Administracinė byla Nr. A-3032-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00237-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 28.4

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, atstovaujamai Klaipėdos skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. kovo 12 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2019 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-1993-2903 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėjas tvirtino, kad jis yra visiškai atsiskaitęs su V. K. už Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3660/98m. jo vaikams priteistą išlaikymą, tačiau vėliau sužinojo apie antstolio A. S. vykdomą išieškojimą. Pats negalėdamas gauti informacijos apie vykdomą išieškojimą, pareiškėjas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir atsakovas, Tarnyba), kuri 2018 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-17-P-1993-2932 nusprendė teikti jam antrinę teisinę pagalbą. Pirmasis advokatas, paskirtas atstovauti pareiškėjui, buvo A. G., tačiau jis tik padarė vykdomosios bylos Nr. 0010/11-02773 kopiją, kurioje nėra duomenų apie išieškojimo aplinkybes, ir vėliau nutraukė sutartį su Tarnyba. Tarnyba 2018 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-17-P-1993-2932 pareiškėjui skyrė kitą atstovą – advokatę G. S., kuri su pareiškėju iš esmės nebendravo ir po kurio laiko pateikė Tarnybai prašymą dėl jos pakeitimo. Trečiasis advokatas – V. M., paskirtas 2018 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-P-1993-13073, taip pat su pareiškėju iš esmės nebendravo ir, nors pareiškėjas buvo pateikęs jam rašytinį pranešimą apie žinomas vykdomosios bylos aplinkybes, jis, su pareiškėju nesuderinęs pozicijos, pateikė Tarnybai išvadą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo (ši išvada pareiškėjui iki šiol neįteikta). 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-P-1993-16611 pareiškėjui paskirta ketvirtoji advokatė – L. T., kuri atliko tik vieną veiksmą – išreikalavo iš notarės A. K. 2018 m. lapkričio 2 d. pažymą Nr. S-511, advokatė su pareiškėju nebendravo ir neišdavė jam jokios pažymos. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 6 d. baigėsi jam skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimo terminas, todėl jis pateikė prašymą Tarnybai pratęsti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Tarnyba nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. vasario 18 d. neišsprendė pastarojo pareiškėjo prašymo, o ginčijamu Sprendimu nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui, nors tokia pagalba jam iš esmės ir nebuvo teikiama.

3.       Pareiškėjas teigė, jog jis nesuprato Sprendimo motyvų, jame aiškiai nenurodytos jo situacijos aplinkybės. Pareiškėjas buvo pateikęs Tarnybai viską, ką žinojo ir turėjo. Manė, kad tokiu Sprendimu jam užkertamas kelias kreiptis į teismą, dėl teisinių žinių trūkumo jis negali atsikirsti į Tarnybos argumentus. Pareiškėjas įsitikinęs, kad nustatytos aplinkybės objektyviai patvirtina, jog antstolis A. S. ne tik nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bet jo veiksmuose galbūt yra ir nusikalstamos veikos požymių, neteisėtai pasisavinus pareiškėjo pinigines lėšas.

4.       Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5.       Atsakovas atsiliepime į skundą pakartojo Sprendimo turinį, be kita ko, kad pareiškėjas nepateikė Skyriaus prašytų dokumentų, pagrindžiančių jo sumokėtas sumas vaikų išlaikymui. Kadangi išieškojimas iš pareiškėjo buvo vykdomas nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3660/98m. įsiteisėjimo dienos, senaties eiga buvo sustojusi, o Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2011 m. rugpjūčio 2 d. išdavus vykdomojo rašto dublikatą dėl periodinių išmokų išieškojimo iš pareiškėjo, antstolis A. S. pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, todėl pareiškėjo teiginys, jog antstolis vykdymo veiksmus pradėjo praleidęs senaties terminą, yra nepagrįstas. Pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą teikę advokatai nerado duomenų, jog pareiškėjas yra sumokėjęs išlaikymo sumą, todėl pripažintina, kad antstolis
A. S. pagrįstai išieško išlaikymo įsiskolinimą iš pareiškėjo. Atsakovas Sprendime konstatavo, kad, nenustačius antstolio neteisėtų veiksmų, nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktiną dokumentą dėl antstolio veiksmų apskundimo, dėl to tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui būtų neperspektyvus. Atsakovas manė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktais ir neperžengiant suteiktos kompetencijos ribų.

