Civilinė byla Nr. 2-77-763/2012

(Teisminio proceso Nr.2-45-3-00954-2012-6)

  Proc.sprendimokategorija:9.11.;        113.1.;113.8.;114.9.6.1.;                                         

(S)

                            ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

                                       SPRENDIMAS

                                        LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                  2012m.gruodžio 14 d.             

                                       Švenčionys

                 Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Rimvydas Petrauskas, sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant ieškovių Č. B. ir R. Ž. atstovei advokatei Viktorijai Čivilytei, atsakovei S. P., jos atstovei advokato padėjėjai Dianai Liutvinskaitei, tretiesiems asmenims- M. K., Švenčionių rajono 3-ojo notarų biuro notarei Ingai Navickienei,  viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą  pagal Č. B. ir R. Ž. ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu  ir

n u s t a t ė :

              Ieškovės  prašo pripažinti V. S. testamentą, sudarytą 2008-08-19  ir patvirtintą Švenčionių rajono 3 notarų biure,  negaliojančiu LR civilinio kodekso 1.89 str. pagrindu, kaip sudarytą  nesuvokiant savo veiksmų reikšmės ir pasekmių.Ieškovės ieškinyje nurodė, kad jų motina  V. S. mirė 2011-08-13. V. S. 2006-12-15 buvo sudariusi oficialų testamentą, kurį 2008-08-19 testatorė pakeitė ir sudarė naują. Šiuo testamentu V. S. paliko  S. P. (pareiškėjų seseriai): gyvenamąjį namą kartu su priklausiniais-kiemo statiniais ir 0.46 ha žemės sklypu, esantį (duomenys neskelbtini) Švenčionių r.Ieškovių teigimu šio testamento sudarymo momentu jų motina buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nes buvo garbaus amžiaus-86 metų, jos psichinė sveikata sparčiai blogėjo, psichiatro atliktame trumpame  protinės būklės tyrime (MMSE),ji surinko 9 taškus iš 27 ir jai buvo konstatuotas  vidutinio sunkumo-sunkus intelekto funkcijų sutrikimas, dėl to testamentas neatitinka jos tikrosios valios ir turėtų būti pripažintas negaliojančiu.  

              Atsakovė S. P. paaiškino, kad jos motina V. S. pastoviai gyveno kaime, užaugino šešis vaikus. Ji  turėjo gerą atmintį,  pastoviai žiūrėjo televiziją, klausėsi radijo žinių. Motina gyveno kaime, jai buvo 85 metai ir pati viena tvarkėsi. Ji (atsakovė) iš Pabradės  ir  sesuo M. K.-iš Vilniaus atvažiuodavo jai padėti. 2006-12-15 ji sudarė pirmą testamentą. Pirmas testamentas buvo žinomas visoms dukroms: testatorė turėjo  keturis vaikus, dar du vaikai jau buvo mirę. 2008 m. motina kalbėjo, kad reikia aprašyti namą, kad negerai padarė, jog visiems jį paliko- sugrius. Ji dar sakydavo, kad vienai dukrai namą pastatė, R. K. ir Č. B. sodo namelius pastatyti padėjo, sūnus vaikų neturi-jam nereikia, o atsakovė bitininkauja, tai jai ir nutarė palikti namelį,  o mišką ir žemę padalino visiems. Jei motina būtų nesusivokianti, tai viską jai-atsakovei būtų palikusi. Be to mirusios sesers dalį anūkams perrašė. Niekas motinos nebuvo konsultavęs pas psichiatrą iki 2008 metų, kai sesuo R. Ž. atsivedė psichiatrą, nors mamą gydanti gydytoja  jo nekvietė. Motina nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki pat savo mirties gyveno pas ją (atsakovę), gyveno  trise viename 13 kvadratų ploto kambaryje. Motina buvo protinga iki paskutinės savo dienos, ji nestovėjo jokioje įskaitoje, negėrė jokių psichiką gydančių vaistų. Prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

