Civilinė byla Nr. 2A-111/2008 S
Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.5.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, Violetai Drėmienei,
ieškovui R. R. , adv. Petrui Maceniui,
atsakovo atstovei Margaritai Šakalytei,
trečiojo asmens atstovui prokurorui Juozui Baranskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 10 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-499-479/2007 pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, tretiesiems asmenims Šiaulių miesto vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl 120 329,5 Lt žalos atlyginimo ir neteisėtų įrašų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovas R. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, priteisti 120 329,5 Lt žalos atlyginimo bei panaikinti neteisėtus įrašus dėl ieškovo patraukimo administracinėn atsakomybėn. Ieškovas nurodė, kad 1999 metų pradžioje ikiteisminio tyrimo pareigūnai ieškovą įpareigojo atvykti į policijos komisariatą dėl padaryto nusikaltimo. Ieškovas policijai nurodė nusikaltimo, jog nėra padaręs, o pareigūnai paaiškino, kad viskas tvarkoje ir, kad ieškovas į apklausas nebus kviečiamas. 2004 m. ieškovas gavo antstolio raginimą padengti prieš 5 metus įvykusio teismo išlaidas. Ieškovas nuvykęs pas antstolę sužinojo, kad jis buvo teisiamas už vagystę ir turi padengti teismo turėtas pašto išlaidas. Ieškovas pakartotinai kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl to, kad jis nėra nusikaltimą padaręs asmuo. 2004 08 03 Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra atnaujino tyrimą baudžiamojoje byloje, kurioje nuteistas R. R. , ir 2006 01 17 prokuratūros nutarimu baudžiamoji byla nutraukta. Susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, ieškovas sužinojo, kad ieškovo anketiniais duomenimis pasinaudojo Raimondas Dunauskas. Dėl pareigūnų aplaidumo ieškovui padaryta 329 Lt turtinė žala ir didelė (120 000 Lt) neturtinė žala, nes ieškovas nepagrįstai buvo kviečiamas atvykti į policiją, trukdomi ieškovo tėvai, ieškovas privalėjo pakeisti darbo vietą.
Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui 329,5 Lt turtinės ir 6000 Lt neturtinės žalos. Teismas nurodė, kad Baudžiamojoje byloje Nr.40-1-080-98 yra įtariamojo pasivadinusio R. R. apklausos protokolas. Protokole nurodyta, kad R. R. tardytojai nepateikė asmens dokumento-paso, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Kadangi nedelsiant nebuvo įmanoma nustatyti įtariamojo asmenybės, tardytoja protokole pagrįstai nurodė tuos duomenis, kuriuos pateikė įtariamasis. Teismas taip pat negalėjo tinkamai įvykdyti LR BPK 116 str. reikalavimo nustatyti tvarkomajame teismo posėdyje dalyvaujančių asmenų tapatybę, nes R. R. pasivadinusio asmens paso duomenys posėdžių metu 1998 02 07, 1998 02 20 dar nebuvo gauti. Vėliau tardymą atlikusiai institucijai buvo pateikti duomenys, identifikuojantys baudžiamojon atsakomybėn patrauktą asmenį: pažyma apie tai, jog R. R. turi nuolatinę gyvenamąją vietą Taikos pr. 4-35, Klaipėdoje, 1998 02 24 iš migracijos tarnybos buvo gautas R. R. prašymas išduoti (pakeisti) pasą, kuriame yra R. R. nuotrauka. Parodymo atpažinti protokole yra R. R. pasivadinusio asmens nuotrauka. Palyginus nuotraukas, galima padaryti neabejotiną išvadą, kad nuotraukose yra atvaizduoti skirtingi asmenys. Taigi 1998 04 10, 1998 05 15, 1998 06 12, 1998 08 13 teismo tvarkomųjų posėdžių metu teismas privalėjo remdamasis byloje surinkta medžiaga tinkamai nustatyti dalyvaujančio posėdyje asmens tapatybę, tačiau teismas to nepadarė ir LR BPK 116 str. reikalavimų neįvykdė. Be to, 1999 03 22 ieškovas R. R. policijos pareigūnui paaiškino, kad jis nėra padaręs jokio nusikaltimo ir pakartotinai pateikė ieškovo prašymo išduoti (pakeisti) pasą kopiją. Tačiau nepaisydamas to, teismas 1999 04 07 nutartimi R. R. pakeitė kardomąją priemonę į suėmimą bei 1999 12 07 R. R. priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Todėl teismas padarė išvadą, kad tardymo, prokuratūros, teismo pareigūnai nerūpestingai atliko savo pareigas, neįvykdė įstatymo reikalavimų nustatyti baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens tapatybę, ieškovas nuteistas neteisėtai bei turi teisę į turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą (LR CK 6.272 str.1d.). Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad ieškovas naudojosi advokato pagalba, mokėjo lėšas už baudžiamosios bylos kopijavimą, todėl patenkino jo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas nurodė, kad ieškovo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn sukėlė jo bei artimųjų išgyvenimus, neigiamai paveikė ieškovo darbinę veiklą ir sumažino jo dalykinę reputaciją, pasitikėjimo ieškovo-kaip verslo partnerio-veikla, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, kuri įvertinama 6 000 Lt. Teismas atmetė ieškovo prašymą dėl įrašų duomenų bazėje panaikinimo, remdamasis tuo, kad Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato pažymoje nurodyta, jog duomenys dėl ieškovo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 178 str. yra sunaikinti, todėl nėra pagrindo pakartotinai spręsti dėl įrašų duomenų bazėje panaikinimo.