II.

6.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. spalio 31 d. sprendimu atmetė pareiškėjo J. K. skundą.

7.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 29 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo apskundžiant antstolio A. S. veiksmus.

8.       Tarnybos 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-1993-20857 nuspręsta teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, paskiriant jam advokatą A. G..

9.       Pareiškėjui prašant, Tarnyba 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu
Nr. 2.3-(NTP-2)-18-P-1993-19406 valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui pratęsė iki 2019 m. spalio 31 d.

10.       Tarnyba ginčijamu 2019 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-N-1993-2903 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies
8 punktu, t. y. konstatavusi, jog tolesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas neperspektyvus. Sprendimas priimtas remiantis antrinę teisinę pagalbą teikti pareiškėjui paskirtos advokatės L. T. 2018 m. lapkričio 16 d. pranešimu ir susijusiais dokumentais, konstatavus, kad nesant duomenų apie tai, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 3 d. sprendimas yra įvykdytas, nėra pagrindo įstatymų reikalavimus atitinkančio teismui teiktino dokumento dėl antstolio A. S. veiksmų apskundimo parengimui.

11.       Teismas, išanalizavęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą, priėjo prie išvados, jog, priešingai nei skunde nurodo pareiškėjas, priverstinis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 3 d. sprendimo vykdymas buvo pradėtas dar 1998 metais ir yra tęsiamas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. išduotą vykdomąjį dokumentą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. išduoto vykdomojo rašto priėmimo vykdyti klausimas buvo išspręstas Civilinio proceso kodekso 651 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais ir nėra duomenų, jog jo pateikimo antstoliui A. S. metu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 3 d. sprendimas buvo įvykdytas. Kadangi antstolio A. S. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pareiškėjas neginčijo ir nėra duomenų, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 3 d. sprendimas yra įvykdytas, ginčijamas Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

III.

12.       Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

13.       Pareiškėjas pakartotinai pabrėžia savo teisinių žinių trūkumą. Informuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi administracinėje byloje
Nr. A-5221-822/2019 dėl Tarnybos 2019 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-420-3764 nutraukti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą panaikinimo sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje. Pareiškėjas mano, kad advokatas
A. G. galėtų duoti išsamius parodymus apie ginčo aplinkybes, nes jis vienintelis ėmėsi veiksmų rengiant skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, bei leido pareiškėjui suprasti, jog jis nutraukia sutartį su Tarnyba, nes nebegali eiti prieš įsigalėjusią negatyvią sistemą. Pareiškėjas pakartoja ir tai, kad jam nesuprantama Sprendime padaryta išvada, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas jam neperspektyvus, tokia išvada nemotyvuota, o advokatai patys nebendravo su pareiškėju. Pareiškėjas tvirtina, kad teismo teiginiai apie senaties termino taikymą, neteisėtą pareiškėjo pinigų pasisavinimą nepagrįsti, nes šios aplinkybės byloje neatskleistos, nemotyvuotos. Iki šiol neaišku, kokios sumos buvo iš pareiškėjo išieškotos, kas vykdė išieškojimą, kokius veiksmus atliko ir pan. Neatsižvelgta į tai, kad po 1998 metų teismo sprendimo pareiškėjas su buvusia sutuoktine buvo sudaręs notarinę sutartį dėl išlaikymo atsiskaitymo, sumokėjo jai didelę pinigų sumą vaikų išlaikymui. Pareiškėjas tvirtai įsitikinęs, kad antstolis išieškojimo veiksmus pradėjo suėjus senaties terminui. Pareiškėjas paaiškina, kad jis neginčijo antstolio A. S. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nes nebuvo informuotas apie vykdymo veiksmų pradėjimą, o sužinojęs apie antstolio veiksmus kreipėsi dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos suteikimo, tačiau jo pastangos iki šiol blokuojamos. Pareiškėjo vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas yra šališkas, nepagrįstas įrodymais, nemotyvuotas, neatskleista bylos esmė.

14.       Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nurodo palaikantis atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

15.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo.