              Tretysis asmuo M. K. paaiškino, kad jos motina V. S. gyveno viena iki 2008 m. 2006 m. jai buvo nustatytas cukrinis diabetas. Mama blogai matė, nes  jai buvo atlikta akies operacija. Išskyrus terapinį skyrių ji niekur kitur nesigydė. Vėliau ji gyveno tai pas vieną dukrą tai pas kitą. Išeidama į darbą, mamą palikdavo vieną. Ji pabuvo iki pavasario, o po Velykų- balandžio mėnesį išvažiavo į savo namus. Kai jai pasidarė blogai- širdies ritmas sutriko, paguldė į ligoninę Pabradėje. Kai išrašė iš ligoninės, susitarė su kaimyne, kad prižiūrės motiną, pastaroji tik keletą kartų per dieną ateidavo pas ją ateidavo. Ji (tretysis asmuo)  pas motiną atvažiuodavo  šeštadieniais.Motina vaikščiojo, galvos sutrikimų nebuvo. Kai pas ją ateidavo kaimynai, tai motina jų visko klausinėdavo. 2008 m. rugpjūčio mėn. kai jai vėl pasidarė blogai su širdim, tai motiną nuvežė į ligoninę, kur ji ir nusprendė perrašyti testamentą.  Spalio mėnesį mirė brolis, tai mamai buvo didelė trauma buvo, bet ji dalyvavo laidotuvėse. Dėl šio didelio streso  lapkričio mėn. ji vėl buvo paguldyta į ligoninę.Nuo lapkričio 8 d. iki 15 d., kai ji vėl buvo ligoninėje,  atvažiavo sesuo ir atvedė psichiatrą. Tad rugpjūčio mėnesį testamentas buvo surašytas, o lapkričio mėn. psichiatrą atvedė, iki tol psichiatras nesilankė. Sveikatos problemų turėjo nemažų: cukrinis diabetas, širdis. Apylinkės gydytoja ją tris metus prižiūrėjo. 2009 m. vieną kartą gulėjo ligoninėje tik dėl per didelio kiekio cukraus, tačiau ji buvo savame prote, psichotropinių vaistų nenaudojo.Sesuo Romalda nuėjo pas psichiatrą pažymos, nors motiną gydanti gydytoja psichiatro nekvietė. Stebėtina, kad psichiatras sesers prašymu vieną kartą atėjęs į ligoninę  nustatė diagnozę. Prašo netenkinti ieškinio.

              Tretysis asmuo notarė Inga Navickienė paaiškino, kad visuomet paklausia testatoriaus: ar žino pas ką atvyko, kokiu klausimu, vardo, pavardės, gimimo metų, kur gyvena, kiek turi vaikų? Jei testatorius  savo turtą nori palikti vienam iš vaikų, tai tuomet jo klausia-kodėl vienam, ar nebus pretenzijų. Ji nėra  specialistė, kad galėtų nuspręsti serga testatorius ar ne,  tačiau jei  buitiniame lygmenyje susišneka ir yra aiški jo valia, testamentas patvirtinamas. Kiek žino, testatorė šiuo atveju testamentą surašė ne visam turtui, o dėl namo palikimo nusprendė matyt dėl to, kad viena iš dukterų ją prižiūrėjo. Negali pasakyti ar buvo kalbama apie ankstesnį testamentą,-neprisimena šio atvejo, neįstrigo į atmintį, o jei neįstrigo, tai vadinasi viskas buvo tvarkoje, jokių problemų nebuvo. Prašo teismą atsižvelgti ne vien į ekspertizės išvadą, bet ir vadovautis sandorio sudarymo turiniu, tuo metu jokių psichikos sutrikimų nebuvo pastebėta ir atliekant notarinį veiksmą veiksnumu buvo įsitikinta.

              Liudytoja Z. S. paaiškino, kad dirba gydytoja Pabradės ligoninėje, jos kaip gydytojos darbo stažas - 35 metai. V. S. pradėjo gydyti kai pastaroji  pradėjo gyventi pas dukrą. Ji pradėjo ją  stebėti,  lankėsi  namuose ir gydė. V. S. gulėjo slaugos ligoninėje du kartus: daug metų sirgo arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, katarakta,dėl šios ligos  buvo operuota. Buvo širdies ritmo sutrikimai, po to  prasidėjo dekompensacija, širdies nepakankamumas, dėl to dažniau reikėjo apsilankyti pas ligonę ir gydymas buvo intensyvesnis. Pablogėjus V. S. sveikatai, keletą kartų nukreipė ją į Švenčionių terapinį skyrių, V. S. pora  kartų  gulėjo slaugos ligoninėje. Ji ne psichiatrė, tačiau gali pasakyti, kad V. S. buvo adekvati, sąmoninga, orientuota. Jai neteko stebėti tokios V. S. būklės, kad pastaroji nežinotų kur  randasi, savo vardo, pavardės. Ji dėl somatinės būklės, dėl širdies nepakankamumo, ritmo sutrikimo, buvo neįgali. Neįgalumas  buvo nustatytas  trims metams, vėliau komisijos pratęstas. Nežino kuriuo laiku V. S. apžiūrėjo psichiatras, jos  neteko matyti demencijos būklėje. Kuo skundėsi-visada pasakydavo aiškiai, buvo orientuota, kritiška, sąmoninga. Buvo maloni, neagresyvi. Jos atmintis buvo kiek pablogėjusi, svaigo  galva, bet ryškios demencijos būklės nė karto nepastebėjo, buvo adekvati, pasakydavo savo skundus, ką  gydytoja liepdavo, tą darydavo.

