Administracinė byla Nr. eAS-113-1069/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04219-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. skundą atsakovui Teisėjų tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja V. F. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo nesutinka su Teisėjų tarybos 2019 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 36P-173-(7.1.9) „Dėl Jūsų skundo“, kuriuo jai buvo atsakyta į 2019 m. lapkričio 25 d. pateiktą skundą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja nesutinka su Teisėjų tarybos raštu, kuriuo ji informuota, jog Teisėjų taryba pagal jai suteiktą kompetenciją neturi teisės nagrinėti pareiškėjos skunde nurodytų klausimų. Pareiškėjai buvo išaiškinta galimybė kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 119 straipsnio 1 dalies, ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, padarė išvadą, kad Teisėjų tarybai nesuteikti įgaliojimai nagrinėti individualius asmenų kreipimusis, sprendžiant jų konkrečią situaciją. Teisėjų taryba savo atsakyme taip pat nurodė pareiškėjai, kad teisinių konsultacijų neturi teisės teikti.

Teismas vertino, kad Teisėjų taryba neveikė kaip viešojo administravimo subjektas ir priimdama tokio pobūdžio aktą nevykdė viešojo administravimo, todėl pareiškėjos keliamas ginčas nelaikytinas ginču, kylančiu iš administracinių teisinių santykių, kurio sprendimas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 17 str.). Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjos skunde nurodyti amoralūs teisėjų veiksmai, kaip ji teigia, nagrinėjant nušalinimo klausimą ir bylą dėl daiktų grąžinimo natūra, nėra administraciniai ginčai. 

III.

Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Teisėjų taryba, pateikdama atsakymą į jos prašymą, neveikė kaip viešojo administravimo subjektas. Pareiškėjos įsitikinimu, jos inicijuotas ginčas yra administracinio pobūdžio, susijęs su teisėjų amoraliu elgesiu. Pareiškėja nesutinka su išaiškinimais dėl teisės kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo, kadangi advokatai yra susiję su teisėjų amoraliu elgesiu. Pareiškėjos nuomone, ji reikalaudama taikyti geros moralės principus tinkamai realizavo procesines teises kreiptis į teismą pati, kai ta moralė yra netaikoma teisėjų ir Teisėjų tarybos, tuo labiau advokatų, o toks ginčas yra viešojo administracinio srities ginčas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydama paaiškinti, kokiu būdu ji gali apginti savo pažeistas teises, t. y. jai priklausančius daiktus atgauti natūra. Teisėjų taryba 2019 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. 36P-173-(7.1.9) „Dėl Jūsų skundo“ informavo pareiškėją, kad Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą, kurios kompetencijai nėra priskirtas teisinių konsultacijų teikimas. Rašte pažymėta, kad Teisėjų taryba nėra teisminė institucija, sprendžianti ginčus, ji nenagrinėja bylų, neturi teisės vertinti teismų procesinių sprendimų teisėtumo ar pagrįstumo, teikti privalomų nurodymų bylą nagrinėjančiam teismui, nes tai būtų tiesioginis kišimasis į teisingumo vykdymą, kurį draudžia įstatymas. Teisėjų taryba taip pat išaiškino pareiškėjai teisę kreiptis į teisinę pagalbą teikiančias institucijas, teisininkus (b. l. 3). 

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad Teisėjų taryba nėra viešojo administravimo subjektas, o Teisėjų tarybos priimami sprendimai nelaikytini viešojo administravimo veikla, todėl pareiškėjos skundo reikalavimai nelaikytini ginču, kilusiu iš administracinių teisinių santykių, jie nepatenka į apygardos administracinio teismo kompetencijos ribas ir negali būti nagrinėjami teismų administracinio proceso tvarka.

Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutiko, teigdama, kad skundžia atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, veiklą, kadangi Teisėjų taryba yra atsakinga už teisėjų amoralų elgesį.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Šiame kontekste viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.). Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–22 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės.

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Vadovaujantis Teismų įstatymo 119 straipsnio 1 dalimi Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Teisėjų tarybos kompetencija nustatyta Teismų įstatymo 120 straipsnyje, Teisėjų tarybos darbo reglamento 21 punkte. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-696/2013 dėl tam tikrų pareiškėjui kilusių abejonių, susijusių su teismo administracine veikla, pastebėjo, kad tokio pobūdžio ginčai paprastai sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatas. Šiame įstatyme numatyti teismo pareigūnai, kurie įgyvendina teismų administravimą, jų įgaliojimai, skundų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, teikimo galimybė (Teismų įstatymo 103 str.), administracinės veiklos priežiūrą vykdantys subjektai (Teismų įstatymo 104 str.). Įvertinusi nustatytą teisinį reguliavimą, išplėstinė teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad šio pobūdžio veikla, susijusi su teismų administravimu, taip pat nelaikytina viešuoju administravimu ABTĮ taikymo prasme. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos įstatymų leidėjas teismo administravimo klausimams Teismų įstatyme yra numatęs specialias nuostatas bei įvertinus Teismų įstatymo 102 straipsnio 2 dalį, skelbiančią, kad administravimas teismuose negali pažeisti teisėjų nepriklausomumo principo, teismų administravimas laikytinas specialia administravimo sritimi, kuri nėra sietina su klasikiniu viešuoju administravimu taip, kaip jis yra apibrėžiamas ir suprantamas pagal Viešojo administravimo įstatymą bei Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką teismo pareigūnų priimti įvairaus pobūdžio raštai, atsakymai į asmenų paklausimus dėl su teisingumo vykdymu nesusijusios teismo veiklos paprastai nėra pripažįstami ginčo administraciniuose teismuose objektu (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-748/2012; 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1603/2012).

Atsižvelgdama į suformuotą teismų praktiką ir bylos faktinę situacija, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Teisėjų taryba neveikė kaip viešojo administravimo subjektas ir priimdama tokio pobūdžio raštą nevykdė viešojo administravimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjos inicijuotas ginčas dėl Teisėjų tarybos veiksmų negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos skundžiamas atsakovo raštas tiesioginių teisinių pasekmių jai nesukelia. Reikalavimas, kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ir interesų apgynimo, administraciniuose teismuose nenagrinėtinas.

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos reikalavimas panaikinti Teisėjų tarybos 2019 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. 36P-173-(7.1.9) „Dėl Jūsų skundo“ negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje pareiškėja ginčija tokį raštą, nenagrinėtina teismų administracinio proceso tvarka. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė