Baudžiamoji byla Nr. 1-844-753/2019
Teisminio proceso Nr.1-06-0-00006-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.24.10.1.
2.1.3.1; 2.3.6; 2.3.6.4.4.
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 17 d.
Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,
sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei,
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorei A. P.,
gynėjui advokatui S. M.,
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovei D. V.,
konvojuotam kaltinamajam M. A.,
nedalyvaujant civilinio ieškovo - AB „Lietuvos draudimas“ atstovui,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, iki suėmimo gyvenęs adresu - (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1 sektoriuje, teistas:
1) 2014 m. kovo 21 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK (toliau – LR BK) 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos, paskirta subendrinta bausmė 1 m. laisvės apribojimo. Vadovaujantis LR BK 641 straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta 1/3, paskirta bausmė 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 20.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslus, per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
2) 2015 m. sausio 29 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. laisvės atėmimo; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, BK 63 str. 1, 4 dalių pagrindu, taikant dalinį bausmių subendrinimą, paskirta subendrinta bausmė - 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktą, BK 87 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimas 12 mėn. laikotarpiui, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, mokytis, tęsti mokslą ir darbą arba dirbti, bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;
3) 2015 m. liepos 8 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė, vadovaujantis LR BK 64 straipsnio pagrindu subendrinta su 2015 m. sausio 29 d. Kėdainių r. apyl. teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo;
4) 2015 m. liepos 23 d. Kėdainių raj. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu BK 63 straipsnio 1,4 dalimis, paskirta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. LR BK 64 1 straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta bausmė – 2 m. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;
2016 m. sausio 25 d. Kėdainių r. apyl. teismo nutartimi bausmės, paskirtos 2015 m. liepos 8 d. ir 2015 m. liepos 23 d. nuosprendžiais subendrintos, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 4 m. 4 mėn. laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2015 m. gegužės 20 d., bausmės pabaiga 2019 m. rugsėjo 18 d., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį.
Teismas
N u s t a t ė:
M. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1- ame sektoriuje, Kaišiadorių r., Pravieniškių sen., Pravieniškių k., 2017 m. gruodžio 27 d. apie 12.25 val. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-o sektoriaus vidiniame Kontrolės praleidimo punkto Nr. 2 kieme, mėtydamas akmenis į transporto praleidimo kiemelį, sugadino įstaigos turtą, t. y išdaužė, transporto praleidimo kiemelyje stovėjusio tarnybinio automobilio „Fiat Ducato“, valstybiniais numeriais (toliau – valst. Nr.) (duomenys neskelbtini) šoninių durų stiklą, padarydamas Pravieniškių pataisos namams - atvirajai kolonijai 503,19 Eurų turtinę žalą.
Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis M. A. pripažino pilnai kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį. Paaiškino, kad įvykio dieną jis vaikščiojo pataisos įstaigos kieme, pasirodė, kad jį kažkas pašaukė balsu už tvoros (iš laisvės pusės). Kas jį pašaukė už pataisos įstaigos tvoros, nežino, gal koks kambariokas, todėl paėmęs rastą akmenį, metė jį per tvorą. Tvora yra skardinė (nepermatoma), didelė (2-ų aukštų namo dydžio), todėl nesimatė kas yra už jos. Nesupranta kaip mestu akmeniu jis pataikė į stovėjusio automobilio stiklą, tačiau pripažįsta padaręs žalą, kurią sutinka atlyginti. Paaiškino, jog tai buvo žaidimas, dažnai taip būna kai mėtosi akmenimis, net pats buvo sužalotas, t. y. jam buvo praskelta galva. Permetus akmenį per tvorą, jam nekilo minčių, kad jis galėtų ką nors sužaloti, tai buvo tik žaidimas, t. y. čia buvo toks žaidimas. M. A. paaiškinimu, nuo pat gimimo jis turintis protinį atsilikimą (yra netekęs darbingumo), dėl psichinės būklės yra gydytas apie 19 kartų, pastaruoju metu jo sveikatos būklė buvo prasta (kartais vaidenosi), o šiuo metu gydytoja pakeitė vaistus (stipresnius vaistus), todėl jis geriau jaučiasi. Savo poelgį vertina blogai (b. l. 187-188).
Kaltinamojo M. A. gynėjas advokatas S. M. prašė LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu pradėtą baudžiamąjį procesą kaltinamojo atžvilgiu pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant pataisos įstaigos atstovo reikalavimo (pareiškimo) pradėti ikiteisminį tyrimą. Gynėjo S. M. nuomone Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūno tarnybinis pranešimas, neturint pataisos įstaigos administracijos įgaliojimo, negali būti laikytinas tinkamu įstaigos reikalavimu (pareiškimas) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 188).
