Civilinė byla Nr. e3K-3-308-969/2019

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01995-2018-5                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.20.

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                (N)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens duomenys neskelbtini kasacinį skundą dėl duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys neskelbtini apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys – duomenys neskelbtini.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų išdavimo procedūrą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Pareiškėjos        Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys neskelbtini apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti vaiką duomenys neskelbtini, gim. 2009 m. vasario 17 d., iš vaiko tėvų duomenys neskelbtini.

3.       Tarnyba 2018 m. lapkričio 22 d. prašyme nurodė, kad vaikas de facto (faktiškai) yra likęs be atstovo pagal įstatymą, nes vaiko motina, vaiko teigimu, kitame mieste slaugo savo sergančią motiną, o tėvas nepriima siūlomos specialistų pagalbos dėl vaiko sveikatos problemų, neveda vaiko pas gydytojus, dėl to vaikui dažnėja pykčio priepuoliai, kurių metu yra nesaugu tiek jam pačiam, tiek kitiems mokyklos mokiniams ir bendruomenei.

4.       2018 m. lapkričio 19 d. Tarnyba gavo pranešimą iš progimnazijos, kad mokykloje berniukas elgiasi neadekvačiai, tranko daiktus, isteriškai rėkia, plėšo stendus, muša prie jo priėjusius mokytojus, vadina visus necenzūriniais žodžiais, nori pabėgti iš progimnazijos. Progimnazijos specialistai nurodė, kad prisiskambinti tėvui jiems nepavyksta. Nuvykę į progimnaziją Tarnybos specialistai iškvietė greitosios pagalbos medikus ir policijos pareigūnus. Vaikas buvo nuvežtas į pirminės sveikatos priežiūros centrą, susitarta dėl psichiatro konsultacijos. Apie tai nedelsiant buvo informuotas tėvas. Jis į sveikatos priežiūros įstaigą atvykti nesutiko. Vėliau atvykęs į Tarnybą su jos specialistais kalbėtis atsisakė, reikalavo atiduoti vaiką, pranešė bendrosios pagalbos telefonu 112 apie vaiko pagrobimą ir pasišalino. Šeimai buvo išsiųstas raštiškas pranešimas apie Tarnybos sprendimus vaiko atžvilgiu.

5.       Tarnyba nurodė, kad grėsmės vaikui lygis vertinamas ne pirmą kartą, tačiau tėvas atsisakė jam skiriamos pagalbos. Todėl 2018 m. lapkričio 19 d. Tarnyba nustatė antrąjį grėsmės vaikui lygį ir laikinai apgyvendino jį duomenys neskelbtini šeimos ir vaiko gerovės centre. Vaiko tėvas apie tai buvo informuotas raštu. Tarnyba pažymėjo, kad centre vaikui bus teikiama kompleksinė specialistų pagalba, kas yra būtina siekiant užtikrinti jo saugumą ir tinkamas jam gyvenimo, mokymosi ir sveikatos apsaugos sąlygas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.       duomenys neskelbtini apylinkės teismas, išnagrinėjęs Tarnybos prašymą rašytinio proceso tvarka, 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi Tarnybos prašymą tenkino ir leido paimti vaiką duomenys neskelbtini iš jo tėvų. 

7.       Teismas konstatavo, kad vaikui grėsmės lygis vertinamas ne pirmą kartą, tiek 2018 m. rugsėjo 18 d., tiek 2018 m. lapkričio 15 d. buvo nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis, šeimai skirtas atvejo vadybininkas, tačiau atvejo vadybos procesas nepavyko, nes tėvas atsisakė jam skirtos pagalbos.

8.       Teismas nustatė, kad iš 2018 m. lapkričio 19 d. tarnybinio pranešimo dėl nepilnamečio duomenys neskelbtini matyti, jog grėsmės vaikui lygio vertinimo metu buvo nustatyta, kad mokykloje vaikas dažnai būna nevaldomas, agresyvus ir nenuspėjamas, kartais be priežasties nelanko pamokų. Berniuko tėvas dažnai elgiasi agresyviai, kelia balsą, nebendrauja ir yra nusiteikęs priešiškai specialistų, kurie teikia pagalbą šeimai, atžvilgiu. Nepilnamečio teigimu, anksčiau šeimoje buvo smurtaujama, šiuo metu – ne. Tėvas atsisako daugelio specialistų pagalbos ir draudžia nepilnamečiam vaikui bendrauti su specialistais, neužtikrina, kad sūnus vartotų vaistus. Vaiko motina nedalyvauja vaiko gyvenime. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis ir priimtas sprendimas vaiką paimti iš tėvų. 

9.       duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens duomenys neskelbtini atskirąjį skundą, 2019 m. vasario 6 d. nutartimi duomenys neskelbtini rajono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį paliko nepakeistą.

10.       Kolegija nustatė, kad šeima Tarnybai žinoma nuo 2017 m. dėl kylančių vaiko elgesio problemų progimnazijoje. 2018 m. pavasarį, dalyvaujant berniuko tėvui, buvo sudarytas teiktinų šeimai paslaugų planas, tačiau jis rezultatų nedavė, nes tėvas atsisakė bendradarbiauti su progimnazijos specialistais. Per 2018 m. mokslo metus buvo suorganizuoti net 8 Vaiko gerovės komisijos posėdžiai susidariusiai situacijai spręsti. 2018 m. rugsėjo 18 d. Tarnyba nustatė pirmąjį grėsmės vaikui lygį, sudarė pagalbos šeimai planą, tačiau jis nebuvo vykdomas, nes tėvas atsisakė bendradarbiauti su specialistais. 2018 m. lapkričio 15 d. Tarnyba pakartotinai vertino grėsmės vaikui lygį ir, nustačiusi pirmąjį, kreipėsi į duomenys neskelbtini rajono socialinių paslaugų centrą dėl pagalbos šeimai plano peržiūros, po keturių dienų, t. y. 2018 m. lapkričio 19 d., gavusi pranešimą iš progimnazijos ir įvertinusi faktines aplinkybes, Tarnyba nustatė antrąjį grėsmės vaikui lygį.

11.       Kolegijos vertinimu, tėvas dėl vaiko psichinės sveikatos į medikus kreipiasi tik epizodiškai, neužtikrina tokios pagalbos tęstinumo. 2018 m. spalio 10 d. tėvas atvyko su siuntimu į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaiko raidos centro Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyrių, iš jo išrašo matyti specialistų teiktos rekomendacijos, pavyzdžiui, išsamus ištyrimas ir gydymas šios įstaigos Vaikų psichiatrijos skyriuje, dienotvarkė, struktūrizuota aplinka, individuali tęstinė ilgalaikė psichologinė / psichoterapinė terapinė pagalba vaikui, socialinių įgūdžių lavinimas, tėvų konsultavimas. Iš tėvų pateiktų dokumentų negalima spręsti, kad jie vykdė šias specialistų pateiktas rekomendacijas. Tačiau iš progimnazijos papildomai pateiktų duomenų matyti, kad tėvas buvo uždraudęs vaikui teikti socialinės pedagogės ir psichologės paslaugas, o teisme papildomai nurodė, kad jis yra nusistatęs prieš tokio pobūdžio priemones. Iš Tarnybos pateiktos papildomos informacijos, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaiko raidos centro Vaikų psichiatrijos skyriaus 2018 m. gruodžio 18 d. surašytos berniuko epikrizės matyti, kad siekiant užtikrinti vaiko psichinę sveikatą yra būtina nuosekliai laikytis medikų rekomendacijų, tačiau vaiko tėvų požiūris į vaiko sveikatos būklę nėra pasikeitęs ir nėra duomenų, kad jie užtikrins vaiko gydymo tęstinumą, bendradarbiaus su specialistais. Be to, abu berniuko tėvai gyvenamąją vietą yra deklaravę Argentinoje, o tai apsunkina kompleksinės medicinos pagalbos vaikui teikimą, nes asmenims, kurie gyvenamosios vietos nėra deklaravę Lietuvoje, nemokama medicinos pagalba nėra teikiama.

12.       Teismas nustatė, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame berniuko tėvas yra apklaustas kaip specialusis liudytojas ir jam paskirta ambulatorinė psichiatrinė ekspertizė tiek dėl galimai smurtinių veiksmų prieš vaiką šeimoje, tiek dėl viešosios tvarkos sutrikdymo įstaigoje, kurioje vaikas laikinai apgyvendintas.

13.       Teismo posėdyje vaiko motina pripažino, kad į Lietuvą ji grįžo tik prieš porą savaičių. Vaiką įstaigoje pirmą kartą aplankė 2019 m. sausio 20 d. Ji nurodė dirbanti Vokietijoje ir jos galimybės atvykti į Lietuvą yra ribotos dėl darbinės veiklos. Kolegija nustatė, kad berniuko motinai Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu jau buvo neterminuotai apribota motinos valdžia kito vaiko atžvilgiu, nustačius, kad ji išvyko į Ispaniją ir vengia atlikti savo pareigas vaikui.