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 10 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos dydžio bei išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir prašo ieškinį šioje dalyje patenkinti visiškai. Ieškovas nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino ieškovo patirtų nepatogumų dėl jo neteisėto nuteisimo ir dėl jo atsiradusių pasekmių, todėl priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimą. Teismas turėjo įvertinti aplinkybę, jog tais atvejais, kai valstybės pareigūnai veikia itin nekvalifikuotai, todėl valstybei turėtų būti taikoma didesnė atsakomybė, nes valstybė pažeidė ne tik savo pareigą užtikrinti, kad jos pareigūnai veiktų rūpestingai, bet ir pareigos užtikrinti savo pareigūnų tinkamą kvalifikaciją. Apelianto nuomone, teismas vadovavosi tik bendraisiais nuturtinės žalos atlyginimo kriterijais, tačiau neatsižvelgė į konkrečius specifinius bylos kriterijus. Teismas turėjo įvertinti turtiniu praradimus darbinės veiklos srityje ir kitus patirtus nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus.
Dėl patirtų advokato išlaidų dydžio ieškovas nurodė, kad byla yra sudėtinga, advokatui reikėjo vykti ne kartą į Šiaulius, kur buvo keliama archyvinė byla, todėl mano, kad teismas nepagrįstai sumažino priteistų advokato išlaidų dydį.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Teisingumo ministerija, atstovaudama valstybę, prašo palikti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 10 d. sprendimą nepakeistą ir nurodo, jog jis yra pagrįstas ir teisėtas.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. (LR CPK 320 str. 1 d.)
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Byla nagrinėjama neperžengiant ieškovo apeliacinio skundo ribų.
Kaip jau minėta, apeliantas skundžia tik Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 10 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos dydžio bei išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino ieškovo patirtų nepatogumų dėl jo neteisėto nuteisimo ir dėl jo atsiradusių pasekmių, todėl priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimą.
Tarp šalių nėra ginčo, jog teisėsaugos institucijų pareigūnai ir teismo darbuotojai vykdydami savo pareigas elgėsi nerūpestingai, nevykdė įstatymo reikalavimų nustatyti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens tapatybę, kad ieškovas nuteistas neteisėtai bei turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
LR CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintus pinigais. Paminėto straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Iš neturtinės žalos prigimties kyla nebuvimas galimybės jos tiksliai apibrėžti, apčiuopti, o kartu ir grąžinti asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Tačiau, kartu vienintelis tinkamas neturtinės žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais.
Neturtinės žalos įvertinimas pinigais nereiškia asmens išgyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo ir pan. kainos. Tiesiog nėra mokslinio metodo, formulės, kaip nustatyti ir įvertinti neturtinę žalą. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.
Įstatymuose numatoma piniginė statisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, išgyvenimus ir kt. Neturtinės žalos samprata neturi būti pernelyg išplečiama.
Įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį (LR CK 6.250 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, negalima remtis vienu kuriuo kriterijum arba keliais kriterijais, nekreipiant dėmesio į kitus.
Nustatant žalos dydį turi būti atsižvelgta į visumą įstatyme (LR CK 6.250 str. 2 d.) nurodytų kriterijų, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nes įstatyme nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus ir vadovaujantis aukščiau minėtais kriterijais, mano, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį, kuris lygus 6 000 Lt.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai mažai priteisė ieškovo advokato pagalbos išlaidų, t.y. 2000 Lt, o ne 4000 Lt kaip prašė ieškovas. Kolegija pažymi, kad pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta tvarka teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos civilinės bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų pobūdį, advokato įdėtas darbo ir laiko sąnaudas bei atsižvelgdama į teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl maksimalaus užmokesčio už advokato darbą dydžio, mano, kad pirmosios instancijos teismo priteista ieškovui iš atsakovo 2 000 Lt išlaidų advokato atlyginimui suma nėra per maža ir atitinka bylos sudėtingumą.
Įvertinusi nutartyje nurodytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Netenkindama apeliacinio skundo, teisėjų kolegija priteisia iš apelianto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. R. į valstybės biudžetą 21 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teisėjai: Virginija Čekanauskaitė
Danutė Gasiūnienė
Marytė Mitkuvienė