Administracinė byla Nr. eI2-744-809/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01960-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei L. Z.,
atsakovo atstovui V. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Naujienų centras“ skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – D. G..
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Naujienų centras“ pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. EKS-09/21 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ (toliau – ir Sprendimas).
Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 20 d. portale Alfa.lt buvo paskelbta publikacija „Lietuvišką kriptovaliutų keityklą netikėtai pamėgo paaugliai: itin patogu pirkti narkotikus“ (toliau – ir Publikacija). Anot pareiškėjos, visi Publikacijoje pavartoti teiginiai yra pagrįsti įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais, remiantis kitose visuomenės informavimo priemonėse skelbta informacija, be to, siekiant objektyvumo, pateikti ir Lietuvos banko, UAB Spectro Finance viešųjų ryšių vadovo komentarai aptariamais klausimais.
Pareiškėja nurodo, jog su Komisijos Sprendimu nesutinka.
Pareiškėjos teigimu, Publikacija parengta tuo metu kai visame pasaulyje kyla iššūkių dėl kriptovaliutų panaudojimo nusikalstamų veikų darymui, jų reguliavimo. Straipsnio tikslas buvo informuoti visuomenę apie problemas, su kuriomis susiduria kriptovaliutų rinkoje veikiančios bendrovės. Straipsnyje pateikiami pavyzdžiai apie kriptovaliutų panaudojimą nusikalstamų veikų darymui, pagrindžia, kad tinkamos reguliacinės aplinkos sukūrimas yra aktuali, pasaulinio masto problema. Publikacijoje taip pat pateikiamas Lietuvos banko atstovo komentaras apie virtualias valiutas, kuris buvo publikuotas ir oficialiame Lietuvos banko puslapyje. Tiek Lietuvos banko nuomonė, kad virtualios valiutos, įskaitant kriptovaliutas, yra ypač rizikinga priemonė, tiek aplinkybė, kad kriptovaliutų keityklomis dažnai pasinaudojama vykdant nusikalstamas veikas, sudaro pagrindą ir net būtinybę informuoti visuomenę apie kriptovaliutų versle kylančias problemas.
Informacija apie UAB „Spectro Finance“ valdomą valiutos keityklą „SpectroCoin“, nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos pasinaudojant šia platforma, Publikacijoje yra pateikiama tik siekiant iliustruoti ir pagrįsti teiginį, kad Lietuvoje veikiančių bendrovių, dirbančių su kriptovaliutomis, paslaugomis naudojamasi tamsiajame internete atsiskaitant už nelegalius dalykus. Publikacijoje nėra teigiama ir nesiekiama sudaryti įspūdžio, kad „SpectroCoin“ yra vienintelė lietuviškos kilmės platforma, kuria naudojamasi siekiant įsigyti nelegalių pirkinių. „SpectroCoin“ keitykla kaip pavyzdys buvo pasirinkta tiek dėl baudžiamųjų bylų, kuriose minima ši valiutos keitykla, kiekio, tiek dėl to, kad tai yra vienas didžiausių ir sėkmingiausių kriptovaliutų rinkos žaidėjų Lietuvoje (o tai neabejotinai lemia ir didesnį visuomenės suinteresuotumą šio verslo subjekto veikla).
Publikacijoje pateikiama informacija apie tai, kad asmenys, įskaitant ir paauglius, „SpectroCoin“ valiutų keitykloje įsigiję kriptovaliutų, jas panaudoja narkotikų įsigijimui. Šios aplinkybės ne tik atitinka tikrovę, bet ir yra viešos - nurodytos įsiteisėjusiuose, viešai skelbiamuose teismų nuosprendžiuose. Publikacija yra siekiama informuoti visuomenę apie problemas, su kuriomis susiduria finansinių technologijų sektoriuje veikiančios įmonės, siekiama paaiškinti priežastis, dėl kurių kriptovaliutų keityklomis yra patogu naudotis nusikalstamas veikas darantiems asmenims. Tačiau Publikacijoje nėra nei vieno teiginio ar užuominos į tai, kad prie nusikalstamų veikų darymo prisideda, atsakingais už nusikalstamas veikas turėtų būti laikoma valiutų keitykla ar jos steigėjai. Todėl neaišku kokiu pagrindu buvo nuspręsta, jog Publikacija klaidina ir sudaro įspūdį, jog būtent valiutų keityklos susijusios su nusikalstama veikla.
