Civilinė byla Nr. 2A-209-278/2019

                                             Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01003-2017-5

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                   2.4.2.13; 2.4.4.1;  3.3.1.15; 3.3.1.18.2   

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

   S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

   2019 m. gegužės 10  d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Loretai Gidziušienei,

dalyvaujant ieškovui R. K.,

atstovės atstovei advokatei Vandai Laukevičienei,

tretiesiems asmenims M. K., Vytautui Cechanavičiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės F. Š. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-147-847/2018 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei F. Š., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų – M. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl namų valdos žemės sklypų bendros ribos ir kelio servituto nustatymo.

Išnagrinėjęs bylą teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas R. K. patikslintu ieškiniu teismo prašė nustatyti ribą tarp jam ir trečiajam asmeniui M. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir atsakovei F. Š. nuosavybės teise priklausančio namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).;  nustatyti 88 m2 bendro ploto kelio servitutą abiem žemės sklypams, iš kurių 44 m2 nustatyti atsakovės sklype ir 44 m2 jam ir trečiajam asmeniui M. K. priklausančiame sklype bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, jog ginčas tarp šalių dėl bendro įvažiavimo tęsiasi nuo 1998 m., o 2016 m., vykdant

3.       Atsakovė F. Š. ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovas siekia naudotis jos įrengtu įvažiavimu, be to, jam žinoma, kad važiuodamas šiuo įvažiavimu, gadina jai priklausantį gyvenamąjį namą.

4.       Nurodė, kad nesutinka su servituto nustatymu, nes iki 1999 m. niekas nepretendavo į  jos sklypo dalį, nekėlė ginčo dėl sklypo ribų, ji nuolat naudojosi įvažiavimu ir  jį remontavo. Teigė, jog atsikėlus į gretimą namą gyventi ieškovui, jis be jos sutikimo naudojasi įvažiavimu, dėl to pradėjo trūkinėti jai priklausančio gyvenamojo namo sienos, prasidėjo nesutarimai. Tvirtino, kad bendras įvažiavimo tvarkymas ir priežiūra yra negalima. Nurodė, kad ieškovas R. K. turi galimybę įvažiuoti į savo sklypą iš gatvės tokio pat pločio įvažiavimu – 3,3 m, be to, turi galimybę prasiplėsti įvažiavimą į savo namo pusę, nes iki namo lieka 7,5 m atstumas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Pirmosios instancijos teismas 2018-10-30 sprendimu ieškovo R. K. ieškinį tenkino visiškai. Nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio bendraturčiams R. K. ir M. K. bendrą ribą su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), priklausančiu F. Š. taškuose A (koordinatė X-(duomenys neskelbtini), koordinatė Y-(duomenys neskelbtini)) ir B (koordinatė X-(duomenys neskelbtini), koordinatė Y-(duomenys neskelbtini)), pagal 2017-07-28 UAB „Geodezinių matavimų projektai” parengtą planą „Pasiūlymų brėžinys M 1:500 bendrai ribai tarp sklypų kad. Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatyti”. Nustatė 88 m2 bendro ploto kelio servitutą žemės sklypų:  (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendroje riboje, kurio 44 m2 dydžio kelio servituto dalį nustatė (duomenys neskelbtini). esančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame bendraturčiams R. K. ir M. K. taškuose 2 (koordinatė X-(duomenys neskelbtini), koordinatė Y-(duomenys neskelbtini)), 3 (koordinatė X-(duomenys neskelbtini), koordinatė Y-(duomenys neskelbtini)), 4 (koordinatė X-(duomenys neskelbtini), koordinatė Y-(duomenys neskelbtini)) ir 6 (koordinatė X-(duomenys neskelbtini), koordinatė Y-(duomenys neskelbtini)), o kitą 44 m2 dydžio kelio servituto dalį nustatė (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame F. Š. taškuose 1 (koordinatė X-(duomenys neskelbtini), koordinatė Y-(duomenys neskelbtini)), 2 (koordinatė X-(duomenys neskelbtini), koordinatė Y-(duomenys neskelbtini)), 6 (koordinatė X-(duomenys neskelbtini), koordinatė Y-(duomenys neskelbtini)) ir 5 (koordinatė X-(duomenys neskelbtini), koordinatė Y-(duomenys neskelbtini)), pagal 2017-07-28 UAB „Geodezinių matavimų projektai” parengtą planą „Pasiūlymų brėžinys M 1:500 bendrai ribai tarp sklypų kad. Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatyti”. 2017-10-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyrių sustabdyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), visas kadastro duomenų tvirtinimo procedūras, paliko galioti iki sprendimo įvykdymo. Priteisė iš atsakovės F. Š. ieškovo R. K. naudai 1  750 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 250 Eur žyminio mokesčio, 495 Eur už UAB „Geodezinių matavimų projektai“ suteiktas paslaugas ir 2,94 Eur už bylos medžiagos kopijas bei 23,85 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.    

6.       Nustatė, kad ieškovui R. K. ir trečiajam asmeniu, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, M. K. bei atsakovei F. Š. nuosavybės teise priklauso besiribojantys  žemės sklypai, kurie, patekimui į savo kiemus iš (duomenys neskelbtini) gatvės  naudojasi vienu įvažiavimu. Nurodė, kad ginčas tarp šalių kilo atsakovei  atlikus namų valdos kadastrinius matavimus, kuriuose nurodyta, jog didžioji dalis bendro įvažiavimo (apie 2/3 dalis) patenka į jos namų valdą. Konstatavo, jog aplinkybę, kad sklypų ribos yra neaiškios, patvirtina byloje esantys įrodymai – matininko T. B. atlikti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, iš kurių matyti, kad žemės sklypo riba paženklinta riboženkliu 2, kurio koordinatės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančiu ant įvažos nuo (duomenys neskelbtini) g., o UAB „Geodezinių matavimų projektai“ pateiktame plane siūloma riba, pažymėta tašku A, kurio koordinatės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra 0,72 m atstumu į namo Nr. (duomenys neskelbtini) pusę. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra dokumentų, kuriuose būtų konkrečiai nurodytos sklypų ribos įsigyjant juos ar privatizuojant, atsakovės sklypo plotas, skirtingų matavimų duomenimis, skirtingas.

7.       Sprendė, jog atsakovei nesutinkant su ieškiniu, tačiau neteikiant savo pasiūlymo dėl ribos ar servituto nustatymo, yra pagrindas ginčą išspręsti teismui bei atsižvelgiant į faktiškai naudojamą įvažiavimo plotą, aplinkos objektus, susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, nustatyti bendrą ribą tarp sklypų, kad abiejų šalių naudojimasis įvažiavimu būtų racionalus ir protingas.

8.       Nurodė, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui M. K. šiuo metu priklausančią sodybą 1933-10-30 įsigijo ieškovo senelis R. K., kuriame 1936-1938 m. buvo pastatytas namas. Iš 1952-09-16 inventorizuotos namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylos Nr. 4771/747 kopijos matyti, kad savininkais yra  J. R. ir S. R., valdytojas – F. R.. Pavaizduotas J. R. prie plento statomo medinio gyvenamojo namo projektas ir situacijos planas M 1:500, kuriuos 1938-06-23 sudarė statybos technikas J. U..  Nustatė, kad Biržų apskrities statybos komisijos 1938-07-05  leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. R. prie plento buvo  leista pasistatyti medinį gyvenamąjį namą laikantis leidime nurodytų sąlygų. Nurodė, kad iš 1936-1938 m. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybos nuotraukos matyti, jog sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir kaimyninį sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), skiria tvora, įvaža įrengta tolėliau nuo pastato vakarinės sienos (nuotraukoje užfiksuota vakarinė pastato ir sklypo dalis). Nustatė, kad nuo to laiko kaimynai naudojosi bendru įvažiavimu, ginčo dėl įvažiavimo nebuvo. Atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad važiuojant į savo kiemą, važiuodavo ir per kaimynų žemę, nes jiems buvo mažai vietos įvažiuoti, o liudytojų T. M. ir K. M. paaiškinimais nustatyta, kad jų senelis leido Š. naudotis įvažiavimu. Matininkui A. P. padarius atsakovės sklypo matavimus ir juose pasirašius kaimynų vaikams, visi ir toliau naudojosi įvažiavimu.

