Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-126-185/2014

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 4-08-6-03016-2013-1                                                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 79.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 2 d.

  Panevėžys             

              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :             

              Skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-07 nutarimu V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1594 str. 5 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda – 4000 Lt bauda už tai, kad Panevėžio r., Krekenavos sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijoje, savavališkai, neturint statybas leidžiančio dokumento, nuo 2013 m. spalio 31 d. griauna neypatingą, kitos (fermų) paskirties statinį (pagrindinė pastato dalis yra 48,82 m x 21,64 m ir priestatas 24,38 m x 12,71 m); pagal 2013 m. lapkričio 20 d. VĮ Nekilnojamojo turto registro išrašą statinys fiziškai pažeistas (likę 78 proc. statinio), įrašas galioja nuo 2008 m. lapkričio 4 d. Taip V. K. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymo) 23 str. 28 d. Apylinkės teismas nutarime nurodė, kad V. K. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, kadastro bylos ištrauka, fotonuotraukos apie faktinę pastato būklę 2008-10-16, VĮ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, ortofotonuotrauka, S. B. skundas, S. B. ir R. V. teisme duoti paaiškinimai, 2013-12-10 Savavališkos statybos aktas ir kt. Skirdamas V. K. administracinę nuobaudą apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę (neteistas, nebaustas administracine tvarka (galiojančių administracinių nuobaudų neturi), už analogišką pažeidimą anksčiau taip pat nebuvo baustas), į pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pažeidimą padarė būdamas neįgalus), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į visą bylos medžiagą, teisingumo ir protingumo kriterijus.

              Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad byloje surinkti duomenys paneigia, kad jis padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Nuo pat pradžių nuosekliai teigė, kad minėtų pastatų jis negriovė, o atliko tik tvarkymo darbus. Iš teiktų nuotraukų, darytų dar 2008 m. bei nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad 2008 m. pastatai buvo be langų, durų, be pertvarų, be išorės ir vidaus apdailos, be šildymo, fiziškai pažeisti, nebaigti statyti ir su kitais trūkumais. Jis jau įsigijo griuvėsius, kurie kėlė grėsmę žmonėms. Todėl jis tvarkė tuos griuvėsius, kad būtų išvengta nepataisomos žalos. Pats jokių pastatų griovimo darbų neatliko. Pažymi, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcijos) 2013-12-04 statybos patikrinimo akte taip pat nurodoma, kad „patikrinimo metu konkretūs ardymo darbai nevykdomi“. Taigi kad būtų atliekami kokie nors ardymo darbai byloje net nenustatyta. Todėl jam neatlikus neteisėtų veiksmų atsakomybės taikymas reikštų atsakomybę be kaltės, kuri šiuolaikinėje viešojoje teisėje negalima. Nurodo, kad pastatai yra seni, statyti 1989 m. Jie nebaigti statyti, fiziškai pažeisti 2008 m., t. y. gerokai iki jam juos įsigyjant. Dar iki jam juos įsigyjant pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2008 m. parengtą apleistų statinių likvidavimo programą šie pastatai buvo priskirti prie didžiausių šalyje apleistų statinių, į ką Inspekcija visiškai neatsižvelgė. Pažymi, kad Inspekcija nenustatė, kada iš tikrųjų statinių ardymo darbai buvo atlikti, o iš byloje esančių duomenų matyti, jog tai buvo padaryta 2008 m. ir vėliau iki jam įsigyjant sugriuvusius statinius. Jam tapus šių griuvėsių savininku (2013 m. vasarą) jis siekė užtikrinti, kad tie griuvėsiai nekeltų pavojaus aplinkinių saugumui ir juos tvarkė, o Inspekcija nepagrįstai griuvėsių tvarkymo darbus kvalifikavo kaip neypatingo statinio griovimą. Institucija niekaip nepagrindė, kodėl griuvėsiai jos buvo įvertinti kaip neypatingas statinys. Mano, kad statinio griuvenos negali būti traktuojamos kaip neypatingas statinys. Be to, jam visiškai neaišku, kokiais faktiniais ir teisiniais pagrindais jo atliekami griuvėsių tvarkymo darbai Inspekcijos buvo kvalifikuoti kaip griovimo darbai, kaip jie suprantami ATPK 1594 str. 5 d. prasme. Taip pat jokiuose kituose dokumentuose nėra jokios žymos, kad pastatai yra kultūros paveldo vietovėje ar kitoje specialioje vietoje, kaip nurodyta ATPK 1594 str. 5 d. Nurodo, kad net jeigu jo atliktus griuvėsių tvarkymo darbus vertinti kaip neypatingo statinio ardymo darbus, jo veiksmai turėtų būti vertinami kaip būtinasis reikalingumas, nes atlikti tvarkymo darbai yra daug mažiau žalingi negu išvengtoji žala. Institucijos atstovė A. T. paaiškino, kad jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis savavališkai, neturėdamas statybos leidimo, griauna neypatingą statinį 2013 m. spalio mėn. O jau 2014-01-01 tas statinys vėl ypatingas. 2014 m. jis jokių griovimo darbų nevykdė. Nesutinka su S. B. parodymais, kuris klausinėjo sargų veikiančios įmonės, ir jo žodžiais tariant, jam sargai pasakė, kad palieka techniką jiems pasaugoti ir užmoka pagal susitarimą. Sargai nurodė jį (V. K.). Tačiau jis jokių sargų nėra matęs ar su jais bendravęs, juolab jokių pinigų jiems nėra mokėjęs. Tai yra šmeižtas. Teisme net nebuvo apklausti sargai.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus teisės ir bendrųjų reikalų poskyrio vedėja R. B. prašo apylinkės teismo nutarimą palikti galioti nepakeistą, o V. K. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė, jog 2013-12-11 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATP-131211-00011 surašytas dėl pastato - karvidės, kuris pažymėtas plane indeksu 2Žl/b, o ne lŽl/b, kaip nurodo apeliantas. VĮ Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo ir UAB korporacijos „Matininkai” Panevėžio skyriaus 2008-10-16 kadastro bylos ištraukos duomenimis, užfiksuotas pastato baigtumas - 78 procentai, o fotonuotrauka apie faktinę pastato (paskirtis - kita (fermų), pažymėjimas plane 2Žl/b) būklę 2008-10-16, patvirtina, kad pastatas apgriuvęs, o ne griuvėsiai, kaip teigia apeliantas. Įvertinęs šiuos dokumentus ir fotonuotraukas, padarytas 2013-11-27 patikrinimo metu (2013-12-04 Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. SPA-2337(18.2), 1 priedas), pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad akivaizdžiai matyti, jog atliekami statinio griovimo darbai - pagrindinės pastato dalies konstrukcijos beveik išmontuotos, likusi tik vienos išorinės sienos dalis (galinė), kas paneigia ir aplinkybę, jog plokštės „nuo praeitų metų sniego buvo sukritusios į vidų”, nes pagal faktinę pastato būklę patikrinimo metu matyti, kad pastato konstrukcijos galingos ir be žmogaus poveikio ir galingos technikos panaudojimo toks rezultatas negalėjo būti pasiektas. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nebuvo nustatyta, jog būtų buvę atliekami kokie nors ardymo darbai ir kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi prielaidomis, teismo išvados nepagrįstos įrodymais. Liudytojo S. B. skunde, o vėliau ir teismo posėdžio metu duotuose parodymuose ir pateiktose nuotraukose, (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcijos 2013-11-29 rašte Nr. V3-379 ir nuotraukose prie jo išsamiai nurodytas pastato - karvidės griovimo darbų laikas ir mastas: „nuo spalio mėnesio buvo nuolat griaunami ypatingos paskirties dideli pastatai, buvo numetamos šiukšlės nuo stogo ant žemės, nupjaunami blokai, dirbo kranai, buvo kraunama į mašiną...”. Atkreipia teismo dėmesį, kad V. K. pripažino, jog įsigijęs pastatą nukėlė plokštes, o liudytojas A. T. nurodė, kad pastato plokštės jau buvo sukrautos į krūvą, kas nepaneigia apelianto savavališkai atliktų griovimo darbų. Kaip nepagrįstas atmetamas apelianto skundo argumentas, kad jis vykdė tik tvarkymo, valymo darbus.  Statybos darbai turi būti vykdomi pagal projektą, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kurio apeliantas neturėjo. Jeigu apeliantas manė, kad pastatas kelia grėsmę, jis turėjo pareigą informuoti statinių naudojimo priežiūrą atliekančią instituciją ir imtis priemonių apsaugoti teritoriją. Apeliantas neatliko savo, kaip statytojo, pareigų, nustatytų Statybos įstatyme, ir nesiėmė teisės aktuose nurodytų veiksmų, kad griovimo darbai nebūtų atliekami savavališkai. Pažymi, kad visi statybos darbai reikalauja nuoseklių veiksmų, todėl būtina prieš pradedant griovimo darbus parengti projektinę dokumentaciją, kurioje bus aptarti statinio griovimo darbai, išardytų medžiagų panaudojimo galimybės ar utilizavimas, ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Dėl apelianto skunde iškelto klausimo apie jam priklausančio pastato kategorijas: neypatingas ar ypatingas, paaiškina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu galiojo Statybos techninis reglamentas STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-10-18 įsakymu Nr. Dl-772, pagal kurio nuostatas apeliantui priklausantis pastatas buvo priskiriamas neypatingiems statiniams. Jis galiojo nuo 2013-10-25 iki 2013-12-21. Nuo 2013-12-22 įsigaliojo nauja Reglamento redakcija. Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-12-17 įsakymu Nr. Dl-944, pastatas priskiriamas ypatingiems statiniams (Reglamento lentelė, eilės Nr. 2, negyvenamieji pastatai - kai pastate montuojamos ilgesnės kaip 18 m laikančiosios konstrukcijos, kurios teisės aktų nustatyta tvarka tiekiamos Lietuvos Respublikos rinkai kaip statybos produktai). Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2013-09-05 iki 2013-10-24 galiojusioje Reglamento redakcijoje, šis apeliantui priklausantis pastatas taip pat buvo priskiriamas ypatingiems statiniams. Mano, kad apeliantas nepagrįstai skunde nurodė, jog Inspekcija neatsižvelgė į tai, jog dar prieš apeliantui įsigyjant minimus statinius, šie statiniai pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2008 metų parengtą statinių likvidavimo programą buvo priskirti prie didžiausių šalyje apleistų statinių. Apleistų statinių likvidavimo programa (toliau – Likvidavimo programa) buvo parengta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos užsakymu, tačiau nebuvo patvirtinta. Likvidavimo programoje sukaupta ir apibendrinta informacija ne tik apie bešeimininkius ar skelbtinus bešeimininkiais, bet ir apie savininkus (naudotojus) turinčius, tačiau netinkamai prižiūrinčius apleistus statinius, kurie darko gamtinę aplinką arba yra vizualinės taršos objektais. Šios programos tikslas likviduoti bešeimininkius ir apleistus statinius, rekultivuoti pažeistas teritorijas ir atkurti vertingiausius objektus. Likvidavimo programoje buvo įtrauktas gyvulininkystės kompleksas, esantis Panevėžio r. sav., Krekenavos sen., (duomenys neskelbtini), užimantis ~20 ha žemės plotą. Šis kompleksas sudarytas ne iš vieno statinio ir užima nemažą teritoriją. Apeliantui priklausantis pastatas – karvidė - tik vienas iš šio komplekso pastatų. Pažymi, kad likvidavimo programoje buvo aptarta apleistų bešeimininkių pastatų griovimo tvarka. Už bešeimininkių statinių likvidavimą ir aplinkos sutvarkymą atsakingos apskričių ir savivaldybių administracijos. Bešeimininkiai pastatai buvo griaunami valstybės lėšomis. Už apleisto (netinkamai prižiūrimo, neūkiškai laikomo) statinio priežiūrą, remontą, renovavimą ar nugriovimą laiku tiesiogiai atsakingas savininkas - juridinis, fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė. Neūkiškai laikomų statinių savininkai už eksploatavimo taisyklių nesilaikymą yra baudžiami administracinėmis baudomis. Šioje programoje nebuvo padaryta jokių išlygų griauti statinius neturint parengto projekto ar griovimo aprašo ir statybą leidžiančio dokumento. Nesutinka su tuo, kad V. K. veiksmai turi būti vertinami kaip būtinasis reikalingumas. Mano, kad apelianto pasiteisinime nėra logikos, nes 2013-06-05 įgijęs pastatus pradeda jų neva tvarkymo darbus tik 2013-10-31, nors aiškina, kad įsigyti pastatai kėlė grėsmę nuo pat jų įsigijimo pradžios. Būdamas rūpestingas ir apdairus pilietis, V. K. per tokį nemažą laiko tarpą (nuo 2013-06-05 iki 2013-10-31) galėjo pasirengti jam priklausančių statinių griovimo projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau to nepadarė. Pažymi, kad V. K. nėra atestuotas specialistas, galintis atlikti statinio ekspertizę, įvertinti jo būklę, teikti išvadas dėl pastatų avarinės būklės.

