Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-03-23][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-776-803-2021].docx
Bylos nr.: e2A-776-803/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius 188704927 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Apeliacinis procesas
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Kitos bylos, kylančios iš daiktinių teisinių santykių
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

?

 

Civilinė byla Nr. e2A-776-803/2021

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00464-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos

: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20;

 (S)

 

img1 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. kovo 23 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų P. K. (P. K.) ir K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų J. K. ir G. K. ieškinį atsakovams P. K. ir K. K. dėl nuosavybės teisės gynimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovai J. K. ir G. K. kreipėsi į teismą, prašydami:

1.1.                      nustatyti ribą tarp J. K. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir P. K. bei K. K. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ties posūkio taškais 2-3 ir 8-9 pagal 2013 m. rugpjūčio 5 d. S. B. įmonės „Matininkas“ parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planą;

1.2.                      įpareigoti atsakovus P. K. ir K. K. savo sąskaita ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti tvorą ir jos pamatus, esančius J. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ties pietrytine sklypo riba, žemės sklypo plane pažymėta posūkio taškais 2-3 ir 8-9;

1.3.                      priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai nurodė, kad ieškovų žemės sklypas (1267 m2 ploto), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), iš rytų pusės ribojasi su atsakovų P. K. ir K. K., gyv. (duomenys neskelbtini), žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo P. K. tvora yra įsiterpusi į ieškovo žemės sklypą apie 20 cm beveik per visą rytinės ribos ilgį, o darže - 18 cm per 9,79 m ilgį. Tai paaiškėjo 2013 metais individualios S. B. įmonės „Matininkas“ matininkui S. M. atlikus ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Tokiu būdu ribojama ieškovo nuosavybės teisė naudotis visu žemės sklypu, nes jo žemės sklype yra atsakovų tvora.

3.       Paaiškino, kad ieškovas kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovus P. K. ir K. K. savo sąskaitą ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti tvorą ir jos pamatus, esančius ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Teismas ieškinį atmetė ir nurodė, jog pripažįsta, kad nors ieškovo žemės sklypo ribos yra patvirtintos 2013 metais, tačiau bendra teisinė sklypų riba neatitinka faktinės, daugelį metų šalys savo sklypais naudojosi pagal faktines sklypų ribas ir atsakovai laikėsi pozicijos, kad jų tvoros nukrypimai nuo tiesios bendros sklypų ribos yra leistini, apie ką ne vieną kartą rašė ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), todėl ieškovo kaip žemės sklypo savininko teisių nepažeidžia. Todėl nepaisant to, kad ieškovo sklypo ribų koordinatės yra įtrauktos į Registrų centro duomenų bazę, ginčas tarp šalių dėl bendros ribos išliko, NŽT kelis kartus 2014 metais patikrinusi sklypų naudojimą, nurodė, kad ieškovo sklypui atlikti kadastriniai matavimai turėtų būti tikslinami, vadinasi bendra ieškovo ir atsakovo sklypų riba nėra aiški. Tokiu atveju, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pvz. 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488-219/2015), ieškovas kartu su negatoriniu reikalavimu (išmontuoti tvorą ir jos pamatus, esančius jo sklype) turėtų reikšti reikalavimą nustatyti bendrą kaimyninių sklypų ribą. Nesant tokio reikalavimo teismas negali spręsti dėl atsakovų įpareigojimo patraukti tvorą iš ieškovo sklypo teritorijos. Ieškovas šį teismo sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui, kuris skundą atmetė ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, konstatavo, kad tarp šalių yra ginčas dėl sklypus skiriančios ribos tikslinimo ir sutiko su pirmos instancijos teismo argumentais. Atsižvelgdamas į šiuos teismų sprendimus, ieškovas pareiškė reikalavimą dėl sklypų ribos nustatymo CK 4.45 straipsnio pagrindu. Pažymėjo, kad nustačius ieškovo ir atsakovo sklypus skiriančią ribą pagal atsakovo faktiškai naudojamą sklypo plotą ties faktiškai esama tvora, ieškovo žemės sklypo plotas sumažėtų 16 m2, o atsakovo padidėtų. Tai nustatė NŽT specialistai 2014 m. kovo 24 d. patikrinę faktinį sklypų naudojimą vietoje, GPS imtuvu atlikę matavimus ties sklypus skiriančia tvora. Jie nustatė, kad tvora pastatyta ieškovo sklype. 2019 metais atsakovų pavedimu matininkas S. M. tikslino jų sklypo kadastrinius duomenis, atlikdamas kadastrinius matavimus, ir parengė atsakovų žemės sklypo kadastrinę bylą. Pakeisti duomenys buvo patvirtinti 2019 m. balandžio 1 d. NŽT Šalčininkų skyriaus vedėjo sprendimu Nr.43SK-235-(14.43.110). Tikslinant atsakovų žemės sklypo duomenis buvo remtasi 2015 m. vasario 10 d. sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu Nr.8520 bei sudarytu planu. Su šiais dokumentais P. K. sutiko, nurodydamas plano atžymoje „su pagal 2015 m. vasario 10 d. atliktu žemės sklypo ribų paženklinimą-parodymą parengtame žemės sklypo plane išbraižytomis ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu sutinku“. Jo plotas 0,1217 ha. Šie patikslinti atsakovų žemės sklypo kadastriniai duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tiek ieškovo, tiek atsakovų žemės sklypo planai patvirtina, kad žemės sklypai nepersidengia.