9.       Išvažiuojamojo posėdžio metu teismas nustatė, kad į namų (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kiemus yra vienas įvažiavimas, kurio įvaža yra iš (duomenys neskelbtini) g. ir plotis ties šaligatvio bei kiemo riba - 4,99 m. Matininko T. B. pastatytas riboženklis šioje atkarpoje yra 1,80 m. nutolęs nuo šaligatvio pabaigos žymos ieškovo pusėje, o ieškovų siūlomos ribos taškas „A“ dalija įrengtą įvažiavimą į dvi lygias dalis.

10.       Nurodė, kad atliekant valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 0,0 iki 6,698 km rekonstravimo darbus, 2016-06-23 F. Š. prašant, nuovaža į sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), praplatinta, įrengiant dviem sklypams 5 m pločio nuovažą. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad šalims nustatytina sklypų riba, kurios taškas, esantis šiaurinėje dalyje, 2017-07-28 UAB „Geodezinių matavimų projektai“ pateiktame plane pažymėtas taške A (koordinatė X-(duomenys neskelbtini), koordinatė Y-(duomenys neskelbtini)), esantis per vidurį įrengtos nuovažos ir B (koordinatė X-(duomenys neskelbtini), koordinatė Y-(duomenys neskelbtini)). Konstatavo, jog prašoma nustatyti sklypo riba subalansuota, nes abiejų sklypų plotai nesumažėja - žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plotas – 912 m2, juridinis sklypo plotas 900 m2, taip pat toks nustatymas atitinka šalių ilgametį įvažiavimo naudojimo faktą bei po kelio rekonstrukcijos įrengtos nuovažos naudojimą.

11.       Teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo, leidžiančio naudotis kaimyninio sklypo 2 m pločio žemės plotu, einančiu šalia ribos, servitutinio kelio ilgis 22 m  ir kelio servitutą  nustatė pagal ieškovo 2017-07-28 UAB „Geodezinių matavimų projektai” parengtą planą. Nurodė, kad jau prieš 20 m. buvo siūloma nustatyti servitutą atsakovės žemės sklype (1999-05-18 Biržų r. savivaldybės ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos komisijos patikrinimo aktas), leisiantį ieškovui patekti į   namų valdą, kas patvirtina, kad kaimynų ginčas dėl bendro įvažiavimo nebuvo išspręstas. Darė išvadą, kad  nustačius sklypų ribą pagal ieškovo pateiktą projektą, kiekvienam savininkui nuosavybėn atitektų ir reikėtų naudotis 2 m pločio bendro įvažiavimo dalimi, kas aiškiai trukdytų saugiai ir tinkamai naudotis įvažiavimu pagal paskirtį, tuo labiau, jei bent vienas kaimynas pasistatytų ant ribos tvorą, kitam, o ypač atsakovei, įvažiavimas į namų valdą taptų praktiškai neįmanomas ir atsirastų pagrindas kilti ginčams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovė F. Š. prašo sprendimą panaikinti, ieškovo R. K. ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13.       Nurodo, kad sprendimas nėra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniai įrodymais, priimtas prieštaraujant įstatymo normoms ir teisminei praktikai tokio pobūdžio bylose bei netinkamai įvertinus bylos šalių interesų pusiausvyrą. Teigia, kad sprendimu ieškovo  žemės sklypo riba nepagrįstai priartinta prie jos gyvenamojo namo, be pagrindo suvaržytos jos teisės laivai, nepriklausomai naudotis savo nuosavybe, nes iki sklypų privatizavimo ieškovui niekada nesinaudojus įvažiavimu, kurį ji savo sąskaita ir pastangomis įrengė, įvažiavimas buvo pripažintas bendru įvažiavimu ir ieškovui suteikta teisė naudotis žeme prie pat jos gyvenamojo namo, kai tuo tarpu įvažiavimui jis turi pakankamai vietos savo žemės sklype.

14.       Tvirtina, jog ieškovas, nesutikdamas su jos  sklypo kadastriniais matavimais, kurie visiškai atitinka privatizavimo metu sudarytus dokumentus ir kurių atitiktį patvirtino pirminė patikra Nacionalinėje žemės tarnyboje,  turėjo įrodyti, kad yra jo sklypo ploto trūkumas. Tačiau to neįrodė, priešingai pateikti  jo kadastriniai matavimai patvirtina faktą, kad sklypo plotas padidėja iki 0,1196 ha. Teismas neanalizavo, kad ieškovo sklypo dokumentai rodo, jog jam buvo suteikta naudotis 1100 kv. m sklypo plotu. Teigia, jog R. K. sąmoningai nevykdė teismo įpareigojimo atliktus kadastrinius matavimus perduoti patikrai Nacionalinei žemės tarnybai, o teismas sprendimą  priėmė   neturėdamas net pirminio Nacionalinės žemės tarnybos ieškovo žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto ir nežinodamas ar atlikti ieškovo kadastriniai matavimai atitinka teisės aktų reikalavimus ir kartografinę medžiagą.

15.       Nurodo, kad 1992 metais sudarytas ieškovo žemės sklypo planas patvirtina, kad už ieškovo ūkinių pastatų buvo naudojama daugiau žemės, nei kad nurodoma  paskutinių  matavimų brėžinyje. Tvirtina, jog mažindamas sklypo plotą už ūkinių pastatų (vietos apžiūros protokolas tvirtina, kad sklypo ribą į gatvės pusę atitraukė 1,16 metro atstumu) dirbtinai mažina visą sklypo plotą, siekiant sklypo ribą pastumti į jos sklypo pusę. Nurodo, kad teismas neįvertino, jog prašydamas nustatyti sklypų ribą pagal jo užsakymu parengtą sklypo planą, R. K. keitė visų savo žemės sklypo ribų ilgius, lyginant su 1999-05-28 abrisu bei kita kartografine medžiaga.

16.       Apeliantė tvirtina, kad jos sklypo privatizavimo dokumentai bei atlikti kadastriniai matavimai, kuriems patikra atlikta daug kartų pagal ieškovo skundus, nepažeidžia jo ir trečiojo asmens teisių, tačiau nustačius sklypo ribą taip, kaip nustatė teismas, jam padidintas sklypas jos  sklypo sąskaita, o servitutinis įvažiavimas į sklypus nustatytas prie jos  namo pamatų, ieškovui iki jo namo paliekant neproporcingai didelę erdvę.

17.       Teigia, jog sklypų naudojimo ir privatizavimo dokumentai yra visiškai aiškūs ir būtent ieškovo prašoma nustatyti riba tarp sklypų prieštarauja privatizavimo dokumentams. Nurodo, kad privatizuojant sklypus buvo pamatuoti šalių sklypai, sukalti riboženkliai, rodantys ribą tarp sklypų, o riboženklis, skiriantis sklypus prie gatvės yra išlikęs - jo koordinatės X- (duomenys neskelbtini); Y -(duomenys neskelbtini)atitinka pažymėjimą vietoje.

18.       Nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, jog pagal jos žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis didžioji dalis bendro įvažiavimo (apie 2/3 dalis) patenka į jos  namų valdą. Riba tarp sklypų jos  užsakymu atliktais kadastriniais matavimais nustatyta vadovaujantis nusistovėjusia sklypų naudojimo tvarka, kuri buvo patvirtinta   ankstesnių savininkų.

