatė radioaktyviųjų atliekų transportavimo sprendinius ir suderino juos su VATESI (gavo išankstinę nuomonę). Ieškovė, teigdama, kad konkrečios taros ir konteinerių, kurie bus naudojami radioaktyviosioms atliekoms iš Maišiagalos RAS į Ignalinos atominę elektrinę transportuoti, parinkimo pareiga priklausė atsakovei, nenurodo jokių šalių sudarytos sutarties, techninės specifikacijos ar kitų nuostatų, kuriose būtų numastyta tokia atsakovės pareiga. Pažymėtina tai, kad atsakovė 2020 m. sausio 22 d. rašte Nr. ĮS-343(13.87) nenurodė konkrečių sprendimų dėl radioaktyviųjų atliekų konteinerių pasirinkimo ir liepė vadovautis būtent 2020 m. sausio 10 d. įvykusio susitikimo su VATESI suderinta atmintine. Atitinkamai, apeliantė (ieškovė) projektą koregavo pagal 2020 m. sausio 10 d. įvykusio susitikimo metu dėl radioaktyviųjų atliekų vežimo būdo priimtus sprendimus.

76.       Nors apeliantė (ieškovė) teigia, kad susitikimo su VATESI organizavimas buvo ne tiekėjų, o atsakovės atsakomybė, tačiau jau nurodyta, jog tinkamų radioaktyviųjų atliekų transportavimo iš Maišiagalos RAS į Ignalinos atominę elektrinę sprendinių, tarp jų – ir transportavimo taros bei konteinerių, parinkimas buvo tiekėjo pareiga, o norint šią pareigą įvykdyti tinkamai šiuo atveju buvo būtinas išankstinis suderinimas su VATESI (tai ir buvo padaryta 2020 m. sausio 10 d. įvykusio susitikimo metu).

77.       Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad griovimo projekto rengimo metu buvo gautas atsakovės reikalavimas dėl galutinės Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo datos, į kurią projektuotojai privalėjo atsižvelgti, o šis atsakovės reikalavimas reiškė papildomus projektuojamų statinių pakeitimus (paaiškėjus, kad, siekiant iki atsakovės nurodytos datos užbaigti Maišiagalos RAS eksploatavimą, ją uždarantis personalas turės dirbti keliomis pamainomis). Anot apeliantės, tiekėjų pasitelkti projektuotojai buvo priversti atlikti nemažai jau pradėto rengti griovimo projekto pakeitimų, numatydami, kad projektuojamuose pastatuose turės būti dirbama bent dviem pamainomis.

78.       Pažymėtina tai, kad techninėje specifikacijoje nurodyta, jog, teikiant paslaugas, turi būti vadovaujamasi Maišiagalos RAS galutiniu eksploatavimo nutraukimo planu, Maišiagalos RAS poveikio vertinimo ataskaita, kuriuose pateikiamos nuorodos į Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programą, o šioje nurodyta, iki kada turi būti baigtas visas Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo procesas. Pažymėtina ir tai, kad tiek Maišiagalos RAS galutinį eksploatavimo nutraukimo planą, tiek Maišiagalos RAS poveikio vertinimo ataskaitą parengė trečiasis asmuo (tiekėjas). Jis 2018 m. spalio 1 d. parengtame Maišiagalos RAS galutiniame eksploatavimo nutraukimo plane nurodė, kad „2015 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programoje (antrojo programos uždavinio 5 priemonė) numatyta, kad radioaktyviosios atliekos iš Maišiagalos RAS bus išimtos, aikštelė rekultivuota ir panaikinta jos kontrolė radiaciniu požiūriu iki 2023 metų, įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą“. Pagal Maišiagalos RAS galutiniame eksploatavimo nutraukimo plane paties tiekėjo pateiktą pagrindinių Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo etapų ir darbų preliminarų atlikimo grafiką Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projekto įgyvendinimo data numatyta 2023 m. II pusėje (4 t., b. l. 34-36). Taigi Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projekto įgyvendinimo galutinė data apeliantei (ieškovei) neabejotinai buvo (turėjo būti) žinoma.

