Administracinė byla Nr. I-5555-171/2016 |
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00209-2016-3 |
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.25; 3.17.1; 3.21 |
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugsėjo 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui T. V.,
atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovei B. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. V. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėja L. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:
1. Panaikinti 2015 m. gruodžio 14 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimo Nr. 3R-433(2.13-1.) dalį dėl sprendimo pateikti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (toliau – ir Generalinė prokuratūra) nurodymą – pakeisti Formą ir numatyti asmens gimimo datos tvarkymą arba užtikrinti, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos, pildydamos Formą, nurodytų tik Formoje reikalingus pateikti asmens duomenis.
2. Panaikinti 2015 m. gruodžio 14 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimo Nr. 3R-433(2.13-1.) dalį, kuria nuspręsta nutraukti jos 2015 m. balandžio 13 d. skundo tyrimo dalį dėl jos asmens duomenų (įskaitant asmens duomenų apie sveikatą) tvarkymo Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas).
3. Įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją išnagrinėti 2015 m. balandžio 13 d. jos skundą ir atlikti tyrimą dėl asmens duomenų apie sveikatą tvarkymo Kalėjimų departamente.
Pareiškėja skunde nurodo, kad teisės aktai aiškiai ir konkrečiai reglamentuoja, kad pranešime apie įtarimą turi būti nurodomi tik įtariamojo gimimo metai. Generalinė prokuratūra nėra atskaitinga už Kalėjimų departamento pareigūno (t. y. asmens, surašiusio pranešimą apie įtarimą) padarytus teisės aktų pažeidimus, nurodant 2015 m. kovo 27 d. pranešime apie įtarimą pareiškėjos gimimo mėnesį ir dieną. Formoje yra aiškiai numatytas gimimo datos tvarkymas, t. y. reikalavimas nurodyti tik gimimo metus, todėl galima konstatuoti, kad ši atsakovės sprendimo dalis yra nepagrįsta.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ir ADTAĮ) nenustato draudimo atsakovei atlikti tyrimo dėl Kalėjimų departamento darbuotojų ikiteisminio tyrimo metu neapibrėžtais ir neteisėtais tikslais rinktų duomenų apie pareiškėjos sveikatos būklę. Pareiškėjos nuomone, atsakovė, nesant ADTAĮ nustatytų pagrindų, nepagrįstai nutraukė jos 2015 m. balandžio 13 d. skundą.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį patenkinti.
Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodo, kad ginčijamo sprendimo dalis dėl nurodymo pateikimo Generalinei prokuratūrai yra teisėta, pagrįsta bei užtikrinusi tinkamą asmens duomenų tvarkymą visose ikiteisminio tyrimo įstaigose. Be to, Generalinė prokuratūra nurodymą įvykdė, todėl pareiškėjos prašymas panaikinti šią sprendimo dalį ir kartu panaikinti jau įvykdytą nurodymą yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156, 1 punkte nustatyta, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, atliekanti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 12 straipsnio 5 dalies, kitų įstatymų ir teisės aktų jai pavestas duomenų apsaugos priežiūros funkcijas. Vadovaujantis šia teisės akto nuostata ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 164 straipsnio 1 dalimi, 165 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos asmens duomenys buvo renkami ir toliau tvarkomi atliekant ikiteisminį tyrimą, taip pat į tai, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija neturi teisės kištis į ikiteisminio tyrimo procesą, buvo nustatyta, kad jos kompetencijai nepriklauso nagrinėti ir priimti sprendimą dėl pareiškėjos asmens duomenų tvarkymo teisėtumo Kalėjimų departamentui vykdant ikiteisminį tyrimą. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ginčijamame sprendime pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesiniai veiksmai turi būti skundžiami BPK 62 straipsnyje nustatyta tvarka.
Atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Administracinės bylos dalis nutrauktina. Likusi skundo dalis atmestina.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kalėjimų departamentas 2014 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 1S-4331 kreipėsi į VšĮ Respublikinę Kauno ligoninę dėl pareiškėjai išduotos medicininės pažymos, jog ji 2014 m. lapkričio 3–20 d. įskaitytinai negalėjo atvykti į darbą dėl ligos. Rašte prašoma pateikti informaciją apie pareiškėjos ligos diagnozę, planuojamą tolesnį nedarbingumo suteikimą ir galimybę jos ligos metu dalyvauti procesiniame veiksme – akistatoje, nes Kalėjimų departamentui pavesta atlikti Kauno apygardos prokuratūroje pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 39). VšĮ Respublikinė Kauno ligoninė prašomus duomenis apie pareiškėją suteikė 2014 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. S-3436(1.11) (b. l. 38).
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2015 m. balandžio 13 d. gavo pareiškėjos skundą, kuriame ji nurodė, kad Kalėjimų departamentas tvarkė asmens duomenis apie jos sveikatos būklę neturėdamas tam teisinio pagrindo. Be to, jai 2015 m. kovo 27 d. įteiktame pranešime apie įtarimą nepagrįstai nurodyta visa jos gimimo data, taip sudarant sąlygas su jos asmens duomenimis susipažinti kitiems proceso dalyviams (b. l. 19–21).
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2015 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 2R-2256(2.13.) kreipėsi į Kalėjimų departamentą ir nurodė raštu pateikti atsakymus į 10 su pareiškėjos pateiktu skundu susijusių klausimų (b. l. 24–25).
Kalėjimų departamentas 2015 m. balandžio 30 d. rašte Nr. 1S-1589 Inspekcijai nurodė, kad raštai, kuriais ikiteisminio tyrimo metu buvo atsakyta į pareiškėjos prašymus, taip pat ir pranešimas apie įtarimą yra ikiteisminio tyrimo bylos dokumentai, todėl klausimai, susiję su šiuose dokumentuose nurodytais asmens duomenimis, yra prokuroro kompetencija (b. l. 27–28).
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2015 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 2R-2849(2.13.E) kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl pareiškėjos duomenų tvarkymo (b. l. 29). Generalinė prokuratūra 2015 m. gegužės 22 d. rašte Nr. 17.2-6178 nurodė, kad, susipažinusi su Kauno apygardos prokuratūros pateikta informacija, susijusia su ikiteisminiu tyrimu Nr. 20-9-00709-14, nustatė, jog informacija iš gydymo įstaigų apie pareiškėją buvo rinkta įstatymų ir BPK nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu, todėl ji priskirtina ikiteisminio tyrimo duomenims (b. l. 31).
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2015 m. birželio 10 d. raštu Nr. 2R-3472(2.13.) paprašė pareiškėjos raštu nurodyti, iš kokių sveikatos priežiūros įstaigų Kalėjimų departamentas rinko jos asmens duomenis (b. l. 32). Pareiškėja 2015 m. birželio 21 d. elektroniniu paštu nurodė, kad duomenys buvo renkami iš VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2015 m. birželio 25 d. raštu Nr. 2R-3821(2.13.) kreipėsi į VšĮ Respublikinę Kauno ligoninę dėl pareiškėjos duomenų tvarkymo (b. l. 35). Ši 2015 m. liepos 2 d. raštu Nr. 9-1709(1.12) informavo, kad Kalėjimų departamentas yra ikiteisminio tyrimo įstaiga, todėl teisėtai ir pagrįstai suteikė ikiteisminį tyrimą atliekančiai įstaigai informaciją apie pareiškėjos gydymąsi šioje ligoninėje (b. l. 36–37).
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2015 m. gruodžio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-433(2.13-1.) pripažinti dalį pareiškėjos skundo pagrįstu dėl jos gimimo mėnesio ir dienos tvarkymo – nurodymo 2015 m. kovo 27 d. pranešime apie įtarimą; pateikti Generalinei prokuratūrai nurodymą – pakeisti Formą, numatant asmens gimimo datos tvarkymą, arba užtikrinti, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos, pildydamos Formą, nurodytų tik Formoje reikalingus pateikti asmens duomenis; nutraukti pareiškėjos skundo tyrimo dalį dėl jos asmens duomenų (įskaitant asmens duomenų apie sveikatą) tvarkymo Kalėjimų departamente ir informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą (b. l. 40–41).
