Civilinė byla Nr. 2-5037-641/2015
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03757-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.2.4.3.; 2.6.4.4.2.; 2.6.4.4.3.; 2.6.4.7.; 2.6.5.2.1.; 3.1.7.1.4.; 3.1.7.3.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.; 3.2.3.1.; 3.2.16.1.; 3.2.6.6.1.; 3.4.2.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 20 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė,
sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,
dalyvaujant ieškovei N. J., ieškovės atstovei advokatei Sofijai Kručienei,
atsakovui E. J.,
išvadą duodančios institucijos - Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vidai Pocienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui E. J., išvadą duodančiai institucijai - Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo,
n u s t a t ė:
ieškovė N. J. ieškiniu prašė nutraukti santuoką, sudarytą 2005-01-15 tarp jos ir atsakovo E. J. dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai J. pavardę, o atsakovui – J. pavardę, nustatyti nepilnamečių vaikų D. J., D. J. ir R. J. gyvenamąją vietą kartu su jų motina ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį, kiekvienam vaikui po 145,00 Eur nuo 2013-08-01 iki vaikų pilnametystės, ieškovę paskirti vaikų išlaikymui skirtų lėšų uzufruktore, nustatyti, kad atsakovas nepilnamečių vaikų auklėjime dalyvauja nekliudomai jam patogiu laiku prieš tai informavęs ieškovę, nepriteisti išlaikymo šalims, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo pasireiškė tuo, kad jis nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, niekur nedirbo, nepadėdavo šeimai materialiai, nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio jie negyvena kartu, bendro ūkio nebeveda, ieškovė turi duomenų, kad atsakovas faktiškai gyvena su kita moterimi. Atsakovas vaikais nesirūpina, jų nelanko, nebendrauja su jais, jiems išlaikymo neteikia nuo 2013-08-01. Vaikus išlaiko ieškovė, kuriai padeda jos tėvai. Santuokoje turto neįgijo, kreditorinių įsiskolinimų neturi. Išlaikymo sau ieškovė nereikalauja, nes abu su atsakovu yra darbingi, darbingo amžiaus.
Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė, prašė iš esmės tenkinti, sumažino prašomo priteisti vaikams išlaikymo dydį iki 100,00 Eur, prašė priteisti išlaikymą nuo 2013-08-01. Be ieškinyje nurodytų aplinkybių, paaiškino, kad atsakovas gal ir yra davęs 100,00 Lt vaikų išlaidoms, retkarčiais nuperka vaikams saldainių, pasveikindavo vaikus per gimtadienius, tačiau daugiau išlaikymo vaikams neteikė. Mergaitės yra sveikos, specialiųjų poreikių ar neįgalumo neturi. Ji su vaikais gyvena tėvų name. Jos pajamas sudaro apie 800,00 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (1080,06 Eur) per mėnesį, gaunamų kaip socialinė pašalpa vaikams. Teigė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes šis prieš 4-5 metus pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, dėl to jis ir darbą prarado. Santuoka yra faktiškai iširusi, galimybių susitaikyti nebėra.
Ieškovės atstovė advokatė Sofija Kručienė teismo posėdyje ieškinį palaikė, neprieštaravo dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo sumažintą išlaikymą vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur.
Atsakovas E. J. sutiko su ieškinio reikalavimais vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina N. J., priteisti vaikams išlaikymą po 100,00 Eur mokamų kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui, nustatyti bendravimo tvarką su vaikais, nutraukti santuoką bei nustatyti santuokos metu turėtas pavardes, tačiau nesutiko su reikalavimais priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013-08-01 bei nutraukti santuoką dėl jo kaltės. Anot atsakovo, jis laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2014 m. teikė vaikams išlaikymą, tačiau nepilną ir nereguliariai, bet neturi tai patvirtinančių įrodymų, ieškovei buvo mokamos pašalpos vaikams, todėl jam grįžus dirbti į Didžiąją Britaniją teks mokėti dvigubą išlaikymą vaikams. Atsakovo nuomone, dėl santuokos iširimo kalta ir ieškovė, nes ji, šeimai gyvenant Anglijoje, buvo jam neištikima. Jis nepripažino, kad turi sveikatos problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, kad buvo gydomas dėl to ligoninėje, nepripažino, kad turėjo eismo įvykį, iš kurio pasišalino. Atsakovo teigimu, jis bendrauja su dukromis per „Skype“ programą, tačiau tik tuomet, jei jos būna namuose, pasveikina jas gimtadienių proga, tačiau šiais metais matėsi su dukromis tik 1 kartą birželio-liepos mėnesį.
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė ieškinį, nurodė, kad ginčo dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl institucija, duodanti byloje išvadą, neprieštarauja dėl sumažinto išlaikymo vaikams priteisimo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Nurodė, kad atsakovas tinkamai tėvo pareigų vaikų atžvilgiu nevykdo, yra nusišalinęs nuo jų auklėjimo ir priežiūros, jis nepripažįsta išlaikymo vaikams įsiskolinimo, nes neva išlaikymą vaikams teikė valstybė (Didžioji Britanija), todėl jis neprivalo jo teikti.
Ieškinys tenkintinas visiškai (CK 3.60 str. 3 d., 3.169 str., 3.190 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.200 str.).
Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.
Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 – 3.30 str., 3.35 – 3.36 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina, kurių nenuginčijus, bendras sutuoktinių gyvenimas dėl vieno jų kaltės gali būti pripažintas negalimu. Svarbu nustatyti, kad sutuoktinio pareigų pažeidimas yra esminis, lemiantis santuokos pasibaigimą. Tokiais atvejais būtina nustatyti faktus, leidžiančius preziumuoti vieno iš kurio sutuoktinio kaltę: neištikimybę, nelojalumą, nepagarbą, vengimą remti moraliai ir materialiai, šeimos palikimą ir nesirūpinimą ja daugiau kaip vienerius metus ir kita. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-07 nutartis Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Viena iš anksčiau nurodytų sutuoktinių pareigų – lojalumas – reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis Nr. 3K-3-254/2010; kt.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys sudarė santuoką 2005-01-15 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 11 (5 b. l.), gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį iki 2013-08-01, kuomet atsakovas paliko ieškovę su vaikais išsikėlė gyventi kitur, o vėliau ieškovė su vaikais apsistojo pas savo tėvus ir santuokinio gyvenimo nebeatnaujino.
Ieškovė kaltina atsakovą netinkamu elgesiu santuokoje, kad jis piktnaudžiavo alkoholiu, neišlaikė šeimos materialiai, nesirūpino šeima ilgiau kaip vienerius metus. Atsakovas neneigia, jog paliko šeimą 2013-08-01, tačiau neigia savo kaltę dėl šeimos iširimo, kad piktnaudžiavo alkoholiu, buvo dėl to gydomas, kad šeimos nerėmė materialiai, teigė, kad ieškovė taipogi kalta dėl santuokos iširimo, nes ji jam buvo neištikima. Savo argumentams dėl santuokos nutrūkimo patvirtinti, ieškovė kvietė apklausti liudytoją kaimynę S. B., kuri teisme patvirtino, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, nors buvo šalia vaikų, tačiau su jais nebendravo, kad dėl atsakovo kaltės įvyko eismo įvykis. Atsižvelgiant į liudytojos parodymus, taip pat byloje esančius rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovas nuo 2002-08-21 yra VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre be kitų ligų ir dėl žalingo alkoholio vartojimo, kad dėl to buvo gydomas (83 b. l.), kad 2007-06-16 eismo įvykio metu, kurio kaltininku pripažintas atsakovas, buvo apgadinta tvora ir transporto priemonė, o atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais ir iš aptarto daro išvadą, jog atsakovas savo netinkamu elgesiu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nesirūpino materialiai šeima, paliko ieškovę ir dukras 2013-08-01, dėl ko teismas preziumuoja, jog santuoka tarp šalių nutrūko dėl atsakovo kaltės. Teismas atmeta atsakovo argumentus, jog ieškovė buvo jam neištikima, kaip neįrodytus, kadangi objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo versiją, byloje nenustatyta. Taip pat teismas pažymi, jog atsakovas po 2013-08-01 nors palaikydamas, tačiau nepakankamus ryšius su savo dukromis ir jų neišlaikydamas taip pat nesilaikė savo, kaip sutuoktinio pareigų (lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kt.). Tuo tarpu nei iš bylos rašytinių duomenų, nei iš apklaustos liudytojos parodymų nebuvo nustatyta duomenų, jog ieškovė būtų iš esmės pažeidusi savo, kaip sutuoktinės pareigas, šių aplinkybių neįrodė atsakovas. Dėl aptarto šalių santuoka nutrauktina esant atsakovo kaltei, t. y. CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Atsakovas neprieštarauja, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardę. Todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokoje turėtos pavardės – J., J. (CK 3.69 str.).
Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja, nėra duomenų, kad atsakovui būtų reikalingas išlaikymas, todėl šis klausimas priimant teismo sprendimą nesprendžiamas (CPK 385 str. 1 d.).
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo tvarkos.
Šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų, nutraukus santuoką, vykdymo, nes šalys dalintino santuokos metu įgyto registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, santuokos metu įgytų kreditorinių įsipareigojimų nėra (CPK 385 str. 1 d.).
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jeigu kyla ginčas – teismo sprendimu (CK 3.169 str. 1 d., 2 d.). Teismas ginčą išsprendžia, atsižvelgdamas į vaiko norą, vadovaudamasis vaiko interesais (CK 3.174 str. 2 d.) bei principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaikus yra lygios, o vaikų gyvenamoji vieta nustatoma įvertinus, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad jis kito iš tėvų atitinkamai remiamas galėtų deramai augti ir tobulėti; lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaikus, vaikų auklėjimo prioritetai ir kt. (Jungtinių tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 12 str.).
Nustatyta, kad ieškovė N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovas E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečių vaikų D. J., gim. (duomenys neskelbtini), D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (7-9 b. l.). Nepilnamečiai vaikai nuolat gyvena su motina N. J., ieškovės tėvams R. ir B. B. nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (65 b. l.). Ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra, ieškovė prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, o atsakovas sutinka, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Institucija, byloje duodanti išvadą, neprieštarauja dėl to, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove (64 b. l.). Atsižvelgiant į tai, nepilnamečių vaikų D. J., gim. (duomenys neskelbtini), D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove N. J.
Taip pat ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, jog atsakovas gali nekliudomai bendrauti su dukromis, prieš tai iš anksto pranešęs ieškovei. Atsakovas su šiuo reikalavimu visiškai sutinka, ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo byloje nėra, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, minėtas ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 12 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis Nr. 3K-3-185/2006). Pagal susiformavusią teismų praktiką, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, taikant teisės analogiją, atsižvelgiama į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), kuri šiuo metu yra 300,00 Eur per mėnesį. Tačiau siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, 2006-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006).
CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa ir tai, kad asmuo į teismą kreipėsi ne iš karto po to, kai atsirado teisė į išlaikymą, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymas vaikui nebuvo reikalingas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012).
Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str.; CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. R. A. v. A. A., bylos 3K-P-186/2010). Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).
Ieškovė teismo posėdyje sumažino prašomo išlaikymo kiekvienam vaikui dydį iki 100,00 Eur, prašė priteisti išlaikymą vaikams nuo 2013-08-01 iki jų pilnametystės, nes atsakovas išlaikymo vaikams neteikė nuo 2013-08-01. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, nustatytina, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikams nuo 2013-08-01 iki 2015-05-07 bei išlaikymą vaikams nuo 2015-05-08 iki vaikų pilnametystės.