Pažymi, jog Infolex.lt teismų praktikos sistemoje atlikus nutarčių baudžiamosiose bylose paiešką pagal raktažodį „spectrocoin“, yra pateikiama net 13 teismų sprendimų. Daugumą jų sieja bendras faktas - teismų išaiškinta schema, kuria pasinaudojant, valiutų keitykloje „SpectroCoin“ už eurus įsigyjama bitkoinų valiutos, o pastarąja atsiskaitoma tamsiojo interneto svetainėse užsakant narkotinių medžiagų į Lietuvą. Pavyzdžiui, tokios aplinkybės buvo nustatytos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-91-626/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-245-245/2019 ir kt. bylose. Tai, kad tokią schemą naudojo ir paaugliai patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. I-33-462/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. N1-250-634/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. I-59-898/2018. Visi teismų sprendimai nebuvo aprašyti ir nurodyti dėl jų gausos, tačiau visi jie yra viešai prieinami. Tai, kad buvo priimtas ne vienas teismo sprendimas dėl nepilnamečių nusikalstamų veikų buvo nurodyta tiek pareiškėjo pateiktuose paaiškinimuose, tiek ir, pareiškėjo žiniomis, Komisijos posėdžio metu tą nurodė jame dalyvavęs trečiasis asmuo D. G.. Komisijai dėl to klausimų nekilo, papildomos informacijos pateikti neprašė. Komisija neįsigilino į situaciją, todėl nepagrįstai nusprendė, jog nėra įrodymų, kad daugiau nei vienas nepilnametis būtų pasinaudojęs kriptovaliutų keitykla ir po to tamsiajame internete pirkę narkotinių medžiagų, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog teiginiai apie ypatingą narkotines medžiagas perkančių paauglių susidomėjimą „SpectroCoin“ platforma laikytini netiksliais ir neetiškais. Tai, kad buvo ne vienas teismo nuosprendis dėl nepilnamečių bei faktas, kad skaitant Publikaciją, o ne pavienius iš konteksto ištrauktus teiginus, akivaizdu, jog Publikacijoje nėra teigiama ar net užsimenama, kad neteisėta veikla užsiima kriptovaliutų keitykla, patvirtina, kad Komisija nepagrįstai padarė išvadą, jog buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 3 straipsnis, ko pasekoje buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas Sprendimas.
Nesutinka su Komisijos vertinimu, jog Publikacijos antraštė teigia, kad kriptovaliutų keityklos tarpininkavo įsigyjant narkotines medžiagas. Nei Publikacijos antraštėje, nei pačioje Publikacijoje nėra jokių nuorodų į tai, kad valiutų keitykla „SpectroCoin“ ar bet kuri kita kriptovaliutų keitykla būtų susijusi su neteisėta veikla. Nebuvo pateikta jokios informacijos ar duomenų, kad informacijos vartotojai būtų suklaidinti ir manę, jog būtent valiutų keitykloje yra perkamos narkotinės medžiagos, todėl pareiškėjo nuomone, Komisija nepagrįstai nusprendė, jog Publikacijos antraštė klaidina informacijos vartotoją ir buvo pažeistas Etikos kodekso 8 straipsnis.
