Civilinė byla Nr. e2A-52-790/2022

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02009-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrodetalė“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Technodvaras“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrodetalė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Technodvaras“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Agrodetalė“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Technodvaras“ 77 631,02 Eur skolą ir 6 proc. metines procesines palūkanas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė 2017 m. kovo 29 d. sudarė sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei traktorius ir jų atsargines detales. Ieškovė išrašė atsakovei sąskaitas už prekes, tačiau atsakovė jas apmokėjo tik iš dalies ir liko skolinga ieškovei 77 631,02 Eur. Šią aplinkybę patvirtina šalių 2020 m. birželio 22 d. sudarytas skolų suderinimo aktas.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė atmesti ieškinį. Atsakovė nurodė, kad, anot ieškovės, ji, be kita ko, nėra apmokėjusi 2017 m. gruodžio 7 d. sąskaitos Nr. AGB4705, tačiau skolų suderinimo akte nurodyta, kad ši sąskaita nėra įtraukta į skolos sumą. Kadangi ši sąskaita yra visiškai apmokėta, skolos suma turėtų būti mažinama. Ieškovė taip pat nepateikė teismui duomenų, kad ji pagal 2020 m. liepos 8 d. sąskaitą Nr. 160 yra perėmusi iš atsakovės kaip atsiskaitymą pagal sutartį du traktorius „Belarus–820“ ir „Belarus–1221“, kurių vertė 40 535 Eur.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 37 096,02 Eur skolą ir 6 proc. procesines palūkanas.

5.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės argumentai dėl traktorių neperdavimo yra prieštaraujantys tarpusavyje – ieškovė tai teigia, kad traktoriai jai nebuvo perduoti, tai pripažįsta, kad susitarimas dėl jų perdavimo įvyko, tačiau susitarimą sudarė netinkamas atstovas. Traktorių perdavimą patvirtina 2020 m. liepos 8 d. sąskaita, pasirašyta ieškovės atstovo. Prie parašo rekvizito yra atspausdintas įrašas „prekes gavo“ ir nėra jokios žymos, kad jos nebuvo perduotos. Ieškovė, ginčydama pasirašytą sąskaitą, nepateikė įrodymų, kad jos neįtraukė į apskaitą. 2020 m. liepos 8 d. sąskaitoje esantys įrašai apie pirkėją yra aiškiai identifikuojantys ieškovę kaip juridinį asmenį, ir jos atstovo O. Ž. parašas yra būtent prie šių ieškovės duomenų. Pagal įstatymus asmens vardas, pavardė, parašas ir pareigos nėra privalomi PVM sąskaitos faktūros rekvizitai, todėl tai, kad prie O. Ž. parašo nėra nurodyta jo vardo, pavardės ir pareigų, nekeičia šios sąskaitos įrodomosios reikšmės.

6.       Teismas nurodė, kad O. Ž. yra buvęs ieškovės vadovas. Nuo 2020 m. balandžio 22 d. ieškovei vadovauja M. B. (M. B.). Ieškovė nurodė, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. buvo atšauktas O. Ž. išduotas 2020 m. gegužės 13 d. įgaliojimas, suteikęs jam teisę vesti derybas, pasirašyti bet kokio pobūdžio sandorius įmonės vardu ir pan. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų informuota apie šią aplinkybę, o Juridinių asmenų registre yra duomenys apie įgaliojimo išdavimą, bet nėra įrašų, kad jis panaikintas.

7.       Teismas vertino kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad O. Ž. elektroniniai laiškai nėra tinkamas patvirtinimas apie įvykusį traktorių perdavimą ieškovei. Šie elektroniniai laiškai taip pat patvirtina, jog šalys derėjosi dėl to, kad skola būtų apmokėta pateikus traktorius. Byloje be pasirašyto skolų suderinimo akto nėra jokio dokumento, įrodančio, kad M. B. veikė kaip ieškovės vadovas ir derino skolų apmokėjimo klausimus, todėl atsakovė neturėjo pagrindo manyti, kad O. Ž. yra netinkamas ieškovės atstovas. Ieškovė byloje neginčijo 2020 m. liepos 8 d. sąskaitos ir nenurodė, kad jos atstovo įgaliojimai nėra tinkami. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovė nežinojo ir neturėjo žinoti, jog atstovas O. Ž. viršija savo įgaliojimus.