19.       Tvirtina, kad tiek ieškovo paaiškinimas, tiek žeme nesinaudojusių jo giminaičių paliudijimai turėjo būti įvertinti kritiškai, nes nei vienas dokumentas byloje nepatvirtina, kad įvažiavimas buvo naudojamas bendrai tokio pločio ir tokioje vietoje, kad siekė jos  namo pamatus. Atkuriant nuosavybės teisės į žemės sklypą ieškovo seneliui, žemės sklypas buvo pamatuotas ir jo kraštinės ilgis prie gatvės sudarė 33,70 m, nors namo projekto dokumentai tvirtina, kad ieškovo senelis nusipirko žemės sklypo dalį, kurio kraštinė prie gatvės buvo tik 32 m. Tvirtina, kad riboženklis tarp sklypų buvo įkaltas ir jis išlikęs iki šiol. Tuo tarpu ieškovas savo atliktais kadastriniais matavimais žemės sklypų ribą pastūmė į jos  namo pusę ir prailgino iki 34,19 metro bei pasididino savo sklypą. 

20.       Apeliantė F. Š. nurodo, kad nei sklypų inventorinėse bylose, nei atliekant matavimus privatizavimo metu, nebuvo pažymėta, kad sklypai turėtų bendrą įvažiavimą ir dėl to reikėtų ribą tarp sklypų nustatyti pagal bendro įvažiavimo vidurį. Teigia, kad ieškovas pats pripažino, jog tarp sklypų ilgą laiką buvo tvora, ją nuardė I. K., tačiau privatizuojant sklypus būtent I. K. sklypų ribą nurodė toje vietoje, kurioje buvo tvora ir kuri buvo pažymėta iki šiol išlikusiu riboženkliu.

21.       Pažymi, jog bendra įvaža teismas nepagrįstai laikė tik jos  įrengtą žvyru nupiltą nuovažą, nes senoji   įvaža prasideda nuo ieškovo sklype išlikusio betoninio fragmento (paguldyto stulpo). Jeigu teismas laikė, kad sklypo riba turėtų būti nustatyta per vidurį bendro įvažiavimo, tuomet ji ir atitinka dabartinius jos  atliktus kadastrinius matavimus - visas pylimas, kuris įvardijamas kaip įvažiavimas, o ne ta dalis, kuri yra suremontuota jos  sūnaus, turėtų būti padalintas šalims taip, kad jie galėtų naudotis pylimu atskirai, o tai ir yra būtent toje vietoje, kurioje ir yra riboženklis, atitinkantis koordinates X-(duomenys neskelbtini) ir Y-(duomenys neskelbtini), tai yra, toje vietoje, kuri buvo fiksuota sklypų privatizavimo metu.

22.       Teigia, kad neaišku, kokiais argumentais vadovaudamasis teismas padarė išvadą, jog jai priklausančio žemės  sklypo privatizavimo dokumentuose sklypo ribos neaiškios. Kad sklypo riba buvo pakankamai atitolusi nuo jai priklausančio gyvenamojo  namo, patvirtina 1952 metais fiksuotas inventorinis sklypo planas, iš kurio aiškiai matyti, kad sklypo riba buvo pakankamai nutolusi nuo namo, o ieškovo paaiškinimas, kad namas pastatytas ant jo sklypo ribos, paneigiamas jo paties pateiktais dokumentais - namo statybos planu, 1938 metų nuotraukomis. Nurodo, kad 1995 metais atlikta jos sklypo ir namo inventorizacija   rodo, jog sklypo riba buvo nutolusi į sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pusę 4 metrus nuo namo kampo prie gatvės. Pagal riboženklius, kurie buvo sukalti sklypo privatizavimo metu 1998 m. birželio mėn., sklypo riba yra nutolusi nuo namo kampo prie gatvės apie 3 metrus. Viso atstumas nuo jai priklausančio namo kampo prie gatvės iki pylimo pabaigos, kuris ir buvo įvažiavimas į ieškovo sklypą yra apie 6,5 metrus, nors vietos apžiūros metu šis atstumas nebuvo fiksuotas, tačiau tai akivaizdu iš jos pateiktos žemės sklypo kontrolinės geodezinės nuotraukos, parengtos matininko T. B..

23.       Nurodo, jog jei teismas laikė, kad jam yra nesuprantami ir dėl sklypų ribos neaiškūs teritorijos planavimo dokumentai, turėjo pareigą skirti nepriklausomus ekspertus ir atlikti bendrą sklypų naudojimo pagal pastatus, jos įrengto įvažiavimo padėtį, ieškovo senelio įrengto įvažiavimo padėtį, kurią patvirtina R. K. pateiktos nuotraukos bei išlikęs ieškovo pusėje įvažiavimo pylimas,  skirti nekspertizę, kuri galėtų parodyti bendrą sklypų naudojimo tvarką, leistinus ploto skaičiavimo nukrypimus sklypų privatizavimo metu. Tik nustačius ribą tarp sklypų būtų galima spręsti, ar reikalingas bendras įvažiavimas, tai yra, ar reikalingas servitutas.

24.       Atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu teismas sudarė sąlygas ieškovui savarankiškai atlikti įvairius matavimus, matuoti jos žemės sklypą iš naujo, leido vietos apžiūros metu turėti savo matininką, kuris nustatinėjo koordinates, nors bylos nagrinėjimo metu nebuvo tokio prašymo, o ji apie tokius apžiūros ypatumus nebuvo informuota. Be to, už šias paslaugas matininkui   sumokėtas lėšas teismas pripažino bylinėjimosi išlaidomis. Teigia, kad renkant įrodymus teismas nesilaikė nešališkumo principo, kas apsunkino jos gynybą.

25.       Tvirtina, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčo šalys nuo 1938 metų turėjo bendrą įvažiavimą į savo sklypus, kad  įvažiavimas buvo 4 metrų pločio ir kad jis yra būtent prie  jos namo pamatų.   Ieškovo namo statybos nuotrauka rodo, kad sklypų ribą 1936-1938 metais skyrė tvora. 1953 metų ieškovo sklypo inventorizacijos dokumentai taip pat tvirtina, kad sklypas buvo 1100 kv. m., 1976 metais fiksuota 100 metrų ilgio tvora. Tvora skyrė sklypus ir bendro įvažiavimo nebuvo. Tvirtina, kad 1953 metų ieškovo pateikta nuotrauka įrodo, jog ieškovo pusėje buvo suformuotas įvažiavimas, tačiau sklypą juosianti medinė tvora buvo toje pat vietoje, kaip ir namo statybos metu (pagal pateiktas nuotraukas). Sukalti mediniai stulpai nuovažoje rodo, kad įvažiavimas buvo padalintas per puse, tik nuotraukos, deja, nerodo įvažiavimo matmenų. Nurodo, kad bet kokiu atveju nuotraukos patvirtina, kad įvažiavimas į ieškovo sklypą istoriškai nebuvo suformuotas prie jos namo sienos ir namas nebuvo pastatytas ant sklypo ribos. Nustatant, ar ginčo šalys istoriškai naudojosi bendru įvažiavimu bei kurioje vietoje jis buvo, teismas iškraipė faktinius duomenis arba juos įvertino taip, kad vertinimas neatitinka tikrovės. Nurodo, kad sprendimas aiškiai pažeidžia jos interesus.