              Apeliacinis skundas atmetamas.

              Kaip minėta, skundžiamu apylinkės teismo nutarimu V. K. administracinė nuobauda (4000 Lt bauda) paskirta už  ATPK 1594 str. 5 d. numatyto pažeidimo padarymą.  Pagal ATPK 1594 str. 5 d. atsakomybė kyla už neypatingo statinio savavališką griovimą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje. Šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Ginčo dėl to, kad kaltinime nurodytas statinys priklausytų ne V. K., nėra.  Tačiau apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarimu, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda, skunde kartoja savo viso proceso metu dėstytą versiją, kad jam jau įsigyjant pastatus (nuo 2013-06-06) jie buvo griuvėsiai, kurie kėlė pavojų aplinkiniams, ir jis pats jokių pastato griovimo darbų neatliko, o atliko tik tvarkymo, valymo darbus, jog išvengtų nepataisomos žalos.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). ATPK 256 str. numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaudamasis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ATPK 297 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti, ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl V. K. kaltės padarius jam inkriminuotą ATPK 1594 str. 5 d. numatytą pažeidimą, pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus. Apylinkės teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Aukštesnio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas V. K. paaiškinimus, kad jis pats jokių pastato griovimo darbų nevykdė, o kai įsigijo minėtus pastatus, jie jau buvo griuvėsiai, kurie kėlė grėsmę žmonėms, todėl jis atliko tik tvarkymo, valymo darbus, jog išvengtų nepataisomos žalos, vertino kritiškai ir laikė apelianto gynimusi nuo pareikšto kaltinimo, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes juos paneigia ir kartu apelianto kaltę įrodo byloje surinktų įrodymų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kadastro bylos ištrauka – UAB korporacijos „Matininkai“ Panevėžio skyriaus 2008-10-16 pirmo aukšto planas, 2008-10-16 pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys, fotonuotrauka apie faktinę pastato būklę 2008-10-16, VĮ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 2013-12-04 Statybos patikrinimo aktas ir jo metu darytos fotonuotraukos, ortofotonuotrauka, liudytojų S. B., R. V. parodymai, 2013-12-10 Savavališkas statybos aktas, 2014-01-10 Privalomasis nurodymas.

VĮ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir UAB korporacijos „Matininkai“ Panevėžio skyriaus 2008-10-16 kadastro bylos ištraukos duomenimis užfiksuotas kaltinime minimo pastato (kitos (fermų) paskirties statinio, pažymėjimas plane 2Ž1b) būklė – fiziškai pažeistas, baigtumas - 78 procentai, pastato būklė – pamatai, grindys – betonas, jo plokštės, sienos – gelžbetonio plokštės, perdangos – gelžbetonis, o fotonuotraukos apie faktinę pastato būklę 2008-10-16 patvirtina, kad pastatas yra tik apgriuvęs, o ne griuvėsiai, kaip skunde nurodo apeliantas. Byloje nėra, o ir pats apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tai, kad jis įsigijo būtent tokios būklės statinį, kaip pats teigia viso proceso metu (griuvėsius), o ne tokios būklės, kokia užfiksuota pirmiau paminėtuose pastato įvertinimo ir registracijos dokumentuose bei nuotraukose. Todėl įvertinęs paminėtuose dokumentuose užfiksuotus duomenis ir fotonuotraukas, padarytas 2013-11-27 Institucijos atlikto patikrinimo metu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad akivaizdžiai matyti, jog atliekami statinio griovimo darbai – pagrindinės pastato dalies konstrukcijos beveik išmontuotos, likusi tik vienos išorinės sienos dalis (galinė).

