Pranešėjas Alvydas Žerlauskas                                                                   Civilinė byla Nr. 2S-737-265/2016

Teisėja Vaida Rimkienė                                                                       (Proceso Nr. 2-24-3-02599-2015-4)

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos  

                                                                                                                 3.3.2.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. birželio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės LUAB „Lotidė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės LUAB „Lotidė“ ieškinį atsakovei UAB „Windtamer Europe“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė:

ieškovės LUAB ‚Lotidė“ likvidatorius J. J. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas iš UAB „Windtamer Europe“ priteisti 4 847,44 Eur skolą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-22 nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir patikslintą ieškinį, 2015-10-07 pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo prijungtoje civilinėje byloje Nr. L2-223-903/2016 laikė nepaduotu ir grąžino kreditorei. Nurodė, kad ieškovė teismui pateikė du procesinius dokumentus – ieškinį ir patikslintą ieškinį, kurie neatitiko procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Per du kartus nustatytą terminą šių procesinių dokumentų trūkumų nepašalino. Nurodė, kad iš pateiktų procesinių dokumentų neaiškus ieškinio pagrindas ir dalykas, taip pat nepateikė dokumentų, kuriais grindžia reikalavimus, vertimų.

Atskirajame skunde ieškovės atstovas likvidatorius J. J. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-02-22 nutartį. Paaiškino, jog ištaisė pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytus trūkumus -  pateikė vertimą, todėl mano, jog patikslintas ieškinys turi būti priimtas. Nurodo, kad patikslintame ieškinyje yra prašoma priteisti 4 676,44 Eur už baldus ir 1 201 Eur už baldų parvežimą.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., CPK 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui ieškovui nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų. 

LR CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama LR CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimų (LR CPK 111 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (LR CPK 137 str.). Taip pat teismas turi patikrinti, ar pateiktas ieškinys atitinka jam keliamus formos ir turinio reikalavimus. Šių reikalavimų neatitikimas sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai. Dėl to teismas nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (LR CPK 115 str. 2 d.). Šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį apeliantui.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015-11-24 teisme gautas ieškovės LUAB „Lotidė“ ieškinys atsakovei UAB „Windtamer Europe“ dėl 4 676,44 Eur ir kitų išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas 2015-12-07 nutartimi įpareigojo ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus – nurodyti aiškų ir konkretų savo reikalavimą, patikslinti dokumentinio ar ginčo teisena prašoma nagrinėti ieškinį, išversti į valstybinę kalbą pateiktą įrodymą bei pateikti įrodymus apie dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Ieškovė 2015-12-17 pateikė teismui patikslintą ieškinį, nurodė, kad įrodymai apie sumokėtą žyminio mokesčio dalį yra prijungtoje civilinėje byloje Nr. L2-223-903/2016, prašė atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, pateikė rašytinį įrodymą su žodžio „furntrade“ išversta reikšme. 2016-01-07 nutartimi, nustačius, kad patikslintu ieškiniu 2015-12-07 nutartyje nurodyti trūkumai nepašalinti, ieškovei LUAB „Lotidė“ buvo nustatytas 14 dienų terminas patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovė 2016-01-25 pateikė teismui patikslinto ieškinio, kuris buvo pateiktas 2015-12-27, kopiją.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2016-01-25 ieškovei pateikiant patikslinto ieškinio kopiją nebuvo ištaisyti visi 2016-01-07 nutartimi nustatyti trūkumai. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. L2-223-903/2016 duomenų matyti, kad 2015-10-05 buvo sumokėta 10 Eur žyminio mokesčio dalis (l. 12), 2015-10-13 sumokėta 16 Eur žyminio mokesčio dalis (l. 25). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės atstovas sumokėjo 26 Eur žyminio mokesčio dalį, 2015-12-17 raštu prašė atidėti kitos dalies žyminio mokesčio sumokėjimą motyvuodamas įmonės sąskaitų areštu. Pažymėtina, kad patikslintame ieškinyje ieškovas neištaisė pirmos instancijos nurodyto trūkumo dėl neaiškaus ieškovės prašymo nagrinėti bylą dokumentinio proceso ar ginčo teisenos tvarka, iš sumokėto žyminio mokesčio dalies taip pat negalima spręsti apie prašomą ieškinio nagrinėjimo teisme tvarką, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nenurodyta konkreti ieškinio nagrinėjimo tvarka nėra esminis trūkumas, dėl kurio būtų galima atsisakyti priimti ieškinį.

Visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus Civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytas išimtis (CPK 11 straipsnis, 113 straipsnio 3 dalis, 198 straipsnio 2 dalis). Valstybinės kalbos princi­pas taikomas visiems procesiniams dokumentams ir jų priedams. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės atstovo pateiktas rašytinis įrodymas su žodžio „furntrade“ išversta reikšme negali būti priimtinas kaip tinkamai pateiktas įrodymas, kadangi išverstas tik dokumente esančios įmonės pavadinimas, o ne visas tekstas, taip pat vertime nurodyta, kad versta iš anglų kalbos, o dokumento turinys yra vokiečių kalba, todėl konstatuotina, kad ieškovės atstovas nepašalino pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyto reikalavimo pateikti įrodymus valstybine kalba.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės atstovas nepatikslino ieškinio pagrindo ir dalyko. Ir ieškinyje, ir patikslintame ieškinyje ieškovės atstovas nurodo, kad prašomą priteisti 4 676,44 Eur sumą sudaro ieškovės atsakovei už baldus sumokėta 3 475,44 Eur suma ir jų parvežimo išlaidos 1 201 Eur. Tačiau taip pat ieškovės atstovas nurodo, kad baldus gavo, juos parvežė kita įmonė. Atskirajame skunde ieškovės atstovo nurodyta priteistina suma 4 676,44 Eur už baldus ir 1 201 Eur už pervežimą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia api­brėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teis­mas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Nors, kaip nurodoma teismų praktikoje, teismas tam tikrose bylų kategorijose veikia aktyviai, vis dėlto kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija turi būti nešališkas, todėl negali už ieškovą suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo.

Tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas, todėl tik dalies trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, leidžiančiu teismui taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalį, t. y. lai­kyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui.

Apeliacinės teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visetą konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais. (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                               Alvydas Žerlauskas