Administracinė byla Nr. I-2771-331/2013
Proceso Nr. 3-61-3-00836-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija 21, 74.
(S)

S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjui G. R., atsakovo atstovei Donatai Kračkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-01-17 nutarimu Nr. Z8-86(1) (b. l. 12) pareiškėjui skirta nuobauda – penkios paros uždarymo į baudos izoliatorių – už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1punkto, 2 dalies 8 punkto bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punkto reikalavimų pažeidimą. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2013-02-22 sprendimu Nr. 2S-516 (b. l. 14) pareiškėjo skundas dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-01-17 nutarimo Nr. Z8-86(1) netenkintas.
Pareiškėjas G. R. skundais kreipėsi į teismą (b. l. 1, 9) ir prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-01-17 nutarimu Nr. Z8-86(1) paskirtą nuobaudą (b. l. 26).
Pareiškėjas paaiškino, kad jo skundas Departamente išnagrinėtas neobjektyviai ir šališkai. Departamentas neišanalizavo D. J. parodymų, kad jis apsiriko pareiškėją atpažindamas iš nuteistųjų kartotekos. Mano, kad jo skundo teiginius Departamentas atmetė nemotyvuodamas. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus pataisos namai netinkamai atliko tarnybinį tyrimą, neobjektyviai įvertino informaciją, padarė šališkas išvadas ir nepilnai surinktą medžiagą perdavė Departamentui.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad tyrimo metu nebuvo peržiūrėti vaizdo kameros įrašai, atsakovas nesivadovavo pakeistu D. J. paaiškinimu.
Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 22-24) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad tarnybinio tyrimo metu nustatyta, kad 2013-01-03, po 23.00 val. gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-406 prie D. J. priėjo nuteistieji H. J., V. M., O. G., A. D., D. G., G. R. ir A. C. bei liepė jam išeiti iš gyvenamosios patalpos, nes jis yra žemesnės kastos nuteistasis ir grasino jį sumušti, jeigu neišeis. Pareiškėjas savo elgesiu, t.y. kad lankėsi patalpoje, kurioje negyvena ir grasindamas fiziniu smurtu nuteistajam D. J. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1punkto, 2 dalies 8 punkto bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punkto reikalavimus. Tarnybinio tyrimo metu buvo gauti 2 nuteistųjų paaiškinimai, kuriais nuteistieji paaiškino visas įvykio aplinkybes, nurodydami, kad ir G. R. buvo su kitais nuteistaisiais 2013-01-03 apie 23.10 val. grasinant nuteistajam D. J.. Mano, kad skundžiamas Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimas priimtas atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, atliktą tarnybinį tyrimą, surinktą dokumentinę medžiagą, nuteistajam paskirta nuobauda yra adekvati padaryto nusižengimo sunkumui.
Teismo posėdyje atsakovo Vilniaus pataisos namų atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 45-46) paaiškino, kad tarnybinio tyrimo metu buvo gautas nuteistojo paaiškinimas, kuriame paaiškinta, kad 2013-01-03 po 23.00 val., gyvenamoje patalpoje Nr. 1-406 prie D. J. priėjo nuteistieji H. J., V. M., O. G., A. D., D. G., G. R. ir A. C. bei liepė jam išeiti iš gyvenamosios patalpos, nes jis yra žemesnės kastos nuteistasis ir jeigu D. J. neišeis, minėti nuteistieji grasino jį sumušti. D. J. atsisakius išeiti, V. M. ištempė jį iš lovos. Iš D. J. parodymų matyti, kad jam galimai buvo daromas spaudimas, kad šis atsisakytų savo parodymų atpažįstant nuteistuosius iš nuteistųjų kartotekos nuotraukos.
Atkreipė dėmesį į pareiškėjo 2013-01-07 paaiškinimą Nr. 49-38, kuriame jis nurodo, kad neatsimena, kur buvo 2013-01-03 (praėjus tik 4 dienoms) ir kodėl buvo kažkur užėjęs. Mano, kad iš šių parodymų galima daryti prielaidą, kad pareiškėjas siekė suklaidinti tarnybinį tyrimą atliekančius pareigūnus ir taip išvengti drausminės atsakomybės. Pareiškėjo kaltę patvirtina ir tai, kad kartu dalyvavę nuteistieji pripažįsta padarytą nusižengimą ir jiems paskirtų nuobaudų neskundžia. Mano, kad Departamento atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ir priimtas teisingai.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
S k u n d a s a t m e s t i n a s
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-01-17 nutarimu Nr. Z8-86(1) paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 12). Šiuo Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu pareiškėjui paskirta nuobauda (5 paros baudos izoliatoriuje) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Taigi šiuo aspektu teismui svarbu nustatyti, ar pareiškėjas pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius nuteistųjų buvimą įkalinimo įstaigose, ar yra jo kaltė dėl nustatyto pažeidimo, ar atsakovas nepažeidė teisės normų ir taisyklių, užtikrinančių nuobaudų skyrimą nuteistiesiems.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės).
BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. O šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pagal BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis. Taisyklių XI skyriuje reglamentuojamos nuteistųjų elgesio taisyklės ir 73 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių: 73.11. nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia.
Pagal BVK 143 straipsnio 1, 2, 7, 10 dalis, BVK 142 straipsnio 1 ir 2 dalis numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Nuobaudos – įspėjimas arba papeikimas, paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos patalpose ir tvarkyti teritoriją – skiriamos žodžiu arba tam įgalioto pareigūno įsakymu arba nutarimu. Kitos BVK 142 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos įstaigos direktoriaus nutarimu. BVK 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas. Apie nuobaudos, išskyrus žodžiu skiriamą nuobaudą, paskyrimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai. Vadovaujantis BVK 143 str. 8 d., nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų direktorius 2013-01-17 priėmė nutarimą Nr. 28-86(1) nuteistajam G. R. už 2012-01-03 padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą skirti nuobaudą 5 paras baudos izoliatoriuje. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies 8 punkto ir Taisyklių 73.11 punkto reikalavimus, nes 2013-01-03 apie 23.10 val. gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-406 grasino panaudoti fizinį smurtą nuteistojo D. J. atžvilgiu, lankėsi patalpoje, kurioje negyvena. Nutarimo kopiją pareiškėjas gavo 2013-01-17 (b. l. 26).
Nutarimas priimtas atlikus tarnybinį tyrimą dėl nuteistojo D. J. administracijos nurodymų nevykdymo. Tarnybinis tyrimas pradėtas gavus Vilniaus pataisos namų vidaus tyrimo skyriaus Apsaugos priežiūros skyriaus prižiūrėtojo A. Č. 2013-01-03 tarnybinį pranešimą (b. l. 31), kuriame nurodyta, kad 2013-01-03 apie 23.45 val. septintojo būrio nuteistasis D. J., atėjęs į KPP-2 pareiškė, kad atsisako būti jam paskirtame būryje, jam buvo duotas nurodymas eiti į paskirtą 7-ą būrį, tačiau jis kategoriškai atsisakė vykdyti duotą nurodymą (b. l. 31).
Dėl šio įvykio D. J. 2013-01-03 pateikė paaiškinimą (b. l. 32). Paaiškino, kad 2013-01-03 apie 23.00 val. grupė nuteistųjų atėjo į 406 sekciją ir pareiškė, kad jis čia negyvens, jį užpuolė, nutempė ant žemės, išvijo iš sekcijos ir išmetė jo daiktus. 2013-01-04 paaiškinime D. J. plačiau paaiškino, kad 2013-01-03 apie 23.10 val. gulėjo lovoje, kai prie jo priėjo nuteistieji H. J., V. M., A. T., O. G., A. D., D. G., D. R. ir A. C. liepė išeiti iš patalpos, nes jis valgo maistą iš indų, iš kurių valgo 2 korpuso nuteistieji, ir todėl jis yra žemesnės kastos. Jam atsisakius išeiti, pradėjo grasinti sumušti, o V. M. ir A. T. jį jėga ištraukė iš lovos ir išmetė jo daiktus, H. J. grasino su peiliu, tačiau kiti nuteistieji šį sulaikė, po to A. T. su A. C. jį išstūmė lauk (b. l. 33).
Nuteistasis A. T. 2013-01-07 paaiškinime nurodė, kad 2013-01-03 po 23 val. 406 patalpoje prie D. J. priėjo nuteistieji H. J., V. M., O. G., A. D., D. G., G. R. ir A. C. bei liepė jam išeiti iš patalpos, jei atsisakys išeiti, pagrasino sumušti. Jam atsisakius, V. M. nutraukė jį nuo lovos, o A. T. išmetė jo daiktus; D. J. iš sekcijos niekas nestūmė, negrasino, jis pats išėjo (b. l. 34).