4.       Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagrindiniai šalių nesutarimai yra kilę dėl žemės sklypus skiriančioje riboje pastatytos tvoros. Atsakovų teigimu, tinklo tvora, esanti ties žemės sklypo posūkio taškų 2-3 yra pastatyta paties ieškovo, todėl atsakovai neturi nei teisės, nei pareigos perkelti šios tvoros. Metalinė tvora tarp posūkio taškų 8-9 yra pastatyta ties abiejų sklypų riba, neužimant ieškovų žemės sklypo dalies. Ši tvora pastatyta 1988 metais, pagal ją 1994 metais nustatytos sklypų ribos, kurios yra įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka, todėl privalomos visiems suinteresuotiems asmenims.

5.       Atsakovai pažymėjo, kad aplinkybės dėl ginčo tvoros pastatymo yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kuriais pirmą kartą buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl minėtos tvoros. Tiek Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu, tiek Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-527-430/2020, kuria minėtas sprendimas paliktas nepakeistas, ieškovo ieškinys dėl nuosavybės teisių gynimo yra atmestas. Šiais prejudicinę reikšmę šioje byloje turinčiais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, be kita ko, nustatyta, kad: ginčo tvora pastatyta 1988 metais; atsakovai nuo pat pradžių (nuo jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo, o vėliau ir jo įsigijimo (privatizavimo, t. y. daugiau negu 30 metų) apie ginčo tvorą žinojo, ji atitiko jų interesus; atsakovų žemės sklypo ribos nustatytos 1994 m. UAB „Azimutas“; su 1994 m. UAB „Azimutas“ nustatytomis atsakovų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis bei parengtu šio žemės sklypo planu gretimų žemės sklypų savininkai (tarp jų ir ieškovai) sutiko pasirašydami 1994 m. UAB „Azimutas“ parengtame šio žemės sklypo ribų plane M 1:500; šalių žemės sklypų ribos buvo nustatytos pagal tuo metu vietovėje buvusias tvoras; ginčų dėl žemės sklypų ribų, jų neaiškumo nuo 1988 m., kai ginčo tvora buvo pastatyta, ir 1994 m., kai buvo įregistruotos sklypo ribos, iki 2014 m. tarp šalių nebuvo; ieškovai jokių pretenzijų dėl tvoros atsakovams nereiškė. Ieškovai, 2014 m. iš valstybės pirkdami jiems šiuo metu priklausantį žemės sklypą, kurį jie faktiškai naudoja daugiau negu 30 metų, žinojo, matė ir suprato, kur eina šalių sklypus skirianti riba ir kur pastatyta tvora ir su tuo sutiko. Šios aplinkybės nagrinėjamu atveju, minėta, yra prejudicinės, ir jų atsakovams papildomai įrodinėti nereikia. Dėl nurodytos priežasties šalių žemės sklypus skirianti riba negali būti nustatyta ieškovų pageidaujamu būdu pagal 2013 m. rugpjūčio 5 d. S. B. įmonės „Matininkas“ parengtą žemės sklypo planą. Be to, negalimumą žemės sklypus skiriančią ribą nustatyti ieškovų pageidaujamu būdu taip pat patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos raštai (2014 m. gegužės 29 d. rašte Nr. 1SS-(9.5)-1336, 2014 m. birželio 10 d. rašte Nr. 1SS-(9.5)-1462, 2018 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. 43SS-21-(14.43.45.), juose, be kita ko, nurodyta, kad 2013 m. individualios S. B. įmonės „Matininkas“ matininko S. M. atlikti ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti tikslinami; UAB „Azimutas“, 1994 m. atlikdamas atsakovų žemės sklypui kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribas nustatė pagal tuo metu vietovėje buvusias tvoras, su šiomis nustatytomis sklypo ribomis bei parengtu šio žemės sklypo planu ieškovas sutiko pasirašydamas žemės sklypo ribų plane M 1:500. Abiejų šalių interesus ir daugiau negu 30 metų besitęsianti faktišką žemės sklypų naudojimą atitinkanti žemės sklypų riba yra tinkamai nustatyta pagal 1994 m. UAB „Azimutas“ planą. Dėl šios priežasties pirmas ieškovų ieškinio reikalavimas dėl žemės sklypus skiriančios ribos nustatymo atmestinas.

6.       Ieškovai privalėjo įrodyti, kad atsakovų tvora yra pastatyta ieškovams nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje. Ieškovams neįrodžius vienos būtinųjų negatorinio ieškinio pareiškimo sąlygų, t. y. kad jie yra turto (žemės sklypo, kuriame pastatyta tvora) savininkai, vien ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą atmesti jų reikalavimą dėl tvoros perkėlimo. Taip pat nėra ir antrosios negatorinio ieškinio pareiškimo sąlygos – ieškovų teisių pažeidimo, t. y. net ir pripažinus, kad tvora pastatyta jų žemės sklype, minėtas ieškinio reikalavimas vis vien turėtų būti atmestas, nes tvoros buvimas jokių ieškovų teisių nepažeidžia. Ieškovai ieškinyje nenurodė nė vieno argumento, susijusio su tuo, kokias jų teises ir (ar) interesus pažeidžia ginčo tvoros buvimas. Atvirkščiai, tvoros buvimas atitinka ne tik atsakovų, bet ir ieškovų interesus, nes aiškiai atskiria šalių žemės sklypus. Tvoros dalis tarp posūkio taškų 8-9 yra pastatyta ties abiejų sklypų riba, ji neužima ieškovų žemės sklypo dalies, todėl taip pat negali pažeisti jokių jų teisių. Be to, NŽT, tikrindama ginčo šalių sklypų naudojimą nustatė, kad atsakovų tvora įlinko į ieškovų sklypą 0,16­ -0,20 m, tačiau tai neviršija leistinumo ribų. Taigi ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad tvora pastatyta ne ieškovų žemės sklype, o tvoros įlenkimas neviršija įstatymo nustatytų leistinų ribų, todėl jokiu būdu negali pažeisti jokių ieškovų teisių ir (ar) teisėtų interesų.