Komisija nepagrįstai nusprendė, jog nebuvo kreiptąsi į UAB „Spectro Finance“ suteikiant galimybę paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją. Pareiškėjas nurodo, jog nėra ginčo, kad trečiasis asmuo D. G. kreipėsi į V. K. dėl komentaro pateikimo elektroniniu laišku, Linkedin pranešimu. Taip pat prieš 2020 m. lapkričio 20 d. straipsnio Publikaciją D. G. bandė susisiekti su V. K. viešai nurodytu jo telefonu: (duomenys nwskelbtini). Pažymi, jog į V. K. buvo kreiptąsi todėl, kad būtent jis žiniasklaidai nuolat komentuoja UAB „Spectro Finance“ veiklą ir naujoves. Atkreipia dėmesį į tai, jog žiniasklaidoje įprasta praktika kreiptis į bendrovių savininkus, o ne į paskirtus direktorius, kurie dažnai atlieka administracinę funkciją, kadangi būtent bendrovių savininkai, kurie turi sprendimų priėmimo galią, gali geriausiai pakomentuoti su bendrovėmis susijusius procesus, aplinkybes ir situacijas. Todėl nesutinka su Komisijos išvada, kad nebuvo kreiptąsi į UAB „Spectro Finance“, kai buvo siekta gauti asmens, kuris pristatomas kaip UAB „Spectro Finance“ įkurėjas ir nuolat spaudoje komentuodavo su bendrove susijusius klausimus, komentarą. Be to, tai, kad buvo sudarytos galimybės kritikuojamam asmeniui pasisakyti, patvirtina ir faktas, kad kai tik buvo gautas UAB „Spectro Finance“ komentaras Publikacija buvo papildyta, taigi šiuo atveju nėra pagrindo kalbėti apie Etikos kodekso 20 straipsnio pažeidimą.
Pareiškėja nurodo, jog buvo patikslinta keletas Publikacijos vietų, Publikacija buvo papildyta UAB „Spectro Finance“ komentaru, nurodant, kad straipsnis papildytas komentaru, kas, pareiškėjo įsitikinimu, atitinka Etikos kodekso 20 straipsnio reikalavimus ir šio kodekso straipsnio tikslą. Tai, kad nebuvo pažymėta prie kelių neesminių patikslinimų, kad buvo padaryti pakeitimai, pareiškėjo manymu, nelaikytina pakankamu pagrindu nuspręsti, jog buvo pažeistas Etikos kodeksas. Pareiškėjos vertinimu toks Sprendimas neatitinka proporcingumo principo, todėl yra naikintinas.
Pareiškėjos įsitikinimu, Komisijos sprendimas neatitinka proporcingumo principo, priimtas neįsigilinus į visas aplinkybes ir dėl to padarius klaidingas išvadas dėl Kodekso pažeidimo, nevertinant Publikcijos tikslo ir taip pažeidžiant išsamumo principą. Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
Atsakovė Komisija pateikė atsiliepimą į skundą, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Asociacija nurodo, jog jokie kiti kriptovaliutų keitimo paslaugų teikėjai Publikacijoje net nėra minimi, tuo tarpu kai V. K. vardas ir (ar) UAB „Spectro Finance“ ir kriptovaliutų keityklos „SpectroCoin“ pavadinimai yra tendencingai kartojami praktiškai kiekvienoje Publikacijos pastraipoje, be to, Publikacija buvo iliustruota V. K. fotonuotrauka. Todėl akivaizdu, jog statistinis informacijos vartotojas, susipažinęs su Publikacija, neabejotinai susidarė įspūdį, jog Publikacijoje paskleista neigiamo pobūdžio informacija sietina išimtinai su „SpectroCoin“.
Publikacijoje buvo daug kartų pabrėžiama, neva kriptovaliutų keityklą „SpectroCoin“ itin pamėgo paaugliai, internete ieškantys ir (ar) perkantys narkotines medžiagas, nors teiginiai apie ypatingą narkotines medžiagas perkančių paauglių susidomėjimą būtent „SpectroCoin“ kriptovaliutų keitykla, kaip ir viešas šios kriptovaliutų keityklos siejimas su prekyba narkotikais, neturi tam pakankamo pagrindo. Atsakovo manymu, Komisija skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog Publikacijos teiginiai apie ypatingą narkotines medžiagas perkančių paauglių susidomėjimą būtent „SpectroCoin“ platforma laikytini netiksliais ir neetiškais šio paslaugų teikėjo atžvilgiu.