14.       Kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad vaiko tėvai šiuo metu nėra pasirengę užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis jo sveikata ir mokymusi, auklėti jį, bendradarbiauti su specialistais, t. y. vykdyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnyje įtvirtintas asmenines tėvų pareigas. Todėl yra CK 3.254 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas pagrindas paimti vaiką iš tėvų.              

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.       Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo vaiko tėvas duomenys neskelbtini prašo panaikinti duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 6 d. nutartį ir duomenys neskelbtini apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                       Tarnyba pažeidė grėsmės vaikui lygio nustatymo procedūrą, nes 2018 m. lapkričio 15 d. grėsmės vaikui lygio anketą užpildė vaiko tėvui nedalyvaujant, su vaiku nebendravo, apie nustatytą antrąjį grėsmės lygį ir apgyvendinimą duomenys neskelbtini šeimos ir vaiko gerovės centre vaiko tėvo laiku neinformavo.

15.2.                      Tarnyba grėsmės vaikui rizikos veiksnius bei kriterijus nustatė pagal savo šališką ir subjektyvų vertinimą. Vaikui grėsmė kilo ne jo gyvenamojoje aplinkoje, šeimoje, bet mokykloje, dėl vaiko netinkamo elgesio ugdymo įstaigoje yra atsakingi progimnazijos specialistai. Byloje nėra duomenų, kad vaiko gyvenamoji aplinka yra jam nesaugi. Tarp vaiko ir tėvų yra stiprus emocinis ryšys, vaikas, kas kartą jį aplankius duomenys neskelbtini šeimos ir vaiko gerovės centre, prašosi grįžti namo, tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis naudotis tėvų valdžia (CK 3.165 straipsnis), todėl vaikui gyvenant su tėvais būtų galima greičiau pasiekti jo elgesio pokyčių.

15.3.                       Pirmosios instancijos teismas, išduodamas leidimą paimti vaiką iš tėvų, nenurodė nė vieno CK 3.254 straipsnyje nustatyto pagrindo; apeliacinės instancijos teismas nurodė šio straipsnio 3 punktą, tačiau konkrečiau aplinkybių nedetalizavo, todėl vaiko tėvui nėra aišku, ar nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad jis pažeidė visas CK 3.254 straipsnio nuostatas ar tik jų dalį.

15.4.                       Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, tačiau, atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo svarbą, teismas bylą privalėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjant vaiko paėmimo klausimą rašytinio proceso tvarka yra trukdoma vaiko tėvams pateikti įrodymus ir duoti paaiškinimus, taip pat teismas netiria vaiko nuomonės dėl jo gyvenimo su tėvais ir ar jo paėmimas iš tėvų atitinka geriausius vaiko interesus. Be to, apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme vaiko tėvai nebuvo informuoti. Neturėdamas teisinio išsilavinimo tėvas nesugebėjo tinkamai ginti savo, sūnaus ir šeimos interesų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

16.       Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja Tarnyba prašo suinteresuoto asmens kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 6 d. nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1.                      Tarnybos specialistai, reaguodami į 2018 m. lapkričio 19 d. gautą progimnazijos pranešimą, atvykę į ugdymo įstaigą, berniuko nuraminti negalėjo, susisiekti su tėvu nepavyko, telefonu jis neatsiliepė. Vaiko motinos kontaktai Tarnybos specialistams nebuvo žinomi, tėvas juos atsisakė nurodyti. Susitarę dėl konsultacijos pas vaikų gydytoją psichiatrę, Tarnybos specialistai apie tai nedelsdami informavo vaiko tėvą. Atvykęs į Tarnybą, kur vaikas bendravo su mobiliosios komandos psichologe, berniuko tėvas atsisakė kalbėtis su specialistais, pakeltu balsu reikalavo atiduoti pagrobtą vaiką, apie vaiko pagrobimą pranešė bendrosios pagalbos telefonu 112 ir pasišalino. Vėliau jo telefonas buvo išjungtas. Grėsmės vaikui lygio vertinimo metu Tarnybos specialistai skambino vaiko tėvui, tačiau jis atvykti atsisakė. Grėsmės lygio nustatymo anketoje pažymėta, kad vaiko tėvas atsisako pasirašyti dokumentus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vaikui gyvenant centre stabilizuojasi jo elgesys, o nuoseklus centro bendradarbiavimas su mokyklos vadovais ir švietimo specialistais užtikrina berniuko galimybę mokytis mokykloje pagal savo galias ir sugebėjimus. Vaiko tėvas vengė bendradarbiauti su specialistais, taip piktnaudžiaudamas turimomis tėvo teisėmis ir pareigomis.

16.2.                      Tarnyba 2018 m. lapkričio 19 d. pranešė vaiko tėvui apie įvykį, kvietė atvykti į Tarnybą, tačiau suinteresuotas asmuo bendrauti su Tarnybos specialistais, o vėliau – ir jo paties iškviestais policijos pareigūnais atsisakė. Vėliau Tarnyba telefonu informavo vaiko tėvą, kad vaikas yra paimamas iš šeimos, tačiau tėvas nurodė jokių dokumentų nepasirašysiantis. Nuvykus į suinteresuoto asmens namus, vaiko tėvams dokumentų įteikti nepavyko. Vaiko tėvas buvo įtrauktas į grėsmės vaikui lygio vertinimo ir vaiko paėmimo iš šeimos procesą, tačiau pats nesikreipė ir nesiteiravo dėl informacijos apie tikslią vaiko apgyvendinimo vietą suteikimo. Nė vienas iš vaiko tėvų neteikė prašymo pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl teismas nepažeidė proceso teisės normų nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 582 straipsnio 9 dalis, pagal kurią, teismui nagrinėjant bylą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, būtina, kad vaiko atstovams pagal įstatymą atstovautų advokatas.

16.3.                      Tarnybos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas išsamiai įvertino CK 3.254 straipsnio 3 punkte egzistuojančias laikinosios globos nustatymo sąlygas, o Tarnyba, vadovaudamasi CK 3.2541 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) nustatyta tvarka, ėmėsi priemonių vaiko saugumui užtikrinti.       

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimo procesinių ypatumų

17.       Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – VTK) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (1 dalis). Pagal šio straipsnio 1 punktą, visoms suinteresuotoms šalims suteikiama galimybė dalyvauti kiekviename nagrinėjimo procese ir pareikšti savo požiūrį (2 dalis).

18.       Pagal VTK 12 straipsnį valstybės dalyvės garantuoja vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais; be to, vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, skiriama daug dėmesio. Todėl vaikui būtinai suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka.

19.       Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 3 punkte (redakcija, galiojusi skundžiamų teismų procesinių sprendimų priėmimo metu) įtvirtintas vienas iš vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principų, t. y. vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principas – vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaiko teisė būti išklausytam taip pat reglamentuojama ir minėto įstatymo 11 straipsnyje, pagal kurį vaikas, gebantis suformuluoti savo nuomonę, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į jo nuomonę turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikas turi būti išklausytas tiesiogiai, o jeigu tai neįmanoma, – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar per įstatymu nurodytus asmenis (1 dalis). Vaiko teisė būti išklausytam garantuojama sukuriant aplinką, leidžiančią vaikui pasinaudoti šia teise, suteikiant būtiną informaciją, patarimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, pagal galimybes pasitelkus specialių žinių turinčius asmenis, kai tai būtina (2 dalis).

20.       VTAPĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, paėmęs vaiką iš jam nesaugios aplinkos, šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 3 darbo dienas CK 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą bei CK ir šio įstatymo nustatyta tvarka inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo organizavimą. Nurodyto įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašymas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

21.       Remiantis CK 3.254 straipsniu vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

22.       CK 3.2541 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra šio kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per penkias darbo dienas, kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

23.       CPK XXXIX skyriaus normos (579–582 straipsniai) reglamentuoja bylų dėl teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal Civilinį kodeksą bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimo tvarką.

24.       Remiantis CPK 579 straipsniu, 

25.       Remiantis CPK 582 straipsniu (redakcija, galiojusi skundžiamų teismų procesinių sprendimų priėmimo metu), byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylos dėl teismo leidimo pratęsti asmens priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio eiga nefiksuojama (1 dalis). Prašymai, paduoti šiame skyriuje nustatyta tvarka, teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos (2 dalis). Teismas gali įpareigoti pareiškėją pateikti papildomų bylai išspręsti reikalingų įrodymų. Teismas taip pat turi teisę rinkti tokius įrodymus savo iniciatyva (3 dalis). Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. <...> (4 dalis). <...> Byla nagrinėjama šiame skyriuje nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į tai, kad ginčas kyla dėl teisės, išskyrus Civiliniame kodekse nustatytus atvejus (6 dalis). Bylą teismas išsprendžia priimdamas nutartį. Teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus, išskyrus nutartį leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą, apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą vykdytina skubiai. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Šis skundas turi būti išnagrinėtas per šio kodekso 336 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą (7 dalis). Šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtoje byloje dalyvaujančių asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (8 dalis).

26.       CPK 153 straipsnyje nustatyta, kad teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tai yra kviečiant į jį dalyvaujančius byloje asmenis, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato kitaip (1 dalis). Šio kodekso nustatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (2 dalis). Procesinius klausimus, kurie turi būti nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, teismas gali išnagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažinęs, kad tai būtina (3 dalis).

27.       Remiantis CPK 133 straipsniu, dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Teismo šaukimais taip pat šaukiami į teismą liudytojai, vertėjai ir ekspertai (1 dalis). Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas šio kodekso 117–132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai (2 dalis). Kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio kodekso nurodytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik šio kodekso nurodytais atvejais (3 dalis).

28.       Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Be to, pažymėtina, kad kiekviena laikinosios globos priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką; žinoma, šiame kontekste reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

29.       EŽTT praktikoje sprendžiant dėl sprendimo atskirti vaiką nuo šeimos priėmimo proceso atitikimo Konvencijos 8 straipsnio reikalavimams vertinama ne tik tai, ar toks sprendimas yra pagrįstas pakankamais įrodymais (įskaitant atitinkamus liudytojų parodymus, kompetentingų institucijų išvadas, psichologų ir kitų ekspertų vertinimus ir medicininius įrašus), bet ir tai, ar suinteresuotiems asmenims buvo sudaryta pakankamai galimybių dalyvauti sprendimo priėmimo procese (žr. 2002 m. sausio 8 d. sprendimą byloje Schultz prieš Lenkiją, peticijos Nr. 50510/99; 2007 m. sausio 8 d. sprendimą byloje Pol?šek prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 31885/05; 2007 m. kovo 20 d. sprendimą byloje Remmo ir Uzunkaya prieš Vokietiją, peticijos Nr. 5496/04).

30.       Be to, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis gali būti pripažįstama: 1) tai, ar pačiam vaikui buvo sudaryta galimybė išreikšti savo nuomonę (žr., pvz., 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Havelka ir kiti prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 23499/06, par. 62; 2004 m. liepos 8 d. sprendimo byloje Haase prieš Vokietiją, peticijos Nr. 11057/02, par. 97); 2) tai, ar buvo užtikrintas tinkamas suinteresuotų asmenų teisinis atstovavimas bylą nagrinėjant teisme (žr. 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje A. K. ir L. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 37956/11; 2013 m. gegužės 19 d. sprendimą byloje B. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 1285/03).

31.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, ar tėvai buvo pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir ar vaikas buvo išklausytas (žr., be kita ko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 33 punktą).

32.       Atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos dėl teismo leidimų išdavimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą yra susijusios su valstybės intervencija į asmens privatų ir šeimos gyvenimą. Jų galima pasekmė (jeigu priimamas sprendimas dėl leidimo paimti vaiką) yra faktinis vaiko atskyrimas nuo šeimos, laikinosios globos (rūpybos) organizavimas CK ir VTAPĮ nustatyta tvarka (CK 3.253 straipsnis, 3.254 straipsnio 3 punktas, VTAPĮ 40 straipsnio 2 dalis) su tolesnėmis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Todėl šios kategorijos bylos neturėtų būti laikomos išimtimi iš teisiniame reglamentavime ir teismų praktikoje suformuluotų asmens teisės į teisingą procesą standartų, t.y. apie pradėtą teisminį procesą turėtų būti tinkamai informuojami ir į jį įtraukiami vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, savo nuomonę suformuluoti galintis vaikas turėtų būti išklausytas tiesiogiai, dalyvaujant psichologui ar per atstovą, turi būti įvertinta asmens galimybė ginti savo teises savarankiškai (be atstovo) ir kt. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turėtų būti įtraukti į bylą kaip suinteresuoti asmenys, be kita ko, užtikrinant ir jų teisę į apeliaciją. 

33.       Nepriklausomai nuo to, ar byla dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą būtų nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka, teismas negali apsiriboti vien tik formaliųjų požymių (procedūrinių aspektų, susijusių su grėsmės lygio nustatymu) patikrinimu, bet turi iš esmės patikrinti ir įvertinti taip pat ir faktines konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes – t. y. faktinę situaciją tiek vaiko paėmimo iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą momentu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsižvelgiant į tai, byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą galėtų būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka tik išimtiniais atvejais, kai iš pareiškėjo teismui pateiktų duomenų ir įrodymų visiškai aiški konkrečiu atveju susiklosčiusi faktinė situacija, tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą ir paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo nuomonę, pozicija dėl vaiko paėmimo. Kitais atvejais, esant bent menkiausiai abejonei ar neaiškumui dėl faktinių bylos aplinkybių arba kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, teismas turėtų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, suteikdamas galimybę tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą ir vaikui, sugebančiam suformuluoti savo nuomonę, būti išklausytiems. Jeigu byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas visais atvejais bylą turi nagrinėti žodinio proceso tvarka, užtikrindamas visas procesines garantijas, kurių reikalauja tokios kategorijos bylų pobūdis.