V. M. paaiškinime teigė, kad nežino, kodėl D. J. atsisakė būti 406 patalpoje; jis D. J. negrasino, nenaudojo jėgos, negirdėjo, kad kiti nuteistieji su juo taip elgtųsi (b. l. 35).
A. C. paaiškino, kad 2013-01-03 po 23 val. buvo užėjęs į patalpą Nr. 406; D. J. iš patalpos nevijo, jam negrasino, jėgos prieš jį nenaudojo, negirdėjo, kad taip elgtųsi kiti nuteistieji (b. l. 36).
A. D. paaiškinime teigė, kad 2013-01-03 apie 23 val. gal ir buvo užėjęs į patalpą Nr. 406; prie jo jokių nesutarimų nebuvo, niekas D. J. nevarė ir jam negrasino, pats to irgi nedarė; dėl ko D. J. išėjo iš patalpos nežino, nes pats gyvena patalpoje Nr. 409 (b. l. 37).
O. G. 2013-01-07 paaiškinime nurodė, kad nežino, dėl ko D. J. atsisakė būrio; jo iš patalpos nevijo ir jam negrasino, taip nedarė ir kiti nuteistieji; sekcijos nuteistieji D. J. tik paaiškino, kad jam čia ne vieta, nes jis yra žemesnės kastos ir pasiūlė jam eiti gyventi į kitą patalpą (b. l. 38).
H. J. 2013-01-07 paaiškinime teigė, kad 2013-01-03 į patalpą Nr. 406 buvo perkeltas D. J.; dėl kokių priežasčių jis atsisakė atlikti bausmę toje patalpoje nežino; D. J. jis iš patalpos nevijo, negrasino, jėgos prieš jį nenaudojo nei pats, nei kiti nuteistieji (b. l. 39).
D. G. 2013-01-07 paaiškinime nurodė, kad, nežino, dėl ko iš kameros išėjo D. J.; jis jo nepažįsta, jo nevijo, jam negrasino, negirdėjo, kad kiti taip darytų (b. l. 40).
Pareiškėjas G. R. 2013-01-07 paaiškinime teigė, kad neatsimena, kur buvo 2013-01-03 ir kodėl buvo kažkur išėjęs; nežino, kodėl D. J. atsisakė būrio; jis jo nevijo, jam negrasino, niekaip su juo nekontaktavo (b. l. 41).
Nuteistasis R. J. paaiškinime teigia, kad 2013-01-03 apie 23.10 val. nuteistieji A. J., V. M., A. T., A. D., D. G., G. R. ir A. C. liepė D. J. išeiti iš patalpos Nr. 406, nes jis yra žemesnės kastos, jei neišeis, grasino sumušti; nuo lovos jį nutempė V. M. ir A. T.; A. T. išmetė jo daiktus į koridorių, o A. J. taip pat traukė jį iš lovos; iš patalpos jį išstūmė A. C., V. M. ir A. T. (b. l. 42).
D. A. paaiškino, kad 2013-01-03 apie 23.10 val. nuteistieji A. J., A. T., A. D., V. M., D. G., G. R., A. C. priėjo prie gulinčio D. J. ir liepė jam išeiti iš patalpos Nr. 406, o jei neišeis, grasino jį sumušti; V. M., A. T. ir A. C. jėga jį ištempė iš lovos ir išmetė jo daiktus, išstūmė į koridorių, nes D. J. žemesnės kastos (b. l. 43).
Vilniaus pataisos namų Vidaus tyrimo skyriaus 2013-01-14 tarnybinio tyrimo dėl nuteistojo D. J. administracijos nurodymo nevykdymo išvadoje Nr. 33-12 padaryta išvada, kad pareiškėjas G. R. savo elgesiu, t.y. lankėsi patalpoje, kurioje negyvena ir grasindamas fiziniu smurtu nuteistajam D. J. pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies 8 punkto ir Taisyklių 73.11 punkto reikalavimus bei pasiūlė už šiuos pažeidimus nubausti pataiso namų direktoriaus teisėmis (b. l. 28-29).
2013-01-17 D. J. paaiškinimuose nurodė, kad VTS pareigūnai tyrimo metu pateikė jam nuteistųjų nuotraukas, kurie galėjo dalyvauti incidente, tarp jų atpažino G. R., tačiau grįžęs iš izoliatoriaus į būrį 2013-01-14 ir jį pamatęs gyvai suprato, kad apsiriko; G. R. jam nieko nedarė, negrasino ir incidente nedalyvavo (b. l. 49).