Akcentuoja, jog skaitytojams ir Komisijai buvo pateiktas tik vienas penkerių metų senumo pavyzdys, kuomet būtent paauglys įsigijo narkotikus už lietuviškoje kriptovaliutų keitykloje įsigytą kriptovaliutą. Todėl Komisijos vertinimu, Publikacijos paskelbimo metu pareiškėjai ir D. G. buvo žinomas vienintelis toks konkretus atvejis ir objektyvaus pagrindo teigti, neva tai ne vienetinis atvejis, o paauglių tarpe paplitęs reiškinys, nebuvo. Pareiškėja teismui pateikė dar du papildomus pavyzdžius su nepilnamečiais asmenimis, kurių vienas kelia pagrįstų abejonių, ar tikrai nusikaltimo padarymo metu nuteistasis vis dar buvo nepilnametis, tačiau net ir keli tokie atvejai per daugiau nei penkerius metus neleidžia teigti apie kokį nors tęstinį ir (ar) masinį narkotikus įsigyti siekiančių paauglių susidomėjimą kriptovaliutų keityklomis.
Pažymi, jog Komisijos išvadą, kaip Publikacijos antraštę „Lietuvišką kriptovaliutų keityklą netikėtai pamėgo paaugliai: itin patogu pirkti narkotikus“ suvokia informacijos vartotojai, patvirtina ir žinomo lietuvių kalbos specialisto doc. dr. A. S. 2021 m. sausio 25 d. išvada dėl teksto suvokimo, jog ši antraštė skaitytojams palieka įspūdį, neva lietuviškoje kriptovaliutų keitykloje paaugliai perka narkotikus.
Nurodo, jog Asociacija neginčija pareiškėjos teiginio, jog V. K. galimai būtų galėjęs kompetentingai pakomentuoti Publikacijoje aprašomus faktus, tačiau kategoriškai nesutinka su pareiškėjos išvada, neva Komisija nepagrįstai nusprendė, jog nebuvo kreiptasi į UAB „Spectro Finance“. V. K. nėra nei UAB „Spectro Finance“ vadovas, nei šios bendrovės valdybos narys ar tiesioginis akcininkas, o į pačią bendrovę ar jos vadovus kreiptasi nebuvo. Todėl laikytina, jog Komisija pagrįstai nusprendė, jog į UAB „Spectro Finance“ iki Publikacijos paskelbimo kreiptasi nebuvo. Pažymi taip pat ir tai, jog į V. K. dėl komentaro elektroniniu paštu buvo kreiptasi likus kiek daugiau nei pusantros valandos iki Publikacijos paskelbimo, t. y. jam praktiškai nebuvo suteikta laiko atsakymui pateikti. Todėl Komisija pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog buvo pažeisti Kodekso 20 straipsnio reikalavimai.
Akcentuoja, jog Etikos kodekso 17 straipsnio tikslas yra ne tik operatyviai ištaisyti klaidas, bet ir tinkamai informuoti apie tai skaitytojus, kad tie iš jų, kurie jau susipažino su nepilna, netikslia ir (ar) klaidinga informacija, atkreiptų į tai dėmesį ir turėtų galimybę įvertinti ją iš naujo. Publikacija po jos paskelbimo buvo daug kartų koreguojama ir pildoma, tačiau su pirminiu Publikacijos tekstu susipažinę informacijos vartotojai, naršydami internete ir kaskart jos neskaitydami iš naujo, turėjo galimybę sužinoti tik tai, kad Publikacija kažkuriuo metu buvo papildyta Lietuvos banko komentaru. Jokie kiti pataisymai ir papildymai pažymėti nebuvo ir tokiu būdu buvo netiesiogiai apribota skaitytojų galimybė gauti teisingą ir išsamią informaciją. Todėl, atsakovo įsitikinimu, pareiškėjos kaltinimai, jog Komisijos sprendimas neatitinka proporcingo kriterijų, laikytini nepagrįstais.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė skundą jame išdėstytais argumentais, prašė skundą tenkinti.