34.       Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisiniame reguliavime, galiojusiame šios bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu, įtvirtinta bylų dėl teismo leidimų paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka prezumpcija (CPK 582 straipsnio 1 dalis) ir itin trumpas (5 darbo dienų) tokių bylų išnagrinėjimo terminas (CPK 582 straipsnio 2 dalis) iš esmės nesudarė arba labai apsunkino teismo galimybę: 1) tinkamai vykdyti CPK 133 straipsnyje nustatytą suinteresuotų asmenų informavimo apie teismo posėdį pareigą; 2) suteikti suinteresuotiems asmenims galimybę dalyvauti bylos nagrinėjimo procese; 3) suteikti vaikui galimybę būti išklausytam. Pažymėtina, kad nurodytos priežastys nulėmė vėlesnius teisinio reguliavimo pakeitimus (žr. 2019 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 580, 581 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2037).

35.       Kasaciniame skunde, be argumentų, susijusių su nustatytu grėsmės vaikui lygio pagrįstumu, keliamas teismo proceso dėl leidimo paimti vaiką išdavimo tinkamumo klausimas. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad:

35.1.                      atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo svarbą pirmosios instancijos teismas bylą nepagrįstai nagrinėjo rašytinio proceso tvarka;

35.2.                      apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme vaiko tėvai nebuvo informuoti, neturėjo galimybės teismui pateikti įrodymų ir duoti paaiškinimų;

35.3.                      teismas netyrė vaiko nuomonės dėl jo gyvenimo su tėvais;

35.4.                      neturėdamas teisinio išsilavinimo jis nesugebėjo tinkamai ginti savo, sūnaus ir šeimos interesų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

36.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad nagrinėjamoje byloje:

36.1.                      2018 m. lapkričio 22 d. duomenys neskelbtini apylinkės teismo duomenys neskelbtini rūmuose gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys neskelbtini apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas dėl leidimo paimti vaiką.

36.2.                      2018 m. lapkričio 26 d. duomenys neskelbtini apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, priėmė nutartį prašymą tenkinti – leisti paimti vaiką duomenys neskelbtini, gim. 2009  m. vasario 17 d., iš vaiko tėvų duomenys neskelbtini, nurodytą nutartį dėl leidimo paimti vaikus vykdyti skubiai. Duomenų, kada ir kokiu būdu vaiko tėvai buvo informuoti apie pirmosios instancijos teismo posėdį, byloje nėra.

36.3.                      2018 m. lapkričio 26 d. duomenys neskelbtini apylinkės teismas išsiuntė nutartį, kuria tenkintas prašymas leisti paimti vaiką, vaiko tėvams.

36.4.                      2018 m. lapkričio 29 d. duomenys neskelbtini apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartis įteikta duomenys neskelbtini.

36.5.                      2018 m. gruodžio 3 d. duomenys neskelbtini apylinkės teisme gautas duomenys neskelbtini prašymas panaikinti duomenys neskelbtini apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį.

36.6.                      2018 m. gruodžio 5 d. duomenys neskelbtini apylinkės teismo nutartimi nustatytas suinteresuotam asmeniui duomenys neskelbtini 7 (septynių) dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

36.7.                      2018 m. gruodžio 10 d. ir 2018 m. gruodžio 21 d. duomenys neskelbtini apylinkės teisme gauti duomenys neskelbtini patikslinti skundai.

36.8.                      2018 m. gruodžio 27 d. duomenys neskelbtini patikslintas atskirasis skundas priimtas, byla perduota nagrinėti duomenys neskelbtini apygardos teismui.

36.9.                      2019 m. sausio 30 d. duomenys neskelbtini apygardos teismas išnagrinėjo bylą žodinio proceso tvarka, dalyvaujant duomenys neskelbtini.

36.10.                      2019 m. vasario 6 d. duomenys neskelbtini apygardos teismas priėmė nutartį, kuria duomenys neskelbtini apylinkės teismo duomenys neskelbtini rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutartis palikta nepakeista.

37.       Vertindama kasacinio skundo argumentus dėl žodinio proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo teisėjų kolegija konstatuoja, jog vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, savaime nesudaro savarankiško pagrindo panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus, juolab kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka.

