Civilinė byla Nr. 2-2249/2012

Procesinio sprendimo kategorija 126.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2012 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. nutarties, kuria nutarta pasiūlyti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Noble Group“ į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 2000 Lt teismo ir bendrovės bankroto administravimo išlaidoms padengti, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-5239-450/2012, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rujesta“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Noble Group“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Rujesta“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „LAUTUS verslo sprendimai“.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 10 d. nutartimi nutarė pasiūlyti ieškovui UAB „Noble Group“ per penkias darbo dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 2000 Lt teismo ir bendrovės bankroto administravimo išlaidoms padengti ir pateikti teismui tai patvirtinančius duomenis.

Teismas nustatė, jog pagal atsakovo 2010 m. balanso duomenis atsakovo turimo turto vertė sudaro 1661 Lt, o pagal viešai prieinamus duomenis registruose, atsakovas UAB „Rujesta“ nekilnojamojo turto neturi, jo vardu nėra registruota transporto priemonių. Duomenų apie kitą atsakovo turtą nėra. Balanso duomenimis teismas taip pat nustatė, jog atsakovo įsipareigojimai sudaro 1221 Lt, skola ieškovui - 5533,80 Lt, atsakovo įsiskolinimai VSD fondo biudžetui 2012 m. rugsėjo 19 d. buvo 814,74 Lt. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad UAB „Rujesta“ atitinka nemokios įmonės sąvoką ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, todėl būtų pagrindas iškelti jai bankroto bylą. Įvertinęs atsakovo turimo turto vertę bei teismo tvirtinamas administravimo išlaidų sąmatas panašiose bylose, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas nustatė, kad atsakovo turimo turto vertė nepakankama teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, todėl vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies nuostata, nutarė pasiūlyti ieškovui UAB „Noble Group“ įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 2000 Lt sumą administravimo išlaidoms padengti.

III. Atskirojo skundo argumentai

              Ieškovas UAB „Noble Group“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartį ir grąžinti klausimą dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Rujesta“ iškėlimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Tai, kad apie visą galimą atsakovo turimą turtą duomenų nėra pateikta ar nustatyta, savaime negali reikšti, jog atsakovas jo neturi ir dėl to nebus galimybės iš jo apmokėti teismo ir administravimo išlaidas.
2. Ieškovas, teikdamas pareiškimą teismui, pateikė bankroto administratoriaus sutikimą administruoti bankrutuojančią įmonę, todėl yra pagrindas teigti, jog bankroto administratorius pagrįstai priėmė sprendimą administruoti įmonę ir ras lėšų jos administravimui.
3. Skundžiama nutartis pažeidžia viešo intereso principą. Atsisakius kelti bankroto bylą ir bankroto administratoriui neleidžiant patikrinti per paskutinius 36 mėn. atliktų sandorių teisėtumą, įmonės vadovui automatiškai suteikiama galimybė sudaryti nenaudingus sandorius nemokiai įmonei ir taip pažeidinėti kreditorių interesus. Nemokios įmonės kreditoriai neturi kitų galimybių apginti savo teisėtų interesų, kaip tik per bankroto administratorių, todėl kreditorių teisėtų lūkesčių patenkinimą teismas turėtų vertinti kaip prioritetinį aspektą šiuo konkrečiu klausimu.
4. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog UAB „Rujesta“ atitinka nemokios įmonės sąvoką Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme, todėl yra pagrindas iškelti jam bankroto bylą. Vadinasi, turi būti nedelsiant imamasi priemonių, kad iš funkcionuojančios rinkos būtų pašalintas šis nemokus subjektas, nes jis nesugeba organizuoti rentabilios savo veiklos ir taip užtikrinti ekonomikos gyvybingumo. UAB „Noble Group“ pasiūlytas bankroto administratorius pateikė sutikimą administruoti UAB „Rujesta“ bankroto procesą, jis prisiėmė riziką ir atsakomybę, kad galės tai padaryti, todėl nevilkinant bankroto bylos iškėlimo klausimo atsakovui, sprendimas gali būti ir turi būti priimtas nedelsiant be papildomos ieškovo įmokos į teismo depozitinę sąskaitą.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas (toliau tekste - ĮBĮ). Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.).

Pagrindai, kuriems esant teismas atsisako kelti bankroto bylą, nustatyti ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalyje, pagal kurios 3 punkto nuostatą teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio straipsnio 10 ir 12 dalyse numatytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė pasiūlyti ieškovui į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti pinigų sumą teismo ir bendrovės bankroto administravimo išlaidoms padengti, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalimi.

ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tuo atveju, kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jis turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą. Ši suma negali būti didesnė kaip dešimt tūkstančių litų.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas UAB „Rujesta“ turtinę padėtį nustatė savo iniciatyva, kadangi ieškovo paduoto ieškinio su priedais bei teismo pranešimo dėl atsiliepimo į ieškinį ir  ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų pateikimo atsakovui UAB „Rujesta“ įteikti paštu nepavyko (48, 54, 55, 65 b. l.). Teismas, įvertinęs juridinių asmenų registre užfiksuotus atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus (59-64 b. l.), nekilnojamojo turto registro ir transporto priemonių registro duomenis (58, 57 b. l.), pagrįstai nustatė, jog atsakovo turimo turto vertė sudaro 1661 Lt, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių atsakovas nėra įregistravęs viešuose registruose, pagal juridinių asmenų registro duomenis (pagal 2010 m. balansą) atsakovo įsipareigojimai sudaro 1221 Lt. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pranešė teismui apie tai, jog atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2012 m. rugsėjo 19 d. buvo skolingas 814,74 Lt (71 b. l.). Ieškovas yra pateikęs teismui duomenis apie tai, kad atsakovo skola jam sudaro 5533,80 Lt. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog atsakovo turimo turto vertė nėra pakankama teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.

Ieškovas atskirajame skunde teigia, jog tai, kad apie visą galimai atsakovo turimą turtą duomenų nėra pateikta ar nustatyta, savaime negali reikšti, jog atsakovas jo neturi ir dėl to nebus galimybės iš jo sumokėti teismo ir administravimo išlaidas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, kaip jau nurodyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nustatė, kokia yra atsakovo turtinė padėtis. Šiuo atveju oficialūs duomenys patvirtina, jog yra pagrindas manyti, kad atsakovo turto nepakaks teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Nei pirmosios instancijos teisme, nei paduodamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui ieškovas nepateikė duomenų, įrodančių, jog atsakovas turi dar kokio nors kito turto, kuris nėra užfiksuotas oficialiuose registruose, todėl teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą, kaip nepagrįstą įrodymais (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto teiginiu, jog tai, kad bankroto administratorius sutiko administruoti atsakovą, leidžia pagrįstai manyti, kad šis bankroto administratorius pats ras lėšų įmonės administravimui. Pažymėtina, kad byloje pateiktas bankroto administratoriaus sutikimas (35 b. l.) patvirtina tik tai, jog jis sutinka teikti administravimo paslaugas UAB „Rujesta“ bankroto procese, tačiau tai neįrodo bankroto administratoriaus sutikimo teikti minėtas paslaugas neatlygintinai. Bankroto administratoriaus teisė gauti atlyginimą už jo teikiamas paslaugas kildinama iš ĮBĮ nuostatų, dėl ko ir tvirtinamos administravimo išlaidų sąmatos (ĮBĮ 131 str. 4 d., 5 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad būtų pagrindas iškelti atsakovui bankroto bylą, ir nustatęs, kad atsakovas neturi pakankamai turto teismo ir administravimo išlaidoms padengti, pagrįstai nurodė, jog per teismo nustatytą terminą nustatytos sumos, skirtos teismo ir administravimo išlaidoms padengti, nesumokėjus, bus atsisakyta iškelti bankroto bylą. Tokią procedūrą imperatyviai nustato ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis. Sutikti su apelianto teiginiu, jog skundžiama teismo nutartis pažeidžia viešąjį interesą, nėra pagrindo, nes nutartis buvo priimta, vadovaujantis ĮBĮ imperatyviomis nuostatomis. Šiuo atveju specialus bankroto procesą reglamentuojantis įstatymas nenumato galimybės iškelti bendrovei bankroto bylą, nesant pakankamai bendrovės turto teismo ir administravimo išlaidoms padengti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. 

Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas, nei nurodytos aukščiau, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ĮBĮ nuostatas, reglamentuojančias bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą, ir nustatęs, jog atsakovas UAB „Rujesta“ neturi pakankamai turto teismo ir administravimo išlaidoms padengti, pagrįstai pasiūlė ieškovui UAB „Noble Group“ į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti pinigų sumą teismo ir bendrovės bankroto administravimo išlaidoms padengti. Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai                                                                                    Alė Bukavinienė

                                                                                                 Gintaras Pečiulis

                                                                                                 Donatas Šernas