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje kilo ginčas dėl Visuomenės informavimo etikos asociacijos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. EKS-58/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ (el. b.l. 7, 8), teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 20 d. portale Alfa.lt buvo paskelbta publikacija „Lietuvišką kriptovaliutų keityklą netikėtai pamėgo paaugliai: itin patogu pirkti narkotikus“. Publikaciją parengė trečiasis suinteresuotas asmuo D. G.. Šioje Publikacijoje buvo pasakojama apie lietuvišką kriptovaliutų keityklą „SpectroCoin“ ir nurodoma, kad: „Prieš kelerius metus kilęs knptovaliutų bumas daugeliui asocijuojasi su investicijomis, finansais ir kitais solidžiais dalykais, tačiau tikrovėje įvairios kriptovaliutos, ypač garsusis bitkoinas, tapo parankiu įrankiu įvairiausioms šešėlinėms veikloms. Panaši lemtis ištiko ir lietuvišką kriptovaliutų keityklą „SpectroCoin “ pastarąją itin pamėgo paaugliai, internete ieškantys ir perkantys narkotines medžiagas ir kitus draudžiamus dalykus. Jau aštuonerius veiklos metus skaičiuojanti lietuviška kriptovaliutų keitykla „SpectroCoin“ pastaraisiais metais vis dažniau pastebima tiek teisėsaugos institucijų, tiek teisėjų ją pamėgo jauni lietuviai, ypač paaugliai, kuriems kriptovaliutos tapo ne investicijų įrankiu, bet priemone nelegaliems pirkiniams iš užsienio; <...>Nuolatos sekant Lietuvoje nagrinėjamas baudžiamąsias bylas ir skelbiamus nuosprendžius, pastaruosius kelerius metus galima aptikti minimą „SpectroCoin“ valiutų keityklą. Pastarąją pamėgo Lietuvos paaugliai, perkantys bitkoinus, o vėliau už juos perkantys narkotinių medžiagų, kurios į Lietuvą siunčiamos iš užsienio “. Buvo pateikta informacija apie tris baudžiamąsias bylas, kuriose skirtingi asmenys, tarp jų vienas nepilnametis, buvo kaltinami narkotinių medžiagų įsigijimu (kontrabanda) už bitkoinus, nusipirktus „SpectroCoin“ kriptovaliutų keitykloje, ir teigiama, jog „SpectroCoin“ valdytoja yra UAB „Spectro Finance“, o V. K. yra vienas šios bendrovės steigėjų ir savininkų. Publikacija buvo iliustruota V. K. fotonuotrauka su paantrašte „Kriptovaliutų specialisto V. K. įkurtą kriptovaliutų keityklą pamėgo narkotikų ar kirtį draudžiamų daiktų užsisakyti norintys lietuviai“, o Publikacijos pabaigoje buvo nurodyta, jog portalas alfa.lt bandė susisiekti su V. K. ir paštu, ir telefonu, tačiau kriptovaliutų specialistas kol kas buvo nepasiekiamas.
Komisijai pateiktame skunde UAB „Spectro Finance“ ir V. K. nurodė, jog Publikacijoje buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, neva „SpectroCoin“ platformoje galima pirkti narkotikus, todėl ją ypač pamėgo paaugliai. Minėtų pareiškėjų manymu, Publikacijoje nuolat vartojami žodžiai „pamėgo paaugliai“ sukuria įspūdį, jog ši aplinkybė yra daugkartinio pobūdžio, tęstinė ir paplitusi nepilnamečių tarpe. Tuo tarpu kriptovaliutų keitykloje „SpectroCoin“ negalima ir niekada nebuvo galima pirkti narkotikų, visi Publikacijoje minimi asmenys tik atliko joje teisėtas eurų keitimo į bitkoinus operacijas ir tik vienas iš jų nusikalstamos veikos padarymo metu 2015 - 2016 m. galimai buvo nepilnametis. Šiuo metu nepilnamečiai apskritai negali užsiregistruoti „SpectroCoin“ platformoje. Skunde taip pat nurodoma, jog Publikacijoje yra kritikuojama UAB „Spectro Finance“, tačiau prieš jos paskelbimą nebuvo kreiptasi nei į pačią bendrovę, nei j jos vadovę ar kitą oficialią bendrovės poziciją galintį išsakyti asmenį, o į V. K., kuris nėra UAB „Spectro Finance“ vadovas, valdybos narys ar tiesioginis akcininkas, elektroniniu paštu buvo kreiptasi kiek daugiau nei pusantros valandos iki Publikacijos paskelbimo ir Publikacija buvo paskelbta nesulaukus jo reakcijos. Pareiškėjų teigimu, Publikacijos paskelbimo dieną jie kreipėsi į portalo alfa.lt redakciją, reikalaudami ją pašalinti iš portalo ir, nors Publikacija ne kartą buvo koreguojama, ji nebuvo nei pašalinta, nei tinkamai pakoreguota.