7.       Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra ir nurodė, kad Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo privatizuotas 1994 metais valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo metu buvo suformuotas pagal 1994 metais UAB „Azimutas“ parengtą žemės sklypo geodezinį planą (vietinė koordinačių sistema). UAB „Azimutas“ 1994 m. atlikdamas žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus (vietinėje koordinačių sistemoje) žemės sklypo ribas nustatė pagal tuo metu vietovėje buvusias tvoras, kurios sutartiniais ženklais buvo pažymėtos 1994 m. UAB „Azimutas“ parengtame šio žemės sklypo ribų plane M 1:500. Mūsų duomenimis, tvoros statytojas P. K., statybos metai- 1988 m. Iš vakarų pusės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su ieškovu tuo metu (1994 metais) faktiškai naudojamu ir nesuformuotu kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypu, kuris tuo metu dar nebuvo privatizuotas. Su UAB „Azimutas“ nustatytomis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis bei parengtu šio žemės sklypo planu gretimų žemės sklypų savininkai (tarp jų ieškovas) sutiko pasirašydami 1994 m. UAB „Azimutas“ parengtame šio žemės sklypo ribų plane M 1:500.

8.       2013 m. individualios S. B. įmonės „Matininkas“ matininkas S. M. atliko žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, kurios metu buvo nustatytos šio žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Tvoros buvimo faktą ir 2013 metais patvirtina 2013 m. gruodžio 5 d. patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas (M1:500).

9.       2013 m. individualios S. B. įmonės „Matininkas“ matininko S. M. paženklinta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinė riba nesutapo su UAB „Azimutas“ 1994 m. nustatytomis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis, t. y. dalis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tvoros, esančios ties bendra pirmiau minėtų žemės sklypų riba pateko į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorija, manytina, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vietovėje paženklintas nesivadovaujant 1994 m. nustatytomis gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis.

10.       2015 m. vasario 19 d. atsakovas P. K. pateikė Šalčininkų skyriui prašymą suderinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, kurių metu nustatytos šio žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, ir parengti įsakymą dėl kadastro duomenų patikslinimo. NŽT Šalčininkų skyriaus 2015 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 43SK-(14.43.110.)-217 buvo patvirtinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenys pagal individualios S. B. įmonės „Matininkas“ matininko S. M. 2015 m. vasario ­10 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Tiek ieškovo, tiek atsakovo duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

11.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – nustatė ribą tarp J. K. ir G. K. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir P. K. bei K. K. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ties posūkio taškais 2-3 ir 8-9 pagal 2013 m. rugpjūčio 5 d. S. B. įmonės „Matininkas“ parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)planą; įpareigojo atsakovus P. K. ir K. K. savo sąskaita ir jėgomis per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti tvorą ir jos pamatus, esančius J. K. ir G. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ties pietrytine sklypo riba, žemės sklypo plane pažymėta posūkio taškais 8-9; netenkino ieškovų reikalavimo dėl atsakovų įpareigojimo perkelti tvorą tarp ieškovų žemės sklypo plane pažymėtų taškų 2-3; priteisė ieškovams J. K. ir G. K. iš atsakovų P. K. ir K. K. 131,25 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 940,00 Eur advokato pagalbos išlaidų.

12.       Teismas nustatė, kad ieškovui J. K. nuosavybės teise priklauso 449/1267 dalis 0,1267 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), likusi sklypo dalis priklauso J. K. ir G. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atsakovui P. K. nuosavybės teise 1994 m. gruodžio 9 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P85/94-0120 įsigijo 0,1217 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovas J. K. 2018 m. liepos 25 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovus P. K. ir K. K. savo sąskaita ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti tvorą ir jos pamatus, esančius J. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ties pietrytine sklypo riba, pažymėta individualios S. B. įmonės „Matininkas“ parengtame ir suderintame su NŽT Šalčininkų skyriumi 2013 m. kovo 5 d. žemės sklypo plane posūkio taškais 2-3 ir 8-9; 2) atsakovams nurodytu terminu neišmontavus tvoros ir jos pamatų, leisti juos išmontuoti ieškovui savo nuožiūra atsakovų lėšomis. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pripažino, kad nors ieškovo žemės sklypo ribos yra patvirtintos 2013 metais, tačiau bendra teisinė sklypų riba neatitinka faktinės, daugelį metų šalys savo sklypais naudojosi pagal faktines sklypų ribas. Teismas sprendė, kad bendra ieškovo ir atsakovo sklypų riba nėra aiški, todėl ieškovas kartu su negatoriniu reikalavimu (išmontuoti tvorą ir jos pamatus, esančius jo sklype) turėtų reikšti reikalavimą nustatyti bendrą kaimyninių sklypų ribą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi paliko Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą nepakeistą. Teismas pripažino, jog bendra ieškovų ir atsakovų sklypų riba nėra aiški dėl to, kad ieškovų žemės sklypo planas buvo parengtas ir sklypo ribų koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, o atsakovų – vietinėje koordinačių sistemoje ir pagal faktinį sklypo naudojimą, t. y. pagal tvorą. Tačiau esminis aspektas šioje byloje yra tai, kad atsakovai įrodinėjo, kad ieškovo žemės sklypo planas turi būti tikslinamas, kadangi neatitinka atsakovų žemės sklypo 1994 m. UAB „Azimutas“ plane nurodytų ribų. Tai, kad ieškovas turi tikslinti planą ne kartą savo raštuose minėjo ir NŽT, vykdžiusi sklypų naudojimosi patikrinimus 2014 metais.

13.       Teismas nustatė, kad 2015 m. vasario 10 d. individualios S. B. įmonės „Matininkas“ matininkas S. M. parengė naują atsakovų žemės sklypo planą, kuriame sklypo ribų koordinatės buvo nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, planas buvo patvirtintas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. NŽT Šalčininkų skyriaus 2015 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 43SK-(14.43.110.)-217 buvo patvirtinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenys pagal individualios S. B. įmonės „Matininkas“ matininko S. M. 2015 m. vasario­ 10 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Tiek ieškovo, tiek atsakovo duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre.

14.       Teismas pažymėjo, kad patikslinus atsakovų žemės sklypo kadastro duomenis, galioja vėlesnis sklypo planas ir juo nustatytos žemės sklypo ribos, todėl svarstant apie dviejų sklypų bendros ribos (ne)aiškumą, atsakovai nebegali vadovautis 1994 metais UAB „Azimutas“ sudarytu planu, kadangi šiuo metu registre yra įregistruotas naujas planas, kurį 2015 m. vasario ­10 d. parengė individualios S. B. įmonės „Matininkas“ matininkas S. M., šiuo planu ir turi būti vadovaujamasi. Šio plano duomenys 2019 m. kovo 7 d. taip pat buvo tikslinami, atsižvelgiant į sklype esantį dujotiekį, tačiau sklypo ribos dėl to liko nepakitusios. Jų koordinatės nustatytos 2015 m. vasario 10 d. planu.

15.       Teismas, palyginęs ieškovų 2013 m. rugpjūčio 5 d. individualios S. B. įmonės „Matininkas“ parengtame žemės sklypo plane esančias koordinates su atsakovų 2019 m. kovo 7 d. individualios S. B. įmonės „Matininkas“ parengtame žemės sklypo plane esančiomis koordinatėmis, nustatė, kad bendros ieškovų ir atsakovų sklypų ribos koordinatės visiškai sutampa. Ieškovų plane pažymėtas taškas 2 atitinka atsakovų plane pažymėtą tašką 9. Šių taškų koordinatės yra X:6034694.16, Y:584508.73. Atitinkamai ieškovų plane esantis taškas 3 atitinka atsakovų plane esantį tašką 8 (X:6034684.52, Y:584507.04), taškas 8 ieškovų plane atitinka tašką 3 atsakovų plane (X:6034668.42, Y:584498.91) bei taškas 9 ieškovų plane atitinka tašką 2 atsakovų plane (X:6034604.90, Y:584487.44), taip pat sutampa abiejuose planuose pažymėtos bendros ribos ilgiai: tarp ieškovų plane pažymėtų taškų 2-3 bei tarp atsakovų plane pažymėtų taškų 9-8 bendros ribos ilgis yra 9,79 m; tarp ieškovų plane pažymėtų taškų 8-9 ir tarp atsakovų plane pažymėtų taškų 3-2 bendros ribos ilgis yra 64,55 m, bendros ribos ilgiai ir ieškovų, ir atsakovų planuose yra visiškai vienodi.

16.       Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovų plane esantis taškas 10 nėra ant bendros šalių sklypus skiriančios ribos. Šis taškas yra išdėstytas 0,63 m atstumu kairiau nuo taško 9 ir tokiu būdu ieškovų žemės sklypo apatinis dešinės pusės kampas yra nukirstas, todėl šio taško koordinačių nesutapimas su atsakovų plane esančiais taškais, žyminčiais bendrą sklypų ribą neturi reikšmės nagrinėjamai bylai.

17.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo reikalavimas nustatyti ieškovų ir atsakovų žemės sklypus skiriančią bendrą ribą kilo iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendime padarytų išvadų apie bendros ribos neaiškumą, tai, kad nagrinėjant bylą atsakovai vis tiek ginčijo bendros ribos koordinačių atitikimus, bei siekdamas, kad abiem ginčo šalims nebekiltų klausimų kur yra du sklypus skirianti riba ir kuris žemės sklypo planas yra aktualus šiai dienai, teismas tenkino ieškovų reikalavimą ir nustatė ribą tarp J. K. ir G. K. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir P. K. bei K. K. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ties posūkio taškais 2-3 ir 8-9 pagal 2013 m. rugpjūčio 5 d. S. B. įmonės „Matininkas“ parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planą.

18.       Teismas iš ieškovų žemės sklypo plano nustatė, kad tarp posūkio taškų Nr. 8 ir 9 atsakovų tvora dalinai atsiduria ieškovų sklypo teritorijoje. 

19.       Teismas pabrėžė, kad šiuo metu tiek ieškovų, tiek atsakovų žemės sklypų ribų koordinatės nustatytos toje pačioje valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje ir bendros sklypų ribos koordinatės yra identiškos, todėl ir visiems objektams, esantiems ant bendros sklypų ribos, jokios paklaidos nėra taikomos. Ieškovai dėl į jų sklypą įsiterpusios atsakovų tvoros negali naudotis 16 kv. m. savo sklypo plotu. Taigi atsakovai, neperkeldami tvoros iš ieškovų žemės sklypo riboja ieškovų teises.

20.       Teismas sprendė, kad nepagrįstas yra atsakovų argumentas, kad atsakovų tvorai užimant tik nuo 0,16 m iki 0,20 m ieškovų sklypo dalį, ieškovai realiai jokių nuosavybės teisių suvaržymo nepatiria, kadangi toks tvoros įsiterpimas yra nereikšmingas. Atsakovai pabrėžė, kad tvoros niekada neperstatinėjo, kai ją statė, ji buvo tiesi. Teismas pažymėjo, kad atsakovų tvora pastatyta 1988 metais. Per daugiau kaip 30 metų eksploatavimo tvoros linija galėjo iškrypti dėl įvairių klimato sąlygų poveikio dirvožemiui, kadangi jis yra paslankus, o tuo pačiu ir tvoros pamatui. Atsakovų teigimu, pastatę tvorą, jos niekada neremontavo. Tačiau kiekvienas savininkas turi pareigą tinkamai prižiūrėti savo turtą, savalaikiai jį remontuoti, kad naudodamasis savo turtu nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų. Todėl nepaisant atsakovų teiginių, kad sklypų ribą žyminčiuose taškuose tvora atitinka šių taškų koordinates, tvoros išlinkimai kitose vietose nepagrįstai riboja ieškovų teisę naudotis savo nuosavybės objektu pilna apimtimi. 

21.       Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatavo, kad atsakovų statyta tvora yra įsiterpusi į ieškovų žemės sklypą, dėl ko ieškovai negali visa apimtimi naudotis savo žemės sklypu.

22.       Ieškovams neįrodžius, kad tvoros dalis tarp taškų 2-3 priklauso būtent atsakovams, o pastariesiems neprieštaraujant dėl šitos tvoros dalies perkėlimo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo dėl atsakovų įpareigojimo perkelti tvorą, esančią ieškovų žemės sklypo plane tarp taškų 2 ir 3.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

 

23.       Atsakovai pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo, prašo skundžiamą sprendimą dalyje, kuria nuspręsta tenkinti ieškinį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi; priteisti atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

23.1.                      teismas žemės sklypų ribas nustato tik tuo atveju, kai yra ginčas tarp šalių. Šiuo atveju ginčas tarp šalių yra labiau kilęs ne dėl bendros žemės sklypų ribos, bet dėl ant žemės sklypų ribos pastatytos tvoros. Šią aplinkybę patvirtina ir teismui pateikti žemės sklypų planai, nei ieškovų žemės sklypas, nei atsakovų žemės sklypas, nepersidengia, turimas plotas sutampa su planuose pažymėtu, o ieškovai ieškiniu įrodinėja, kad dėl įsiterpusios tvoros negali naudotis apie 16 kv.m. plotu;

23.2.                      pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas dėl to, kad atsakovų žemės sklypo planas buvo patikslintas 2019 m. kovo 7 d. priešingai nei nurodo teismas sprendime, atsakovų žemės sklypo planas buvo patikslintas 2015 m. vasario 10 d. ir įregistruotas VĮ Registrų centre, nuo 2015 m. vasario 10 d. atsakovų žemės sklypo planas tikslinamas nebuvo;

23.3.                      pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė bendrą žemės sklypų ribą tarp šalių pagal ieškovų planą, nors žemės sklypų bendros ribos koordinatės visiškai sutampa, o ginčo esmė – tvora, kuri pasak ieškovų yra įsiterpusi į ieškovų žemės sklypą;

23.4.                      teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, labiau vadovavosi ne pateiktais planais ir juose užfiksuota informacija, kiek labiau rėmėsi jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-564-419/2019 nustatytu faktu, kad riba tarp žemės sklypų nėra aiški. Akivaizdu, kad šiuo teismo sprendimu teismas pripažino, kad nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2-564-419/2019, padarė netinkamas išvadas dėl žemės sklypų bendros ribos neaiškumo, t.y. nevisapusiškai išnagrinėjo ankstesnę civilinę bylą, ko pasėkoje, taisydamas teisės taikymo klaidas, šiuo teismo sprendimu nusprendė nustatyti ribą tarp šalių žemės sklypų pagal ieškovų planą, nors atsakovų plano koordinatės visiškai sutampa su ieškovų planu;

23.5.                      ieškovų teisės dėl žemės sklypo ribų nėra pažeistos, bes žemės sklypus siejanti bendra riba yra aiški ir nustatyta bei pažymėta vienodomis koordinatėmis tiek ieškovų žemės sklypo plane, tiek atsakovų žemės sklypo plane. Atsakovai po teismo sprendimo iš esmės privalo tikslinti žemės sklypo planą, nors jokių neatitikimų tarp planų nėra. Tą patvirtino ir NŽT Šalininkų skyriaus raštas dėl bendros ribos koordinačių sutapimo;

23.6.                      atsakovai neneigia aplinkybės, kad tvora, kuri nuo 1988 m. yra pastatyta ir skiria ieškovų ir atsakovų žemės sklypus, vietomis yra įlinkusi į ieškovų žemės sklypo dalį, tačiau kaip pažymėjo teismas sprendime, taip pat kaip konstatavo ir NŽT, atsakovų tvora įlinko į ieškovo sklypą 0,16–0,20 m, tačiau tai neviršija leistinumo ribų. Byloje nėra nustatyta aplinkybė, kad tvoros pamatai pastatyti ieškovų žemės sklype, o tvora dalimis – segmentais, vietomis yra įlinkusi į ieškovų žemės sklypo dalį. Teismo posėdžio metu atsakovė K. K. paaiškino, kad tvora yra įlinkusi į ieškovų žemės sklypo dalį dėl pačių ieškovų veiksmų – jie nuolat atkasinėja tvoros pamatus, ko pasėkoje tvoros dalys įlinksta į ieškovų žemės sklypą;

23.7.                      teismas privalėjo nustatyti, kad tvora pastatyta ieškovų žemės sklype, tuo tarpu ieškovų į bylą pateiktame plane nurodyta, kad tvora tik vietomis įsiterpusi į ieškovų žemės sklypo dalį, bet nėra pastatyta ieškovų žemės sklype, todėl reikalavimas patraukti visą tvorą nuo ieškovų žemės sklypo negalėjo būti tenkinamas;

23.8.                      ieškovai, reikšdami reikalavimą dėl tvoros perkėlimo, privalėjo įrodyti CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygas, t. y. kad jie yra turto savininkai (t. y. kad tvora yra pastatyta jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype) ir kad jų teisės yra pažeistos (t. y. kad tvoros buvimas jų žemės sklype pažeidžia kažkokias konkrečias jų teises). Šios minėtos materialiosios teisės normos sąlygos yra būtinosios, nesant įrodytos bent vienos jų, CK 4.98 straipsnio taikymas negalimas, todėl šiuo teisiniu pagrindu pareikštas ieškinys turi būti atmestas.

24.       Ieškovas J. K. atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1.                      nepaisant to, kad šalių ginčijamos sklypų ribos koordinatės yra nustatytos toje pačioje koordinačių sistemoje (LKS-94 valstybinė koordinačių sistema), užfiksuotos abiejų sklypų planuose, kurie yra patvirtinti bei užregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei kadastre ir turėtų būti aiškios, neaiškumai ginčo šalims išliko, kadangi buvo ginčijamas bendrą sklypų ribą žyminčių taškų bei koordinačių atitikimas;

24.2.                      nepagrįstai skunde teigiama, kad teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika. Apeliaciniame skunde nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos bylos nuo šios bylos skiriasi faktinėmis aplinkybėmis;

24.3.                      apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo nustatyto fakto, kad ginčas tarp šalių kilo ir dėl sklypus skiriančios bendros ribos ir dėl tvoros perkėlimo. Tai iš dalies pripažįsta ir patys apeliantai. Nurodydami skundo motyvuose, kad „šiuo atveju ginčas tarp šalių yra labiau kilęs ne dėl bendros žemės sklypų ribos, bet dėl ant žemės sklypų ribos pastatytos tvoros“;

24.4.                      UAB „Vilniaus geodezija“ 2020 m. spalio 2 d. žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad ties tikrinamo sklypo riba su kaimyniniu sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pastatyta vielinė ir metalinė su pamatu tvora, kuri įsiterpia į tikrinamą sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuo 0,13 m iki 0,40 m, taip apribodama galimybę naudotis 15,37 m2 sklypui priklausančia žemės sklypo dalimi ir sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plotą sumažindama iki 1252 kv. m. Ieškovų teisės naudotis visu žemės sklypu pažeidimo faktą taip pat patvirtina 2014 m. liepos 24 d. NŽT atliktas žemės sklypų naudojimo patikrinimo aktas, nuotraukos, planai, NŽT Šalčininkų skyriaus 2014 m. kovo 31 d. atsakymas J. K. ir P. K., jog užimta 16 m2 ploto J. K. ir G. K. žemės sklypo dalis, 2014 m. gegužės 23 d. NZT raštas P. ir K. K. „Dėl informacijos pateikimo“, 2014 m. birželio 10 d. atsakymas J. K., 2018 m. rugpjūčio 31 d. NŽT atsakymas J. K.. Minėti NŽT dokumentai laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo žemėvaldos teisių pažeidimo faktą. Be to, apeliaciniame skunde pripažįstama, kad tvora tam tikromis dalimis įsiterpia į ieškovo žemės sklypo dalį.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl naujų įrodymų priėmimo

25.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

26.       Atsakovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus 2021 m. sausio 12 d. atsakymą ir prašo jį prijungti. Nurodo, kad po gauto Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų sprendimo ir jame išdėstytų motyvų, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrių dėl ieškovų ir atsakovų žemės sklypų bendros ribos koordinačių taškų ir 2021 m. sausio 12 d. buvo gautas atsakymas, kad abiejų žemės sklypų ribą žyminčių taškų koordinatės sutampa. Atsakovų vertinimu, šis rašytinis įrodymai yra reikšmingas nagrinėjant civilinę bylą, kadangi NŽT pozicija ginčuose tarp ieškovų ir atsakovų yra nevienoda, nors NŽT teikia teismui informaciją, kad dar 2015 m. atsakovų žemės sklypo planas buvo patikslintas ir šiuo metu žemės sklypų bendra riba yra aiški ir nesutapimų nenustatyta, nuo 2014 metų NŽT reikalauja, kad ne atsakovai, bet būtent ieškovai patikslintų savo žemės sklypo planą, kadangi jis yra netikslus. Todėl atsakovų nuomone šis rašytinis įrodymas turi būti prijungtas ir įvertintas apeliacinės instancijos teismo.

27.       Ieškovo nuomone Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šalčininkų skyriaus 2021 m. sausio 12 d. atsakymas „Dėl informacijos pateikimo“ jokios įrodomosios reikšmės neturi.  Byloje nustatytas prejudicinis faktas, jog žemės sklypų riba neaiški. Be to, šis įrodymas galėjo būti gautas ir pateiktas pirmosios instancijos teismui, nes šalys dėl to paties dalyko bylinėjasi nuo 2018 metų.

28.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovams teikiamas naujas įrodymas yra žinomas (įteiktas kartu su apeliaciniu skundu, ieškovas taip pat yra pateikęs nuomonę dėl jo priėmimo), siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, sprendžia teikiamą naują rašytinį įrodymą priimti ir jį vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

 

Dėl apeliacinio skundo argumentų

 

29.       Byloje kilo ginčas dėl šalių skirtingo požiūrio į žemės sklypo ribas, o apeliantai, be kita ko, nurodė, kad šalių ginčas yra labiau kilęs ne dėl bendros žemės sklypų ribos, bet dėl ant žemės sklypų ribos pastatytos tvoros.