16.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

17.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 29 d. prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą (I t., b. l. 15–19) teigė, kad siekia kreiptis į teismą dėl antstolio A. S. veiksmų, nesąžiningai vykdant išieškojimą. 2017 m. spalio 3 d. rašte (I t., b. l. 28) pareiškėjas Skyriui papildomai paaiškino, jog jam reikalinga teisinė pagalba, pirma, siekiant kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo pagal Civilinio proceso kodekso 220 straipsnį; antra, siekiant apskųsti antstolio A. S. veiksmus. Pareiškėjas teigė, kad išieškotoja V. K. į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi tik 2011 m. rugpjūčio 6 d. Antstolis A. S. 2011 m. spalio 19 d. patvarkymu pradėjo išieškojimo veiksmus, nustatė 28 172,27 Lt (8 159,25 Eur) įsiskolinimą. Išskaitymai iš pareiškėjo darbo užmokesčio buvo vykdomi nuo 1998 metų. Antstolis neatskleidė išlaikymo sumų išskaitymo aplinkybių.

18.       Skyrius 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)17-T-1993-20857
(I t., b. l. 43–44) nusprendė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl antstolio A. S. veiksmų apskundimo, pažymėjo, kad šis sprendimas galioja 12 mėnesių nuo jo priėmimo dienos. Skyriaus 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-P-1993-19406 (I t., b. l. 57–58) antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui pratęstas iki 2019 m. spalio 31 d.

19.       Advokatė L. T. 2018 m. lapkričio 16 d. išvadoje (I t., b. l. 59–60) nustatė Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytą antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindą (pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti). Advokatė išvadoje nurodė nustačiusi, kad pareiškėjo skolos likutis 2018 m. spalio 4 d. buvo 1 415,48 Eur. Iš pareiškėjo teiktų prašymų matyti, jog jam apie vykdomą išieškojimą buvo žinoma 2011 m. rugpjūčio 26 d. Vykdomoji byla užvesta nepažeidžiant bylos metu galiojusių Civilinio proceso kodekso 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų terminų. Civilinėje byloje Nr. 2-3660/98m. išduotas vykdomojo rašto dublikatas, nes originalas prarastas, pareiškėjas buvo apie tai informuotas. Notaras nurodė 1998 m. patvirtintų sutarčių raidynuose neradęs 1998 m. rugsėjo 7 d. tarp J. K. ir V. K. pasirašyto pinigų perdavimo faktą patvirtinančio dokumento ar sutarties. Nesant išlaikymo mokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų, laikytina, kad antstolis vykdomuosius veiksmus atlieka teisėtai ir pagrįstai, nėra pagrindo juos skųsti.

20.       Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 19 d. rašte (I t., b. l. 61–62) išreiškė nepritarimą minėtoje advokatės išvadoje nustatytoms aplinkybėms, nepasitenkinimą advokatų darbu. Tvirtino, kad jam iki šiol nežinoma, kokiais pagrindais ir kokiais tikslais antstolis A. S. iš jo vykdo išieškojimą, vykdomojoje byloje visiškai nėra duomenų apie vykdymo eigą. Neaišku, kaip atsirado skolos likutis, kada, nėra duomenų apie išieškojimo veiksmų pradžią, kiek pinigų išieškota. Manė, kad antstolis A. S. pats nežino išieškojimo aplinkybių. Pareiškėjas nesutiko, jog jam apie vykdomą išieškojimą buvo žinoma jau 2011 m. rugpjūčio 26 d., ir paaiškino domėjęsis įvairių jo atžvilgiu vykdomų išieškojimų aplinkybėmis, o apie antstolio A. S. vykdomą išieškojimą sužinojęs tik neoficialiai, 2016 metais. Teigė, kad advokatės išvada, jog vykdomoji byla užvesta nepažeidžiant bylos metu galiojusių Civilinio proceso kodekso 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų terminų, nemotyvuota. Pareiškėjas nurodė Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. raštu buvęs informuotas, kad pirmasis vykdomasis raštas išduotas 1998 m. lapkričio 10 d., o antrasis – 2011 m. liepos 20 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad advokatės išvadoje neatskleisti A. S. atlikti išieškojimo veiksmai, ar jis laikėsi teisės aktų reikalavimų ir kt., todėl laikytina, kad antstolis piktnaudžiavo savo pareigomis, galbūt neteisėtai savindamasis pinigines lėšas.

21.       Skyrius, siekdamas nustatyti pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei jam antrinę teisinę pagalbą teikusių advokatų veiksmus, ne kartą kreipėsi tiek į pareiškėją, tiek į advokatus, prašydamas pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus (pvz., Skyriaus 2018 m. lapkričio 27 d. raštas, I t., b. l. 63–64; 2019 m. sausio 9 d. raštas, I t., b. l. 93; 2019 m. sausio 28 d. raštas, I t., b. l. 109–111).

22.       Pareiškėjas, teikdamas Skyriui atsakymus, paaiškinimus ir kreipimusis, laikėsi pozicijos, jog antrinė teisinė pagalba jam iš esmės nebuvo teikiama, jis Skyriaus prašomų pateikti dokumentų ir duomenų neturi, juos gali pateikti tik antstolis A. S., pareiškėjo atžvilgiu vykdyto ir vykdomo išieškojimo aplinkybės neaiškios, jis su V. K. jau yra atsiskaitęs ir tarp jų dėl to nevyksta jokie ginčai. Kadangi nėra duomenų nei kiek pinigų išieškota iš pareiškėjo, nei kiek pinigų pervesta tariamai išieškotojai, manytina, jog A. S. pinigus išieškojo savo naudai. Pareiškėjas 2019 m. sausio 10 d. rašte (I t., b. l. 95), be kita ko, Skyriui nurodė, jog antstolis A. S. jį informavo, kad išieškojimą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 3 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-3660/98m. vykdė antstolė B. T., tačiau antstolė B. T. 2018 m. vasario 7 d. rašte pareiškėjui neigė, kad ji vykdė išieškojimą pagal civilinėje byloje Nr. 2-3660/98m. priimtą sprendimą.

23.       Ginčijamu 2019 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-1993-2903 
(I t., b. l. 120–124) Skyrius nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintu pagrindu,
t. y. pripažinęs, jog tolesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui būtų neperspektyvus.

24.       Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, ne kartą yra akcentavęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012, išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4709-415/2019).

25.       Atvejai, kai nustatoma, jog atstovavimas byloje neperspektyvus, yra vienas iš pagrindų atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą (Įstatymo 11 str. 7 d. 2 p.) arba nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 23 str. 1 d. 8 p.). Administracinių teismų praktikoje, aiškinant pastarąsias nuostatas, pažymima, jog atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį Tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti ištyrusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas ir atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra siejamas su atitinkamų specialiųjų teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti arba jau gauna valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų nuostatas. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Antrinė teisinė pagalba neteikiama arba antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011, 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5213-438/2018, 2019 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5318-552/2019). Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012, 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3094-502/2019).

26.       Šiuo atveju tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad antstolis A. S. išieškojimo veiksmus pradėjo praleidęs senaties terminą, nustatę, kad, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, vykdymo veiksmai pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3660/98m. buvo pradėti ne 2011 metais, o 1998 metais, iškart po teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. nepraleidžiant Civilinio proceso kodekso 387 straipsnyje (1994 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. I-636 redakcija) įtvirtinto termino („Teismo sprendimai gali būti pateikti vykdyti per trejus metus nuo jų įsiteisėjimo.<...> Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyto termino eiga prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos“) ir senaties eiga buvo sustojusi. Kitaip tariant, atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjo pretenzijos turi teisinį pagrindą, t. y. kad teisės aktuose yra įtvirtintas terminas teismo sprendimo vykdymui pradėti, ir tuomet vertino, ar turimi duomenys bei dokumentai sudaro prielaidas pripažinti, jog toks terminas buvo praleistas, t. y. atliko faktinių aplinkybių teisinį vertinimą. Atsakovas taip pat konstatavo, kad antstolis A. S., nenustatęs Civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, tačiau plačiau tokios išvados nepaaiškino. Tarnyba nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, jog jis nebuvo informuojamas apie antstolio atliekamus veiksmus, jog jam kyla abejonių dėl apskaičiuoto skolos likučio dydžio. Papildomai pastebėtina ir tai, kad atsakovo ir pirmosios instancijos teismo atliktas išieškojimo vykdymo aplinkybių tyrimas šiuo atveju nebuvo pakankamai išsamus, pavyzdžiui, kaip minėta, pagal 1998 m. lapkričio 3 d. teismo sprendimo priėmimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, vykdomieji dokumentai periodinėms išmokoms išieškoti galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos (šios nuostatos turinys perkeltas į Civilinio proceso kodekso 606 str. 4 d., 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija), tačiau ginčo atveju nebuvo nustatinėjama svarbi aplinkybė, kada baigėsi laikotarpis, kuriam priteistos periodinės išmokos. Taigi, Tarnyba, priimdama Sprendimą ir konstatuodama, jog tolesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui šiuo aspektu būtų neperspektyvus, iš esmės rėmėsi vidiniu savo įsitikinimu apie tai, kaip tam tikros aplinkybės turėtų būti teisiškai vertinamos, ir tokiu būdu peržengė savo kompetencijos ribas, nes vertino, kad pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti, pasisakydama dėl tų klausimų, kuriuos pavesta spręsti teismui, o pirmosios instancijos teismas, atitinkamai, peržengė administracinės bylos nagrinėjimo ribas.