79.       Tiekėja, žinodama (negalėdama nežinoti) Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projekto įgyvendinimo datą, pati savo parengtame Maišiagalos RAS galutiniame eksploatavimo nutraukimo plane numatė vienos pamainos radioaktyviųjų atliekų išėmimo sprendinį (4 t., b. l. 13-14). Pasiūlyti laiko prasme optimaliausius technologinius ir organizacinius Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo sprendinius, atsižvelgiant į galutinį Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projekto įgyvendinimo terminą, buvo tiekėjo pareiga pagal sutartį. Kai atsakovė 2019 m. rugsėjo 16 d. rašto Nr. ĮS-5029(13.87) priede (pastabose) atkreipė dėmesį į tai, kad Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projektas turi būti baigtas iki 2023 m. rugsėjo 1 d., projekto sprendinys dėl radioaktyviųjų atliekų išėmimo dviem pamainomis buvo atitinkamai pakoreguotas (4 t., b. l. 11-12). Tiek ieškovės prašymu pakviestas liudytojas V. V. 2022 m. sausio 13 d. teismo posėdžio metu (garso įrašo 149:20 – 151:46 min.), tiek atsakovės prašymu pakviestas liudytojas G. K. 2022 m. sausio 14 d. teismo posėdžio metu (garso įrašo 141:28 – 142:21 min.) patvirtino, kad tiekėja informavo užsakovę (atsakovę), jog fiziškai nebus įmanoma užbaigti projektą iki 2023 m. rugsėjo 1 d., todėl tiekėja pasiūlė didinti pamainų skaičių; buvo matoma, kad vėluojama, tokiu būdu buvo švelninamos (amortizuojamos) vėlavimo pasekmės; atsakovė su tokiu pasiūlymu sutiko.

80.       Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad aptariamo radioaktyviųjų atliekų išėmimo sprendinio pokyčiams (numatant darbą dviem pamainomis) neturėjo (negalėjo turėti) įtakos jokie atsakovės veiksmai ar sprendimai, susiję su Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimo projekto įgyvendinimo data. Be kita ko, apeliantė (ieškovė) niekaip nepagrindė, kad, numatant antrą radioaktyviųjų atliekų išėmimo pamainą, reikėjo didelių (esminių) griovimo projekto korekcijų (CPK 12, 178 straipsniai).

81.       Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde teigia, kad griovimo projekto rengimas iš dalies užsitęsė ir dėl nuo sutarties šalių nepriklausančios aplinkybės – paskelbto karantino.

82.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad karantinas Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas nuo 2020 m. kovo 16 d., tuo tarpu paslaugų pagal sutartį teikimo terminas baigėsi 2020 m. vasario 25 d. Taigi karantino paskelbimas negalėjo turėti įtakos apeliantės (ieškovės)  galimybėms paslaugas suteikti per sutartyje nustatytą terminą (iki 2020 m. vasario 25 d.). Be to, atsakovė tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad projektavimo darbai pasižymi tuo, jog gali būti vykdomi nuotoliniu būdu, todėl apeliantės (ieškovės) argumentai apie nuotolinio darbo neigiamą įtaką paslaugų teikimo eigai atmetami kaip nepagrįsti. Apeliantė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, kad karantino paskelbimas turėjo įtakos paslaugų teikimo procesui (CPK 12, 178 straipsniai).

83.       Apeliantės (ieškovės) teigimu, visas griovimo projektas buvo parengtas ir 2020 m. gegužės 4 d. pateiktas atsakovei, tačiau 2020 m. gegužės 25 d. buvo gauti net keli vienas kitą keičiantys visiškai nauji atsakovės reikalavimai dėl Maišiagalos RAS personalo kontrolės punkto projektavimo, kuriais atsakovė, be kita ko, reikalavo personalo kontrolės punktą perkelti į visiškai kitą sklypo vietą. Tokių pageidavimų įgyvendinimas reiškė daug pakeitimų visose 13-oje griovimo projekto dalių, kuriems atlikti reikėjo papildomo laiko.

84.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visos projekto dalys turėjo būti pateiktos derinti dar 2019 m. lapkričio 5 d. Projektas, kuriame suprojektuotas ir numatytas personalo kontrolės punktas Nr. 08, tiekėjos buvo pateiktas atsakovei derinti tik 2020 m. gegužės 4 d., t. y. pasibaigus ne tik projekto derinimo terminui, tačiau ir paslaugų suteikimo terminui (2020 m. vasario 25 d.). Atitinkamai ir atsakovės pastabos dėl projekto buvo reiškiamos jau pasibaigus nurodytiems terminams.