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2015 m. gruodžio 15 d. surašė nurodymą Nr. 2R-7360(2.13.) Generalinei prokuratūrai pakeisti Formą, numatant asmens gimimo datos tvarkymą, arba užtikrinti, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos, pildydamos Formą, nurodytų tik Formoje reikalingus pateikti asmens duomenis (b. l. 43–44). Generalinė prokuratūra 2016 m. sausio 18 d. raštu Nr. 17.2.-642 informavo Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kad 2015 m. gruodžio 15 d. nurodymas Nr. 2R-7360(2.13.) yra įvykdytas (b. l. 45).
Ginčas byloje kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. 3R-433(2.13-1.) dalies, kuria nuspręsta pateikti nurodymą Generalinei prokuratūrai ir nutraukti tyrimą.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja ADTAĮ. Pagal šio įstatymo 2 straipsnį asmens duomenys yra bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys.
Nėra ginčo tarp šalių, kad pareiškėja buvo Kalėjimų departamento atliekamo ikiteisminio tyrimo proceso dalyvė. Kaip nustatyta anksčiau, pareiškėjos skundo nagrinėjimą atsakovė nutraukė dėl to, kad duomenys buvo tvarkomi atliekant ikiteisminį tyrimą, todėl atsakovė neturi kompetencijos nagrinėti skundo.
Įvertinus teisinį ginčo reguliavimą, darytina išvada, kad atsakovės sprendimas nutraukti skundo nagrinėjimą yra pagrįstas. ADTAĮ 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundo tyrimas nutraukiamas, jeigu tyrimo metu paaiškėja šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės arba kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. ADTAĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodama pareiškėją, jeigu skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompetencijai.
Nagrinėjamu atveju duomenys buvo tvarkomi vykdant ikiteisminį tyrimą. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nėra ikiteisminio tyrimo subjektas ar įstaiga (BPK 164–165 straipsniai). Kalėjimų departamentas ikiteisminiame tyrime pareikalavo duomenų apie pareiškėją, t. y. dokumentų apie jos sveikatos istoriją, o tai yra ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmas (BPK 97 straipsnis), kurį proceso dalyviai gali apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui (BPK 62 straipsnio 1 dalis).
Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija neturi kompetencijos nagrinėti pareiškėjos skundo dėl jos Kalėjimų departamento tvarkomų duomenų atliekant ikiteisminį tyrimą, todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai šią pareiškėjos skundo dalį nutraukė ir pareiškėjos skundo nenagrinėjo. Atsakovė pareiškėjai paaiškino, kaip ji gali ginti savo galimai pažeistas teises, t. y. apskųsti procesinį veiksmą ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui (BPK 62 straipsnio 1 dalis). Taigi ši pareiškėjos skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Vertinant ginčijamą sprendimo dalį dėl nurodymo Generalinei prokuratūrai, pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis). Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nustatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20 straipsniai.
Sisteminė šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Taigi teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1034-662/2015).
Nagrinėjamu atveju Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimo dalis dėl nurodymo Generalinei prokuratūrai jau yra įvykdyta ir pareiškėjai nesukelia jokių teisių pasekmių. To pareiškėjos atstovas neneigė ir teismo posėdyje. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, taip pat nenustatė, kad pareiškėjos skundžiama sprendimo dalis darytų įtaką jos teisėms ar pareigoms.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, administracinė byla nutraukiama, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Taigi administracinės bylos dalis dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti 2015 m. gruodžio 14 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimo Nr. 3R-433(2.13-1.) dalį dėl sprendimo pateikti Generalinei prokuratūrai nurodymą nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).
Pažymėtina, kad nors ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiškėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminą, todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),
n u s p r e n d ž i a :
Nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjos L. V. skundo dalį atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl reikalavimo panaikinti 2015 m. gruodžio 14 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimo Nr. 3R-433(2.13-1.) dalį dėl sprendimo pateikti Generalinei prokuratūrai nurodymą.
Likusią pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
| Teisėjai | Arūnas Kaminskas |
| | |
| | Irena Paulauskienė |
| | |
| | Milda Vainienė |