Kaip nepagrįsti atmetami V. K. apeliacinio skundo teiginiai, kad byloje nenustatyta, jog būtų buvę atliekami kokie nors pastatų ardymo darbai ir kad šie darbai būtų buvę atliekami jam įsigijus sugriuvusius statinius (nuo 2013-06-06). Liudytojo S. B. skunde, o vėliau ir teismo posėdžio metu duotuose parodymuose, (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcijos 2013-11-29 rašte Nr. V3-379 ir prie jo pridėtose nuotraukose nurodyta, kad nuo 2013 m. spalio mėnesio buvo nuolat griaunami dideli pastatai (buvusios fermos), šiukšlės buvo numetamos nuo stogo ant žemės, buvo nupjaunami blokai, dirbo kranai, viskas buvo kraunama į mašiną. Be to, kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, ir pats V. K. pripažino, jog įsigijęs pastatą nukėlė plokštes, o, kaip matyti iš liudytojo A. T. parodymų, jis lapkričio mėnesį atvažiavęs pasiimti medžiagų, pastato plokštes rado sudėtas į krūvą. Apylinkės teismas pagrįstai atmetė A. T. parodymus apie tai, kad jam buvo žinoma V. K. įsigyto statinio būklė (kad nusipirko sugriuvusius pastatus), nes šių aplinkybių minėtas liudytojas žinoti negalėjo. Taigi nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad buvo atliekami pastato – fermos ardymo, o ne kaip nurodo V. K., tvarkymo, valymo darbai ir kad šie darbai buvo atliekami V. K. jau įsigijus šį pastatą, o ne iki jo įsigijimo, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Vien tai, kad patikrinimo metu Inspekcijos darbuotojos paties pastato griovimo veiksmo nematė ir apie tai nurodė patikrinimo akte, pirmiau paminėtų išvadų nepaneigia.

Pažymėtina, kad visi statybos darbai reikalauja nuoseklių veiksmų, todėl būtina prieš pradedant griovimo darbus parengti projektinę dokumentaciją, kurioje bus aptarti statinio griovimo darbai, išardytų medžiagų panaudojimo galimybės ar utilizavimas, ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 23 str. 28 d. nustato, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama. Statybos įstatymo 12 str., nustatančio statytojo (užsakovo) pareigas ir teises, 1 d. 3 p. nurodyta, jog statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą, 4 p. - šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 10 p. ir 23 str. 1 d. 4 p., ypatingo statinio (karvidės) griovimui rengiamas griovimo projektas, o statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas. Pažeidimo padarymo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 7 punkte nustatyta, kad rašytiniai pritarimai griovimo projektui ar griovimo aprašui privalomi visais atvejais. Pažymėtina, kad statytojas už Statybos įstatymu nustatytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą atsako pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą ir ATPK. Statytojas turi užtikrinti, kad būtų statoma (šiuo atveju griaunama) laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, o jei statytojas ne pats vykdo statybos darbus, tuomet jam tenka pareiga užtikrinti, kad šie asmenys taip pat veiktų teises aktų nustatytose ribose.

Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas neatliko savo, kaip statytojo, pareigų, nustatytų Statybos įstatyme, ir nesiėmė teisės aktuose nurodytų veiksmų, kad griovimo darbai nebūtų atliekami savavališkai. Be to, jeigu apeliantas manė, kad pastatas kelia grėsmę, jis turėjo pareigą informuoti statinių naudojimo priežiūrą atliekančią instituciją ir imtis priemonių apsaugoti teritoriją. Tačiau, kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, V. K. nustatyta tvarka į jokias institucijas nesikreipė ir nepranešė, kad minimas pastatas kėlė grėsmę aplinkiniams, todėl ši aplinkybė byloje lieka neįrodyta. Apeliaciniame skunde V. K. nurodo, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes jo atlikti tvarkymo darbai mažiau žalingi negu išvengtoji žala. Tačiau tokie V. K. skundo teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir nelogiški, jais apeliantas tik nori pateisinti savo neteisėtą veiklą. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. K. 2013-06-06 įgijęs pastatus pradeda jų neva tvarkymo darbus tik 2013-10-31, nors aiškina, kad įsigyti pastatai kėlė grėsmę nuo pat jų įsigijimo pradžios. Būdamas rūpestingas ir apdairus pilietis, V. K. per tokį pakankamą laiko tarpą (nuo 2013-06-06 iki 2013-10-31) galėjo pasirengti jam priklausančių statinių griovimo projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau to nepadarė ir savavališkai vykdė statinio griovimo darbus.