              Liudytoja Jadvyga A. J. paaiškino, kad  V. S. pažinojo, kaip buvusią kaimynę (per vieną namą), atsakovės  S. P. motiną, pas kurią   dažnai lankydavosi. S. P. šeimą pažįsta nuo 1972 m. S. P. važinėdavo į kaimą pas motiną, vėliau -žiemos pradžioje motina apsigyveno pas S. ir jos abi gyveno viename kambarėlyje. Bendravo su ja  kaip su normaliu žmogumi, V. S. atsakinėdavo į klausimus. Skundėsi, kad kam daugiausiai gyvenime padėjo, tai ta neatvažiuoja net aplankyti. Sakė perdarys testamentą ir medinį namuką kaime paliks S. P., nes ji ją prižiūri. Kalbėjo, jog  Ž. namą pastatė, kitoms dukroms-sodo namukus. V. S. į lauką išeidavo viena, bendraudavo su kaimynais, prisimindavo savo kaimą, su ja buvo galima kalbėti apie viską. Nors V. S. buvo virš 80 metų, tačiau jai (liudytojai) yra labai keista kaip galima normalų žmogų padaryti neprotingu.

              Liudytoja M. L. paaiškino, kad V. S. pažinojo nuo 4 metų amžiaus, nes  (duomenys neskelbtini) kaime jos tėvų  namai buvo šalia. Bendraudavo gal po penkis kartus į dieną,  nes ji (liudytoja) ją  slaugė, tvarkė, valgyti gamino, prižiūrėjo.  Ateidavo, ruošdavo arbatą, sumuštinius, kalbėdavo kas kaime vyksta, nes iš 14 kaimo namų tik du tušti. Ji pažindavo kaimynus, klausinėdavo apie  vaikus, anūką. Senutė atmintimi nesiskundė, gali visas kaimas paliudyti. Net nekilo minčių, kad ji gali turėti psichikos problemų. Normaliai reikšdavo mintis, nebūdavo, kad tą patį kartotų, elgesys buvo adekvatus.  Moteris buvo žingeidi, tvarkinga, pati protingiausia kaime, ji (liudytoja) pas ją eidavo bet kokiu klausimu, V. S. jai buvo kaip motina. Daugiausia ją prižiūrėjo S. P., vėliau pasiėmė pas save į namus.V. S. normaliai reikšdavo mintis, nebūdavo taip, kad tą patį kalbėtų. Jos elgesys buvo adekvatus. Paskutinį kartą ją matė vasarą, Pabradėje pas dukrą. Kalbėjo apie testamentą, sakė,  jog  daugiausia padėjo dukrai R., namus padėjo pastatyti ir visom kitom davė, tik  S. liko nuskriausta, todėl jai paliks namelį, nes kam daugiausia padėjo, tai ta akių nerodo: per 10 metų R. Ž. gal du kartus matė.

              Liudytojas R. S. paaiškino, kad V. S. buvo jo kaimynė (duomenys neskelbtini) kaime. Matėsi su ja vos ne  kiekvieną dieną. Vėliau ji išvažiavo į Pabradę pas dukrą S. Ji buvo protinga moteris, per televiziją žinias, mišias žiūrėdavo. Ji laikė bites, kurias  prižiūrėjo dukra S. Ateidavo pas ją kaimynai, kalbėdavo su ja apie gyvenimą. Ji viskuo rūpinosi, paprašydavo  nueiti ir patikrinti  ar užrakinta pirtis. Matydavo ją ir vėliau, kai  būdavo Pabradėje.Paskambindavo jos dukra, pakalbėdavo  ir su senute. Kalbėdavosi ir apie testamentą, sakė mirs greit, guodėsi, kad visus aprūpinusi, o ją prižiūrėti  vienai dukrai tenka.

              Ekspertė Vaiva Martinkienė paaiškino, kad V. S. pomirtinė ekspertizė buvo atlikta iš jai pateiktų V. S. medicininių dokumentų, kuriuose jos sveikatos būklė stebėta Švenčionių pirminės sveikatos priežiūros centro nuo 1986 m.ir nustatyta kraujagyslių aterosklerozė, kardiosklerozė, virpamoji aritmija ir deformuojanti poliartrozė, arterinė hipertenzija, nuo 1995 m. pastoviai skundėsi galvos skausmais, užfiksuoti hipertenzijos pablogėjimo epizodai, kurių metu skundėsi galvos skausmu, veido srities aptirpimu, 1996 m. jai diagnozuotas pusiausvyros nestabilumas, diagnozuota pusiausvyros discirkuliacinė encefalopatija, t.y. smegenų kraujotakos sutrikimas dėl aterosklerozės ir arterinės hipertenzijos, II stadijos pablogėjimas ir pan.Visi tie duomenys, kurie yra išdėstyti V. S. medicininiuose dokumentuose leido konstatuoti, kad ilgus metus nuo 1996 m. jai buvo nustatyta discirkuliatorinė encefalopatija, t.y. smegenų kraujotakos sutrikimo sukeltas smegenų pakenkimas, kuris pasireiškė laipsniškais pažintinės veiklos silpnėjimo požymiais, o tai sąlygoja silpnaprotystės išsivystymą. Silpnaprotystė gali būti sukelta dvejopai: arba vyksta labai staigus, stiprus, masyvus galvos smegenų audinio pažeidimas dėl ryškaus, plataus smegenų insulto arba tai turi tęstis keletą metų dėl menkesnio lygio pažeidimų, kuriuos sąlygoja aterosklerozė hipertoninė liga, palaipsniui, nelabai ženkliai progresuoja ir galutinai išsivysto silpnaprotystė. V. S. nebuvo diagnozuota ūmaus, masyvaus smegenų insulto, tačiau būtent lėtinis, encefalopatinis, požymiai dėl išeminės galvos smegenų ligos jai buvo traktuoti nuo 1996 m., o 2008 m. lapkričio mėn. psichiatro, naudojant standartizuotą ir šiuo metu priimtą kaip diagnozei pagrįsti adekvatų ir pakankamą testą ir buvo nustatyta, kad 2008 m. lapkričio mėn. V. S. jau pasireiškė sunkaus laipsnio pažinimo funkcijų sunykimas. Nesant staigaus, ūmaus pažeidimo traktuota, kad vystėsi silpnaprotystė palaipsniui, t.y. jos eiga buvo progresuojanti nuo pradžioje nustatyto 1996 m. išeminio galvos smegenų sutrikimo, lėtinės išeminės ligos. Vertinant, kad silpnaprotystė buvo ne staigi, neūmi, lėtinė, prieš tris mėnesius (pasirašant testamentą) kaip minimum vidutinio laipsnio pažintinių funkcijų sutrikimas jau turėjo egzistuoti, nors bendravimas su žmonėmis ir buvo išlikęs, tačiau ji nesugebėjo tinkamai atsakyti į psichiatro užduotus klausimus. Buitinio lygio bendravimas gali išlikti asmeniui iki pat paskutinės gyvenimo dienos, kad jis gali pasakyti savo vardą, pavardę, net įvardinti savo vaikus. Tai žmogus gali atsiminti, nes tai yra tokie baziniai, giliai atmintyje užsifiksavę dalykai, kurie išlieka iki pat mirties. Visą platų kontekstą vertinti yra teismo užduotis, o ne psichiatro, nes pastarasis vertina tik medicininius dokumentus. Tai pat reikia atsižvelgti dar į vieną aspektą, kad V. S. buvo nustatyta visiška negalia, todėl žmogus priklausantis nuo kitų geros valios žmonių, gali išreikšti ne tik savo valią. Pažymėtina, kad antro testamento surašymo metu, V. S. buvo 86 metų amžiaus. Vien tik pažiūrėti į neveiksnių žmonių registrą nepakanka, reikia žiūrėti kiek tas žmogus išreiškia savo tikrąją valią. Niekada neapsiribojama vieninteliu diagnostiniu testu,(trumpu protinės veiklos tyrimo testu -MMSE), visada testas daromas šalia to, kas vyksta konsultacijos metu, t.y. bendravimas, psichiatrinis tyrimas. Insultas nebuvo įvykęs pilnumoje, čia gydytojų kompetencijoje spręsti, kurie ją tuo metu matė ir gydė, nes guldant buvo diagnozė-ūmus kraujotakos sutrikimas galvos smegenyse ir kt. Galutinė diagnozė suformuota kaip praeinantis smegenų išemijos priepuolis, tai yra iš tikrųjų dalykas praeinantis ir gerai besikompensuojantis. Jei įvyksta insultas, tai jis įvyksta tą pirmą dieną ir pakenkimas išlieka, o kompensacija atsistato, jei neįvyko pilnas insultas. 2008 m. liepos mėn. V. S. sirgo galvos smegenų infarktu, tai pažymėta ligos istorijoje, tačiau jokių duomenų nei ambulatorinėje kortelėje, nei kitos kokios ligos istorijos iš Švenčionių ligoninės nebuvo, tad kokio sunkumo ir kiek buvo pažeistos jos pažintinės funkcijos jau 2008 m. liepos mėn. lieka nepatikslinta, tad nėra galimybės atsakyti kokio sunkumo  liepos mėn. buvo insultas, sunkus ar ne toks sunkus. Demencija gali turėti tam tikrų svyravimų, tačiau šitie svyravimai nėra tokio masto, kad žmogus atsistatytų pilnumoje, iš 9 balų į 27 balų lygį.  Tiek aplinkiniams, tiek terapinio profilio gydytojams psichiatras būna reikalingas tiktai tada, kai žmogus visiškai neadekvatus, kai būna psichozės būsenoje. V. S. psichozės reiškinių nebuvo, jos pažinimo funkcijos buvo silpstančios, tad bendraujant buitiniame lygmenyje tą pastebėti labai sunku, ypač artimam žmogui, kuris kiekvieną dieną mato, susikalba, tačiau labai ribotas, siauro konteksto, siauro žodyno, siaurų interesų. Pirmiausia atbuline eiga nusilpsta fiksacinė atmintis. Šiuo atveju nustatyti demencijos diagnozei nereikia kompiuterinės tomografijos. Tipas tai pobūdis kokios kilmės demencija, o ne kad pati silpnaprotystė yra.Šitam asmeniui nuo 1986 m. nustatyta kraujagyslių aterosklerozė, dėl kurios ėmė vystytis smegenų išemija. Praėjo pakankamai daug laiko iki 2008 m. dėl ko ta išemija jau buvo padariusi savo neigiamus poveikius. Diagnozuota mišrios kilmės demencija. Taigi, atliktame V. S. mini protinės būklės tyrime atžymėta labai ryškiai sutrikusi jos orientacija laike ir vietoje, pilnai sutrikusi fiksacinė atmintis, nepakartojo trijų žodžių, keletos trumpų žodžių eilutės, neįsiminė trijų veiksmų instrukcijos, nesugebėjo atlikti mintinio skaičiavimo ar raidžių išvardijimo užduoties, negalėjo atlikti rašymo, skaitymo, kopijavimo užduočių, t.y. jai stebėti labai ženklūs pažintinės veiklos sutrikimai, esantys sunkaus pažintinių funkcijų sutrikimo lygyje. Pabrėžtina, kad tokie gilūs pažintinės veiklos sutrikimai atsiranda dėl masyvaus vienkartinio galvos smegenų audinio struktūrų pažeidimo, arba dėl ne tokių masyvių, tačiau kartotinų ir keletą metų besitęsiančių galvos smegenų audinio mažesnių pakenkimų. Psichiatro atžymėta, kad V. S. atminties sutrikimai tęsiasi keletą metų.

              Ieškovių atstovė Viktorija Čivilytė pažymėjo, kad ieškinys turėtų būti  tenkinamas, nes

V. S. nuo 2008-08-07 iki 2008-08-25 gulėjo ligoninėje, testamentas sudarytas 2008-08-19, tai reiškia, kad žmogų sergantį iš ligoninės kažkas transportavo pas notarę, nors žmogaus  ligos istorijoje aprašyta, kad jo būklė vidutiniška, silpna, visiška negalia. Be to yra duomenų, kad V. S. buvo akla, tad neaišku kaip aklas žmogus pasirašė testamentą, koks jam buvo išaiškintas testamento turinys, ar žmogus pasirašė po tuo tekstu, kuris jam buvo paskelbtas. Tokiais atvejais kada žmogus aklas turi dalyvauti liudytojai, kurie yra nesuinteresuoti testamento turiniu ir žmogui išaiškinti kas iš tiesų yra testamente. Teismo ekspertės išvada, kurioje ji  remiasi  trumpu tyrimu MMSE, yra pagrįsta, nes ekspertė ištyrė medicininius dokumentus nuo 1986 m., kuriuose fiksuoti kraujotakos sutrikimai, kurie įtakojo smegenų veiklą, truko 22 metus. Liudytojų parodymai vertintini kritiškai, nes jie su V. S. nebendravo paskutiniais 4 jos gyvenimo metais, tuomet jau buvo išvykusi iš kaimo į Pabradę. Teismas turėtų remtis teismo psichiatrės ekspertizės išvada ir ieškinį tenkinti.

              Atsakovės atstovė advokato padėjėja Diana Liutvinskaitė pažymėjo, kad nors ekspertė vertino 22 metų medicininius dokumentus, tačiau nė vienas ją gydęs gydytojas nebuvo jai nustatęs demencijos. Jai buvo nustatyta išemija. Liudytojai patvirtino testatorės valią, kad jinai norėjo užrašyti tą namuką savo dukrai, kuri ją prižiūrėjo. Nors V. S. gydžiusi gydytoja ir nėra psichiatrė, bet ji ir pabrėžė, kad niekada nematė neadekvataus V. S. elgesio.Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išimtinais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad nagrinėjant ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, būtina atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu, į sudaryto sandorio turinį ( sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kitus požymius). Vertintina ar sudaromas sandoris atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Nustatyta, kad  testatorė tik nedidelę savo turimo turto dalį paliko tik vienai iš dukterų, kuri ją paskutinius metus prižiūrėjo, ja rūpinosi ir su ja bendravo: veždavo motiną pas gydytojus, pirkdavo vaistus ir kt. Dėl šios priežasties toks testatorės pasirinkimas yra visiškai suprantamas, jis atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus,juolab, kad ieškovės nelieka nuskriastos joms atitenka kitas testatorės turtas, t.y. žemės sklypai bei miško valdos, kurias paveldėjo ieškovėms. Iš medicininių dokumentų neginčytinai nustatyta, kad testatorė nuo 2007 m. iki 2011 m. niekada nebuvo pas psichiatrą, nebuvo įtraukta į psichikos sveikatos centro įskaitą. Nė vienas ją gydantis gydytojas neabejojo  jos psichine sveikata ir  psichinės būklės netyrė. Apklausti liudytojai parodė, kad V. S. 2008-08-19 buvo sąmoninga, kritiška, orientuota. testamentas atspindi testatorės tikrą valią. Šeimos gydytoja, gydžiusi V. S. nuo 2007 metų, niekada nesuabejojo testatorės psichine būkle, patvirtino, jog ji buvo socialiai orientuota. Jei testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformulavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, bei sudarytas sandoris atitinka protingumo, sąžiningumo principus, tai testamentas turėtų būti išsaugotas ir mirusio asmens valia turi būti gerbtina. Pašo atmesti ieškovių ieškinį.