30.       Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui J. K. pagal 2014-01-30 NŽT sprendimą Nr. 43S-46 nuosavybės teise priklauso 449/1267 dalis 0,1267 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Likusi sklypo dalis pagal 2014-02-10 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 872 priklauso J. K. ir G. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

31.       Atsakovui P. K. nuosavybės teise pagal 1994-12-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P85/94-0120 priklauso 0,1217 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

32.       Vadovaujantis abiejų sklypų planais matyti, kad abu sklypai ribojasi tarpusavyje ties rytine ieškovo sklypo riba bei vakarine atsakovų sklypo riba.

33.       Pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus

34.       Kasacinis teismas nurodė, kad CK 4.45 straipsnio 1 dalies reglamentuota tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Pagal kasacinio teismo praktiką pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015). Taigi, sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos. Todėl teismas, nagrinėdamas gretimų sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015; 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019 47 punktą; kt.).

35.       Taigi, anksčiau nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas patvirtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija. Nagrinėjamoje byloje apeliantai patys nurodė, kad ginčus ir nesutarimus tarp šalių nuo 2013 m. nagrinėjo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Šalčininkų skyrius – buvo nagrinėjami tiek atsakovų, tiek ieškovų skundai dėl tvoros, skiriančios šalių žemės sklypus, ir iki pat 2018 metų NŽT Šalčininkų skyrius savo atsakymuose į šalių skundus kaskart nurodydavo, kad šalių žemės sklypų ribos nesutampa.

36.       Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-564-419/2019 buvo nustatyta, kad nors ieškovo žemės sklypo ribos yra patvirtintos 2013 metais, tačiau bendra teisinė sklypų riba neatitinka faktinės, daugelį metų šalys savo sklypais naudojosi pagal faktines sklypų ribas ir atsakovai laikėsi pozicijos, kad jų tvoros nukrypimai nuo tiesios bendros sklypų ribos yra leistini, apie ką ne vieną kartą rašė ir NŽT, todėl ieškovo kaip žemės sklypo savininko teisių nepažeidžia. Todėl nepaisant to, kad ieškovo sklypo ribų koordinatės yra įtrauktos į Registrų centro duomenų bazę, ginčas tarp šalių dėl bendros ribos išliko.

37.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-564-419/2019 nustatytas aplinkybes, todėl sprendė tenkinti ieškovų reikalavimą dėl ribų nustatymo.

38.       Apeliantai (atsakovai) mano, kad jų pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus 2021 m. sausio 12 d. atsakymas sudaro prielaidas panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl ribų nustatymo.

39.       Teisėjų kolegija nesutinka su argumentu, kad Nacionalinės žemės tarnybos atsakymas paneigia ginčo aplinkybes. Šiame rašte nurodyta, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plane nurodyta, kad žemės sklypas gretimybėje 2-9 ribojasi su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), posūkio taškas Nr. 2 (x koordinatė 6034604.90, y koordinatė 584487.44) sutampa su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), posūkio tašku Nr. 9. Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), posūkio taškas Nr. 3 (x koordinatė 6034668.42, y koordinatė 584498.91) sutampa su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), posūkio tašku Nr. 8. Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), posūkio taškas Nr. 8 (x koordinatė 6034684.52, y koordinatė 584507.04) sutampa su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), posūkio tašku Nr. 3. Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), posūkio taškas Nr. 9 (x koordinatė 6034694.16, y koordinatė 584508.73) sutampa su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), posūkio tašku Nr. 2. Šis atsakymas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (adresas – Vilniaus g. 27, Vilnius) arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (adresas – Žygimantų g. 2, Vilnius). 

40.       Gretimų sklypų ribų posūkio taškų koordinačių sistema naudojama kadastrinių matavimų atlikimui, bet savaime nėra riba. Teismas sprendė nustatyti ribą pagal S. B. įmonės „Matininkas“ parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planą.

41.       Atsakovai pabrėžė, kad ginčo esmė – tvora, kuri pasak ieškovų yra įsiterpusi į ieškovų žemės sklypą. Atsakovai nesutinka su tuo, kad teismas vadovavosi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-564-419/2019 nustatytu faktu, kad riba tarp žemės sklypų nėra aiški.

42.       Teisėjų kolegija paaiškina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-564-419/2019 yra įsiteisėjęs. Byloje buvo kilęs ginčas tarp pačių šalių, o ginčo objektu buvo sklypų ribos ir dėl to pastatytos tvoros teisėtumas. Teismas, nustatęs, kad tvoros įlinkimai į ieškovo sklypą neviršija leistinų paklaidos ribų, sprendė, kad nėra negatorinio ieškinio teisinių prielaidų.

43.       Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai.

44.       Ši taisyklė yra teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška. Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklė reiškia, kad nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusius teismo sprendimu civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.

45.       Taigi, vadovaujantis suformuota kasacinio teismo teisės aiškinimo taisykle, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-564-419/2019 nustatytu faktu, kad riba tarp žemės sklypų nėra aiški. Apeliaciniame skunde atsakovai sutinka, kad sklypo riba nustatyta tinkamai, atsižvelgiant į tai, atmetamas jų reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl nustatytos sklypo ribos.

 

Dėl ieškovų teisių pažeidimo dėl pastatytos tvoros

 

46.       Pagal CK 4.46 straipsnio 4 dalį kitus teisinius kaimyninių sklypų savininkų santykius dėl sklypų ribas žyminčių nekilnojamųjų daiktų nustato bendrosios nuosavybės teisės nuostatos.