Ieškovė teigė, kad kiekvieną mėnesį būtinuosius vaiko poreikius patenkintų apie 806,00 Eur suma, kurią grindė vaikų poreikių paskaičiavimu (15 b. l.). Anot ieškovės, mergaitės specialiųjų poreikių neturi, joms nėra nustatytas neįgalumas, retkarčiais serga peršalimo ligomis.
Atsakovas sutiko su prašomo nustatyti išlaikymo dydžiu, neginčijo ieškovės pateikto vaikų poreikių paskaičiavimo, bet nesutiko, kad išlaikymas vaikams turi būti priteistas nuo 2013-08-01, nes jis išlaikymą, nors nepilną ir nereguliariai, vaikams teikė, be to, išlaikymą vaikams socialinių pašalpų forma mokėjo užsienio valstybės institucija.
Kaip ir buvo nurodyta aukščiau, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikams nustatymo būtina įvertinti šalių turtinę padėtį bei turimus skolinius įsipareigojimus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nedirba (14 b. l.), registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi (12 b. l.). Kaip pati ieškovė teismo posėdyje nurodė, ji su vaikais gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, ji iš užsienio gauna apie 800,00 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (1080,06 Eur) per mėnesį kaip socialinę pašalpą už vaikus, vaikus padeda išlaikyti tėvai. Ieškovė kitų išlaikytinių neturi, sveikatos sutrikimų, dėl kurių ji negalėtų dirbti, nėra, ji yra darbinga, darbingo amžiaus.
Atsakovas šiuo metu Lietuvos Respublikoje taip pat nedirba (57-59 b. l.), tačiau 2011 m. jo vidutinės pajamos per mėnesį buvo 520,00 Lt (151,80 Eur), 2013 m. – 1138,62 Lt (329,77 Eur), 2014 m. – 282,63 Lt (81,85 Eur). Atsakovas teismo posėdyje teigė, kad kurį laiką dirbo ir gyveno užsienyje (85, 86 b. l.) ir ten gavo pajamų, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, taip pat teigė, kad ir ateityje planuoja dirbti užsienyje. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi (53-54 b. l.), nuo 2002-08-21 yra VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės psichiatrijos klinikos pacientų registre (83 b. l.), 2015-07-25 buvo gydomas dėl kojos lūžio (56 b. l.). Atsakovas kitų išlaikytinių neturi, sveikatos sutrikimų (išskyrus trumpalaikius), dėl kurių jis negalėtų dirbti, nėra, jis yra darbingas, darbingo amžiaus, ketina dirbti užsienyje. Rašytinių įrodymų apie šalių turimus kreditorinius įsiskolinimus byloje nėra.
Atsižvelgdamas į tai, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinant šalių turtinę padėtį, taip pat, kad iš atsakovo prašoma priteisti žymiai mažesnę sumą (po 100,00 Eur kiekvienam vaikui) nei teismų praktikoje nustatyta minimaliems vaiko poreikiams tenkinti būtina suma (300,00 Eur vienam vaikui), teismas nagrinėjamu atveju laiko, jog 100,00 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam nepilnamečiui vaikui iš tėvo (atsakovo) yra proporcingas šalių turtinei padėčiai bei sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas vaikų vystymosi sąlygų užtikrinimui, todėl iš atsakovo priteistinas nurodytas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, mokamas periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, nuo 2015-05-08 iki vaikų pilnametystės.
Ieškovė taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2015-05-07, skaičiuojant po 100,00 Eur išlaikymo kas mėnesį kiekvienam vaikui, iš viso 6900,00 Eur, ir nurodo, jog atsakovas nuo 2013-08-01 išsikėlė gyventi atskirai neteikia vaikams išlaikymo, vieną kartą davė 100,00 Lt (28,96 Eur).
Atsakovas nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydžiu, teigdamas, jog jis teikė išlaikymą dukroms, jis dukroms buvo mokamas užsienio valstybės.