85.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė 2020 m. gegužės 18 d. raštu Nr. ĮS-0002(13.87) pateikė pastabą Nr. 46 dėl personalo kontrolės punkto. 2020 m. gegužės 27 d. raštu Nr. ĮS-2280(13.87E) atsakovė informavo tiekėją, kad vietoje, kurioje EK2019-1-XX-GP-SA pavaizduotas personalo kontrolės punktas Nr. 08, Maišiagalos RAS fizinės saugos užtikrinimo plane yra numatytas fizinės saugos patikros punktas, kurio vietos keisti nenumatyta; pastaba Nr. 46 yra prašoma tik suprojektuoti didesnio ploto personalo kontrolės punktą, siekiant, kad be radiacinės patikros įrangos dar tilptų fizinės saugos patikros įranga ir pareigūno darbo vieta; prijungimo sąlygos visos lieka tokios pačios, kaip ir personalo kontrolės punktui; jeigu Griovimo projekte nebus numatytas dvigubo ISO konteinerio dydžio pastatas, personalo kontrolės punktui turės būti numatyta kita vieta (1 t., b. l. 118-119). Be to, atsakovė 2020 m. gegužės 27 d. raštu Nr. ĮS-2320(13.87E) nurodė, kad, esant keblumų padidinti personalo kontrolės punkto gabaritus, fizinės saugos tikslams bus įrengtas atskiras sudvigubinto ISO konteinerio dydžio kontrolės punktas; svarstytini du variantai: 1. Personalo kontrolės punktas Nr. 08 turi būti perkeltas į kitą vietą šiaurine kryptimi už fizinės saugos tikslams įrengiamo sudvigubinto ISO konteinerio dydžio kontrolės punkto, atsižvelgiant į fizinės saugos tikslams įrengiamo sudvigubinto ISO konteinerio dydžio kontrolės punkto gabaritus. 2. Personalo kontrolės punkto Nr. 08 atsisakyti, jame numatytą radiacinės kontrolės įrangą perkeliant į fizinės saugos tikslams įrengiamą sudvigubinto ISO konteinerio dydžio kontrolės punktą (1 t., b. l. 121). 

86.       Atsakovės prašymu šauktas liudytojas G. K. 2022 m. sausio 14 d. teismo posėdyje (garso įrašo 140:15 – 141:27 min.) nurodė, kad pakeitimai, susiję su personalo kontrolės punktu, buvo būtini tam, jog užtikrintų fizinę saugą (racionaliau, kad personalo kontrolės punktas stovėtų prie vartų (įėjimo), o ne viduryje sklypo (įėjus į bloką)). Techninės specifikacijos 3.15 punkte numatyta, kad eksploatavimo nutraukimo projektas turi atitikti su Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos fizine sauga susijusius reikalavimus. Pažymėtina tai, kad tiekėja sutiko su atsakovės pastabomis dėl personalo kontrolės punkto vietos ir atitinkamai pakoregavo projektą. Tai patvirtino ir ieškovės prašymu šauktas liudytojas V. V. 2022 m. sausio 13 d. teismo posėdyje, nurodydamas, kad pastabos buvo priimtos, ieškovė su jomis sutiko ir projektą taisė (garso įrašo 145:29 – 146:10 min.). Tokie bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės pastabos buvo pagrįstos, o projektas – taisytinas.

87.       Analogiška išvada darytina ir dėl atsakovės 2020 m. vasario 12 d. ir 2020 m. vasario 28 d. pastabų griovimo projekto architektūrinei daliai, t. y. dėl administracinės patalpos nukėlimo į pirmą aukštą. Atsakovės prašymu šauktas liudytojas G. K. 2022 m. sausio 14 d. teismo posėdyje (garso įrašo 110:48 – 111:16 min.) nurodė, kad šias pastabas nulėmė būtinybė optimizuoti projektinius sprendinius ir pagerinti griovimo projekte numatyto statinio fizinės saugos lygį. Jau nurodyta, kad pagal techninės specifikacijos 3.15 punktą eksploatavimo nutraukimo projektas turėjo atitikti su Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos fizine sauga susijusius reikalavimus. Apeliantė (ieškovė) neįrodė, kad atsakovės nurodytos pastabos buvo nepagrįstos (CPK 12, 178 straipsniai). Priešingai, ieškovė su pastabomis sutiko ir projektą atitinkamai pataisė. 