Pareiškėjas dėl ginčijamo nutarimo padavė skundą Departamentui (b. l. 48). Departamentas 2013-02-22 sprendimu Nr. 2S-516 pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 47).
Teismo posėdyje apklausti liudytojas Vilniaus pataisos namų pareigūnas R. U. (R. U.) paaiškino, kad tarnybinis tyrimas buvo atliktas, nes D. J. kiti nuteistieji užsipuolė, išmėtė jo daiktus; vaizdo kameros nefilmuoja, koridoriuje matosi tik nufilmuoti siluetai, veidų nesimatytų, todėl šiuo atveju nebuvo prasmės peržiūrėti filmuotos medžiagos; šiuo metu įrašų pateikti negalėtų, nes jie nėra išsaugoti; D. J. minėjo, kad yra prašomas atsisakyti parodymų. Pareigūnas A. Č. nurodė, kad nežino, ar pareiškėjas buvo patalpoje Nr. 406; D. J. jam nepasakė, kokie nuteistieji jį išvarė iš patalpos, informaciją, kad D. J. atsisako būti patalpoje Nr. 406, perdavė budinčiajam tolimesniam tyrimui.
Nuteistasis V. M. teismo posėdyje iš esmės naujų aplinkybių nenurodė. Parodė, kad pareiškėjas 2013-01-03 į patalpą Nr. 406 nebuvo atėjęs; konflikto su D. J. nebuvo, su juo vyko tik pokalbis, tačiau jo išeiti nevertė; D. J. sakė, kad apsiriko dėl G. R.. A. T. teisme paliudijo, kad pareiškėjo nagrinėjamu atveju patalpoje Nr. 406 nebuvo; D. J. pats iš patalpos išėjo, pats prašė padėti susirinkti daiktus.
ABTĮ 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Sisteminė nurodytų teisės normų analizė ir visapusiškas bylos įrodymų ištyrimas teismui leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyto draudimo reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis bei Taisyklių 73.11 punkto nuostatos nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia. Pareiškėjo veiksmus, už kuriuos jis nubaustas, neabejotinai patvirtina pareigūno R. U. teisme duoti parodymai, D. J. 2013-01-03, 2013-01-04 paaiškinimai, A. T. 2013-01-07 paaiškinimai, D. A. ir R. J. paaiškinimai, kuriuose, praėjus nedaug laiko po incidento, patvirtinta, kad pareiškėjas 2013-01-03 apie 23 val. buvo patalpoje Nr. 406 kartu su kitais nuteistaisiais. Teismas kritiškai vertina ir nesivadovauja D. J. 2013-01-17 kardinaliai priešingu paaiškinimu ankstesniems jo parodymams, nes jo pateikimo atsakovui data sutampa su ginčo nutarimo priėmimo data, todėl manytina, kad jam galėjo būti daromas spaudimas paaiškinimą pakeisti. Šią teismo išvadą patvirtina ir pareigūno R. U. paliudijimas teisme, kad D. J. minėjo, jog yra prašomas atsisakyti parodymų. Abejoti pareigūno liudijimo tikrumu, nešališkumu teismas neturi pagrindo. A. T. pirminiai paaiškinimai laikytini tiksliais atsižvelgus ir į tai, kad jie pateikti praėjus trumpam laikui po incidento. Vaizdo įrašų nenagrinėjimas tyrimo metu neturėjo esminės reikšmės, nes pareiškėjo anksčiau nurodytų teisės normų pažeidimui įrodyti ir pagrįsti užteko kitų surinktų įrodymų – o būtent surinktų nuteistųjų, D. J., Vilniaus pataisos namų darbuotojų paaiškinimų.
Teismas, remdamasis vidiniu įsitikimu, pagrįstu išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, sprendžia, kad ginčo nutarimas yra pagrįstas teisės aktais, motyvuotas, todėl atitinka Viešojo administravimo įstatymo straipsnio reikalavimus. Nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę skirti nuobaudą, paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, adekvati padarytam pažeidimui, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ė: pareiškėjo G. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teisėjai Henrikas Sadauskas Egidija Puzinskaitė Nijolė Žalnieriūnienė |
|
|