26.       Be to nurodo, kad ieškovas teigia, jog šalys nuolat naudojosi bendru 5 m. pločio įvažiavimu, kuris nuo gatvės į sklypų pusę susiaurėja, o kelininkai nuovažą įrengė pagal faktinį įvažiavimo naudojimą, tačiau šie teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teigia, jog iki (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos   nebuvo suformuota   nuovaža, per šaligatvį iš gatvės, iki 2000 m., buvo nuvažinėtas šaligatvis ir suirę šaligatvio plytelės   ir tik vėliau jos sūnus privežė žvyro, sklype pro namą iki ūkinių pastatų išsilygino žemę ir susiformavo įvažiavimą. (duomenys neskelbtini) name iki 2012 m. niekas negyveno, ieškovo pusė nevažinėjo jokiu transportu. Ieškovo senelio formuotas įvažiavimas jam priklausančio sklypo dalyje liko netvarkytas, įvažiavimo kraštas apaugo krūmais, tačiau jis aiškiai išlikęs. Nurodo, kad  naudojimosi įvažiavimu bendrai susiklosčiusios istorijos nėra, o sklypų riba buvo tvora, kurios vietą sklypų privatizavimo metu patvirtino ieškovo sklypo naudotojas ir bendrasavininkis I. K., todėl neaišku kodėl teismas laikė, kad ieškovas iki 2012 metų naudojosi tuo pačiu įvažiavimu

27.       Teismas sprendime nurodė, kad buvo įrengta 5 metrų pločio nuovaža ir ieškovas nebegali kitaip, tik pro jos namo pamatus važiuodamas patekti  į savo sklypą, tačiau nepasisako, ar tai nepažeidžia jos teisių į sklypo naudojimą, gyvenamojo namo apsaugą nuo sunkiasvorio transporto. Nustačius, kad bendra sklypų riba yra 72 cm į jos namo pusę ir dar 2 metrams nuo ribos nustačius servitutą, prie namo lieka apie 30 cm neapsunkintos žemės, kai tuo tarpu ieškovui nuo nustatyto kelio servituto lieka virš 6 metrų atstumas iki jo gyvenamojo namo sienos. Tvirtina, jog sprendimas dėl bendros nuovažos reikalingumo yra nepagrįstas, nes tiek ieškovas, tiek ji savo žemės sklypais gali naudotis atskirai.

28.       Nurodo, jog teismas sprendime pasisakė, kad ji savo pasiūlymo dėl sklypo ribos nepateikė, tačiau  ji pateikė savo sklypo kadastrinių matavimų bylą, kuri atitinka sklypo privatizavimo dokumentus, ribą tarp sklypų, kuri buvo privatizuojant sklypus pažymėjo riboženkliais. Tačiau jei teismas laikė, kad nepakanka įrodymų, kokią ribą tarp sklypų ji siekia įteisinti, turėjo pasiūlyti   atskiru reikalavimu sukonkretinti savo poziciją (CPK 179 str.). Kadangi tokio pasiūlymo teismas nepateikė, ji pagrįstai tikėjosi, kad teismui visiškai aišku, jog ji siekia įteisinti tą ribą tarp sklypų, kuri buvo nustatyta sklypų privatizavimo metu ir kuri buvo įforminta naujai atliktais kadastriniais matavimais.

29.       Tvirtina, jog vadovaujantis teismų praktika, teismas, spręsdamas ginčus dėl servituto nustatymo, turi siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatymo pobūdį, kitokių sprendimų galimybę, nesvarstant ar tų problemų nėra pats sau sukūręs servitutą nustatyti reikalaujantis asmuo. Teigia, jog ilgą laiką nesinaudojant nuovaža, leidžiant jai apaugti krūmais, ieškovo pusė yra aiškiai susikūrusi situaciją, kuri reikalauja susiremontuoti įvažiavimą į savo sklypą, todėl siekis išspręsti problemą jos sąskaita yra aiškus ir nepagrįstas jos teisių pažeidimas.

30.       Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo sprendimą panaikinti.

31.       Nurodo, jog atsakovei F. Š. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui  (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), UAB „Šiaurinis taškas“ matininkas T. B. atliko kadastrinius matavimus. Teigia, jog, atlikdamas matavimus, matininkas vadovavosi žemės tvarkymo byloje esančiais dokumentais: žemės sklypo planu, asmeninio ūkio brėžiniu, žemės sklypo brėžiniu, namų valdos situacijos planu. Atlikus tiksliuosius kadastro matavimus, žemės sklypo kraštinių linijų ilgiai nepakito. Šiaurinėje pusėje prie kelio (duomenys neskelbtini), tarp žemės sklypo posūkio taškų Nr. 1 ir Nr. 2, 1995-12-14 namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) ir priklausančios F. Š., situacijos plane, linijos ilgis yra 23,00 m., o UAB „Šiaurinis taškas“ atliktuose matavimuose, linijos ilgis tarp taškų Nr. 1 ir Nr. 2 yra 22,98 m. Pietinėje žemės sklypo pusėje tarp sklypo posūkio taškų Nr. 3 ir Nr. 4, 1995-12-14 namų valdos situacijos plane linijos ilgis yra 24,00 m., o UAB „Šiaurinis taškas“ atliktuose matavimuose linijos ilgis tarp posūkio taškų Nr. 3 ir Nr. 4 yra 23,20 m.

32.       Teigia, kad tikrinant F. Š. kadastro duomenų bylą, vadovaujamasi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009-09-03 įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintomis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės), kurios buvo taikytos teisingai. Nurodo, kad Taisyklių 8.3 ir 8.4 punktai nepažeisti, nes VĮ Registrų centro pažymoje šio žemės sklypo plotas  yra nurodomas 0,0900 ha, o UAB „Šiaurinis taškas“ atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo paskaičiuotas 0,0991 ha plotas. Maksimali leistina (ribinė) šio žemės sklypo paklaida yra +/- 0,0120 ha, o gauta paklaida yra + 0,0091 ha, kas patvirtina, kad žemės sklypo plotas yra leistinumo ribose.

33.       Atsiliepimu į atsakovės F. Š. apeliacinį skundą ieškovas R. K. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti 450 Eur bylinėjimosi išlaidas.

34.       Nurodo, jog apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra subjektyvūs, prieštaraujantys liudytojų parodymams ir teismo nustatytoms esminėms bylos faktinėms aplinkybėms. Teigia, jog atsakovė turėjo teisę, nagrinėjant bylą, pirmosios instancijos teisme reikšti priešieškinį bei išdėstyti jame savo reikalavimus dėl bendros sklypų ribos nustatymo, tačiau šia teise nepasinaudojo.

35.       Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė nevykdė 2018-07-18 protokoline nutartimi nustatyto įpareigojimo pateikti savo namų valdos žemės sklypo kadastrinių matavimų brėžinį, schemą ar planą, todėl, jam, ieškovui buvo išduotas liudijimas apie teisę gauti rašytinį įrodymą savo lėšomis, po ko 2018-10-03 UAB „Geodezinių matavimų projektai“ matininko pagalba atlikus atsakovės namų valdos kadastrinius matavimus pagal atsakovės įteisintą nuosavybės teisių apimtį (900 m2) paaiškėjo, jog nustačius bendrą sklypų ribą pagal jo pageidavimą, atsakovės nuosavybės teisių apimtis nemažėja.

36.       Nurodo, kad archyviniai namų valdos (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos bylos Nr. 4771/747 duomenys patvirtina, jog 1950 metais statytas atsakovei priklausantis medinis gyvenamasis namas buvo pastatytas griežtai laikantis 1938-06-23 parengto projekto situacijos plano, statybos leidimo Nr. 3160 nurodymų ir pastatytas 2 metrų atstumu iki bendros ribos su jų sklypu. Teigia, jog ir byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, jog F. Š. namų valdos sklypo ribos nėra aiškios, bendra   sklypų riba nebuvo nutolusi daugiau kaip 2 metrus nuo atsakovės rytinės namo sienos, todėl jo siūloma nustatyti abiejų sklypų riba, nutolusi 2,68 m atstumu nuo atsakovės namo sienos ir einanti bendros nuovažos viduriu, nepažeidžia atsakovės nuosavybės teisių.

37.       Teigia, jog po 2016 metais atliktos kelio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos, atskirų nuovažų į atskirus namų valdos žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrengti nėra galimybės, todėl turi būti eksploatuojama jau įrengta viena bendra 5 m pločio nuovaža.

38.       Atsiliepimu į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą ieškovas R. K. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti 350 Eur bylinėjimosi išlaidas.