Komisijai pateiktuose paaiškinimuose portalą alfa.lt valdanti UAB „Naujienų centras“ ir Publikacijos autorius D. G. nurodė, jog visi Publikacijoje pateikti teiginiai atitinka tikrovę, yra paremti teismų sprendimais ir kitais jų teisingumą pagrindžiančiais šaltiniais ir Publikacija buvo paskelbta siekiant informuoti visuomenę apie kriptovaliutų versle kylančias problemas, o ne pakenkti pareiškėjams. Nurodoma, jog didžioji dalis pareiškėjų ginčijamų teiginių yra išimti iš konteksto ir, jog, siekiant objektyvumo, Publikacija vėliau buvo papildyta ir kriptovaliutų keityklos „SpectroCoin“ komentaru.
Komisija ginčijamu Sprendimu pripažino, jog D. G. parengtoje ir pareiškėjos publikuotoje Publikacijoje buvo pažeisti Etikos kodekso 3, 8, 17 ir 20 straipsniai. Komisija taip pat sprendimu išaiškino pareiškėjai UAB „Naujienų centras“, kad ji privalo ne vėliau kaip per dvi savaites paskelbti šį sprendimą portale alfa.lt.
Viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (toliau – ir VIĮ). Pagrindiniai visuomenės informavimo principai įtvirtinti VIĮ 3 straipsnyje. Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises (VIĮ 3 straipsnio 2–4dalys). Etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Etikos kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir VIĮ (VIĮ 43 straipsnio 1 dalis). VIĮ 46 straipsnio 1dalyje įtvirtinta, kad Visuomenės informavimo etikos asociacija savo veikla siekia užtikrinti Etikos kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija.
Etikos kodeksas buvo priimtas 2016 m. vasario 29 d. viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime. Etikos kodekso 20 straipsnyje, kad neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją. Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.
Pagal Etikos kodekso 1 straipsnį galimybė gauti ir skleisti informaciją, būdama viena iš pagrindinių žmogaus teisių, turi būti gerbiama, tačiau ją įgyvendinant privalu garantuoti visas kitas žmogaus teises ir laisves. Atsižvelgiant į šių žmogaus teisių sąveiką, būtina nuolat siekti teisingos jų pusiausvyros.
Etikos kodekso 3 straipsnyje, kurio pažeidimu remtasi priimant ginčo sprendimą, įtvirtinta nuostata, jog gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones. Perteikdami įvairias nuomones, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę ir etiką. Nuomonės turi būti reiškiamos etiškai. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, Kodekso 3 straipsnis reikalauja ne tik skleisti teisingas žinias, bet ir išklausyti suinteresuotus asmenis, pateikti alternatyvias nuomones, taip užtikrinant jų įvairovę (žr. 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-849-492/2017, 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1123-1062/2017).
Pareiškėjos teigimu, Komisija nepagrįstai konstatavo Etikos kodekso 3 straipsnio pažeidimą, kadangi Publikacijos tikslas buvo informuoti visuomenę apie problemas, su kuriomis susiduria kriptovaliutų rinkoje veikiančios bendrovės. Publikacijoje nėra teigiama ir nesiekiama sudaryti įspūdžio, kad „SpectroCoin“ yra vienintelė lietuviškos kilmės platforma, kuria naudojamasi siekiant įsigyti nelegalių pirkinių, o informacija apie UAB „Spectro Finance“ valdomą valiutos keityklą „SpectroCoin“, nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos pasinaudojant šia platforma, yra pateikta tik siekiant iliustruoti ir pagrįsti teiginį, kad Lietuvoje veikiančių bendrovių, dirbančių su kriptovaliutomis, paslaugomis naudojamasi tamsiajame internete atsiskaitant už nelegalius dalykus. Pareiškėja skunde nurodo, jog jai neaišku, kokiu pagrindu buvo nuspręsta, jog Publikacija klaidina ir sudaro įspūdį, jog būtent valiutų keityklos susijusios su nusikalstama veikla.
