Civilinė byla Nr. e2-23528-861/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18028-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6.;
(S)
3.2.6.6.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „B2Kapital“ ieškinį atsakovei R. G. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1 982,68 Eur skolos, 487,77 Eur pelno palūkanų iki sutarties nutraukimo, 1 444,94 Eur nuostolių (negautų pajamų) nuo 2019-06-18 iki 2020-06-17, 71,88 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 982,68 Eur sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties grafiko (2021-12-06) pabaigos, 222,34 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje yra ieškovės prašymas, esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei ieškinyje išdėstytų paaiškinimų nustatyta, kad 2018-12-06 atsakovė su pradiniu kreditoriumi UAB ,,IPF Digital Lietuva“ el. ryšio priemonėmis sudarė kredito linijos sutartį, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 2 000,00 Eur kreditas. Atsakovė nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, todėl pradinis kreditorius UAB ,,IPF Digital Lietuva“ 2019-06-17 nutraukė šalių sutartį. 2017-10-31 pagal susitarimą dėl tęstinių reikalavimo teisių pirkimo sutarties, pirminis kreditorius perleido savo reikalavimo teisę į atsakovę pagal vartojimo kredito sutartį ieškovui UAB „B2Kapital“. Atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuota raštišku pranešimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė susidariusį įsiskolinimą būtų ginčijusi ar padengusi (CPK 178 straipsnis).
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 ir 7 dalis). Byloje yra pateiktas ieškovo pranešimas, kuriuo, anot ieškovės, atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai. Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, todėl, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 982,68 Eur negrąžinto kredito.
Ieškovas taip pat prašo priteisti 487,77 Eur pelno palūkanų iki sutarties nutraukimo, 1 444,94 Eur nuostolių (negautų pajamų) nuo 2019-06-18 iki 2020-06-17, 71,88 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 982,68 Eur sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties grafiko (2021-12-06) pabaigos.
Kreditavimo teisiniuose santykiuose skolininko kreditoriui mokamos palūkanos yra „atlygis“ kreditoriui už naudojimąsi pasiskolinta pinigų suma. Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.221 straipsnį mokėjimo palūkanų skaičiavimo trukmės kontekste, savo naujausioje praktikoje išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).
Įvertinus aukščiau aptartą teisminę praktiką ir įstatymo nuostatas, teismas daro išvadą, kad mokėjimo palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito (paskolos) sutarties nutraukimo. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygas, spręstina, kad šalys buvo susitarusios tik dėl mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo. Susipažinus su sutarties sąlygomis, nenustatyta, kad šalys būtų susitarusios dėl palūkanų, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, mokėjimo. Tai, kad ieškovas, reaguodamas į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sutartimi apibrėžtas mokėjimo (pelno) palūkanas ieškinyje įvardija nuostoliais, neįrodinėdamas jų dydžio ir reikalavimo pagrindo, o iš esmės reikalaudamas sumokėti tokio paties dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, nėra pakankama kitaip vertinti šalių susitarimą ir ieškovo prašomų priteisti sumų prigimtį. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovui priteistinos tik mokėjimo palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo – 487,77 Eur. Ieškovo reikalavimai priteisti jam iš atsakovės 1 444,94 Eur už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą bei 71,88 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties grafiko pabaigos, atmestini.
Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei ieškovo prašomos priteisti nurodytos sumos būtų laikomos jo nuostoliais (kompensacinėmis palūkanomis), būtina atsižvelgti į tai, jog Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nurodyta, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną (t. y. 18,25 proc. dydžio metinės palūkanos (0,05 proc. x 365 d.). Taigi net ir tuo atveju, jei ieškovas laikytų, kad jo prašomos priteisti palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo teismui dienos, bei 71,88 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sutarties grafiko pabaigos, yra kompensacinės palūkanos, šie reikalavimai negalėtų būti tenkinami, nes šios ieškovo prašomos priteisti palūkanos paskaičiuotos taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 procentų dydžio metinių palūkanų) viršijančią palūkanų normą, todėl tokia sutarties sąlyga būtų laikoma nesąžininga, o reikalavimai aiškiai nepagrįstais.
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito sutartimi (1 punkto „Sąvokos“, „Netesybos“ ir 9.1 punktas) atsakovė įsipareigojo praleidusi mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 222,34Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vėlavo atsiskaityti su ieškovu, ieškovo reikalavimas priteisti 222,34 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalies, 93 straipsnio 2 dalies, 98 straipsnio nuostatomis, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 65 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovės priteistinas 60,45 Eur žyminis mokestis.
Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92, 93 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“, į. k. 225516770, iš atsakovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 982,68 Eur skolos, 487,77 Eur palūkanų, 222,34 Eur delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (2 692,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 60,45 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Donata Kravčenkienė