8.       Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė traktorių pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai – ieškovė už 40 535 Eur įgijo traktorius pagal 2020 m. liepos 8 d. sąskaitoje nustatytas sąlygas, o atsakovė šia suma sumažino 2020 m. birželio 22 d. skolų suderinimo akte nurodytą 77 631,02 Eur skolos sumą. Ieškovė sutiko priimti prievolės įvykdymą ne pinigais, todėl atsakovės prievolė sumokėti 40 535 Eur laikoma įvykdyta.

9.       Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog šalis siejo kiti prievoliniai santykiai, nesusiję su jų sudarytos sutarties pagrindu išrašytomis ir byloje pateiktomis sąskaitomis. Skolų suderinimo akto turinys patvirtina, kad skolos sumos buvo apskaitytos, o sąskaita Nr. AGB4705 skolų suderinimo akte pažymėta kaip visiškai apmokėta. Vadinasi, ieškovė neįrodė skolos pagal šią sąskaitą.

III.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1.                      Teismas neįvertino to, kad atsakovė tinkamai nepagrindė traktorių perdavimo ieškovei fakto. Šią aplinkybę atsakovė įrodinėjo tik šalių elektroniniais laiškais, kurie negali įrodyti traktorių perdavimo. Iš laiškų turinio nėra aišku, kokie traktoriai ir kada buvo gauti, taip pat ar juos perduodant buvo apmokama būtent skola pagal ginčo sutartį. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad tarp šalių egzistavo susitarimas apmokėti skolą perduodant traktorius. Iš laiškų neįmanoma suprasti, juos rašė buvęs ieškovės vadovas ar jo brolis, tačiau abu šie asmenys neturi teisinio ryšio su ieškove, todėl šis įrodymas nesusijęs su byla. Teismas neįvertino to, kad atsakovės teiktų įrodymų vertimas nėra oficialus ir jais objektyviai negalima pasitikėti. Teismas ignoravo, kad byloje nėra jokių traktorių priėmimo–perdavimo aktų ar kitų jų perdavimą patvirtinančių dokumentų, byloje nebuvo pateikta argumentų, kad už traktorius nebuvo apmokėta.

10.2.                      Sutartyje, iš kurios kilo atsakovės prievolė, yra aiškiai nurodyta, kad atsiskaitymai yra atliekami pinigais, todėl atsakovė negalėjo apmokėti savo skolos perduodama traktorius. Sutartis galėjo būti pakeista tik raštu, pasirašius abiejų šalių atstovams, tačiau atsakovė nepateikė tokio rašytinio susitarimo, o traktorių perdavimo faktą įrodinėja elektroniniais laiškais, kuriuos rašė ne ieškovės įgaliotas atstovas.

10.3.                      Teismas nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, kad apie O. Ž. įgaliojimų pasibaigimą nebuvo pranešta viešajam registrui, nes tokios pareigos teisės aktuose nėra nustatyta. Juridinis asmuo taip pat neturi pareigos pranešti apie tokius pokyčius savo skolininkams. Teismas turėjo visus elektroninius laiškus vertinti kaip nereikšmingus, nes juos rašė netinkamas ieškovės atstovas. Teismas nepagrįstai vertino, kad šiuo atveju susiklostė numanomo atstovavimo santykiai, nes valstybės įmonėje Registrų centre esantys duomenys yra vieši, todėl atsakovė negalėjo pagrįstai tikėtis, jog bendraudama su O. Ž. ar kokiu kitu asmeniu bendrauja su ieškovės direktoriumi.

10.4.                      Teismas neįvertino to, kad O. Ž. išduotas įgaliojimas buvo skirtas tik ieškovės buveinės adresui pakeisti. Naudojantis juo 2020 m. birželio 29 d. šis veiksmas buvo atliktas, o 2020 m. liepos 1 d. įgaliojimas buvo panaikintas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad šis įgaliojimas jai buvo pateiktas.  

11.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės buvo priteisti 35 850 Eur, ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovės reikalavimas buvo grindžiamas 2017 m. gruodžio 7 d. sąskaita Nr. AGB4705 (neapmokėta 35 850 Eur) ir 2017 m. balandžio 28 d. sąskaita Nr. AGB4192 (neapmokėta 45 210 Eur). Atsakovė teismui nurodė, kad sąskaita Nr. AGB4705 skolų suderinimo akte yra pažymėta kaip visiškai apmokėta ir teismas sprendime su šia aplinkybe sutiko. Todėl teismas neturėjo priteisti iš atsakovės 35 850 Eur. Nepaisant to, teismas pats nesirėmė savo nustatyta aplinkybe ir sumažino priteistiną sumą tik traktorių verte.

12.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

12.1.                      Sąskaita Nr. AGB4705 galėtų būti laikoma apmokėta tik tuo atveju, jeigu skolų suderinimo akte jos suma atsispindėtų debeto ir kredito skiltyse, o šiuo atveju prie ginčo sąskaitos šiose skiltyse nurodyta „0.00“.

12.2.                      Suderinimo akte šalia sąskaitos Nr. AGB4705 yra nurodyta kita sąskaita Nr. AGB4710, dėl kurios apmokėjimo ginčo tarp šalių nėra. Todėl jeigu būtų galima laikyti, kad debeto ir kredito skiltyse nurodyta žyma „0.00“ patvirtina apmokėjimą, turėtų būti laikoma, kad apmokėta būtent minėta kita sąskaita. Sąskaita Nr. AGB4705 yra nurodyta toje pačioje eilutėje su sąskaita Nr. AGB4710 per klaidą, nes jos išrašymo data neatitinka šioje eilutėje nurodyto skolos susidarymo laikotarpio. Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad ji apmokėjo minėtą sąskaitą.

13.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

13.1.                      Atsakovės pateikti elektroniniai laiškai patvirtina ieškovės įsipareigojimą nupirkti būtent konkrečius traktorius, iš jų turinio taip pat matosi, kada ieškovė paėmė traktorius ir pasirašė sąskaitą bei kad traktorių verte šalys susitarė sumažinti tarpusavio įsipareigojimus (pasirašyti skolų suderinimo aktą). Byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys buvo susitarusios sumažinti ieškovės reikalavimą, kylantį iš kito sandorio.

13.2.                      Atsakovė tik apeliaciniame skunde pirmą kartą nurodė argumentą, kad pagal šalių sudarytą sutartį turi būti atsiskaitoma pinigais ir kad sutartis gali būti pakeista tik rašytiniu susitarimu. Pagal teismų praktiką, šalys gali pakeisti sutartį savo veiksmais.

13.3.                      Atsakovei niekada nebuvo atskleista, kad O. Ž. nustojo būti ieškovės vadovu, o visa atsakovės komunikacija su ieškove ir toliau nuolat vyko per šį asmenį, todėl atsakovė turėjo pagrindo tikėtis, kad jokių pokyčių neįvyko. Be to, nuo 2020 m. gegužės 13 d. Juridinių asmenų registre yra įregistruotas įgaliojimas O. Ž., kurio turinys atitinka bendrus juridinio asmens valdymo organo nariams suteikiamus įgaliojimus. Jeigu O. Ž. neturėjo teisės atstovauti ieškovei, traktoriai negalėjo būti priimti, tačiau ieškovė neatšaukė sandorio ir nepateikė tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė byloje nuolat keičia savo poziciją dėl O. Ž. turėtų įgaliojimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). 

15.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar atsakovė tinkamai įvykdė savo prievolę atsiskaityti su ieškove už jai pateiktas prekes. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. kovo 29 d. sudarė sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė – nupirkti traktorius pagal specifikacijose ir (arba) sąskaitose faktūrose, kurios yra neatskiriama šio sutarties dalis, nurodytą nomenklatūrą, komplektaciją, kiekį ir kainas (sutarties 1 punktas). Šalys susitarė, kad prekės bus pristatomos per 30 dienų po to, kai bus pasirašyti šios sutarties priedai – specifikacijos (sutarties 4 straipsnio a punktas) ir kad už tiekiamas prekes bus atsiskaitoma iš anksto, sumokant visą už jas mokėtiną sumą per 7 dienas nuo sutarties priedų pasirašymo (sutarties 6 straipsnio a punktas).

16.       Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad sutartis šalių buvo vykdoma ir ieškovė išrašydavo atsakovei šios sutarties pagrindu sąskaitas, o atsakovė pradelsė laiku jas apmokėti. Tokią aplinkybę patvirtina ir tai, kad 2020 m. birželio 22 d. šalys pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriame jos užfiksavo, jog 2020 m. gegužės 31 d. atsakovės įsiskolinimas ieškovei sudarė 77 631,02 Eur. Vis dėlto tarp šalių kilo nesutarimų dėl to, kokia yra aktuali atsakovės mokėtina įsiskolinimo suma: ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės skolų suderinimo akte nurodytą 77 631,02 Eur skolą, o atsakovė, nesutikdama su ieškovės prašoma priteisti skolos suma, byloje įrodinėjo, kad jos įsiskolinimas yra daug mažesnis, kadangi dalį skolos jį apmokėjo perduodama ieškovei 2 traktorius, be to, šalių pasirašytame skolų suderinimo akte yra užfiksuota, kad atsakovė yra visiškai apmokėjusi ir sąskaitą Nr. AGB4705, kuria, be kita ko, ieškovė grindė savo byloje pareikštus reikalavimus.

17.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sutiko su atsakovės pozicija, kad dalį įsiskolinimo sumos, t. y. 40 535 Eur, atsakovė atlygino ieškovei perduodama jai 2 traktorius, ir patenkino ieškovės reikalavimus iš dalies, priteisdamas jai iš atsakovės likusią 37 096,02 Eur sumą. Grįsdamas tokį sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje pateikta 2020 m. liepos 8 d. sąskaita, iš kurios matyti, kad atsakovė perleido ieškovei 2 traktorius už bendrą 40 535 Eur sumą, taip pat ieškovės ir atsakovės atstovų elektroniniais laiškais, kuriais buvo deramasi dėl traktorių perdavimo.

18.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti jai priteistiną skolos sumą atimant iš jos traktorių vertę. Ieškovės teigimu, atsakovės pateikti įrodymai nepagrindžia traktorių perdavimo ieškovei fakto, iš pateiktų duomenų nėra aišku, dėl kokių traktorių perdavimo ir kokiu tikslu šalys tarėsi, be to, visą komunikaciją dėl traktorių perdavimo ieškovei jos vardu vedė tinkamai neįgaliotas asmuo. Savo ruožtu atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 35 850 Eur. Atsakovė nurodo, kad ieškovės išrašyta sąskaita Nr. AGB4705, pagal kurią ji turėjo sumokėti ieškovei pirmiau minėtą sumą, šalių pasirašytame skolų suderinimo akte yra pažymėta kaip visiškai apmokėta ir teismas šią aplinkybę sprendime pripažino, tačiau nepagrįstai nesumažino šia suma ieškovei priteistinos skolos. Taigi, apeliaciniuose skunduose šalys kelia klausimą, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino jų byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai nustatė atsakovės mokėtiną įsiskolinimo sumą.

19.       Vertinant šalių apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, visų pirma, pažymėtina, kad pagal CPK 178 straipsnyje nustatytą bendrą taisyklę, būtent šalys byloje turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Taigi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Tačiau civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas ir iškeltas pernelyg aukštai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Teismui pakanka nustatyti buvus labiausiai tikėtina, kad konkrečios aplinkybės egzistavo.

20.       Ieškovė, grįsdama šioje byloje reikalavimą priteisti jai iš atsakovės skolą, pateikė teismui abiejų šalių pasirašytą skolų suderinimo aktą, kuriame yra nurodyta bendra atsakovės iki 2017 m. gruodžio 31 d. ieškovei turėta sumokėti suma, išvardintos ieškovės nuo 2018 m. gegužės 7 d. išrašytos sąskaitos, pagal šias sąskaitas mokėtinos sumos, taip pat nurodytos atsakovės ieškovei faktiškai sumokėtos sumos. Iš skolų suderinimo akto turinio matyti, kad atsakovė turėjo 7 467,77 Eur įsiskolinimą pagal sąskaitas, išrašytas nuo 2019 m. vasario 15 d.: atsakovė iš dalies neapmokėjo ieškovės 2019 m. vasario 15 d. išrašytos sąskaitos Nr. AGB5560, likdama skolinga ieškovei 2 000,20 Eur, taip pat neapmokėjo 122,17 Eur pagal 2019 m. vasario 18 d. sąskaitą Nr. AGB5561 ir 4 058 Eur pagal šios dienos sąskaitą Nr. AGB5562, 150 Eur pagal 2019 m. rugsėjo 9 d. sąskaitą Nr. AGB5889, 665,50 Eur pagal 2019 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą Nr. AGB5917, 314,60 Eur pagal 2019 m. spalio 3 d. sąskaitą Nr. 5922 ir 157,30 Eur pagal 2019 m. spalio 31 d. sąskaitą Nr. AGB5948. 

21.       Skolų suderinimo akte taip pat užfiksuota, kad atsakovė turėjo įsiskolinimą, susidariusį pagal sąskaitas, išrašytas iki 2017 m. gruodžio 31 d. Šis ankstesniais laikotarpiais susidaręs įsiskolinimas, atsakovei 2020 m. kovo 25 d. padengus 25 289 Eur skolos dalį, sudarė 70 163,25 Eur. Iš ieškovės byloje pateiktų paaiškinimų (žr., pvz., ieškovės pareiškimą dėl klaidos baigiamojoje kalboje ištaisymo) matyti, kad įsiskolinimas, atsiradęs iki 2017 m. gruodžio 31 d., susidarė atsakovei ne iki galo atsiskaičius pagal 2017 m. balandžio 28 d. sąskaitą Nr. AGB4192, pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 45 210 Eur, ir 2017 m. gruodžio 7 d. sąskaitą Nr. AGB4705, pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti 35 850 Eur. Aptarti skolų suderinimo akte pateikti duomenys apie atsakovės turėtas apmokėti skolas (tiek atsiradusias iki 2017 m. gruodžio 31 d., tiek ir vėliau) ir jos atliktus mokėjimus, patvirtina, kad atsakovės skola 2020 m. gegužės 31 d. sudarė 77 631,02 Eur. Šių duomenų atsakovė apeliaciniame skunde neginčija.

22.       Kaip minėta pirmiau, atsakovė byloje laikosi pozicijos, kad ji iš dalies atsiskaitė su ieškove pagal sutarties pagrindu išrašytas sąskaitas perduodama jai 2 traktorius. Grįsdama tokias aplinkybes, atsakovė pateikė byloje 2020 m. liepos 8 d. sąskaitą, kurioje užfiksuota, kad atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė iš atsakovės traktorių „Belarus-820“ ir traktorių „Belarus-1221“, kurių bendra kaina su pridėtinės vertės mokesčiu sudaro 40 535 Eur. Atsakovė taip pat pateikė byloje šalių atstovų rašytus elektroninius laiškus, kuriais šalys derėjosi dėl traktorių perdavimo ieškovei. Ieškovės atstovas šiuose laiškuose, be kita ko, yra patvirtinęs, kad sutinka paimti atsakovės siūlomus traktorius, kurių modelių numeriai (820 ir 1221) sutampa su 2020 m. liepos 8 d. sąskaitoje nurodytų ieškovei perduotų traktorių modelių numeriais (žr. 2020 m. liepos 9 d. laiškus) ir kad traktoriai faktiškai buvo pristatyti ieškovei (žr. 2020 m. liepos 16 d. laiškus). Iš šalių elektroninių laiškų turinio taip pat matyti, kad ta aplinkybė, jog atsakovė perduoda ieškovei 2 traktorius, nebuvo įvertinta šalių pasirašytame skolų suderinimo akte, kuriame yra fiksuojama situacija, buvusi 2020 m. gegužės 31 d., ir kad šią aplinkybę šalys ketino užfiksuoti 2020 m. liepos 31 d., pasirašydamos dar vieną skolų suderinimo aktą (žr. 2020 m. liepos 13 d. laiškus).

23.       Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti atsakovės byloje pateikti įrodymai leido pirmosios instancijos teismui padaryti labiausiai tikėtiną išvadą, kad atsakovė perleido ieškovei 2020 m. liepos 8 d. sąskaitoje nurodytus traktorius ir tokiu būdu iš dalies atsiskaitė su ja pagal sutarties pagrindu išrašytas sąskaitas. Aplinkybė, kad ieškovės atstovas pasirašė 2020 m. liepos 8 d. sąskaitą, kurioje yra užfiksuotas traktorių perleidimas, nepadarydamas joje įrašo, kad traktoriai ieškovei nebuvo perduoti, taip pat byloje pateikti elektroniniai laiškai, kuriuose ieškovės atstovas patvirtino, jog traktoriai jau yra perduoti, suponuoja išvadą, kad atsakovė faktiškai perdavė ieškovei 2020 m. liepos 8 d. sąskaitoje įvardytus traktorius už bendrą 40 535 Eur sumą. Savo ruožtu šalių elektroniniuose laiškuose išdėstyti teiginiai, kad traktorių perleidimo ieškovei aplinkybės neatsispindi šalių pasirašytame skolų suderinimo akte, kuriuo ieškovė grindžia savo reikalavimus, ir kad pasirašiusios traktorių perdavimą pagrindžiančias sąskaitas, šalys pasirašys dar vieną skolų suderinimo aktą, sudaro pagrindą daryti labiausiai tikėtiną išvadą, kad traktoriai buvo perleisti ieškovei siekiant tokiu būdu sumažinti būtent skolų suderinimo akte nurodytą atsakovės skolos sumą. 

24.       Pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde nepateikė jokių pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą kitaip vertinti aptartas aplinkybes ir konstatuoti, kad atsakovė neatsiskaitė su ja pagal sutartį pirmiau nurodytu būdu. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovės byloje pateikti elektroniniai laiškai negali patvirtinti šalių atsiskaitymo perduodant traktorius, kad šie laiškai nepagrindžia, kokie traktoriai ir kada jai buvo perduoti, taip pat nepatvirtina, kad, perduodamos traktorius, šalys siekė sumažinti įsiskolinimą pagal ginčui aktualią sutartį. Taigi, ji iškėlė abejonę, kad ginčo traktoriai jai galėjo būti perduoti ne siekiant padengti šioje byloje prašomą priteisti skolą, bet kitu tikslu. Tačiau ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad šalis siejo tik teisiniai santykiai, kylantys iš šioje byloje pateiktos sutarties ir jos pagrindu išrašytų sąskaitų, be to, nei apeliaciniame skunde, nei kituose byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė nepaaiškino, kokiu kitu tikslu ji įgijo iš atsakovės 2020 m. liepos 8 d. sąskaitoje nurodytus traktorius, nepateikė duomenų, kad už šiuos traktorius atsiskaitė ir pan. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat iš esmės neginčija ir fakto, kad traktoriai jai buvo realiai perduoti. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad šalių susitarimas dėl traktorių ieškovei perleidimo nėra susijęs su atsakovės siekiu atsiskaityti už šioje byloje prašomas priteisti skolas. Nesant duomenų apie kitus šalis siejusius teisinius santykius, ta aplinkybė, kad ieškovė priėmė atsakovės pateiktus traktorius ir neatsiskaitė už juos su atsakove leidžia daryti išvadą, kad atsakovės išdėstyta pozicija dėl dalinio skolos apmokėjimo perduodant traktorius yra pagrįsta.

25.       Išvados, kad atsakovė pirmiau minėtu būdu iš dalies atsiskaitė su ieškove, nepaneigia ir jos nurodyti argumentai, jog jos vardu santykiuose su atsakove veikė netinkamas atstovas, neturėjęs teisės sudaryti sandorių dėl ieškovės teisių ir pareigų. Šiuo aspektu pažymėtina, jog, nors pagal bendrą įstatyme nustatytą taisyklę, paprastai atstovaujamojo civilines teises ir pareigas tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina tik sandoriai, kuriuos atstovas sudarė atskleisdamas atstovavimo faktą ir neviršydamas suteiktų teisių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.133 straipsnio 1 dalis), įstatyme yra nustatytos ir šios taisyklės išimtys, todėl atstovavimo santykiai, esant tam tikroms sąlygoms, gali atsirasti, kai atstovas veikia neturėdamas teisės veikti atstovaujamoje vardu ar viršydamas jam suteiktus įgaliojimus. Tokia situacija yra reglamentuota CK 2.133 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, jog jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, ir šio straipsnio 9 dalyje, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises.

26.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis – tokiais atvejais turi būti tikrinama, ar atstovaujamojo veiksmai buvo tokie, kad protingas žmogus analogiškomis aplinkybėmis patikėtų esant atstovavimo santykius, t. y. turi būti aiškinamasi, ar buvo objektyvių aplinkybių, kurios sudarė rimtą pagrindą asmenį laikyti kito asmens atstovu. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad sprendžiant dėl tariamo atstovavimo aplinkybės svarbu nustatyti tai, ar atstovaujamasis savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu (CK 2.133 straipsnio 2 dalis), ir ar kita sandorio šalis turėjo rimtą pagrindą manyti sudaranti sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu (CK 2.133 straipsnio 9 dalis), o ne tai, ar realūs įgaliojimai buvo suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-684/2021).

27.       Nagrinėjamu atveju šalys apeliaciniuose skunduose neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovės vardu santykiuose su atsakove dėl skolos sumažinimo perduodant ieškovei traktorius veikė O. Ž., kuris pasirašė 2020 m. liepos 8 d. sąskaitą ir joje patvirtino, kad ieškovė priėmė traktorius, taip pat elektroniniais laiškais tarėsi su atsakove dėl traktorių perdavimo ieškovei. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad O. Ž. anksčiau ėjo ieškovės vadovo pareigas, tačiau nuo 2020 m. balandžio 22 d. ieškovei vadovauja M. B.. Tokios aplinkybės rodo, kad, šalims tariantis dėl atsakovės skolos sumažinimo ir traktorių perdavimo, O. Ž. nebebuvo ieškovės vadovu. Vis dėlto, priešingai nei nurodo ieškovė, tai nereiškia, kad šio asmens sudarytas susitarimas jos nesaisto. Byloje esantys duomenys apie šių susitarimų sudarymo aplinkybes patvirtina, kad atsakovė turėjo pagrindo manyti, jog derasi su ieškovės vardu teisėtai veikiančiu asmeniu ir kad tokį atsakovės įsitikinimą, be kita ko, nulėmė ir pačios ieškovės elgesys (jos neveikimas), todėl šio asmens sudaryti sandoriai ieškovei yra privalomi. 

28.       Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad O. Ž. anksčiau ne kartą veikė santykiuose su atsakove kaip ieškovės atstovas. Be kita ko, būtent jis ieškovės vardu pasirašė šalių sudarytą sutartį, kuria ieškovė grindžia savo reikalavimus šioje byloje, taip pat dalį ieškovės šioje byloje pateiktų sąskaitų (2017 m. balandžio 28 d. sąskaita Nr. AGB4192, 2019 m. rugsėjo 9 d. sąskaita Nr. AGB5889), kurias ji reikalauja apmokėti. O. Ž. pasirašė ir 2019 m. balandžio 2 d. atsakovei adresuotą ieškovės pretenziją, kurioje ieškovė prašė atsakovės sumokėti sutarties pagrindu susidariusį įsiskolinimą. Kaip minėta pirmiau, ginčui aktualiu laikotarpiu O. Ž. nebeatliko ieškovės vadovo pareigų, tačiau ir šiuo laikotarpiu tardamasis su atsakove dėl traktorių perdavimo ir skolos sumažinimo, jis bendravo su ja naudodamasis ieškovės elektroninio pašto adresu. Be to, ginčui aktualiu laikotarpiu (2020 m. liepos 9 d.) O. Ž. ieškovės vardu Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, siekdamas išieškoti iš atsakovės įsiskolinimą ieškovei. Taigi, net ir nustojęs eiti ieškovės vadovo pareigas, O. Ž. toliau veikė kaip ieškovės atstovas santykiuose su atsakove. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė buvo atskleidusi atsakovei aplinkybę, jog O. Ž. nebeturi teisės atstovauti ieškovei, taip pat nėra duomenų, jog ji ėmėsi kokių nors kitų veiksmų tam, kad šis asmuo negalėtų veikti jos vardu ir interesais. Todėl atsakovė neturėjo pagrindo suabejoti, kad O. Ž. prarado teisę veikti ieškovės vardu ir kad jo sudaryti sandoriai nesaistys ieškovės

29.       Atsakovės įsitikinimą, kad O. Ž. yra teisėtas ieškovės atstovas, galėjo suformuoti ir ta aplinkybė, jog ieškovė 2020 m. gegužės 13 d. išdavė jam įgaliojimą, kuriuo suteikė teisę derėtis, rengti, sudaryti ir pasirašyti jos vardu bet kokio pobūdžio sutartis, susitarimus, sandorius ir dokumentus, taip pat keisti bet kokias jų sąlygas ir jas nutraukti, atstovauti ieškovei santykiuose su bet kokiais fiziniais ir juridiniais asmenimis ir pan.

30.       Be pirmiau aptartų aplinkybių, apeliaciniame skunde ginčydama teismo išvadą, kad šalys susitarė sumažinti atsakovės įsiskolinimą pagal sutartį perduodant ieškovei traktorius, ieškovė taip pat nurodo ir tai, jog šalių susitarimas atlyginti skolą perduodant prekes neatitinka sutarties sąlygų. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tokie argumentai nebuvo ieškovės nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija jų nevertina.

31.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad be pirmiau nurodytos 40 535 Eur traktorių vertės, teismas iš jos mokėtinos sumos turėjo atimti ir 35 850 Eur sumą, mokėtiną pagal ieškovės išrašytą sąskaitą Nr. AGB4705. Kaip matyti iš apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių, savo teiginį, kad skolos suma papildomai turėjo būti sumažinta 35 850 Eur, atsakovė grindžia išimtinai tik aplinkybe, kad sąskaita Nr. AGB4705 skolų suderinimo akte yra nurodyta eilutėje, kurioje nėra nurodyta mokėtina suma (šioje skolų suderinimo akto eilutėje nurodyta „0.00“), kas, anot atsakovės reiškia, kad ši sąskaita yra visiškai apmokėta. Tačiau ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai pažymėjo, kad skolų suderinimo akto eilutėje, kurioje yra įrašyta sąskaita Nr. AGB4705, pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti 35 850 Eur, tiek debeto, tiek kredito skiltyse yra nurodyta vertė „0.00“, kai tuo tarpu kitose skolų suderinimo akto eilutėse yra įrašytos konkrečios sąskaitose nurodytos sumos, kurias turėjo sumokėti atsakovė, ir sumos, kurias ji faktiškai sumokėjo. Skolų suderinimo akte ne tik nėra įrašyta atsakovės pagal sąskaitą turėtą sumokėti ir faktiškai sumokėta suma, tačiau taip pat klaidingai nurodyta šios sąskaitos išrašymo data – iš byloje esančių duomenų matyti, kad sąskaita Nr. AGB4705 buvo išrašyta 2017 m. gruodžio 7 d., tačiau skolų suderinimo akte yra nurodyti klaidingi duomenys, kad ši sąskaita buvo išrašyta 2018 m. liepos 23 d. Be to, skolų suderinimo akte ši sąskaita yra įrašyta toje pačioje eilutėje, kurioje yra nurodyta ir kita sąskaita Nr. AGB4710. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad sąskaita Nr. AGB4705 minėtoje skolų suderinimo eilutėje yra įrašyta klaidingai. 

32.       Šiame kontekste pažymėtina, kad jokių kitų duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių, kad skolos suma turi būti mažinama 35 850 Eur atsakovė byloje nepateikė. Atsakovė neginčijo skolų suderinimo akte nurodytų duomenų, nepateikė jokių įrodymų (išskyrus įrodymus apie ieškovei perduotus traktorius), kad ji buvo sumokėjusi ieškovei didesnę sumą, nei šalys nurodė skolų suderinimo akte, ar įrodymų (banko sąskaitos išrašų, pinigų perdavimo kvitų ir pan.), pagrindžiančių, kad ji visiškai atsiskaitė pagal sąskaitą Nr. AGB4705. Taigi, atsakovė neįrodė, kad ji yra įvykdžiusi prievolę sumokėti ieškovei 35 850 Eur, nors tokias aplinkybes pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę turėjo įrodyti būtent atsakovė. Todėl teismas neturėjo pagrindo šios sąskaitos vertinti kaip apmokėtos ir atitinkamai mažinti ieškovei priteistiną skolos sumą.

33.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai įvertino byloje šalių pateiktus įrodymus ir pagrįstai ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies, sumažindamas jai priteistiną skolos sumą atsakovės jai perduotų traktorių verte. Nei ieškovės, nei atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo šį sprendimą panaikinti, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34.       Apeliacinės instancijos teismui netenkinus ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų, abi šalys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimus į priešingos šalies pateiktą apeliacinį skundą, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, nors apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą suformulavo prašymus atlyginti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Dėl šios priežasties klausimas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas. Atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo atlyginti jai 1 168,81 Eur atstovavimo išlaidų, kurias ji grindžia 2021 m. balandžio 16 d. ir 2021 m. gegužės 24 d. advokatų kontoros išrašytomis sąskaitomis. Atsakovė nurodo, kad jos pateiktos sąskaitos šiuo metu dar nėra apmokėtos, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1149-967/2021 yra pritaikęs jos atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones ir areštavęs atsakovės sąskaitas, tačiau, atsakovės teigimu, sąskaitose nurodytos paslaugos atsakovei faktiškai buvo suteiktos, todėl ji turės už jas atsiskaityti su savo atstovu.

35.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

36.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti realiai patirtos. Todėl visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad priteisiant bylinėjimosi išlaidas turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora, nes nuo to priklauso Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų dydžių taikymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-237-916/2017). Taigi, sprendžiant klausimą dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo galioja bendra taisyklė, kad yra priteisiamos tik šalies realiai patirtos (sumokėtos) išlaidos. Teismas neatlygina šalims būsimų, ateityje galimų patirti bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamu atveju iš atsakovės prašyme atlyginti bylinėjimosi išlaidas išdėstytų aplinkybių matyti, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi su savo atstovu už jai suteiktas teisines paslaugas ir nėra patyrusi jos prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų. Todėl jos prašymas nėra tenkinamas. 

37.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartimi atsakovei iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo buvo atidėtas terminas sumokėti 763 Eur už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi ieškovei taip pat buvo atidėtas terminas sumokėti 833 Eur už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Atmetus ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, šios sumos priteistinos į valstybės biudžetą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrodetalė“ (juridinio asmens kodas 125998255) į valstybės biudžetą 833 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt tris eurus) ir iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Technodvaras“ (juridinio asmens kodas 304491724) 763 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt tris eurus) už apeliacinius skundus mokėtino žyminio mokesčio. Šios sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Marius Bajoras

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Romualda Janovičienė