Tačiau iš Publikacijos turinio akivaizdu, jog nors pareiškėja deklaruoja siekį informuoti objektyviai visuomenę, be kita ko, apie kriptovaliutų rinkoje veikiančias bendroves, kuriomis naudojamasi siekiant nelegalių pirkinių, tačiau jokie kiti kriptovaliutų keitimo paslaugų teikėjai, išskyrus UAB „Spectro Finance“, Publikacijoje net nėra minimi. Pažymėtina, jog UAB „Spectro Finance“ ir kriptovaliutų keityklos „SpectroCoin“ pavadinimai yra kartojami beveik kiekvienoje Publikacijos pastraipoje. Be to, Publikacija buvo iliustruota V. K. fotonuotrauka. Todėl teismas visiškai sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog statistinis informacijos vartotojas, susipažinęs su Publikacija, neabejotinai susidarė įspūdį, jog Publikacijoje paskleista neigiamo pobūdžio informacija sietina išimtinai tik su „SpectroCoin“. Taip pat negalima daryti išvados, jog teiginiai apie ypatingą narkotines medžiagas perkančių paauglių susidomėjimą būtent „SpectroCoin“ platforma yra laikytini netiksliais ir neetiškais šio paslaugų teikėjo atžvilgiu, ką pagrįstai ir konstatavo Komisija.
Etikos kodekso 8 straipsnis numato, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo,
Pareiškėjos teigimu Publikacijos antraštė „Lietuvišką kriptovaliutų keityklą netikėtai pamėgo paaugliai: itin patogu pirkti narkotikus“ nėra klaidinanti. Pareiškėja tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog viešai skelbiami teismų nuosprendžiai patvirtina, kad ne vienas paauglys pasinaudojo schema, kuomet valiutų keitykloje „SpectroCoin“ už eurus įsigyjama bitkoinų ir jais atsiskaitoma tamsiojo interneto svetainėse užsakant narkotinių medžiagų į Lietuvą. Be to, anot pareiškėjos, nei Publikacijos antraštėje, nei pačioje Publikacijoje nėra jokių nuorodų į tai, kad „SpectroCoin“ ar bet kuri kita kriptovaliutų keitykla būtų susijusi su neteisėta veikla. Tuo tarpu atsakovė ginčijamame Sprendime nurodė, jog tiek pačioje Publikacijoje, tiek ir Komisijai buvo pateiktas tik vienas penkerių metų senumo pavyzdys, patvirtinantis galimą narkotines medžiagas internete pirkusio paauglio susidomėjimą šia platforma. Be to, Sprendime pažymima, jog minėtas paauglys kriptovaliutų keitykloje „SpectroCoin“ jokių neteisėtų veikų nepadarė ir atliko tik valiutos keitimo operaciją, kurią galima atlikti bet kurioje kitoje analogiškas paslaugas teikiančioje platformoje.
Teismas sutinka su atsakovu, jog perskaičius minėtą antraštę galima susidaryti įspūdį, jog lietuviškoje kriptovaliutų keitykloje paaugliai perka narkotikus. Pažymėtina, jog nežiūrint to, kad teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė minėjo ne vieną apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau iš Publikacijos matyti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo Publikacijoje pateikė tik vieną penkerių metų senumo pavyzdį, kuomet būtent paauglys įsigijo narkotikus už lietuviškoje kriptovaliutų keitykloje įsigytą kriptovaliutą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš bylos medžiagos matyti, jog minėtas vienintelis pavyzdys buvo pateiktas ir Komisijai, šios faktinės aplinkybės pareiškėja neginčija. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą ir sutikti su atsakovu, jog tikėtina, kad Publikacijos paskelbimo metu pareiškėjai ir D. G. buvo žinomas vienintelis toks konkretus atvejis ir objektyvaus pagrindo teigti, neva tai ne vienetinis atvejis, o paauglių tarpe labai paplitęs reiškinys, nebuvo, o net ir keli atvejai per daugiau nei penkerius metus neleidžia daryti išvados apie kokį nors tęstinį ir (ar) masinį narkotikus įsigyti siekiančių paauglių susidomėjimą kriptovaliutų keityklomis.
