Pranešėja J. Badaugienė Civilinė byla Nr. 2A-242-194/2008
Teisėja S. Sakalauskienė Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3; 75.8; 121.18
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. rugsėjo 17 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,
kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Petro Rimanto Brazio,
sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,
dalyvaujant ieškovei D. B.,
ieškovės atstovui advokatui Algirdui Juškai,
atsakovui A. B.,
atsakovo atstovui advokatui Vidmantui Skaburskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui A. B., tretysis asmuo Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo, esant atsakovo kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovė D. B. ieškiniu, patikslintu ieškiniu ir papildomu ieškiniu teismo prašė: santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, nutraukti dėl atsakovo kaltės;
santuokoje įgytą turtą padalinti, pripažįstant ieškovei nuosavybės teises ir priteisiant natūroje 65000 Lt vertės namų valdą, susidedančią iš žemės sklypo, gyvenamojo namo bei priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), o atsakovui pripažįstant nuosavybės teises ir priteisiant natūroje 11580 Lt vertės kilnojamąjį turtą, kurį sudaro virtuvinis komplektas, vertė 400 Lt; virtuvinis kampas, vertė 400 Lt; šaldytuvas, vertė 1000 Lt; dujinė viryklė, vertė 900 Lt; 4 vnt. šviestuvų, kurių vertė po 50 Lt, iš viso 200 Lt; skalbimo mašina, vertė 250 Lt; mikrobangų krosnelė, vertė 100 Lt; elektrinis virdulys, vertė 20 Lt; lygintuvas, vertė 50 Lt; lova, vertė 150 Lt; rašomasis stalas, vertė 150 Lt; komoda, vertė 250 Lt; miegamasis fotelis, vertė 150 Lt; stalas, vertė 100 Lt; televizorius, vertė 150 Lt; kilimas, vertė 100 Lt; sofa-lova, vertė 200 Lt; 2 vnt. fotelių po 50 Lt, iš viso 100 Lt; sekcija, vertė 250 Lt; žurnalinis staliukas, vertė 300 Lt; kilimas, vertė 100 Lt; kilimas, vertė 50 Lt; rūbų spinta, vertė 300 Lt; veidrodis, vertė 100 Lt; vaza, vertė 80 Lt; 5 vnt. dieninių ir 5 kompl. naktinių užuolaidų, bendra vertė 750 Lt; dujinė viryklė (rūsyje), vertė 50 Lt; televizorius (1-ame aukšte), vertė 50 Lt; mediena, vertė 1500 Lt; automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 3380 Lt; iš ieškovės atsakovui priteisti kompensaciją už nekilnojamąjį turtą;
nepilnamečių vaikų E. B. ir A. B. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. B. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje;
po santuokos nutraukimo ieškovei palikti B. pavardę;
priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Telšių rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 29 d. sprendimu ieškinį patenkino:
santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, nutraukė, esant atsakovo kaltei;
po santuokos nutraukimo paliko pavardes: buvusiam sutuoktiniui – B., o buvusiai sutuoktinei – B.;
nustatė vaikų A. B. ir E. B. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina D. B.;
padalijo santuokoje įgytą 311580 Lt vertės turtą, pritaikius LR CK 3.123 str.1 d., priteisiant D. B. nuosavybėn didesnę turto dalį – priteisė 2/3 dalis santuokoje įgyto turto B. B. ir 1/3 dalį – A. B. (D. B. priteisiant turto už 207720 litų, o A. B. už 103860 litų):
priteisė natūra D. B. asmeninėn nuosavybėn 300000 Lt vertės namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), susidedančią iš žemės sklypo, gyvenamojo namo, sandėlio, šiltnamio, ūkinių pastatų, kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (lauko tualetas, tvora, kiemo aikštelė, šulinys);
priteisė natūra A. B. asmeninėn nuosavybėn 11580 Lt vertės kilnojamąjį turtą, kurį sudaro virtuvinis komplektas, vertė 400 Lt; virtuvinis kampas, vertė 400 Lt; šaldytuvas, vertė 1000 Lt; dujinė viryklė, vertė 900 Lt; 4 vnt. šviestuvų, kurių vertė po 50 Lt, viso 200 Lt; skalbimo mašina, vertė 250 Lt; mikrobangų krosnelė, vertė 100 Lt; elektrinis virdulys, vertė 20 Lt; lygintuvas, vertė 50 Lt; lova, vertė 150 Lt; rašomasis stalas, vertė 150 Lt; komoda, vertė 250 Lt; miegamasis fotelis, vertė 150 Lt; stalas, vertė 100 Lt; televizorius, vertė 150 Lt; kilimas, vertė 100 Lt; sofa-lova, vertė 200 Lt; 2 vnt. fotelių po 50 Lt, viso 100 Lt; sekcija, vertė 250 Lt; žurnalinis staliukas, vertė 300 Lt; kilimas, vertė 100 Lt; kilimas, vertė 50 Lt; rūbų spinta, vertė 300 Lt; veidrodis, vertė 100 Lt; vaza, vertė 80 Lt; 5 vnt. dieninių ir 5 kompl. naktinių užuolaidų, bendra vertė 750 Lt; dujinė viryklė (rūsyje), vertė 50 Lt; televizorius (1-ame aukšte), vertė 50 Lt, mediena, vertė 1500 Lt; automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 3380 Lt;
priteisė iš D. B. A. B. 92280 Lt kompensaciją už jai atitekusį nekilnojamąjį turtą;
priteisė iš A. B. 1300 Lt D. B. bylinėjimosi išlaidų ir 9347,40 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Teismas nurodė, jog iš ieškovės paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų matosi, kad santuoka yra faktiškai iširusi ir bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas dėl atsakovo kaltės, kadangi 2006-08-23 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-104-721/2006 atsakovas A. B. yra pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą D. B. 2003-12-01. Todėl santuoka nutrauktina, esant sutuoktinio – atsakovo kaltei, nes preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą (LR CK 3.60 str. 3 d.). Tokią išvadą teismas padarė dėl to, kad A. B. yra pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, jis vartojo fizinį smurtą savo sutuoktinės atžvilgiu net matant jų nepilnamečiams vaikams. Teismas, atsižvelgęs į visas aplinkybes, tarp jų ir į nepilnamečių vaikų interesus bei jų pageidavimus, padarė išvadą, kad namų valda paliktina ieškovės nuosavybėje, o atsakovui priteistina piniginė kompensacija. Teismas nurodė, kad nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su motina ir toliau su ja gyvens, todėl ji turi skirti nemažai laiko vaikų auklėjimui, rūpinimuisi jais, todėl jos galimybės daugiau dirbti ir užsidirbti yra mažesnės, negu atsakovo, be to, išlaikymas vaikams yra priteistas tik po 175 Lt per mėnesį. Kadangi santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovui priteistina mažesnė santuokoje įgyto turto dalis (CK 3.123 str.). Teismas nurodė, jog kilnojamojo turto vertės šalys neginčijo, kitokių įrodymų nepateikė, pagrindinis sutuoktinių ginčas buvo dėl nekilnojamojo turto – namų valdos vertės. Teismas pripažino šio turto tikrąją vertę, nurodytą UAB „Aireda“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje.
Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgytą turtą padalinti ir atsakovui bei ieškovei priteisti po ½ dalį santuokoje įgyto turto, priteisti po ½ dalį gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei kilnojamojo turto, kurio vertė 11580 Lt, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas remiantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 93 str. reikalavimais.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Atsakovas nurodo, kad sprendimo dalies dėl santuokos nutraukimo, išskyrus santuokos iširimo priežasties konstatavimą, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo neginčija. Dėl kitos teismo sprendimo dalies mano, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas. Nebuvo atskleistos tikrosios santuokos iširimo priežastys. Neabejotinai akivaizdu, kad baudžiamosios bylos atsiradimui tiesioginę įtaką turėjo pačios D. B. veiksmai ir civilinio kodekso 3.60 str. 3 d. nustatytos prezumpcijos, t. y. santuokinės ištikimybės principo sulaužymas. Teismas turėjo objektyviai įvertinti ir ieškovės amoralų elgesį ir konstatuoti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas visiškai nepagrįstai nukrypo nuo civilinio kodekso 3.117 str. 1 d. nustatytos prezumpcijos, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodytos aplinkybės – atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, tai, kad vaikai gyvens su ieškove ir ji turės pareigą daugiau jais rūpintis, tai , kad šiuo metu vaikams išlaikyti yra priteista tik po 175 Lt kas mėnesį, nesudaro teisinio pagrindo ieškovei priteisti 2/3 , o atsakovui tik 1/3 dalį santuokoje įgyto turto. Kadangi nukrypimas dėl santuokinio turto padalijimo grindžiamas išvestiniu principu iš konstatavimo dėl santuokos iširimo priežasties, pakeitus teismo išvadą dėl santuokos iširimo priežasties, nelieka jokių pagrįstų pagrindų ieškovei priteisti daugiau turto. Pakeitus skundžiamo sprendimo dalis turi pasikeisti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių. Net ir darant prielaidą, kad teismo sprendimas yra pagrįstas, iš atsakovo tegalėjo būti priteista tik 7115,80 Lt žyminio mokesčio valstybei, o ne 9347,40 Lt. Nors teismas ieškovės ieškinį patenkino tik iš dalies, teismo sprendime teigiama, kad jis patenkintas visiškai, kas sudaro formalų pagrindą bylinėjimosi išlaidas paskirstyti neproporcingai. Atsakovas privalėtų apmokėti žyminį mokestį tik nuo ieškovei priteistos sumos, o ne nuo visos, tame tarpe ir atsakovui priteistos santuokinio turto dalies. Kadangi ieškovei priteista turto už 207720 Lt, žyminio mokesčio dalis sudarytų 5154,40 Lt.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog teismas visiškai pagrįstai atmetė atsakovo prasimanymus ir liguistas prielaidas, nes ieškovės neištikimybei įrodyti atsakovas nepateikė ir negalėjo pateikti jokių įtikinamų įrodymų, tik nepagrįstus prasimanymus ir gandus, kuriuos pats nuolat ir kurstė tarp ieškovę ir atsakovą supančių žmonių. Be to, teismas nustatė, kad dėl ieškovės elgesio bendras sutuoktinių gyvenimas netapo negalimas, tai pripažįsta ir pats atsakovas. Todėl keisti sprendimą šioje dalyje nėra jokio pagrindo. Teismas dėl santuokinio turto padalijimo būdo bei sutuoktinių nelygių dalių jame apsisprendė ne apelianto nurodytu, o įstatymo numatytais pagrindais, vadovaudamasis išimtinai su ieškove liekančių gyventi nepilnamečių vaikų interesais, priėjęs išvados apie negalėjimą gyventi vienoje namų valdoje su atsakovu dėl jo netinkamo elgesio.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Įstatymas nustato prezumpciją, jog santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą (LR CK 3.60 str. 3 d.). Bylos duomenimis nustatyta, jog įsiteisėjusiu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-104-721/2006 atsakovas A. B. yra pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą sutuoktinei D. B. (t. 2, b. l. 14-21). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pati D. B. iš esmės buvo kalta dėl A. B. nusikalstamų veiksmų, tačiau šie teiginiai nepatvirtinti teismo nuosprendyje. Konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje nustatyti faktai neginčytini ir atsakovo nusikalstamų veiksmų pasekmės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje papildomai neįrodinėtinos (LR CPK 182 str. 3 p.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, atliko išsamų tyrimą – byloje surinkta įvairių rašytinių įrodymų, byla buvo nagrinėjama keliuose teismo posėdžiuose, apklausta daug liudytojų, atliktas turto vertinimas. Analizuojant šią įvairiapusę medžiagą, nenustatyta, jog byloje yra pagrįstų įrodymų, galinčių patvirtinti apeliaciniame skunde atsakovo nurodytų aplinkybių egzistavimą, jog ieškovė sulaužė santuokinės ištikimybės principą, todėl turėtų būti laikomasi LR CK 3.60 str. 3 d. nustatytos prezumpcijos ir ieškovė pripažinta kalta dėl santuokos iširimo.
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei vienai ginčo šaliai nebuvo apribotos galimybės pateikti turimus įrodymus, pareikšti prašymus ar pasinaudoti kitomis civilinio proceso kodekse numatytomis šalių procesinėmis teisėmis. Todėl apeliacinio skundo motyvai, jog teismas bylą nagrinėjo vienpusiškai, buvo šališkas ir neobjektyvus, pripažintini nepagrįstais.
Civilinio kodekso teisės normos teismui suteikia teisę nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, priteisiant vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Toks turto padalijimas galimas, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (LR CK 3.123 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas bylos šalims jų santuokoje įgytą turtą padalijo nelygiomis dalimis – ieškovei priteisė 2/3 dalis šio turto, o atsakovui 1/3 dalį: ieškovei buvo priteista namų valda, o atsakovui priteistas kilnojamasis turtas ir piniginė kompensacija iš ieškovės už jai atitekusį nekilnojamąjį turtą. Teismui parenkant tokį turto padalijimo būdą, buvo atsižvelgta į byloje nustatytas esmines aplinkybes – santuoka nutrūko dėl atsakovo, padariusio tyčinį nusikaltimą, kaltės, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, ieškovei tenkanti pareiga rūpintis vaikais apsunkina jos galimybes dirbti ir gauti didesnes pajamas, ieškovė ir atsakovas dėl tebesitęsiančių nesutarimų negali gyventi kartu jiems priklausančiame name. Šios aplinkybės laikytinos reikšmingomis ir svarbiomis sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimą. Pripažintina, kad egzistuojant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai ir teisėtai taikė LR CK 3.123 str. 1 d. nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad santuokoje įgytas turtas bylos šalims turi būti padalintas lygiomis dalimis – atsakovui ir ieškovei priteisiant po ½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinės paskirties statinių. Tačiau byloje yra nustatytos aplinkybės, jog ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu viename name iš esmės būtų neišvengta konfliktų ir dėl to būtų psichologiškai traumuojami jų nepilnamečiai vaikai, be to, ir patys vaikai yra išreiškę norą gyventi su ieškove bei nurodę, kad jų šeimai gyventi bendrai su atsakovu yra neįmanoma (t. 1, b. l. 182-186, t. 2, b. l. 127-129). Civilinio kodekso 3.3 straipsnyje yra nustatyti pagrindiniai šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai. Vienas iš jų – prioritetinė vaikų teisių ir interesų apsauga ir gynimas. Taip pat įtvirtinta nuostata, jog įstatymai ir jų taikymas turi apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos (LR CK 3.3 str. 2 d.). Teismo nustatytas bylos šalių turto padalijimo būdas, kuomet ieškovei, gyvenančiai su vaikais, yra priteistas visas gyvenamasis namas, pripažintinas labiausiai atitinkančiu nepilnamečių vaikų interesus. Priešingu atveju, t. y. padalinus gyvenamąjį namą lygiomis dalimis, nebūtų užtikrinta vaikų teisių ir jų interesų apsauga, tokiu būdu pažeidžiant principines įstatymo nuostatas.
Be to, atsakovas apeliaciniu skundu prašydamas santuokoje įgytą turtą padalyti ieškovei ir atsakovui priteisiant po ½ dalį šio turto, iš esmės reiškia savarankišką reikalavimą, kuris pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas (nepareikštas priešieškinis, nepateiktas tokio padalijimo detalizavimas). Todėl tokio reikalavimo patenkinimas apeliacinio nagrinėjimo metu nėra galimas.
Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo šio sprendimo pakeisti ar panaikinti.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme dalijamo turto vertė buvo nustatyta 311580 Lt, todėl iš atsakovo priteistinas 7115,80 Lt žyminis mokestis, patikslinant pirmosios instancijos teismo rezoliucinėje dalyje nurodytą žyminį mokestį.
Kadangi Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio (2559 Lt) už apeliacinį skundą sumokėjimas iki bylos išnagrinėjimo, ši mokesčio dalis priteistina iš atsakovo valstybei.
Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo ieškovei priteistina 500 Lt išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl žyminio mokesčio priteisimo, nurodant priteisti iš A. B. 7115,80 Lt nesumokėto žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti iš A. B. valstybei 2559 Lt dalį atidėto žyminio mokesčio ir 10,66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš A. B. ieškovei D. B. 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Kolegijos pirmininkė Jolanta Badaugienė
Teisėjai Danutė Burbulienė
Petras Rimantas Brazys