Ikiteisminis tyrimas dėl BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais) gali būti pradedamas ir tęsiamas tik esant dėl to aiškiai išreikštai nukentėjusiojo valiai, įtvirtintai atskirame procesiniame dokumente – skunde ar nukentėjusio asmens teisėto atstovo pareiškime. Nesant tokio procesinio dokumento, ikiteisminis tyrimas nurodytais atvejais gali būti atliekamas tik prokuroro reikalavimu, kuris turi būti išreikštas motyvuotu sprendimu, pagrindžiančiu, kad minėtos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar kad jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų (LAT nutartis 2K-26/2014). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje M. A. atžvilgiu buvo pradėtas 2018 m. sausio 5 d. pagal tarnybinį pranešimą pareigūno dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio (Turto sunaikinimas ar sugadinimas) 1 dalyje, padarymo. Kadangi sugadintas turtas, t. y. išdaužtas stiklas automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio Pravieniškių pataisos namų –atvirajai kolonijai, pateikus Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistei L. P. tarnybinį pranešimą ir apie tai informavus Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorą ( b. l. 3-4, 5-6), tyrimo metu įstaiga pateikė 2018 m. sausio 23 d. įgaliojimą Nr.S-1680, kuriuo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos laikinai einantis direktoriaus pareigas D. S. įgaliojo personalo skyriaus juristkonsultę G. L. atstovauti įstaigai teismuose, nagrinėjant administracines, civilines ir baudžiamąsias bylas, susipažinti su bylos medžiaga, reikšti prašymus, nušalinimus nei atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (b. l. 48). Ši aplinkybė rodo aktyvius civilinio ieškovo – Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos veiksmus tyrimo procese, siekiu išsiaiškinti padarytą nusikaltimą ir nubausti kaltą asmenį įstatymo numatyta tvarka, todėl atmestini kaltinamojo M. A. advokato S. M. argumentai, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 str. 1 d. buvo pradėtas nepagrįstai.
Išklausius byloje proceso dalyvių nuomonės, teismas nutarė tęsti bylos nagrinėjimą pagal bendrąsias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normas, išnagrinėjęs bylą sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka, ką numato LR BPK 273 straipsnis.
2018 m.. sausio 15 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistės L. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. sausio 8 d. pataisos įstaigoje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį, kai 2017 m. gruodžio 27 d. buvo gautas kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo gautas 1-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto V. B. tarnybinis pranešimas Nr. 41-19537, kuriame nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 27 d. apie 12.25 val. į transporto praleidimo kiemelį buvo įleistas nuteistųjų konvojavimui skirtas tarnybinis automobilis „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistojo konvojavimui į laisvės atėmimo vietų ligoninę, apie 13.30 val. būdamas poste, jis pamatė, kaip nuteistasis M. A., eidamas į kontrolės ir praleidimo punktą Nr. 2, pakėlė nuo žemės keletą akmenų ir metė į transporto kiemelio pusę, ko pasėkoje buvo išdaužtas minėto automobilio šoninių durelių stiklas. Tikslinant įvykio aplinkybes 2017 m. sausio 4 d. buvo gauta UAB „Carglass“ PVM sąskaita-faktūra Nr. 0002694, kurioje nurodyta bendra suma už stiklą bei atliktas paslaugas 503,19 Eurų dydžio (b. l. 47).
Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju M. A. parodė, kad 2017 m. gruodžio 17 d. apie pietus, tikslaus laiko neprisimena, būdamas kieme prie kontrolės praleidimo punkto Nr. 2, jis mėtė akmenis per tvorą į tą pusę, kur į pataisos namus įvažiuoja automobiliai. Pataikė į automobilio stiklą, nežino pats dėl ko mėtė tuos akmenis, pats nesuvokia, nenorėjo sudaužyti automobilio stiklo, kartais jam būna taip, kad nesuvokia ką daro. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (b.l. 146).