Teismas pažymi, jog raštinių įrodymų, patvirtinančių tai, kad atsakovas teikė vaikams išlaikymą nėra, ieškovė pripažino, kad atsakovas tik vieną kartą davė 100,00 Lt (28,96 Eur), todėl minėti atsakovo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. Be to, vaikų išlaikymo prievolės vykdymas negali būti siejamas su tėvų tarpusavio santykiais (jų pablogėjimu), nes pareiga išlaikyti vaikus yra kildinama ne iš jų tėvų tarpusavio santykių, o iš vaiko teisės į saugią aplinką, užtikrinančią jo poreikių patenkinimą. Taipogi pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia tuo pagrindu, kad dalį išlaikymo vaikas gauna kompensacijų ar pašalpų forma iš valstybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Dėl šių priežasčių atsakovo argumentai, kad jis neprivalo mokėti vaikams išlaikymo ar išlaikymo įsiskolinimo nuo 2013-08-01, nes jo vaikai išlaikymą gavo socialinių pašalpų forma iš užsienio valstybės, atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys pagrindiniams šeimos teisės principams.
Kadangi šiame sprendime tėvų turtinė padėtis, turimi įsipareigojimai, sveikatos būklė, vaikų poreikių ir kitos aplinkybės jau aptarti, kitų įrodymų, kurie patvirtintų nuo 2013-08-01 iki 2015-05-07 buvus kitas aplinkybes – nėra, todėl pakartotinai šios aplinkybės neaptariamos.
Atsižvelgęs į tai, jog atsakovas dukroms išlaikymo neteikia nuo 2013-08-01, kai išsikėlė gyventi atskirai nuo šeimos, į tai, jog atsakovas nepateikė įrodymų, jog minėtu laikotarpiu būtų teikęs dukroms išlaikymą ar mergaičių poreikiai būtų buvę mažesni, nei nurodyti ieškinyje bei į anksčiau nurodytus motyvus, teismas priteisia iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnametėms dukroms D. J., D. J. ir R. J., už susidariusį laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2015-05-07, skaičiuojant po 100,00 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui kas mėnesį, iš viso 6900,00 Eur. Kadangi ieškovė pripažino, kad atsakovas vieną kartą davė dukroms 28,96 Eur, todėl išlaikymo įsiskolinimas mažintinas nurodyta suma ir priteistina 6871,04 Eur.
Išlaikymo lėšomis uzufrukto teise pavestina disponuoti nepilnamečių vaikų motinai N. J. (CK 3.185 str. 1 d.). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams tenkinti (CK 3.203 str. 1 d.). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovės naudai – 41,00 Eur žyminis mokestis (už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų, 17 b. l.), 210,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (16, 77 b. l.), ir valstybei priteistina 108,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei 6,80 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ir 5,26 Eur išlaidos už vertėjo paslaugas (87 b. l.) (CPK 88 str., 91 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 91 straipsniu, 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.168 straipsniu, 3.169 straipsnio 1 dalimi, 3.178 straipsniu, 3.190 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, 3.203 straipsniu, teismas,
n u s p r e n d ė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti santuoką tarp E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 11, pripažįstant, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas E. J.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokos metu turėtą pavardę – J., atsakovui palikti pavardę – J.
Nustatyti nepilnamečių vaikų D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina N. J..
Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 6871,04 Eur (šešių tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt vieno euro, 4 centų) išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2015-05-07.
Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienam vaikui po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-05-08 iki kiekvieno vaiko pilnametystės.
Nepilnamečių vaikų D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad atsakovas E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę neribotai bendrauti su vaikais D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jas auklėti ir prižiūrėti iš anksto prieš planuojamą susitikimą su vaikais pranešdamas ieškovei N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 41,00 Eur (keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį bei 210,00 Eur (dviejų šimtų dešimties eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 108,00 Eur (vieno šimto aštuonių eurų) žyminį mokestį, 6,80 Eur (šešių eurų, 80 centų) išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą ir 5,26 Eur (penkių eurų, 26 centų) išlaidas už vertėjo paslaugas.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Per 3 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėja Rasa Milvydaitė