(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2015 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,

sekretoriaujant Linai Žiupsnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J.,

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Arnui Paliukėnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), registruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

              A. J. 2015 m. spalio 21 d., apie 15.00 val., Ukmergės g. 202A, Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota Avensis, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį Seat Cordoba, v. n. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį, abu automobilius apgadino bei pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Šiais veiksmais A. J. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

              Teismo posėdžio metu A. J. pripažino padaręs pažeidimus. Paaiškino, jog jis iš garažo važiavo atbuline eiga. Važiuodamas atbulas užkabino kitą automobilį, tuomet pavažiavo į priekį, išlipo iš automobilio. Pamatė, kad prie automobilio stovi žmogus, kartu apžiūrėjo automobilius, pažeidimai buvo nežymūs. Su tuo žmogum kalbėjo, ką reikia daryti, ar pildyti deklaraciją, ar kviesti policiją, pasiūlė užpoliruoti bamperį. A. J. teigė, jog jis labai skubėjo, todėl sėdo į automobilį ir ruošėsi išvažiuoti. Tuomet atėjo kitas žmogus, kuris pasirodė yra tikrasis automobilio savininkas ir kuris pradėjo reikšti pretenzijas, tačiau jis į tokias pretenzijas nereagavo ir iš įvykio vietos išvažiavo. Su antruoju žmogum ilgiau nebendravo, kadangi manė, jog viską jau yra aptaręs su automobilio savininku. Iš pradžių suprato, jog automobilio savininkas yra tas asmuo, kuris stovėjo prie automobilio. Dėl savo veiksmų gailisi, įvykio metu buvo keista kaip toks įvykis galėjo su juo atsitikti. A. J. patvirtino, jog žino, kaip reikia elgtis pakliuvus į eismo įvykį, t. y. pildyti deklaraciją arba kviesti policiją. Su asmenimis, su kuriais bendravo, šiek tiek apsipyko. Teisme A. J. aiškino, jog visi jo darbiniai planai yra susiję su būtinybe vairuoti transporto priemones.

Tyrimo metu A. J. parodė, kad 2015 m. spalio 21 d., apie 15.00 val., važiavo iš garažo, esančio Ukmergės g. 202A. Ties išvažiavimu iš garažo stovėjo automobilis. Išsukinėdamas automobilį nežymiai palietė kitą automobilį. A. J. su automobilio savininku apžiūrėjo abu automobilius, kadangi apgadinimai buvo nežymūs, susitarė, kad nepildys eismo įvykio deklaracijos ir išvažiavo. (b. l. 15)

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo faktą, taip pat A. J. kaltę, be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų įrodo ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Iš ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, jog 2015 m. spalio 21 d. 15.01 val. buvo gautas pranešimas, kad aikštelėje pranešėjo automobilį Seat, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilis Toyota, v. n. (duomenys neskelbtini), kuris pasišalino link Ozo g. (b. l. 5)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. spalio 21 d. 15.01 val. buvo gautas pranešimas, jog Ukmergės g. 202A, Vilniuje, yra apgadintas automobilis Seat, v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilio Seat savininkas paaiškino, kad apie 15.00 val. paliko automobilį prie garažo ir nuėjo į ofisą. Grįžęs po dviejų minučių pamatė, kad jo automobilį apgadino automobilis Toyota Avensis, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo apie 60 metų amžiaus vyriškis. Toyota automobilio vairuotojas iškoliojo Seat vairuotoją ir iš įvykio vietos išvažiavo. Policijos pareigūnai padarė nuotrauką ir nustatė, kad automobiliui Seat apgadintas galinis bamperis 0,49-0,59 m. aukštyje. (b. l. 4)

Eismo įvykio schemoje yra užfiksuotos esminės eismo įvykio aplinkybės bei įvykio metu automobiliui Seat Cordoba, v. n. (duomenys neskelbtini) padaryti sugadinimai. (b. l. 6-8)

Iš nuotraukos, esančios byloje ir darytos 2015 m. spalio 21 d. 15.52 val., matyti, kad automobiliui Seat, v. n. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas galinis dešinės pusės bamperis šone. Ant bamperio matosi platus nubrėžimas. (b. l. 9)

Tyrimo metu nukentėjusysis A. V. parodė, kad automobilį Seat Cordoba, v. n. (duomenys neskelbtini) apie 15.00 val., paliko prie garažų, esančių Ukmergės g. 202A. Nuėjo į ofisą, iš kurio grįžo po dviejų minučių. S. V. nukentėjusiajam nurodė, kad jo automobilį perbraukė žmogus, kuris vairavo automobilį Toyota Avensis, v. n. (duomenys neskelbtini) A. V. pasakė Toyota Avensis automobilio vairuotojui, kad perbrėžė jo automobilį, liepė sustoti, bet šis visaip nukentėjusįjį išvadino ir pasišalino iš įvykio vietos. Automobilį Toyota Avensis vairavo vyras, kuriam yra apie 60 metų. (b. l. 10)

Tyrimo metu liudytojas S. V. paaiškino, kad matė, kaip Ukmergės g. 202A automobilis Toyota Avensis, v. n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į automobilį Seat Cordoba, v. n. (duomenys neskelbtini) Išlipęs Toyota Avensis automobilio vairuotojas pasiūlė nukentėjusiajam „į snukį“, sėdo į automobilį ir išvažiavo. (b. l. 11)

Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo akto matyti, kad buvo apžiūrėti ir sugretinti automobiliai Seat Cordoba, v. n. (duomenys neskelbtini) Toyota Avensis, v. n. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad automobiliui Seat Cordoba yra apgadintas galinis bamperis dešinėje pusėje, o automobiliui Toyota Avensis galinis bamperis kairėje pusėje. Apgadinimų pobūdis ir aukštis ant automobilių sutampa. (b. l. 16-17)

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad A. J., vairuodamas automobilį Toyota Avensis, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį Seat Cordoba, v. n. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį, abu automobilius apgadino bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, t. y., padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, todėl pažeidėjas yra baustinas.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.

Pats A. J. tiek tyrimo metu, tiek teisme pripažino, kad buvo kontaktas tarp automobilių, t. y. jis, išsukinėdamas iš garažų, nežymiai kliudė automobilį Seat Cordoba. A. J. kaltę šiuo atveju įrodo ir liudytojo S. V. parodymai. Šis liudytojas nurodė, kad matė, kaip automobilio Totota Avensis vairuotojas įvažiavo į automobilį Seat Cordoba. Taip pat pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo faktą patvirtina transporto priemonės techninės apžiūros aktu ant automobilių Toyota Avensis ir Seat Cordoba užfiksuoti pažeidimai, kurie tarpusavyje sutampa tiek pagal pobūdį, tiek pagal aukštį, į eismo įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų padaryta nuotrauka, kurioje užfiksuoti automobilio Seat Cordoba apgadinimai, eismo įvykio schemoje užfiksuoti duomenys. Byloje esantys duomenys vieni kitus papildo, prieštaravimų tarp jų nenustatyta, todėl jie laikytini įrodymais, patvirtinančiais A. J. kaltę padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukė iš eismo įvykio vietos, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012). Baudžiant asmenį pagal minėtą normą, būtina nustatyti, kad šis asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį ir paties asmens elgesį po eismo įvykio (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Kelių eismų taisyklių (toliau – KET) 220 punktas aiškiai reglamentuoja, ką po eismo įvykio turi daryti jo dalyviai. Minėtame KET punkte nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Tuo atveju, jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atlikti jokie veiksmai numatyti KET 220 punkte, kuriuos atlikus būtų buvę galima išvykti iš eismo įvykio vietos. Faktas, kad A. J. kliudė kitą automobilį yra neginčijamai įrodytas, jo neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Faktas, jog A. J. nevykdė anksčiau minėto KET reikalavimo taip pat abejonių nekelia. Šį faktą patvirtina paties A. J. tyrimo metu bei teisme duoti paaiškinimai, nukentėjusiojo bei liudytojo paaiškinimai, ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys. Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra visiškai nesvarbu, ar A. J. su žmogumi, kurį palaikė automobilio savininkų susitarė, kaip spręs susidariusią problemą, kadangi toks susitarimas neatleidžia nuo pareigos laikytis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Tuo pačiu yra visiškai akivaizdu, jog A. J. neįsitikino, ar bendrauja su automobilio savininku ar su jo teisėtu valdytoju, į tikrojo automobilio savininko pretenzijas jis nereagavo ir iš įvykio vietos pasišalino.

Teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog A. J. sąmoningai, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą KET, tokiu būdu jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

A. J. atsakomybę lengvina tai, kad ji dėl pažeidimų gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnyje, nenustatyta.

Skirdamas nuobaudas už padarytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į tai, kad A. J. padarė pakankamai šiurkščius KET pažeidimus, t. y. vairuodamas transporto priemonę, apgadino svetimą turtą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Akivaizdu, jog A. J. elgesys, pasišalinant iš įvykio vietos, vertintinas kaip pakankami įžūlus. Tuo pačiu pabrėžtina, jog A. J. nuo pat pažeidimų tyrimo pradžios neneigė apgadinęs kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, ją apgadino išvažiuodamas iš garažo, jo veiksmai nekėlė didesnio pavojaus, įvykį tiriantiems pareigūnams jis netrukdė nustatyti eismo įvykio aplinkybių, su jais bendradarbiavo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė buvo apgadinta pakankami nežymiai, t. y. apgadintas galinis bamperis kairėje pusėje. Teismui nekyla abejonių, kad pasišalindamas iš įvykio vietos A. J. turėjo suprasti ir suprato, jog jam nepavyks išvengti gresiančios atsakomybės. Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos yra paprasčiausiai neapgalvotas jo veiksmas. A. J. yra baustas už KET pažeidimus, tačiau jie nėra vertintini kaip itin šiurkštūs, jis paskirtas baudas sumoka. Taip pat teismas atsižvelgia, jog tiek A. J. darbinė veikla, tiek pomėgiai, yra susiję su automobiliais, jų priežiūra bei valdymu. Šiuo metu jis lanko vairuotojų instruktorių kvalifikacijos kėlimo kursus, finansuojamus Europos Sąjungos lėšomis per Lietuvos darbo biržą, yra pasirašyta sutartis, kad baigus kursus A. J. tęs darbą UAB „LUVEL transportas“, minėtoje įmonėje A. J. dirbo ir anksčiau, joje charakterizuojamas teigiamai.

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, A. J. už padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra skirtina nuobauda šio straipsnio sankcijoje nustatytose ribose. Tuo pačiu anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose paskirta net ir minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o tuo pačiu nei teisinga, nei protinga.

Asmeniui, padariusiam Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privaloma administracinė nuobauda. Tuo pačiu pastebėtina, jog skiriamos nuobaudos turi būti proporcingos padarytam pažeidimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias A. J., jo padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą, teismas konstatuoja, jog atėmus iš A. J. teisę vairuoti transporto priemones tiek, kiek yra numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje ar net trumpesniam terminui, tokia nuobauda negalės būti laikoma teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui. Taigi vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas taiko A. J. Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnio nuostatas ir už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiria švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą, t. y. netaiko teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ir skiria baudą numatytą šios normos sanacijos ribose. Teismo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokią administracinę nuobaudą.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai asmuo yra padaręs kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 27, 33 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286, 287 straipsniais,

n u t a r ė:

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

1. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą;
2. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1010 Eur (vieno tūkstančio dešimties eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį Nr. A2.6.-16841-935/2015.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus  miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                   Ugnius Trumpulis