Apeliaciniame skunde V. K. kėlė klausimą, kokios kategorijos yra jam priklausantis statinys: neypatingas ar ypatingas. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu galiojo Statybos techninis reglamentas STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-10-18 įsakymu Nr. Dl-772, pagal kurio nuostatas apeliantui priklausantis pastatas buvo priskiriamas neypatingiems statiniams. Jis galiojo nuo 2013-10-25 iki 2013-12-21. Nuo 2013-12-22 įsigaliojo nauja Reglamento redakcija. Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-12-17 įsakymu Nr. Dl-944, pastatas priskiriamas ypatingiems statiniams (Reglamento lentelė, eilės Nr. 2, negyvenamieji pastatai - kai pastate montuojamos ilgesnės kaip 18 m laikančiosios konstrukcijos, kurios teisės aktų nustatyta tvarka tiekiamos Lietuvos Respublikos rinkai kaip statybos produktai). Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2013-09-05 iki 2013-10-24 galiojusioje Reglamento redakcijoje, šis apeliantui priklausantis pastatas taip pat buvo priskiriamas ypatingiems statiniams. Aukštesnės instancijos teismui taip pat nekyla jokių abejonių dėl to, kad V. K. priklausantis pastatas (ferma) yra kultūros paveldo vietovėje – (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijoje, todėl darytina išvada, kad apelianto padarytas administracinis teisės pažeidimas yra teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 1594 str. 5 d.

Nepagrįstas V. K. apeliacinio skundo teiginys, jog Inspekcija neatsižvelgė į tai, kad dar prieš apeliantui įsigyjant minimus statinius, jie pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2008 m. parengtą statinių likvidavimo programą buvo priskirti prie didžiausių šalyje apleistų statinių. Pažymėtina, kad apleistų statinių likvidavimo programa buvo parengta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos užsakymu, tačiau nebuvo patvirtinta. Likvidavimo programoje sukaupta ir apibendrinta informacija ne tik apie bešeimininkius ar skelbtinus bešeimininkiais, bet ir apie savininkus (naudotojus) turinčius, tačiau netinkamai prižiūrinčius apleistus statinius, kurie darko gamtinę aplinką arba yra vizualinės taršos objektais. Šios programos tikslas likviduoti bešeimininkius ir apleistus statinius, rekultivuoti pažeistas teritorijas ir atkurti vertingiausius objektus. Likvidavimo programoje buvo įtrauktas gyvulininkystės kompleksas, esantis Panevėžio r. sav., Krekenavos sen., (duomenys neskelbtini), užimantis ~20 ha žemės plotą. Šis kompleksas sudarytas ne iš vieno statinio ir užima nemažą teritoriją. Apeliantui priklausantis pastatas – karvidė - tik vienas iš šio komplekso pastatų. Pažymėtina, kad programoje buvo aptarta apleistų bešeimininkių pastatų griovimo tvarka. Už bešeimininkių statinių likvidavimą ir aplinkos sutvarkymą atsakingos apskričių ir savivaldybių administracijos. Bešeimininkiai pastatai buvo griaunami valstybės lėšomis. Už apleisto (netinkamai prižiūrimo, neūkiškai laikomo) statinio priežiūrą, remontą, renovavimą ar  nugriovimą laiku tiesiogiai atsakingas yra savininkas - juridinis, fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė. Neūkiškai laikomų statinių savininkai už eksploatavimo taisyklių nesilaikymą yra baudžiami administracinėmis baudomis. Šioje programoje nebuvo padaryta jokių išlygų griauti statinius neturint parengto projekto ar griovimo aprašo ir statybą leidžiančio dokumento.

Taigi aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas faktines aplinkybes, byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad V. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ATPK 1594 str. 5 d. numatytą pažeidimą. Priešingai apelianto teiginiams, byloje neginčytinai nustatyta, kad V. K. savavališkai, neturint statybas leidžiančio dokumento, atliko neypatingo, kitos (fermų) paskirties statinio, esančio kultūros paveldo vietovėje – (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijoje Panevėžio r., Krekenavos sen., (duomenys neskelbtini), ardymo (griovimo) darbus. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo apylinkės teismo nutarimą panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo nutarimas kaip teisėtas ir pagrįstas paliekamas galioti.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

              V. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarimą nepakeistą.

         Ši nutartis neskundžiama.

       Teisėjas                                                                                      Pranas Šimkus