Civilinė byla Nr. e2-22843-931/2020 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17374-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4;
2.6.1.5; 2.6.29.1; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 24 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei I. V. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas UAB „Intrum Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 205,75 EUR skolą, 18,52 EUR delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2006 m. gegužės 9 d. atsakovė su pradiniu kreditoriumi UAB „Šiaulių banko lizingas“ sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius nuosavybės teise įgijo ir atsakovei perdavė naudotis ir valdyti jos pasirinktas prekes, už kurias pradiniam kreditoriui atsakovė turėjo mokėti daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus mokesčius pagal sutartyje nustatytą įmokų grąžinimo grafiką. Atsakovei tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį, sutartis 2007 m. rugpjūčio 1 d. buvo nutraukta, o atsakovė pradiniam kreditoriui liko skolinga 205,75 EUR. 2013 m. gruodžio 11 d. pradinis kreditorius Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartimi Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą (toliau – Lindorff Oy), perleido reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Nuo 2017 m. spalio 1 d. (imtinai) UAB „Intrum Lietuva“ perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą.
Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas atsakovei 2020 m. liepos 9 d. buvo įteikti remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nuostatomis, t. y. viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje, todėl laikytina, kad procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai.
Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių esant CPK nurodytiems pagrindams.
Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė ir pradinis kreditorius UAB „Šiaulių banko lizingas“ 2006 m. gegužės 9 d. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius nuosavybės teise įgijo ir atsakovei perdavė naudotis ir valdyti jos pasirinktas prekes, už kurias pradiniam kreditoriui atsakovė turėjo mokėti daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus mokesčius pagal sutartyje nustatytą įmokų grąžinimo grafiką. Iš ieškinio turinio matyti, kad atsakovė tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal sutartį, todėl liko skolinga pradiniam kreditoriui 205,75 EUR kredito.
Nustatyta, jog 2013 m. gruodžio 11 d. pradinis kreditorius Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartimi Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, perleido reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą. Nuo 2017 m. spalio 1 d. (imtinai) UAB „Intrum Lietuva“ perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Ieškovas nurodo, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnio). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su pradiniu kreditoriumi ar ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 205,75 EUR skola.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovo paskaičiuoti delspinigiai už 180 dienų taikant 0,05 procento dydžio delspinigių normą sudaro 18,52 EUR. Bylos įrodymų pagrindu ieškovo reikalavimas dėl 18,52 EUR delspinigių priteisimo iš atsakovės laikytinas teisėtu bei pagrįstu, todėl yra tenkintinas (CK 6.71, 6.73 straipsniai).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (224,27 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovo ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 EUR sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovo UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei I. V. tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB „Intrum Lietuva“, j. a. k. 304615887, iš atsakovės I. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 205,75 EUR (dviejų šimtų penkių eurų 75 ct) skolą, 18,52 EUR (aštuoniolikos eurų 52 ct) delspinigius bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (224,27 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 EUR (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Agnė Stankevičienė