39.       Nurodo, jog Tarnybos pateiktas skundas yra konstatuojamojo pobūdžio, iš jo nėra aišku kokią įtaką atsakovės sklypo kadastrinių matavimų rezultate neva neviršyta atsakovės sklypo ploto apskaičiavimo ribinė paklaida turi sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

40.       Atsiliepimu į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atsakovė F. Š. nurodo sutinkanti su apeliaciniu skundu bei iš esmės atkartoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliaciniai skundai tenkintini, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir  ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės F. Š. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniais skundais, be to, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

42.       Byloje nustatyta, kad ieškovas R. K. prašė teismą nustatyti žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).,  ribas pagal 2017-07-28 UAB „Geodezinių matavimų projektai” parengtą planą „Pasiūlymų brėžinys M 1:500 bendrai ribai tarp sklypų kad. Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatyti” bei nustatyti 88 kv. m. kelio servitutą, po 44 kv.m.  abiems sklypams (1 t., b.l. 46-46a, 57-62). Šį reikalavimą ieškovas grindė tuo, kad  sklypo ribos yra neaiškios,   o pagal nusistovėjusį faktinį naudojimą, patekimui į žemės sklypus, abiejų sklypų savininkai naudojosi viena nuovaža. Teigė, kad, 1936-1938 m. statant gyvenamąjį namą, įvažiavimą įrengė jo senelis R. K.,  kuris 1953 m. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų ribose įrengė naują tvorą ir įvažiavimą dalino tokiu būdu, jog didesnė dalis jo buvo seneliui priklausančios sodybos ribose. Tvirtino, jog tvora nuo kaimyninės sodybos gyvenamojo namo buvo apie 2 metrus. Nurodė, kad atsakovei F. Š. buvo leista naudotis įvažiavimu, tačiau   2016-09-16,  jai atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurių metu sklypo ribos buvo nustatytos pagal dirbtinius objektus – gyvatvorę ir pastatus, didžioji įvažiavimo į sklypus dalis pateko į atsakovės sklypo teritoriją, nors F. Š. žemės sklypo ribos niekada nebuvo aiškios.

43.       Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus tenkino, konstatavęs, jog riba tarp ginčo sklypų yra neaiški, o servituto nustatymas nagrinėjamoje situacijoje yra objektyviai būtinas. Iš sprendimo turinio matyti, kad išvadą apie neaiškias sklypų ribas  teismas darė įvertinęs ir aplinkybę, jog matininko T. B. 2016-09-16 atliktuose žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio F. Š., kadastriniuose matavimuose, bendrą sklypo ribą su žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu ieškovui R. K. ir trečiajam asmeniui M. K., ties nuovaža iš (duomenys neskelbtini) gatvės žyminčio 2 riboženklio koordinatės yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tuo tarpu UAB „Geodezinių matavimų projektai“ pateiktame plane siūloma riba yra pažymėta tašku A, kurio koordinatės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir yra 0,72 m atstumu į namo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovei, pusę bei sprendė, jog būtent šis taškas ir turi būti laikomas pagrindu ribai tarp sklypų ties (duomenys neskelbtini) gatve nustatyti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, skundžiamą teismo sprendimą, apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos išdėstytus teisinius argumentus, neturi pagrindo sutikti su  teismo išvadomis dėl bendros sklypų ribos nustatymo pagal ieškovo pateiktą UAB „Geodezinių matavimų projektai“ planą, tiek ir dėl servituto nustatymo objektyvaus būtinumo.

44.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui R. K. bei trečiajam asmeniu M. K. priklauso 0,1195 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), kurį įvairiais pagrindais jie įgijo 2012-2013 metais. Nustatyta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (1 t., b.l. 9-10; 3 t., b.l. 54-55). Nuosavybės teisės į buvusių savininkų R. ir B. K. valdytą žemės sklypą Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1999-08-13 sprendimais buvo atkurtos V. K., E. K., T. M., J. K., R. J. K., A. K., I. K., B. B. (žemės tvarkymo bylos Nr. 3226 duomenys). Iš bylos duomenų matyti, kad 1999-05-28 buvo sudarytas grąžinamos natūra žemės  sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktas, planas, žemės valdos ribų paženklinimo abrisas, kuriuos pasirašė bei su kuriais sutiko visi paminėti sklypo ((duomenys neskelbtini)) savininkai (1 t., b.l. 29-31).

45.       Nustatyta, kad atsakovei F. Š. nuosavybės teise priklauso, su (duomenys neskelbtini) žemės sklypu besiribojantis, 0,0900 ha žemės sklypas  (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), grąžintas natūra Panevėžio apskrities valdytojo administracijos 1996-04-05 sprendimu Nr. 36-5787 bei sklype esantis gyvenamasis namas ir kt., įgyti 1959-12-28 dovanojimo sutarties pagrindu, esantys (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 14-16). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 1995-12-14  žemėtvarkininkė  D. B. parengė F. Š. namų valdos situacijos planą, o 1996-02-12  asmeninio ūkio žemės sklypų brėžinius (1 t., b.l. 27; 2 t., b.l. 17-19,  žemės tvarkymo bylos duomenys). UAB „Šiaurinis taškas“ (matininkas T. B.) 2016-09-16 atliko F. Š. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kurių metu buvo nustatytos (duomenys neskelbtini) sklypo ribų posūkio taškų koordinatės ir vietoje pažymėtos riboženkliais (2 t., b.l. 4-39). Kadastrinių duomenų byla buvo perduota tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam Biržų skyriui. Šie kadastriniai matavimai   nėra įregistruoti, nes  pirmosios instancijos teismo 2017-10-16 nutartimi yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovas nesutinka su UAB „Šiaurinis taškas“ atliktais kadastriniais matavimais bei nustatytomis sklypų ribomis. Teigia, jog jam bei trečiajam asmeniui M. K. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sąskaita yra padidintas atsakovei priklausantis žemės sklypas.

46.       Be to, ieškovas R. K. nurodo, kad 2016 m., atliekant valstybinės reikšmės kelio (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 0,0 iki 6,698 km rekonstravimo darbus, abiems žemės sklypams buvo įrengta bendra 5 m pločio nuovaža (1 t., b.l. 105, 158-164). Teigia, kad nepažeisdamas F. Š. nuosavybės ribų jis negali naudotis bendru įvažiavimu, todėl šalims nustatytinas servitutas.

47.       Teisėjų kolegija pažymi, jog kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų nustatymo pagal Civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.45 straipsnį tikslai sutampa – nustatyti tikslias ir teisingas žemės sklypo ribas. CK 4.45 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2014-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014).

48.       Kaip minėta, ginčo šalių žemės sklypai buvo suformuoti atlikus preliminarius matavimus, o atsakovei F. Š. atlikus kadastrinius matavimus, nesutariama dėl sklypo ribų. Atsakovei F. Š. priklausantis žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), grąžintas natūra Panevėžio apskrities valdytojo administracijos 1996-04-05 sprendimu Nr. 36-5787 (natūra grąžinta 0,0900 ha). Prieš priimant minėtą sprendimą, 1995-12-14 žemėtvarkininkė D. B. parengė F. Š. namų valdos situacijos planą, o 1996-02-12 asmeninio ūkio žemės sklypų brėžinius. Šiuose dokumentuose, kurie ir laikytini pirminiais dokumentais, turinčiais reikšmę nustatant žemės sklypo ribas, yra užfiksuota, jog atstumas nuo gyvenamojo namo kampo iki sklypo ribos su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), yra 4 m, sklypo kraštinės ilgis pagal (duomenys neskelbtini) gatvę - 23 m, sklypo kraštinė, besiribojanti su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) - 38 m, sklypo kraštinė už ūkinių pastatų – 24 m, o sklypo kraštinės ilgis ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini) – 45 m. Be to, nuo F. Š. priklausančio ūkinio pastato iki (duomenys neskelbtini) sklypo ribos - 2 m. (1 t., b.l. 39, 2 t., b.l. 19, žemės tvarkymo byla - b.l. 34). 1995-12-14 situacijos plane yra pažymėtas ir atsakovei priklausančio sklypo plotas, kuris  yra didesnis nei 900 kv.m (dėl taisytų skaičių nėra aiškus).