88.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo vertinti, kad atsakovės pastabos, susijusios su personalo kontrolės punktu ir architektūriniais administracinės patalpos sprendiniais, turėjo reikšmingos įtakos paslaugų pagal sutartį teikimo terminui praleisti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis).

89.       Apeliantės (ieškovės) teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad griovimo projekto rengimą apie 3 mėnesius užvilkino pačios atsakovės 2020 m. birželio mėnesį pradėti reikšti nepagrįsti reikalavimai dėl griovimo projekto išsamumo lygio. Anot apeliantės, atsakovė be jokio pagrindo ėmė reikalauti, kad griovimo projektas būtų ne techninio projekto, o techninio darbo projekto lygio, nors apie tai nei sutartyje, nei kituose su sutartimi susijusiuose dokumentuose nebuvo užsiminta. Ginčui užsitęsus iki 2020 m. rugsėjo mėnesio, atsakovė pati atsisakė šio reikalavimo, t. y. nereikalavo, kad griovimo projektas būtų techninio darbo projekto lygio.

90.       Pagal techninės specifikacijos 4.1 punktą paslaugų teikėjas, atsižvelgdamas į Maišiagalos saugyklos galutinį eksploatavimo nutraukimo planą ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, eksploatacijos nutraukimo projekto aprašą, saugos analizės ataskaitą, turi parengti ypatingo statinio (branduolinės energetikos objekto) Maišiagalos RAS griovimo projektą, jį suderinti teisės aktų nustatyta tvarka su atsakingomis valstybės institucijomis ir perkančiąja organizacija, pateikti ekspertizei ir gauti leidimą statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar griauti branduolinės energetikos objekto statinius (pagal perkančiosios organizacijos raštu išduotą įgaliojimą ir jos vardu). Taigi pagal sutartį tiekėja privalėjo parengti griovimo projektą, kurio išsamumas būtų pakankamas statybos leidimui gauti bei statybos (griovimo) darbams atlikti.

91.       Byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė reikalavo, jog tiekėja parengtų du atskirus griovimo projektus – techninį ir darbo. Tokių dviejų atskirų projektų rengimo nenumato ir sutarties (techninės specifikacijos, kuri yra sutarties dalis) nuostatos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė teikė ieškovei pastabas dėl projekto išsamumo lygio, kad būtų pasiekti Techninės specifikacijos 4.1 punkte numatyti tikslai. Iš 2020 m. birželio 18 d. susitikimo protokolo (1 t., b. l. 94-99) matyti, kad atsakovė pabrėžė, jog rangovas dalį komentarų palieka be atsakymo, atsakymus siunčia chaotiškai (keliais etapais, atskiroms dalims), pateikia atsakymus į pastabas, tačiau atitinkami sprendiniai neatsispindi pateikiamame griovimo projekte; rangovas negalės visiškai įvykdyti techninėje specifikacijoje numatytų rezultatų, jeigu ignoruos užsakovo pastabas bei komentarus, nes techninė specifikacija numato visus pagal sutartį numatytus parengti dokumentus kaip visumą. Tuo tarpu rangovas šio susitikimo metu pasiūlė užsakovui teikti griovimo projektą ekspertizei, remdamasis tuo, kad tada išaiškės, ar griovimo projekto apimtis yra pakankama. Atsakovė sutiko su tokiu pasiūlymu, priėmė griovimo projektą su intencija, kad pastabos bus ištaisytos bendrosios ekspertizės metu (atsakovės šaukto liudytojo G. K. 2022 m. sausio 14 d. teismo posėdyje duoti paaiškinimai (garso įrašo 110:48 – 111:16 min.)). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Projektų ekspertizė“, atlikusi privalomą griovimo projekto ekspertizę, griovimo projektui turėjo esminių pastabų, kurių tiekėja neginčijo, jas priėmė ir pagal nurodytas pastabas pakoreguotą griovimo projekto redakciją pateikė atsakovei. Pažymėtinas tai, kad griovimo projektą su ekspertais tiekėja derino net 8 kartus, o tai patvirtina, jog atsakovės pastabos dėl projekto išsamumo nebuvo nepagrįstos, parengtas projektas turėjo esminių trūkumų, o griovimo projekto rengimas užsitęsė dėl pačios tiekėjos veiksmų (parengus projektą, neatitinkantį teisės aktų reikalavimų (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis).