Apklaustas ikiteisminiame tyrime liudytojas B. I. (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-mo sektoriaus APS jaunesnysis specialistas) parodė, kad 2017 m. gruodžio 27 d. apie 11.25 val. buvo gautas pranešimas iš vyriausiojo specialisto M. K., kad reikės vykti konvojumi į Laisvės atėmimo vietų ligoninę apie 12.25 val., todėl į įstaigos transporto praleidimo kiemelį įvairavo nuteistųjų konvojavimui skirtas tarnybinis automobilis „Fiat Ducato“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Būdamas kiemelyje prie automobilio, jis išgirdo kaip kažkas stuktelėjo į automobilį ir į ginklų užtaisymo stogelį. Pareigūnas V. B. pasakė – „va mėto kažką“. Tuomet jis pamatė, kad įstaigos kieme nuteistasis M. A. tarp pavaduotojo kabineto ir pasitarimų kambario mėto akmenis į transporto kiemelį. Jis nuteistąjį atpažino iš karto, nes pastarasis yra gerai žinomas. Kiek tiksliai kartų metė akmenis nuteistasis, jis pasakyti negalintis. Liudytojo parodymu, V. B. nuėjo pranešti apie įvykį į KPP-1, o jis pats, apžiūrėjęs transporto priemonę, pamatė, kad yra suskilęs automobilio šoninių stumdomų durelių stiklas. Daugiau jokių pažeidimų ant automobilio nepastebėjo. Pastebėjęs suskilusį automobilio stiklą, iškart apie tai pranešė vyr. specialistui M. K. (b.l. 27-28).
Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas V. B. (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos APS jaunesnysis specialistas) parodė, kad dirbant kontrolės praleidimo punkto Nr. 1 transporto praleidimo poste apie 12.25 val. įleido į transporto praleidimo kiemelį įstaigos nuteistųjų konvojavimui skirtą automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris turėjo pervežti nuteistąjį į laisvės atėmimo vietų ligoninę. Apie 12.30 val. transporto praleidimo kiemelyje jis išgirdo per stogelį krentančius akmenis. Pamatė, kad nuteistasis, stovintis įstaigos kieme prie introskopo pastato ir KPP-2, mėto akmenis į transporto kiemelį, tai buvo nuteistasis M. A.. Liudytojas šį nuteistąjį iškart pažino, nes jis ką tik buvo atvežtas konvojumi į įstaigą. Pamatęs, kad nuteistasis mėto akmenis, skubiai nuėjo į KPP-1 ir pranešė apie tai budinčiam M. K.. Grįžęs su pareigūnu B. I. apžiūrėjo automobilį ir pamatė, kad yra suskaldytas visas šoninis stiklas (b.l. 30).
Įvykio vieta yra Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-o sektoriaus transporto praleidimo kiemelis, kuriame apžiūrėjus nuteistųjų konvojavimui skirtą automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jo dešinės pusės stumdomų durelių stiklas suaižėjęs į smulkius gabaliukus (b.l. 22-25).
Ikiteisminiame tyrime Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas V. K. pateikė CD diską su 1-o sektoriaus vaizdo kameros Nr.4, esančios lauke prie kontrolės praleidimo punkto Nr.1, t. y. 2017 m. gruodžio 27 d. vaizdo įrašu, kurį apžiūrėjus buvo nustatyta: įstaigos 1-o sektoriaus vidiniame kiemelyje, esančiame tarp kontrolės praleidimo punktų Nr. 1 ir Nr. 2, aptvertame grotuota metaline tvora, prie pastato kampo, kuriame pasitarimų patalpa, 12:30:22 val. vaikšto asmuo, kuris 12:30:23 val. pasilenkęs pakelia nuo žemės objektą ir 12:30:24 val. dešine ranka atlieka metimo veiksmą transporto praleidimo kiemelio kryptimi; 12:30:32 val. asmuo prieina prie kiemelyje sudėtų akmenų, pasilenkia; 12:30:34 val. pasilenkęs paima nuo žemės objektą, atsitiesęs 12:30:39 val. atlieka metimo veiksmą transporto praleidimo kiemelio kryptimi, po ko toliau vaikšto po aikštelę; pasivaikščiojęs 12:30:52 val. asmuo pasilenkia, ima į abi rankas nuo žemės objektus; 12:31:00 val. jis atsitiesia, o 12:31:02 val. atlieka metimo veiksmą transporto praleidimo kiemelio kryptimi, iš kairės rankos perėmęs objektus į dešinę ranką; 12:31:04 val. atlieka metimo veiksmą transporto praleidimo kiemelio kryptimi, numetęs objektus asmuo vėl eina aikštele link pastato kampo; 12:31:11 val. asmuo pasilenkia ir abiem rankomis ima objektus nuo žemės; 12:31:18 val. paeina keletą žingsnių ir 12:31:20 val. atlieka metimo veiksmą transporto praleidimo kiemelio kryptimi (b. l. 51-52, 53- 61).