27.       Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti antstolio A. S. veiksmų neteisėtumą, taip pat tvirtino, kad jis su buvusia sutuoktine V. K. jau yra atsiskaitęs pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3660/98m., nes tarp jų buvo sudarytas notarinis susitarimas ir pareiškėjas sumokėjo išieškotojai vienkartinę pinigų sumą. Atsakovas Sprendime dėl to nurodė, kad pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą teikti paskirti advokatai ėmėsi veiksmų išieškojimo vykdymo aplinkybėms išsiaiškinti, be kita ko, kreipėsi į Klaipėdos miesto 1-ąjį notarų biurą dėl pareiškėjo sudarytų sutarčių pateikimo, tačiau nerado duomenų, patvirtinančių tokius pareiškėjo teiginius, o ir pareiškėjas nei advokatams, nei Tarnybai nepateikė tokių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pažymėjo, jog nėra duomenų, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. išduoto vykdomojo rašto (pastebėtina, kad, skirtingai nei skundžiamame sprendime ne kartą nurodė teismas, 2011 m. rugpjūčio 2 d. išduotas ne vykdomasis dokumentas, o vykdomojo dokumento dublikatas, I t., b. l. 163) pateikimo antstoliui A. S. metu 1998 m. lapkričio 3 d. teismo sprendimas buvo įvykdytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo aspektu atsakovas, taip pat jo paskirti advokatai antrinei teisinei pagalbai pareiškėjui teikti, ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant surinkti įrodymus pareiškėjo teiginiams, jog jis jau yra įvykdęs savo prievoles pagal 1998 m. lapkričio 3 d. teismo sprendimą, pagrįsti, tačiau tokie duomenys nebuvo nustatyti, o pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė jokių tokius savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, tiek paties pareiškėjo paaiškinimai atsakovui, jog išskaitymai iš jo darbo užmokesčio buvo vykdomi nuo 1998 metų (žr. 2017 m. spalio 3 d. raštą), tiek jo atsakovui pateikti dokumentai, pavyzdžiui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 16 d. raštu Nr. (10.3) SI-59794 pareiškėjui pateikta informacija apie, be kita ko, laikotarpiu nuo 1998 m. lapkričio mėn. iki 2003 m. kovo mėn. pagal antstolės B. T. atsiųstą 1998 m. lapkričio 3 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-3660/1998 m. iš pareiškėjo išskaitytas ir išieškotojai V. K. pervestas išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo sumas (I t., b. l. 98–102), tiek pats faktas, jog 2011 metais V. K. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo dokumento dublikato išdavimo ir pateikė šį dublikatą antstoliui A. S. vykdyti
(I t., b. l. 164) paneigia pareiškėjo poziciją, jog jis yra atsiskaitęs su V. K., ir, priešingai nei nutarties 26 punkte aptartu atveju, tokių pareiškėjo teiginių neatitikimas tikrovei yra akivaizdus. Esant tokiai situacijai, atsakovas pagrįstai pripažino, kad tolesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui, siekiant antstolio A. S. vykdomus išieškojimo veiksmus pripažinti neteisėtais tuo pagrindu, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 3 d. sprendimas jau įvykdytas, būtų neperspektyvus.

28.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo sprendimas nutraukti pareiškėjui teikiamą antrinę teisinę pagalbą, suformuluotas ginčijamame Sprendime, yra visiškai teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimant naują sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo J. K. skundą tenkinti ir panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-1993-2903 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

        Skirgailė Žalimienė