              Tretysis asmuo notarė Inga Navickienė paaiškino, kad notarinį veiksmą atliko kaip reikalauja įstatymas. V. S. nebuvo transportuojama pas notarą, nes jos biuro patalpos yra Pabradės poliklinikos pastate, I aukšte, o II aukšte yra slaugos ligoninė, todėl  ligonės pervežti  tikrai niekur nereikėjo. Jeigu V. S. pas notarę atėjo, vadinasi ji buvo tokios būklės, kad galėjo vaikščioti.Testamente yra aiškiai parašyta, kad testamentas V. S. balsiai perskaitytas, pasekmės išaiškintos, tad jeigu ji būtų buvusi akla, tai būtų negalėjusi pasirašyti testamente. Būtų pasisakiusi, kad yra akla, kad negali pasirašyti,todėl būtų atlikta kita procedūra, t.y. būtų patvirtintas testamentas dalyvaujant liudytojams. Testamentas buvo patvirtintas, buvo išreikšta jos valia, veiksnumu buvo įsitikinta ir jokių psichikos sutrikimų nebuvo tikrai pastebėta tą dieną, veiksnumas jokių abejonių nekėlė ir pagrindo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nebuvo. Prašo teismo atkreipti dėmesį ne tik į ekspertizės išvadą, bet ir vadovautis visos bylos aplinkybių visuma, liudytojų parodymais, šalių parodymais. Testamentas turi būti išsaugotas ir nepanaikintas.

                Ieškinys netenkintinas.