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso Pravieniškių pataisos namams- atvirajai kolonijai (b. l. 42). Automobilis „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. balandžio 20 d. vienerių metų terminui apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 39-40, transporto priemonių draudimo liudijimas). Patirta žala sudarė 503,19 Eurų (remonto paraiška/priėmimo-perdavimo aktas Nr.CA000048224 2017 m. gruodžio 27 d.; PVM sąskaita-faktūra, serija CG Nr.0002694, b. l. 44,45).
AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo Pravieniškių pataisos namams - atvirajai kolonijai 503,19 Eurų draudimo išmoką (b.l. 41,46).
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus akte Nr. 75U-I-40/2018 konstatuota, kad M. A. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, t. y. 2017 m. gruodžio 27 d., nustatomas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, dėl kurio jis nevisiškai galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. M. A. 2018 m. balandžio 16 d. apklausos metu nustatomas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas reikalaujantis dėmesio ar gydymo, kuris netrukdė jam dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose. M. A. šiuo metu nustatomas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, kuris netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Dėl psichikos sveikatos būklės M. A. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklausiamas teismo posėdyje. M. A. nereikalinga skirti priverčiamąsias medicinines priemones. Pagal psichikos sveikatos būklę jam rekomenduojamas psichiatro stebėjimas laisvės atėmimo vietos įstaigoje (b. l. 95-99).
Pataisos įstaigos administracijos M. A. yra charakterizuojamas neigiamai, kaip netinkamai atliekantis bausmę nuteistasis, kadangi turi galiojančių drausminių nuobaudų, bausmę atlieka drausmės grupės sąlygomis (b. l. 101-102). Charakteristikoje nurodyta, nuteistasis negeba prognozuoti savo elgesio pasekmių, nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. jis buvo įtrauktas į nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo pataisos namuose ir bandymo nusižudyti apskaitos žurnalą. Nuo 2018 m. gruodžio 12 d. jis atlieka laisvės atėmimo bausmę drausmės grupėje. Atlikdamas bausmę jis padarė aštuonis vidaus tvarkos pažeidimus, iš jų šešis kartus buvo baustas drausmine tvarka (b. l. 101-102, pažyma dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų, b. l. 103-104). M. A. nuo vaikystės yra gydomas psichiatrų, nustatytas lengvas protinis atsilikimas, LAVL psichiatrijos skyriuje daug kartų gydytas (b. l. 105).
Pagal BK 187 str. 1 d. baudžiamas tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti.
M. A. neginčija, jog savo veiksmais, permetęs per aukštą tvorą akmenį į transporto praleidimo kiemelį, sugadino įstaigos turtą, t. y išdaužė transporto praleidimo kiemelyje stovėjusio tarnybinio automobilio šoninių durų stiklą, padarė žalos Pravieniškių pataisos namams. Tačiau kaltinamasis paaiškino, kad mesdamas akmenį per tvorą (tvora metalinė, uždara), jis nenumatė aplinkybių ir nepagalvojo, kad taip galėtų nutikti, ar ką nors sužalotų, nes čia buvo toks žaidimas. Kaltinamojo paaiškinimu nustatyta, jog būdamas pataisos įstaigos kieme išgirdo, jog kažkas jį šaukia, pagalvojo gal kambariokas, todėl paėmęs kieme rastą akmenį, jį metė (b. l. 187-189). Ši byloje nustatyta aplinkybė nepaneigia nuteistojo aiškinimo, kad jis nesiekė tyčia sunaikinti ar sugadinti svetimo turto. Tai, jog kaltinamasis nesiekė tyčia sunaikinti ar sugadinti turto patvirtina jo duoti parodymai ikiteisminiame tyrime, jog nežino pats dėl ko mėtė tuos akmenis, pats nesuvokia, nenorėjo sudaužyti automobilio stiklo, kartais jam būna taip, kad nesuvokia ką daro (b.l. 146).
Vienas iš subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių yra kaltė. Kaltė – tai asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir padariniais. Teisingas subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių (kaltės, motyvo, tikslo) nustatymas turi didelę reikšmę kvalifikuojant nusikalstamas veikas, atribojant vienas nusikalstamas veikas nuo kitų, taip pat parenkant jas padariusiems asmenims bausmės rūšį ir individualizuojant jos dydį.
Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnyje nustatyta, jog: 1) Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo; 2) Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti; 3) Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padarę asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti; 4) Asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik Kodekso specialiojoje dalyje atskirai numatytais atvejais. Taigi pagal BK įtvirtintą teisinį reguliavimą yra dvi neatsargumo kaip kaltės formos rūšys – nusikalstamas pasitikėjimas ir nusikalstamas nerūpestingumas. Pažymėtina, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo tik tais atvejais, kai jį padaręs asmuo arba numatė, kad dėl daromos veikos gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, arba tokių savo veikos padarinių nenumatė, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Atkreiptinas dėmesys, jog neatsargūs nusikaltimai gali būti tiek tokie, kuriuos asmuo numatė, t.y. kad dėl daromos veikos gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, tiek tokie, kuriuos padaręs asmuo tokių savo veikos padarinių nenumatė, nors pagal veikos aplinkybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendžiant apie tyčios buvimą kaltininko veiksmuose, turi būti įvertinamas kaltininko elgesys ne tik iki nusikaltimo padarymo, jo padarymo metu, bet ir jam pasibaigus (LAT nutartis Nr. 2K-7-54-677/2015). Taigi tik išsamus M. A. padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės – turinio ištyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas leidžia tinkamai kvalifikuoti jo veiką. Iš kaltinamojo M. A. duotų paaiškinimų teisme ir tyrime matyti, kad jis nesiekė svetimo turto sugadinimo, tačiau sutinka padaręs tokiais veiksmais žalą pataisos įstaigai. Kaltinamojo M. A. paaiškinimu nustatyta, kad permesdamas akmenį per tvorą, jis nenumatė aplinkybės, kad tokiu poelgiu gali ką nors sužaloti, jo teigimu, tai buvo toks žaidimas. Kaltinamojo paaiškinimu nustatyta, kad jis turi nuolat vartoti vaistus, o pastaruoju metu jo sveikatos būklė buvo prasta (vaidenosi). Tik gydytojai pastaruoju metu vartojimui paskyrus stipresnius vaistus, jo psichinė būklė pagerėjo. Kadangi BK 187 straipsnio 1 dalies numatytos nusikalstamos veikos sudėties subjektyvioji pusė pasireiškia tik tyčia, konstatuotina, kad M. A. nepadarė veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nesant kaltinamojo veiksmuose tyčios, o tuo pačiu ir inkriminuoto nusikaltimo sudėties buvimo jo veiksmuose, tokie jo veiksmai gali būti vertinami tik kaip civilinis deliktas. Todėl padarytos turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, t. y. civiliniam ieškovui savo interesus siekiant apginti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai), kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. LAT praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (LAT nutartis Nr. 2K-409/2011).
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Konstatuotina, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (LR BPK 1 straipsnis). Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis). Apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis - teismo apkaltinančios teisiamą asmenį išvados gali būti grindžiamos ir turi būti pagrįstos, jeigu tokios padaromos, įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Vadovaudamasis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, konstatuoja, jog kaltinamojo M. A. veika, atsižvelgus į kaltės formą, padarytos veikos pobūdį bei padarymo aplinkybes, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, o atitinka deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, todėl jo atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu). Esant tokioms aplinkybėms civilinio ieškovo civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Civilinis ieškovas AB Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, pateikė 503,19 Eur civilinį ieškinį žalos atlyginimo iš atsakingų už padarytą žalą asmens už išmokėtą draudimo išmoką draudėjui (b. l. 31).
Teismo nuosprendžiu priėmus sprendimą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, civiliniam ieškovui paliekama teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka bendrais pagrindais ir iš naujo jį įrodinėti.
Civilinės atsakomybės samprata ir rūšys reglamentuotos CK 6.245 straipsnyje. Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). CK 6.263 straipsnyje nustatyta pareiga atlyginti padarytą žalą. CK 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Kaltinamajam M. A. nepaskirta jokia kardomoji priemonė.
Daiktinis įrodymas- CD (1 vnt.), kuriame yra įrašas 2017 m. gruodžio 27 d. laikotarpio nuo 12.30 val. iki 12.32 val., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, 297 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktą,
N u t a r ė:
M. A. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Daiktinį įrodymą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD (1 vnt.), kuriame yra vaizdo įrašas 2017 m. gruodžio 27 d., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.
Civilinio ieškovo - AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, civilinį ieškinį dėl 503,19 Eurų išmokėtos draudimo išmokos draudėjui priteisimo iš žalą padariusio asmens palikti nenagrinėtu.
Civiliniam ieškovui - AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, paliekama teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka bendrais pagrindais.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o M. A. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.
Teisėja Rasa Balsevičienė