38.       Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta, nors formaliai ir nurodant vaiko tėvus kaip suinteresuotus asmenis, tačiau neinformavus jų apie teismo posėdį. Tai savo ruožtu nulėmė, kad jie neturėjo galimybės teismui pateikti įrodymų ir duoti paaiškinimų raštu. Nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu galiojęs teisinis reguliavimas iš esmės vertė teismą rinktis tarp pareigos išnagrinėti bylą per įstatyme nustatytą terminą (CPK 582 straipsnio 2 dalis) ir pareigos tinkamai informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdį (CPK 133 straipsnio 3 dalis), teisėjų kolegijos vertinimu, prioritetine laikytina būtent pastaroji pareiga, atsižvelgiant į pirmiau aptartus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) įtvirtintus žmogaus teisių standartus (žr. šios nutarties 28–30 punktus) ir VTK 9 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, šios pareigos nevykdymas laikytinas procesiniu pažeidimu.

39.       Kita vertus, duomenys neskelbtini skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties aptariama aplinkybe (tėvų neinformavimu apie pirmosios instancijos teismo posėdį) nebuvo remiamasi, tuo tarpu pagal CPK 329 straipsnio 3 dalį absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą <...>. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien šis procesinis pažeidimas savaime nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės ir pirmosios instancijos teismų procesinių sprendimų.

40.       Vertindama kasacinio skundo argumentus dėl vaiko nuomonės neišklausymo teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko nuomonė nebuvo išklausyta nei bylą nagrinėjant pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, teismai taip pat nesirėmė vaiko nuomone, išsakyta jam bendraujant su vaiko teisių apsaugos institucijos darbuotojais iki teisminio proceso pradžios. Teismų procesiniuose sprendimuose nėra nurodytos vaiko nuomonės neišklausymo priežastys (pvz., kad vaikas negali savarankiškai suformuluoti savo nuomonės ar pan.), nors vaiko amžius (9 metai) savaime nesudaro pagrindo manyti, kad jis būtų nepajėgus savarankiškai suformuluoti nuomonės ir ją pareikšti su juo susijusiais klausimais. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas 2019 m. vasario 6 d., praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po vaiko faktinio paėmimo. Tikėtina, kad vaikui bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme metu jau buvo praėjęs patirtas stresas, o jam taikomos pagalbos priemonės turėjo pradėti duoti rezultatą. Nesant duomenų, kad nagrinėjamoje byloje vaikas buvo įtrauktas į su juo susijusių sprendimų priėmimą, atsižvelgiant į cituotoje EŽTT praktikoje nurodytus standartus, yra pagrindas konstatuoti tiek vaiko tėvų, tiek paties vaiko teisių, įtvirtintų EŽTK 6 ir 8 straipsniuose, VTK 12 straipsnyje ir VTAPĮ 4 straipsnio 11 dalyje, pažeidimą.

41.       Vertindama kasacinio skundo argumentus dėl tėvų nesugebėjimo tinkamai ginti savo, sūnaus ir šeimos interesų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis CPK 161 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai teismo posėdžio pirmininkas ar kitas bylą nagrinėjantis teisėjas mano, kad šalis arba trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimo metu bylą atidėti šiame straipsnyje nurodytu pagrindu galima tik vieną kartą. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, šaliai arba trečiajam asmeniui nepasinaudojus teismo pasiūlymu pasirūpinti atstovavimu, byla nagrinėjama toliau.

42.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal įstatymą teismas neprivalo rūpintis, kad šalis turėtų atstovą, kvalifikuotą teisininko pagalbą byloje; tik matydamas, kad šalių gebėjimai dalyvauti nagrinėjant bylą yra aiškiai nelygūs, kad dėl sveikatos ar kitos svarbios priežasties šalis be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, teismo posėdžio pirmininkas gali pasiūlyti šalims pasirūpinti jų atstovavimu; toks posėdžio pirmininko veiksmas nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo principo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006).

43.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad gebėjimas veiksmingai įgyvendinti procesines teises iš esmės priklauso nuo dalyvaujančio byloje asmens gebėjimo sekti procesą ir visapusiškai jame dalyvauti, kurį gali menkinti amžius, nepakankama branda ar negalia. Galimos situacijos, kai dalyvaujantis byloje asmuo dėl menko išsilavinimo, teisinio neišprusimo bei nepatyrimo gali nesugebėti įvertinti pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumo bei jo veiksmingumo konkrečioje byloje ir dėl to atsidurti nelygiavertėje procesinėje padėtyje kitos bylos šalies atžvilgiu, dėl ko teisingo, sąžiningo ir tinkamo bylos išnagrinėjimo tikslas gali likti neįgyvendintas. Ar šalis dėl tam tikrų priežasčių be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, vertinama konkrečioje byloje vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2014).

44.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į bylose dėl teismo leidimų paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo sprendžiamų klausimų svarbą, CPK 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo posėdžio pirmininko ar kito bylą nagrinėjančio teisėjo pareiga įsitikinti, ar byloje dalyvaujantys asmenys be atstovo pagalbos sugeba (sugebės) tinkamai ginti savo teises, o tuo suabejojus, pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, turi ypatingą reikšmę. Šios kategorijos bylose vaiko teisėti atstovai paprastai patiria daug neigiamų išgyvenimų, kurie daro neigiamą įtaką jų galimybei racionaliai mąstyti, tinkamai elgtis procese. Dėl to kiekvienu atveju, kai vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą nėra pasirūpinę savo teisiniu atstovavimu, teismas turi išsiaiškinti to priežastis, įvertinti šių asmenų galimybę tinkamai ginti savo teises teisminio proceso metu. Toks vertinimas apima, be kita ko, vaiko tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą amžiaus, išsilavinimo, socialinių įgūdžių, raštingumo ir kitų reikšmingų aplinkybių įvertinimą. Esant bent menkiausiai abejonei dėl vaiko tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą sugebėjimo tinkamai ginti savo teises, teismas turi pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese. Tokią poziciją atspindi ir teisėkūros tendencijos – pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią CPK 582 straipsnio 9 dalies redakciją, teismui nagrinėjant bylą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, būtina, kad vaiko atstovams pagal įstatymą atstovautų advokatas.

45.       Nagrinėjamoje byloje, minėta, vaiko tėvai nebuvo informuoti apie procesą pirmosios instancijos teisme, atitinkamai jame jiems niekas neatstovavo. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi duomenys neskelbtini pats (be atstovo pagalbos) net tris kartus teikė teismui įvairiai pavadintus („prašymas“, „skundas“) dokumentus, kuriuos, teismui nurodžius, tikslino ir kurie galiausiai buvo priimti kaip atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek šių dokumentų forma, tiek jų turinys nerodo jį surašiusio asmens gebėjimo ginti savo teises teisme. Pavyzdžiui, minėtuose dokumentuose reiškiami reikalavimai, susiję su mokyklos pakeitimu, paslaugų teikėjo skyrimu, psichoterapeutės užsiėmimų vaikui suderinimu ir kt., kurie ne tik nėra nagrinėjamos bylos dalykas, bet ir apskritai nėra nagrinėtini teisme. Iš vaiko tėvų pasisakymų apeliacinės instancijos teismo posėdžio, kuriame jie taip pat dalyvavo be atstovo, metu taip pat negalima spręsti, kad jie gerai suprato nagrinėjamos bylos esmę, t. y. kokios faktinės bylos aplinkybės yra teisiškai reikšmingos, o kokios ne. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme vaiko tėvams turėjo būti pasiūlyta pasirūpinti atstovavimu, tačiau to nebuvo padaryta, taip pažeidžiant CPK 161 straipsnio 1 dalyje nustatytą teismo pareigą. 

46.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad visumos pozityviųjų valstybės pareigų, susijusių su tinkamu vaiko tėvų ir paties vaiko įtraukimu į bylos nagrinėjimo procesą, išplaukiančių iš EŽTK 6 ir 8 straipsnių, VTK 9 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio ir įtvirtintų nacionalinės teisės normose (VTAPĮ 4 straipsnio 3 punktas ir 11 straipsnis, CPK 133 straipsnio 3 dalis ir 161 straipsnio 1 dalis), nevykdymas iš esmės pažeidė procesinį teisingumą šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, byla perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

47.       Konstatavusi proceso teisės normų pažeidimą priimant skundžiamą nutartį teisėjų kolegija nepasisako dėl kasaciniame skunde keliamų klausimų, susijusių su teismų leidimo paimti vaiką iš teisėtų atstovų išdavimo pagrįstumu materialiosios teisės prasme, t. y. su grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumu. Šias aplinkybes turi įvertinti apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, užtikrinant visas procesines garantijas suinteresuotiems asmenims. Kaip nurodyta šioje nutartyje, šios kategorijos bylose teismas negali apsiriboti vien tik formaliųjų požymių (procedūrinių aspektų, susijusių su grėsmės lygio nustatymu) patikrinimu, bet turi iš esmės patikrinti ir įvertinti taip pat ir faktines konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes, t. y. faktinę situaciją tiek vaiko paėmimo iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą momentu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48.       Kasacinis teismas patyrė 10,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti, perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Gediminas Sagatys

        Donatas Šernas

        Algirdas Taminskas