                Iš bylos medžiagos, šalių, jų atstovų, liudytojų, ekspertės paaiškinimų nustatyta, kad 2011-08-13 mirė ieškovių Č. B., R. Ž., atsakovės S. P. bei trečiojo asmens M. K. motina V. S. (b.l. 6), 89 metų amžiaus, keletą metų iki mirties gyvenusi pas savo dukrą (atsakovę) Pabradėje. 2008-08-19 Švenčionių rajono savivaldybės 3-iajame notaro biure buvo sudarytas ir patvirtintas V. S.,a.k(duomenys neskelbtini) testamentas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.4, 41). Pagal šį V. S. oficialų 2008-08-19 Švenčionių rajono 3-ojo notarų biuro natarės Ingos Navickienės patvirtintą testamentą testamentiniu įpėdiniu nurodyta dukra S. P.. Testamentu V. S. atsakovei paliko savo turtą: gyvenamąjį namą, visus kitus  pastatus, kiemo statinius bei 0.46  ha ploto žemės sklypą,(unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Sarių k.v.), esančius (duomenys neskelbtini) k., Švenčionių r.(b.l.4). Iš atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad V. S. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, kur ją visi pažinojo kaip guvią, viskuo besidominčią, rūpestingą ir protingą  moterį:  “Ji buvo protinga moteris, per televiziją žinias, mišias žiūrėdavo. Ji laikė bites, kurias prižiūrėjo dukra S. Ateidavo pas ją kaimynai, kalbėdavo su ja apie gyvenimą. Ji viskuo rūpinosi,...” (liudytojas R. S., b.l.114); “ Sakė perdarys testamentą ir  medinį namuką kaime paliks S. P., nes ji ją prižiūri. Kalbėjo, jog  R. Ž. namą pastatė, kitoms dukroms-sodo namukus. V. S. į lauką išeidavo viena, bendraudavo su kaimynais, prisimindavo savo kaimą, su ja buvo galima kalbėti apie viską. Nors V. S. buvo virš 80 metų amžiaus, tačiau jai (liudytojai) yra labai keista kaip galima normalų žmogų padaryti neprotingu” (liudytoja A. J., b.l.113); “Kai ateidavo (liudytoja), ruošdavo arbatą, sumuštinius, kalbėdavo kas kaime vyksta, nes iš  14 kaimo namų tik du tušti. Ji (V. S.) pažindavo kaimynus, klausinėdavo apie vaikus, anūką. Senutė atmintimi nesiskundė, gali visas kaimas paliudyti. Net nekilo minčių, kad ji gali turėti psichikos problemų. Normaliai reikšdavo mintis, nebūdavo, kad tą patį kartotų, elgesys buvo adekvatus.  Moteris buvo žingeidi, tvarkinga, pati protingiausia kaime, ji (liudytoja) pas ją eidavo bet kokiu klausimu (liudytoja M. L., b.l.113-114), “Ji (liudytoja) ne psichiatrė, tačiau gali pasakyti, kad V. S. buvo adekvati, sąmoninga, orientuota. Jai neteko stebėti tokios V. S. būklės, kad pastaroji nežinotų kur randasi, savo vardo, pavardės. Kuo skundėsi-visada pasakydavo aiškiai, buvo orientuota, kritiška, sąmoninga. Buvo maloni, neagresyvi. Jos atmintis buvo kiek pablogėjusi, svaigo galva, bet ryškios demencijos būklės nė karto nepastebėjo (liudytoja gydytoja Z. S. b.l.112-113); “Ji (tretysis asmuo) nėra  specialistė, kad galėtų nuspręsti serga testatorius ar ne, tačiau jei  buitiniame lygmenyje susišneka ir yra aiški jo valia, testamentas patvirtinamas. Kiek žino, testatorė šiuo atveju testamentą surašė ne visam turtui, o dėl namo palikimo nusprendė matyt dėl to, kad viena iš dukterų ją prižiūrėjo. Negali pasakyti ar buvo kalbama apie ankstesnį testamentą,-neprisimena šio atvejo, neįstrigo į atmintį, o jei neįstrigo, tai vadinasi viskas buvo tvarkoje, jokių problemų nebuvo” (tretysis asmuo notarė I.Navickienė, b.l.111-112). “Motina vaikščiojo, galvos sutrikimų nebuvo. Kai pas ją ateidavo kaimynai, tai motina jų apie visko klausinėdavo”. “Sesuo (ieškovė) nuėjo pas psichiatrą pažymos, nors motiną gydanti gydytoja  nekvietė psichiatro.Stebėtina, kad psichiatras sesers prašymu vieną kartą atėjęs į ligoninę  nustatė diagnozę” (tretysis asmuo M. K., b.l.111); “V. S. pastoviai gyveno kaime, užaugino šešis vaikus. Ji  turėjo gerą atmintį,  pastoviai žiūrėjo televiziją, klausėsi radijo žinių. Motina kaime gyveno viena, jai buvo 85 metai ir pati viena tvarkėsi. Motina buvo  protinga iki paskutinės savo dienos, ji nestovėjo jokioje įskaitoje, negėrė jokių psichiką gydančių vaistų”(atsakovė S. P., b.l.110). Ieškovių prašymu buvo atlikta testatorės V. S. (gim.1922-04-12, mirusios 2011-08-13)  pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios išvadose pažymėta, kad sudarydama testamentą 2008-08-19 ji sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu-subkortikine kraujagysline demencija ne mažesnio nei vidutinio sunkumo laipsnyje, todėl ji negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (b.l.73-75). Šią savo išvadą teismo posėdyje palaikė V. S. pomirtinį tyrimą atlikusi ekspertė Vaiva Martinkienė (b.l.114-117) . Ekspertė teigė, jog šią išvadą suformavo atsižvelgusi į 2008-11-11 atliktą MMSE,peržiūrėjusi 22 metų įvairių medikų įrašus apie tai, kad pokyčiai V. S. smegenyse truko eilę metų, kad ji buvo  patyrusi smegenų infarktą, kad sutrikusi smegenų kraujotaka, kad sutrikusios kitos funkcijos.Psichiatrijos ekspertė taip pat teigė, kad prieš tris mėnesius iki to laiko kaip buvo testuota psichiatro, pasirašydama testamentą, ji sirgo kraujagysline demencija ne mažesnio nei vidutinio sunkumo laipsnio. Taip pat teigė, kad buitiniame bendravime su ja bendravusieji žmonės, nebūdami psichiatrijos specialistais, galėjo ir nepatebėti šių pokyčių.  Tačiau  teismas  vertindamas ekspertizės aktą Nr.78TPK-172/2012 jo tiriamojoje dalyje tarp bendro pobūdžio teiginių apie sirgtas ligas ir eilę metų stebėtą simptomatiką pasigedo  šias išvadas patvirtinančių konkrečių duomenų, kad testamento surašymo momentu 2008-08-19 V. S. liga buvo pasiekusi tokią stadiją, dėl kurios testatorius neabejotinai prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus. Šioje vietoje pažymėtina, kad nei vienas teismo posėdyje dalyvavęs asmuo (išskyrus ekspertę) nenurodė, kad kada nors būtų pastebėję kokį nors keistą V. S. elgesį, ryškų jos atminties sutrikimą ar pan. Ji kalbėjo su savo artimaisiais bei kaimynais apie tai, kad norėtų pakeisti anksčiau sudarytą testamentą, nes jaučiasi kiek nuskriaudusi ją prižiūrinčią dukrą (atsakovę), nes kitom savo dukrom padėjo statant namus ar sodo namelius. Tai reiškia, kad ši garbaus amžiaus moteris (kurios veiksnumas nebuvo paneigtas), pasirašydama 2008-08-19 testamentą, išreiškė tikrąją savo valią, kurią ji turėjo ir apie ją supantiems žmonėms kalbėjo dar iki testamento sudarymo. Pažymėtina ir tai, kad būtent neužilgo po to, kai V. S. išvažiavo iš kaimo pas dukrą į Pabradę (prieš tris keturis metus iki mirties) ji ir sudarė 2008 metų testamentą, o tai reiškia, kad liudytojų paaiškinimai apie tai, kaip tuo metu (2008 metais) elgėsi V. S. yra reikšmingi. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų pareigą įgyvendinant savo teises ir pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.1d.) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK1.5 str.4d.) (LAT 2010-06-30 nutartis, civ b.Nr.3K-3-303/2010).Aiškinant šias teismo normas turima omenyje tai, kad mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbiama, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Teismas ištyręs visus jam pateiktus duomenis ir įrodymus nenustatė, kad V. S., pasirašydama 2008 metais naują testamentą, būtų pasielgusi, kaip nors neapgalvotai, nelogiškai ar neprotingai, nes naujame testamente savo testamentine įpėdine ji nurodė būtent tą dukrą, pas kurią gyveno, kuri ja rūpinosi ir prižiūrėjo. Todėl tai yra visiškai natūrali, suprantama ir protinga valios išraiška. Teismas neturi pagrindo pripažinti eksperto išvadą, padarytą remiantis V. S. trumpu  protinės būklės tyrimu –MMSE, kuriame tik minimaliai ištyrus (beje,ne gydytojo, o vienos iš ieškovių- R. Ž. iniciatyva) atsakovės motiną buvo nustatytas vidutinio sunkumo-sunkus(?)intelekto funkcijų sunykimas (b.l.8). Šis tyrimas dėl savo lakoniškumo ir nevisapusiškumo nėra neabejotinos vertės, juolab įvertinus ir šio tyrimo darymo aplinkybes. Abejojant šio tyrimo patikimumu, nėra pagrindo laikyti neabejotina ir ekspertės išvadą. Pažymėtina ir tai, kad išskyrus ekspertizės aktą ( kurio įrodomoji reikšmė yra kaip ir kitų įrodymų), ieškovės teismui  nepateikė daugiau jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad testatorės poelgiai ar  kalba pasižymėtų keistumu ar būtų panašūs į neveiksnaus asmens elgesį, procesą vedė per atstovą advokatą, pačios neatvyko į teismo posėdį ir prisiekusios nepaaiškino teismui apie joms žinomas reikšmingas bylos aplinkybes.Turėdamas omenyje, kad klausimas  ar  žmogus  tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti negali būti sprendžiamas formaliai, vadovaujantis tik medicininiu kriterijumi nustatytu eksperto išvadoje, teismas kaip jau minėta vertino ir atsižvelgė ir į kitus duomenis, t.y. į atsakovės, trečiojo asmens,liudytojų paaiškinimus, kurie nepatvirtino ekspertizės išvadų (b.l.110-114). Tokia asmens būklė, kai yra stipriai sunykusios jo intelekto funkcijos, kai jis serga demencija, nelieka nepastebėta  aplinkinių su  juo bendraujančių asmenų, juo labiau artimų giminaičių, nepriklausomai nuo to turi jie ar neturi specialių psichologijos  ir psichiatrijos žinių (tiesiog sveika nuovoka ir gyvenimiška patirtis kaip taisyklė padeda tai pastebėti). Teismas  savo išvadą, kad V. S., sudarydama 2008-08-19  testamentą, galėjo suprasti ir suprato savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, suformavo vadovaudamasis  įrodinėjimo priemonių leistinumo taisykle (CPK 177 str.) bei vertindamas visų surinktų byloje ir teismo posėdžių metu duotų paaiškinimų –įrodinėjimo priemonių visumą, o taip pat  medicininį ir teisinį kriterijus.

              Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo remiantis LR Civilinio kodekso 1.89 str. pripažinti V. S. 2008-08-19 sudarytą testamentą negaliojančiu.

              Iš ieškovių priteistinos išlaidos už V. S. teismo psichiatrinę ekspertizę (pomirtinę), kuri buvo atliekama būtent  ieškovių prašymu ir  už kurios atlikimą ieškovės nesumokėjo (b.l.72).

              Valstybės naudai iš ieškovių priteisiamos ir teismo turėtos pašto išlaidos.

              Vadovaudamasis LR CK 1.5 str., 5.15 str., LR CPK 88 str.1d.1p., 3p.,90str., 93 str..,259 str., 260 str.,  265 str.,  268 str., 269 str., 270 str.,  teismas

n u s p r e n d ė:

              Ieškovių  Č. B. ir R. Ž. ieškinio netenkinti.

              Priteisti iš ieškovių Č. B. ir R. Ž. solidariai 1334.50 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt keturis litus 50 ct) už V. S. teismo psichiatrinę ekspertizę (pomirtinę), pinigus pervedant į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM (įm. k.191671615)  a/s LT27 7044 06000  0783 0325 (buv. adresas-A.Kojelavičiaus 121, 11106 Vilnius-48).             

              Priteisti iš  Č. B. 36.00 Lt (trisdešimt šešis litus 00 ct) ir R. Ž. 36.00 Lt (trisdešimt šešis litus 00 ct) valstybės naudai  teismo turėtų pašto išlaidų.

              Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

              Teisėjas                                           Rimvydas Petrauskas