49.        Nuosavybės teisės į šiuo metu R. K. bei M. K. priklausantį žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)) ankstesniems savininkams atkuriant Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1999-08-13 sprendimu, 1999-05-28 buvo sudarytas grąžinamos natūra žemės ribų paženklinimo-parodymo aktas, planas, žemės valdos ribų paženklinimo abrisas (1 t., b.1. 29-31), kuriuose  užfiksuoti  ir   žemės sklypo matmenys, tai yra, kraštinės palei (duomenys neskelbtini) gatvę ilgis - 33,70 m, kraštinės ilgis su šiuo metu (duomenys neskelbtini) esančiu žemės sklypu - 57,40 m, kraštinė su  F. Š. priklausančia namų valda – 45,65 m, (duomenys neskelbtini) gatvei priešinga sklypo kraštinė – 14,8 m, bendras sklypo plotas 0,1195 ha. Žemės valdos ribų paženklinimo abrise nurodytas ir prisirišimo taškas, tai yra, atstumas nuo (duomenys neskelbtini) g. vidurio iki (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos, kuris yra 64,50 m. Minėtų duomenų pirmosios instancijos teismas nevertino bei dėl jų nepasisakė.

50.       Iš UAB „Šiaurinis taškas“  atliktų  kadastrinių matavimų matyti (1 t., b.l. 25, 34, 3 t., b.l. 201), kad atlikus   matavimus žemės sklype  Nr. (duomenys neskelbtini), jo plotas buvo nustatytas 0,0991 kv. m,– sklypo kraštinė, besiribojanti su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) nustatyta 40,09 m ilgio (pirminiuose dokumentuose 38 m), sklypo kraštinės ilgis ties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) – 46,70 m (pirminiuose dokumentuose 45 m), sklypo kraštinė ties (duomenys neskelbtini) gatve bei priešais ją esanti kraštinė atitinkamai 22,98 m (pirminiuose dokumentuose 23) ir 23,20 m (pirminiuose dokumentuose 24 m). Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovei F. Š. sklypo kraštinė ties (duomenys neskelbtini) gatve nepailgėjo, kas leistų daryti prielaidą apie ieškovo bei trečiojo asmens teisių pažeidimus, ir į Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pusę nepasislinko. Iš 2016-10-24 UAB „Šiaurinis taškas“ matininko T. B. sprendimo dėl R. K. ir M. K. raštu pateiktų pastabų, atliekant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus (2 t.,  b.l. 30-32) matyti, kad matininkas, išnagrinėjęs žemės sklypų planus, abrisus ir teritorijų planavimo dokumentus, nustatė, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba nebuvo pažeista ir žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėtas riboženkliais, nekertant gretimo sklypo ribos. Iš minėto sprendimo matyti, kad matininkas   minėtą išvadą  darė įvertinęs ir 1999-05-28  žemės valdos ribų paženklinimo abrise (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) užfiksuotą prisirišimo tašką ir tai patvirtina jo parengta schema (1 t., b.l. 34). Iš  2017-09-04 ir 2018-03-15 UAB „Šiaurinis taškas“ parengtų papildomų planų (2 t., b.l. 37, 3 t., b.l. 201) matyti, jog atlikus šiuos kadastrinius matavimus atstumas nuo F. Š. gyvenamojo namo kampo iki sklypų ribos yra 3,34 m, o nuo R. K. bei M. K. gyvenamojo namo kampo iki nustatytos sklypų ribos 8,10 m. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teisme apklaustas  liudytoju T. B. nurodė, jog atlikdamas F. Š. priklausančio žemės sklypo geodezinius matavimus vertino tiek 1995 metais D. B. sudarytus preliminarius matavimus, tiek gretimų sklypų planus, abrisus, be to, aplinkiniuose sklypuose pažymėtuose Nr. 11 ir Nr. 17 geodeziniai matavimai jau buvo atlikti ir atliekant F. Š. priklausančio sklypo matavimus atskaitos tašku imta tiek Nr. 17 sklypo riba (ją žymi gyvatvorė, kuri sutampa su sklypo riba nustatyta geodeziniais matavimais), tiek lyginta su  Nr. 11 sklypo (esančio kitoje R. K. bei M. K. žemės sklypo pusėje) geodezinių matavimų duomenimis. Be to, nurodė, kad   žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrise yra aiškiai nurodytas atstumas nuo (duomenys neskelbtini) g. vidurio iki sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos, tai yra 64,5 m ir šis atstumas, atliekant kadastrinius matavimus, buvo išlaikytas. Nurodė, kad pagal nuosavybės dokumentus F. Š. priklausantis žemės sklypas padidėja leistinumo ribose, be to, sklypas padidėja ne (duomenys neskelbtini) sklypo sąskaita, o į ilgį. Sklypo kraštinės ilgis (ties R. K. ir M. K. sklypu) buvo pratęstas, atsižvelgiant į faktinį statinio naudojimą, o bendras įvažiavimas dokumentuose nėra   užfiksuotas.

51.       Kaip  minėta, ieškovas R. K. žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribas prašo nustatyti pagal 2017-07-28 UAB „Geodezinių matavimų projektai” parengtą planą „Pasiūlymų brėžinys M 1:500 bendrai ribai tarp sklypų kad. Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatyti” (1 t., b.l. 46-46a). Iš pateikto plano matyti, jog R. K. bei M. K. priklausančio žemės sklypo kraštinės ilgis pagal (duomenys neskelbtini) gatvę yra nurodomas 34,19 m (pirminiuose sklypo formavimo dokumentuose 33,70 m), sklypo kraštinės besiribojančios su atsakovei F. Š. priklausančia namų valda 45,5 m (pirminiuose sklypo formavimo dokumentuose 45,65 m), kitų sklypo kraštinių ilgiai nėra nurodyti, nurodomas faktinis naudojamos žemės sklypo plotas – 1196 kv.m. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog iš minėto pasiūlymų brėžinio nėra aišku kaip keistųsi F. Š. priklausančio žemės sklypo plotas, ribas tarp žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustačius pagal ieškovo prašymą, taip pat iš pasiūlymų brėžinio matyti, jog nurodoma ieškovo faktinio naudojimo riba tarp B ir C taškų neatitinka VĮ Registrų centre įregistruotos preliminariais matavimais suformuotos žemės sklypo ribos.   Ieškovas nurodo 2018-07-10 atlikęs sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus (2 t., b.l. 120-141) ir juos pateikė nagrinėjamoje byloje, tačiau Nacionalinei žemės tarnybai tikrinimui minėti matavimų duomenys pateikti nebuvo ir jie nėra patikrinti. Iš  minėtų matavimų matyti, jog jie iš esmės yra atlikti 2017-07-28 pasiūlymų brėžinio pagrindu, nes juose užfiksuotos žemės sklypo ribos yra analogiškos, nurodytoms 2017-07-28 UAB „Geodezinių matavimų projektai” parengtame pasiūlymų brėžinyje – sklypo kraštinės ilgis pagal (duomenys neskelbtini) gatvę yra nurodomas 34,19 m, sklypo kraštinės besiribojančios su atsakovei F. Š. priklausančia namų valda 45,5 m (pirminiuose sklypo formavimo dokumentuose -33,70 m bei 45,65 m.), taip pat nurodyti ir kitų sklypo kraštinių ilgiai, kurių nėra pasiūlymų brėžinyje - kraštinės ilgis su (duomenys neskelbtini) esančiu žemės sklypu nurodytas 57,49 m (pirminiuose sklypo formavimo dokumentuose 57,40 m), (duomenys neskelbtini) gatvei priešinga sklypo kraštinė – 14,58 (pirminiuose sklypo formavimo dokumentuose 14,8 m). Apeliacinės instancijos teisme liudytojais apklausus UAB „Geodezinių matavimų projektai” matininkus K. U. bei A. S., parengusius  minėtus ieškovo R. K. pateiktus dokumentus, liudytojai  parodė, jog žemės sklypo plane taškas 1 (2018-07-10 parengtame A. S.) ir pasiūlymų brėžinyje taškas A (2017-07-28 parengtame K. U.), kuriuose ir prašoma nustatyti bendrą sklypų ribą ties (duomenys neskelbtini) gatve, buvo nustatyti pagal kelio statinio (nuovažos) vidurį, atsižvelgus į ilgametį sklypų faktinį naudojimą natūroje. Liudytoja K. U. taip pat nurodė, jog rengdama pasiūlymų brėžinį, atstumo nuo F. Š. gyvenamojo namo iki siūlomos nustatyti sklypo ribos nematavo, o sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kraštinės ilgis ties (duomenys neskelbtini) gatve buvo išilgintas (iki 34,19 m), atsižvelgus į  nuovažos faktinį naudojimą, tai yra, nuovažą padalinus pusiau bei tai, jog nei vieno žemės sklypo plotas nemažėja. Liudytojas A. S. patvirtino, jog jo parengtame sklypo plane 1999-05-28 žemės valdos ribų paženklinimo abrise nurodytas prisirišimo taškas, tai yra, atstumas nuo (duomenys neskelbtini) g. vidurio iki (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos - 64,50 m, vertintas nebuvo. Minėti duomenys patvirtina, jog ieškovas bendrą sklypų ribą tapatina su 2016 metais, atliekant kelio (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją suformuotos bendros nuovažos į sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) viduriu, teigdamas, jog būtent tokia sklypų riba visiškai atitinka faktinį,   nusistovėjusį sklypų naudojimą. Tačiau iš pirmiau aptartų duomenų bei liudytojų parodymų akivaizdu, jog sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirminiuose suformavimo dokumentuose įtvirtintų sklypų ribų dydžiai, rengiant 2017-07-28 UAB „Geodezinių matavimų projektai” planą „Pasiūlymų brėžinys M 1:500 bendrai ribai tarp sklypų kad. Nr.: (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) nustatyti” vertinti nebuvo, o bendros ribos ties (duomenys neskelbtini) gatve atskaitos tašku paimtas nuovažos vidurys. Teisėjų kolegija pažymi, kad  bendro įvažiavimo naudojimas  nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, nes tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016).

52.       Nors ieškovas R. K. ieškiniu tvirtino, kad atsakovės žemės sklypas, atlikus kadastrinius matavimus, padidėjo bei nustatytas sklypo dydis (0,0991 ha) nebeatitinka jo juridinio dydžio (0,0900 ha), tačiau pažymėtina, kad atsakovės sklypas padidėjo teisės aktais nustatytos leistinos paklaidos ribose. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovei F. Š. žemės sklypas padidėjo būtent jam ir trečiajam asmeniui priklausančio  žemės sklypo sąskaita. Byloje nepaneigta aplinkybė, jog atsakovės žemės sklypo padidėjimą nulėmė žemės ploto ruožas, esantis už ūkinių pastatų. Teisėjų kolegija papildomai pažymi ir tą aplinkybę, jog kadastrinius matavimus F. Š. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), atliko dar 1998 metų birželio mėnesį (A. P. įmonė Geoinformatika“, 2 t., b.l. 35, žemės tvarkymo byla, b.l. 11),  kurį pasirašė ir buvęs (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkas, tačiau, kaip nurodė atsakovė, dėl teisinio nežinojimo minėtų matavimų neįregistravo teisės aktų nustatyta tvarka. Nors paminėti matavimai šiuo metu ir nėra aktualūs, tačiau iš jų matyti, kad 1998 metais gretimų sklypų savininkai (taip pat ir (duomenys neskelbtini)) su nustatytomis ribomis sutiko, ir jau tuo metu F. Š. sklypo plotas buvo 0,0998 ha. Be to, didesnis  nei 0,0900 ha faktiškai naudojamo sklypo plotas buvo nustatytas ir grąžinant sklypą atsakovei dar 1995 metais. Panevėžio apskrities viršininko administracija, atlikusi patikrinimus konstatavo, jog  vadovaujantis F. Š. techninės apskaitos byla, pažeidimų nenustatyta (sklypo Nr. 13 žemės tvarkymo byla, b.l. 31A). 

53.       Ieškovas nurodo, kad tai, jog apeliantei priklausančio žemės sklypo ribos pagal (duomenys neskelbtini) gatvę yra padidėjusios, patvirtina ir byloje esantys 1936-1938 m. duomenys. Iš Namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad pirminiam žemės sklypo savininkui J. R., 1938 m. statant gyvenamąjį namą, kuris iki sklypo ribos buvo 2 m. atstumu, šio sklypo plotis prie gatvės buvo tik 21,50 m (atlikus kadastrinis matavimus - 22,98 m, 1 t., b.l. 15- 18). Tačiau įvertintina ir ta aplinkybė, kad 1999-05-28 Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte, kuriame sklypo (duomenys neskelbtini) plotas nurodomas 0,1195 ha, sklypo plotis pagal (duomenys neskelbtini) gatvę yra 33,70 m, o iš  Žemės tvarkymo byloje Nr. 3226 esančių duomenų matyti, kad medinio namo projekte   R. K. sklypo plotis pagal gatvę yra tik  32 m., tuo tarpu pagal  ieškovui atliktus kadastrinius matavimus, minėtas sklypo plotis – 34,19 m. (b.l. 38-39, civilinė byla, 1 t., b.l. 29-31, 2 t., b.l. 120-140). Minėti duomenys patvirtina, kad nuo 1936 m.  keitėsi ne tik šiuo metu F. Š., bet ir ieškovui bei trečiajam asmeniui  priklausančių sklypų plotis pagal gatvę ir jų sklypo dydis nesumažėjo.  

54.        Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus byloje esančius duomenis konstatuoja, jog bendra sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) riba pagal 2017-07-28 UAB „Geodezinių matavimų projektai” parengtą planą „Pasiūlymų brėžinys M 1:500 bendrai ribai tarp sklypų kad. Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatyti” negali būti nustatyta, nes minėtas planas neatitinka tokio pobūdžio dokumentui keliamų reikalavimų, tai yra, minėtame plane nėra pavaizduoti visi su prašoma nustatyti riba besiribojantys žemės sklypai, nurodant šių sklypų plotą bei kitus CK 4.45 straipsnio taikymui reikšmingus duomenis – nėra užfiksuoti atstumai nuo siūlomos nustatyti ribos iki atsakovei priklausančio gyvenamojo namo, nėra aišku kaip kistų F. Š. priklausančio žemės sklypo plotas, ribas tarp žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustačius pagal ieškovo reikalavimus. Be to,  iš apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymų akivaizdu, jog rengiant pasiūlymų brėžinį pirminiuose sklypų formavimo dokumentuose nustatytais dydžiais bei prisirišimo taškais vadovautasi nebuvo, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kraštinės ilgis ties (duomenys neskelbtini) gatve buvo prailgintas, atsižvelgus į 2016 metais suformuotos nuovažos plotį. Be to, ieškovo pateikti įrodymai nepagrindžia aplinkybės, kad atsakovės F. Š. žemės sklypo 2016-09-16 UAB „Šiaurinis taškas“ atlikti kadastriniai matavimai yra neteisingi ar juose nustatyta bendra sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riba pažeidžia ieškovo bei trečiojo asmens  nuosavybės teises (CPK 178 straipsnis), tai yra, reikšdamas reikalavimą dėl sklypo ribų pakeitimo ieškovas neįrodė su sklypo ribų nustatymu susijusių jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos duomenys neduoda pagrindo daryti išvadą, kad F. Š. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant  aukščiau paminėtais duomenimis, o sklypų riba taškuose 2 ir 3 nustatyta neteisingai. 