92.       Apeliantė (ieškovė) taip pat nurodo, kad su atsakove dar prieš rengiant griovimo projektą buvo suderinta, jog griovimo procese reikalingi laikini statiniai (kesonas, stoginės ir kt.) bus projektuojami kaip laikinieji statiniai, o pats objektas nebus projektuojamas kaip branduolinės energetikos objektas. Toks atsakovės reikalavimas buvo keliamas, nes nuolatiniams statiniams, kaip branduolinės saugos objektams, nustatyti didesni saugos bei kiti reikalavimai. Tačiau projekto ekspertizę atlikę ekspertai, skirtingai negu atsakovė, pareikalavo, kad projektuojamų statinių saugos reikalavimai iš esmės atitiktų nuolatinio pobūdžio statinių, esančių branduolinės energetikos objektais, reikalavimus, o tai dar kartą reiškė didelius griovimo projekto pakeitimus, kurie galutinai buvo atlikti 2021 m. sausio 25 d.

93.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė (ieškovė), teigdama, jog su atsakove buvo suderinta, jog griovimo procese reikalingi laikini statiniai (kesonas, stoginės ir kt.) bus projektuojami kaip laikinieji statiniai, o pats objektas nebus projektuojamas kaip branduolinės energetikos objektas, nepateikė objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti tokio susitarimo buvimą, net nenurodė, kokios aplinkybės patvirtina buvus tokį šalių susitarimą.

94.       Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 14 punktą statinio kategoriją pagal Reglamente pateiktus požymius nustato ir projektuojamam statiniui priskiria statinio projekto vadovas. Techninės specifikacijos 1.3 ir 4.1 punktuose yra nurodyta, kad Maišiagalos RAS yra branduolinės energetikos objekto statinys ir visi jo griovimo sprendiniai turi būti suprojektuoti pagal branduolinės saugos reikalavimus. Atsakovės prašymu šauktas liudytojas G. K. 2022 m. sausio 14 d. teismo posėdyje (garso įrašo 97:46 – 98:47 ir 145:10 – 147:35 min.) paaiškino, kad pagal Branduolinės energijos įstatymą atominėje elektrinėje statomas bet koks pastatas, kuriame yra branduolinių medžiagų, yra priskiriamas branduolinės energetikos objektui; kad kesonas yra branduolinės saugos objektas, buvo aišku iš karto (jeigu pagal projektą būtų numatyta kitaip (nesilaikant teisės aktų reikalavimų), licencijos ar statybos leidimas nebūtų gauti).

95.       Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad statinių kategorijos nustatymas buvo apeliantės (ieškovės) pareiga, o šios pareigos nesilaikymas nulėmė atitinkamas projekto korekcijas, tai turėjo įtakos paslaugų teikimo termino pažeidimui.

96.       Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad projekto priėmimas ir suderinimas buvo pačios atsakovės vilkinamas ir suderintas tik Energetikos ministrui 2020 m. birželio 1 d. patvirtinus radioaktyvių atliekų tvarkymo tarifus, kurie turėjo būti įtraukti į patį projektą. Nurodytų tarifų patvirtinimas niekaip nepriklausė nuo paslaugų teikėjų veiksmų ar sprendimų, todėl ir paslaugų teikėjams negali kilti atsakomybė už nurodytos sąlygos galutinai suderinti parengtą projektą vėlavimą. Be to, pati atsakovė dar 2020 m. rugpjūčio 28 d. reikalavo įtraukti į projektą pačios rengiamą informaciją apie Maišiagalos RAS fizinės apsaugos sistemą, kurios paslaugų teikėjai neturėjo ir negalėjo turėti ir kuri paslaugų teikėjams buvo pateikta tik 2020 m. rugsėjo 1 d.

97.       Pažymėtina tai, kad atsakovės prašymu šauktas liudytojas G. K. 2022 m. sausio 14 d. teismo posėdyje (garso įrašo 118:30 – 119:33 min.) paaiškino, jog tarifai pasikeitė tik skaitinėmis vertėmis, kaštų vertinimo skyriuje, kuris buvo parengtas prieš tai, reikėjo tik pakeisti skaičius; ministro įsakymo nauja redakcija buvo pateikta trečiajam asmeniui, o trečiasis asmuo jau kitą dieną atsiuntė pakeistą kaštų vertinimo skyrių. Apeliantė (ieškovė) nepateikė įrodymų, kad nurodytas tarifų pasikeitimas nulėmė esmines projekto korekcijas ir turėjo reikšmingos įtakos projekto parengimo terminui. Analogiška išvada darytina ir dėl informacijos apie Maišiagalos RAS fizinės apsaugos sistemos įtraukimą į projektą: informacija pateikta 2020 m. rugpjūčio 28 d., įtraukta 2020 m. rugsėjo 1 d., taigi šios informacijos įtraukimas neturėjo esminės reikšmės projekto korekcijoms ir paslaugų suteikimo terminui. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu paslaugų teikimo terminas nebūtų praleistas, t. y. paslaugos pagal sutartį būtų suteiktos laiku, tarifų pasikeitimas nebūtų turėjęs įtakos eksploatavimo nutraukimo rengimo projektui, nes tarifai pasikeitė 2020 m. birželio 1 d., o paslaugų suteikimo pabaigos data – 2020 m. vasario 25 d.

98.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kad projekto priėmimas ir suderinimas buvo atsakovės vilkinamas, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti objektyviais duomenimis. Apeliantė (ieškovė) neginčija aplinkybės, kad eksploatavimo nutraukimo projekto parengimas buvo tiesiogiai susijęs su griovimo projekto parengimu, o užsitęsus griovimo projekto parengimui ir suderinimui, atitinkamai nusikėlė ir galutinės eksploatavimo nutraukimo projekto versijos priėmimas bei suderinimas. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovės veiksmai ir (ar) sprendimai neturėjo įtakos griovimo projektui parengti (paslaugų suteikimo terminui), todėl nėra pagrindo ir išvadai, jog eksploatavimo nutraukimo projekto ataskaitos parengimas užtruko dėl atsakovės kaltės.

99.       Pati apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde pripažįsta, kad saugos analizės ataskaita buvo parengta ir pateikta derinti vėliau, nei sutarties įvykdymo terminas. Kadangi dar nebuvo pateiktas eksploatavimo nutraukimo projekto aprašas, tiesiogiai susijęs su saugos analizės ataskaita, VATESI suderinimą pateikė tik 2020 m. rugsėjo 1 d., kai eksploatavimo nutraukimo projektas buvo suderintas. Atitinkamai, Radionuklidų išmetimo į aplinką planą VATESI suderino tik po saugos analizės ataskaitos suderinimo. Radiacinės saugos programos galutinis suderinimas su VATESI taip pat buvo nukeltas iki kitų pagal sutartį rengtų dokumentų suderinimo.

100.       Atsakovės prašymu šauktas liudytojas G. K. 2022 m. sausio 14 d. teismo posėdyje (garso įrašas nuo 120:25 min.) taip pat paaiškino, kad tuo metu dar nebuvo pateiktas eksploatavimo nutraukimo projekto aprašas, tiesiogiai susijęs su saugos analizės ataskaita, todėl VATESI suderinimą pateikė tik 2020 m. rugsėjo 1 d., kai projektas buvo suderintas; Radiacinės saugos programos galutinis suderinimas su VATESI atsakovės buvo nukeltas iki kitų pagal sutartį rengtų dokumentų suderinimo, nes radiacinės saugos programa negali būti atskirta nuo viso projekto vykdymo; visi dokumentai ne veltui buvo užsakyti parengti vienu pirkimu, dokumentai tarpusavyje susiję ir remiasi vieni kitais; saugos analizės ataskaitoje sprendiniai priklauso nuo to, kokios nuostatos yra radiacinės saugos programoje; VATESI nurodė, kad suderins tik tada, kai saugos analizėje bus atsakyta į visus klausimus ir eksploatavimo nutraukimo plano apraše bus pateiktas kompleksinis vertinimas; VATESI atsisakė derinti, kol visi dokumentai nebus suderinti tarpusavyje, dėl to derinimas užtruko.

101.       Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad aptariamų dokumentų galutinis suderinimas su VATESI buvo nulemtas pačios apeliantės (ieškovės) veiksmų (neveikimo), t. y. nesuteikus paslaugų, kaip bendros visumos, sutartyje nustatytu terminu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

102.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

103.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai nustatė šalių ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas viešojo pirkimo sutarties tinkamas vykdymas, tiekėjo, viešojo pirkimo sutartį įvykdžiusio su trūkumais, įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

104.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

105.       Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

106.       Atsakovė nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jai klausimas nespręstinas.  

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a  :

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                           Danguolė Martinavičienė

           Gintaras Pečiulis

            Laima Ribokaitė