Pagal Etikos kodekso 17 straipsnį paaiškėjus, kad visuomenės informavimo priemonėje pateikta informacija yra netiksli arba klaidinga, būtina nedelsiant patikslinti netikslius ir paneigti klaidingus faktus tos pačios visuomenes informavimo priemonės adekvačioje vietoje, be komentarų, o ištaisius klaidas internete, privalu nurodyti, kad kūrinio turinys buvo pakeistas ir (ar) papildytas.
Pažymėtina, jog Publikacija po jos paskelbimo buvo daug kartų koreguojama ir pildoma, tačiau su pirminiu Publikacijos tekstu susipažinę informacijos vartotojai, naršydami internete ir kaskart jos neskaitydami iš naujo, turėjo galimybę sužinoti tik tai, kad Publikacija kažkuriuo metu buvo papildyta Lietuvos banko komentaru. Jokie kiti pataisymai ir papildymai pažymėti nebuvo ir tokiu būdu buvo netiesiogiai apribota skaitytojų galimybė gauti teisingą ir išsamią informaciją, kas reikštų, jog atsakovo išvada dėl Etikos kodekso 17 straipsnio pažeidimų yra teisinga.
Etikos kodekso 20 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.
Taigi, pagal aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjai pateikiant neigiamą informaciją/ kritiką apie UAB „Spectro Finance“, turėjo būti suteikta galimybė minėtai bendrovei paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją. Nesant minėtos galimybės arba asmeniui atsisakant pasinaudoti šia galimybe, pareiškėja privalėjo apie tai pranešti Publikacijoje. Pažymėtina, jog ir iš bylos medžiagos matyti ir pati pareiškėja nepaneigė fakto, jog trečiasis suinteresuotas asmuo D. G. dėl savo pozicijos išdėstymo kreipėsi tik į V. K. prieš pusantros valandos iki Publikacijos publikavimo. Pareiškėjos teigimu, įvyko nesusipratimas, nes Publikacija turėjo būti publikuota 2020 m. lapkričio 23 d. (pirmadienį), o ji buvo per klaidą publikuota 2020 m. lapkričio 20 d. (penktadienį). Be to, pareiškėjos teigimu, žiniasklaidoje įprasta praktika kreiptis į bendrovių savininkus, o ne į paskirtus direktorius, kurie dažnai atlieka administracinę funkciją, kadangi būtent bendrovių savininkai, kurie turi sprendimų priėmimo galią, gali geriausiai pakomentuoti su bendrovėmis susijusius procesus, aplinkybes ir situacijas. Tačiau nagrinėjamu atveju, konstatuotina, jog pareiškėja nesikreipė į UAB „Spectro Finance“ (vadovą), nors tokią pareigą pagal aukščiau minėtus teisės aktus turėjo. V. K. nėra nei UAB „Spectro Finance“ vadovas, nei šios bendrovės valdybos narys ar tiesioginis akcininkas, todėl teismas pripažįsta, jog Komisija pagrįstai ir teisėtai ginčo sprendime konstatavo, jog pareiškėja Publikacijoje pažeidė Etikos kodekso 20 straipsnio reikalavimus, kadangi aukščiau minėtiems kritikuojamiems asmenims nebuvo suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją. Be to, net jei V. K. ir būtų tinkamas asmuo dėl pozicijos Publikacijoje pateikimo (nors teismas aiškiai pasisakė, kad tai netinkamas asmuo), tačiau žurnalisto pusantros valandos suteiktas laikas išreikšti savo pozicijai dėl Publikacijos neatitinka jokių protingumo ir sąžiningumo principų laikymosi.
Iš aukščiau išdėstyto, darytina išvada, jog atsakovo Komisijos sprendimas pripažinti pareiškėją pažeidus Etikos kodekso 3, 8, 17 ir 20 straipsniuose įtvirtintas profesinės etikos normas yra pagrįstas ir teisėtas.
Teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjos skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–133 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Naujienų centras“ skundą atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Gitana Butrimaitė
Egidija Puzinskaitė
Eglė Žulytė-Janulionienė