55.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovo teiginiais, jog byloje pateikti archyviniai duomenys bei nuotraukos (1 t., b.l. 11, 15-16, 34), taip pat ir pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų T. M. ir K. M. parodymai, leidžia daryti išvadą, jog galimai   žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai (K. bei R.) atskiru laikotarpiu naudojosi bendru įvažiavimu, tačiau nepaneigti duomenys, jog sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai įvažiavimu vėliau nesinaudojo, juo nesirūpino. Byloje nepaneigti duomenys, jog  (duomenys neskelbtini) namo gyventojams nesinaudojant įvažiavimu, jo dalis apaugo krūmais, tai iš dalies patvirtina ir byloje esančios foto nuotraukos (2 t., b.l. 73-78), todėl ieškovas turi visas galimybes prasiplatinti įvažiavimą į jam ir trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo pusę, nes nuo F. Š. kadastriniais matavimais nustatytos bendros sklypo ribos iki R. K. bei M. K. priklausančio gyvenamojo namo yra pakankamas atstumas – 8,10 m, ar įsirengti  atskirą nuovažą (2 t., b.l. 37). Teisėjų kolegija pažymi ir tą aplinkybę, jog bylos duomenys patvirtina, kad atliekant kelio rekonstrukcijos darbus, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams buvo siūloma įsirengti atskirą nuovažą, tačiau su tokiu siūlymu  jie nesutiko (1 t., b.l. 105). Aplinkybė, kad atskiros nuovažos įsirengimas (ar jau esančios nuovažos dalies praplatinimas) iš ieškovo pareikalautų papildomų lėšų bei pastangų, nagrinėjamoje situacijoje, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikoma pagrindu šalių žemės sklypų ribą ties (duomenys neskelbtini) gatve nustatyti 2016 metais įrengtos nuovažos viduriu (ieškovo pateiktame pasiūlymų plane pažymėtas taškas A). 

56.       Teisėjų kolegija konstatuoja, jog visuma pirmiau aptartų aplinkybių paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą dėl kelio  servituto nustatymo būtinumo. Vadovaujantis CK 4.111 straipsniu, servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą. CK 4.117, 4.119 straipsniuose nurodyta, kad kelio servitutu gali būti suteikiama teisė važiuoti per tarnaujantį žemės sklypą transporto priemonėms skirtu keliu. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais, siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę, dėl to, siekiant apsaugoti nuosavybės teisę, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (objektyviai būtinas). Teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014, 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015, 2016-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016). Reikalavimą nustatyti servitutą reiškiančiam ieškovui tenka pareiga įrodyti suvaržymų atsakovės nuosavybės teisėms taikymo būtinybę (CPK 178 straipsnis), tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovas R. K. šios pareigos neįvykdė ir neginčijamos servituto nustatymo būtinybės iš esmės nemotyvavo (CPK 178 straipsnis).

57.       Byloje nustatyti duomenys nepaneigia išvados, jog   žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai, jiems priklausančiais žemės sklypais, gali pagal paskirtį naudotis ir be priešingos šalies nuosavybės teisių apribojimo. Kaip minėta aukščiau, iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog pagal UAB „Šiaurinis taškas“ atliktus F. Š. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, bendra šalių sklypų riba yra 3,34 m, atstumu nutolusi nuo atsakovės F. Š. gyvenamojo namo kampo, o nuo ieškovo R. K. bei trečiojo asmens M. K. gyvenamojo namo – 8,10 m atstumu, todėl nepaneigta, kad kiekviena iš šalių gali turėti atskiras nuovažas į  jiems priklausančius žemės sklypus, o ieškovo įvažiavimui neužtenkant jo sklype esančios nuovažos dalies – jis turi visas galimybes šią dalį prasiplatinti arba įsirengti atskirą nuovažą. Ieškovas ieškiniu bei 2017-07-28 pasiūlymų brėžinyje, pagal jo paaiškinimus, bendrą sklypų ribą ties (duomenys neskelbtini) g. prašė nustatyti 0,72 cm arčiau atsakovės gyvenamojo namo bei likusioje atsakovės sklypo dalyje nustatyti 44 kv. m. kelio servitutą (pasiūlymų brėžinyje atstumas nuo F. Š. gyvenamojo namo iki kelio servituto ribos nėra įvertintas). Minėtą ieškovo reikalavimą pirmosios instancijos teismas  tenkino, tačiau, tokia nurodyta kelio servituto riba ne tik užtikrintų galimybę įvažiuoti į ieškovui priklausantį žemės sklypą, bet ir nulemtų jo teisę naudotis atsakovei priklausančio žemės sklypo dalimi, nors neginčijamo, objektyvaus poreikio tam nenustatyta. Be to, tokia faktinė situacija bei tokios apimties suvaržymų nustatymas neatitiktų ne tik proporcingumo principo, bet ir CK 4.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų servituto nustatymo tikslų (normaliomis sąlygomis naudoti daiktą pagal jo paskirtį), nepagrįstai ir neproporcingai pažeistų F. Š. nuosavybės teises bei ja nebūtų pasiekama sklypų savininkų interesų pusiausvyra, nes platesnės nuovažos į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą nebuvimas būtų sprendžiamas atsakovės nuosavybės sąskaita. Byloje nepaneigti apeliantės teiginiai, jog sklypui (duomenys neskelbtini) įrengti pakankama iškirsti krūmus, esančius tarp sklypų, tai, kaip minėta,  iš dalies patvirtina ir byloje esančios foto nuotraukos, kas neatmestina leistų (duomenys neskelbtini) sklypo savininkams naudotis įvažiavimu, nepažeidžiant ir neapribojant kaimyninio sklypo savininkės teisių.

58.       Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, kad kelio servitutas pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nustatytas ir atsakovei F. Š., tačiau pati atsakovė tokio reikalavimo niekada nereiškė, tam nepritarė, nurodydama, jog servitutas jai nėra reikalingas, kas leidžia daryti išvadą, jog pačiai F. Š. 44 kv.m servitutas nustatytas prieš jos valią.

59.       Atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, kad, šalims nesutariant dėl  sklypų ribos, jos nustatytinos pagal 2017-07-28 UAB „Geodezinių matavimų projektai” parengtą planą „Pasiūlymų brėžinys M 1:500 bendrai ribai tarp sklypų kad. Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)nustatyti“, be to, šalims yra būtinas kelio servitutas, todėl  sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo R. K. ieškinys  atmestinas, nustatant, jog šalių sklypų bendra riba yra taškuose 2 (koordinatė X- (duomenys neskelbtini)ir Y-(duomenys neskelbtini)) bei 3 (koordinatės X- (duomenys neskelbtini) ir Y- (duomenys neskelbtini)), nustatyta 2016-09-16 UAB „Šiaurinis taškas“ parengtu  (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planu-schema. 

60.       CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priėmęs naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, jog   ieškovo  reikalavimai atmetami, atsakovei F. Š. priteistinos jos   patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 98 straipsnis). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovė F. Š., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, patyrė 650 Eur išlaidų, kurias sudarė 50 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei 600 Eur atstovavimo išlaidos (1 t., b.l. 83; 3 t.,  b.l. 106-107). Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose nustatytus dydžius, konstatuotina, jog minėto išlaidos yra pagrįstos, nelaikytinos užaukštintomis, todėl priteistinos. Iš ieškovo R. K. valstybės naudai  priteistinos 23,85 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Už apeliacinį skundą  atsakovės F. Š. sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį, todėl tenkinant apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš  ieškovo R. K..

Vadovaudamasi  Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Ieškovo R. K. ieškinį atmesti.

Nustatyti, kad žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio bendraturčiams R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendra riba su žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini)., priklausančiu F. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) yra taškuose 2 (koordinatė X-(duomenys neskelbtini), koordinatė Y-(duomenys neskelbtini)) ir 3 (koordinatė X-(duomenys neskelbtini), koordinatė Y-(duomenys neskelbtini)), pagal  2016-09-16 UAB „Šiaurinis taškas” parengtą  kadastrinių matavimų žemės sklypo planą.

Priteisti iš ieškovo R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės F. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai  650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų bei 23,85 Eur (dvidešimt tris eurus 85 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei F. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų  bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija:                                                                           Laimantas Misiūnas

Nijolė Danguolė Smetonienė

                                                                    Birutė Valiulienė