47.       NŽT 2014-05-29 raštu Nr. 1SS-(9.5.)-1336 konstatavo, kad tvora, esanti ties žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) bendra riba yra atitraukta per 0,16-0,20 m nuo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). NŽT mano, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) faktiškai naudojamos ribos, nustatytos pagal vietovėje esamas tvoras, leistinumo ribose nesutampa su 1994 m. UAB „Azimutas“ parengtame šio žemės sklypo ribų plane M 1:500 nurodytomis sklypo ribomis.

48.       Pasisakant dėl pastatytos tvoros teisėtumo pastebėtina, kad byloje nėra ginčo, jog tvora nėra pastatyta ieškovų žemės sklypo dalyje, bet yra įlinkusi. Pati atsakovė K. K. paaiškino, kad tvora yra įlinkusi į ieškovų žemės sklypo dalį dėl pačių ieškovų veiksmų – jie nuolat atkasinėja tvoros pamatus, ko pasėkoje tvoros dalys įlinksta į ieškovų žemės sklypą.

49.       Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog tvora įlinko dėl ieškovų veiksmų. Atsakovai galėjo pateikti, pavyzdžiui, antstolio faktinių aplinkybių protokolą, specialių žinių turinčio asmens išvadą ir pan. Be to, tvora pastatyta dar 1988 metais. Kita vertus, tai nepaneigia fakto, kad tvora tam tikromis dalimis užima ieškovams priklausančios teritorijos dalį. NŽT specialistai 2014-03-24 patikrino ieškovų žemės sklypo naudojimą, tikrinant, ar nėra pažeistos žemės sklypo ribos ir GPS imtuvu pamatavę ties bendra ieškovo ir atsakovo žemės sklypų riba esančią tvorą nustatė, kad tvora pastatyta 1988 metais, tvoros statytojas – P. K.. Tvora pastatyta J. K. žemės sklypo teritorijoje ir užima 16 kv. m. ploto J. K. sklypo dalį.

50.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo metu ieškovai dėl į jų sklypą įsiterpusios atsakovų tvoros negali naudotis 16 kv. m. savo sklypo plotu. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovų tvora pastatyta 1988 metais. Per daugiau kaip 30 metų eksploatavimo tvoros linija galėjo iškrypti dėl įvairių klimato sąlygų poveikio dirvožemiui, kadangi jis yra paslankus, o tuo pačiu ir tvoros pamatui.

51.        Pasak apeliantų, ieškovų į bylą pateiktame plane nurodyta, kad tvora tik vietomis įsiterpusi į ieškovų žemės sklypo dalį, bet nėra pastatyta ieškovų žemės sklype, todėl reikalavimas patraukti visą tvorą nuo ieškovų žemės sklypo negalėjo būti tenkinamas. Taigi byloje atsakovai pripažįsta, kad tvora užima dalį ieškovų žemės sklypo. 

52.       Apeliacinės instancijos teismas, remiantis šiomis aplinkybės, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovai, neperkeldami tvoros iš ieškovų žemės sklypo, riboja ieškovų teises. Vadinasi, ieškinį tenkino pagrįstai (CPK 185 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamoje byloje atsakovai pažeidė pareigą įgyvendinti savo teises laikantis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Tvora pastatyta iki Nepriklausomybės atkūrimo, tačiau ieškovų teisių pažeidimas yra tęstinis, ribojantis valdymo ir naudojimosi daiktines teises į nuosavybę (CK 4.37 straipsnis). Savininkas, kuris bendrai naudojasi jo žemės sklypo ribas žyminčiais nekilnojamaisiais daiktais, turi teisę naudotis jais pagal paskirtį tiek, kiek toks naudojimasis netrukdo kaimyninio sklypo savininkui (CK 4.46 straipsnio 2 dalis). 

53.       Teisėjų kolegija nurodo, kad teismas įpareigojo būtent atsakovus P. K. ir K. K. savo sąskaita ir jėgomis per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti tvorą ir jos pamatus, esančius J. K. ir G. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ties pietrytine sklypo riba, žemės sklypo plane pažymėta posūkio taškais 8-9. Taigi nėra nustatytas reikalavimas patraukti visą tvorą, be to, atsakovai tai gali padaryti savo nuožiūra, svarbu pašalintų ieškovų teisių pažeidimus.

Dėl bylos procesinės baigties

54.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

 

55.       CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantams neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

56.       Ieškovas J. K. pateikė į bylą įrodymus, kad sumokėjo 1400,00 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatyto dydžio (nauja redakcija nuo 2015.03.20), išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas. Ieškovui priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis 1400,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

57.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u ta r i a:

        

atsakovų P. K. (P. K.) ir K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovo J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis iš atsakovų P. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1400,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                        Vaclovas Paulikas

                

 

                                                                                           Rūta Petkuvienė

 

 

                                                                                         Inga Staknienė        


Paminėta tekste:
  • 3K-3-488-219/2015
  • CK4 4.45 str. Žemės sklypo ribų nustatymas
  • e2A-527-430/2020
  • e2-564-419/2019
  • CK4 4.98 str. Nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu
  • CPK
  • CK
  • 3K-3-443-701/2015
  • 3K-3-631-916/2015
  • CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo
  • 3K-3-282/2012
  • CK4 4.46 str. Teisė į sklypo ribas žyminčius nekilnojamuosius daiktus
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CK1 1.137 str. Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas
  • CK4 4.37 str. Nuosavybės teisės sąvoka
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CPK 92 str. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėjimas