Civilinė byla Nr. e2A-280-407/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00350-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5, 2.6.10.2.2, 2.6.10.2.4.1, 2.6.10.5.1. (S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enefit“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Judex“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Enefit“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Judex“ dėl sutarties nutraukimo mokesčio priteisimo.

 

Teisėjų kolegija 

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Enefit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Judex“ 1 492 643,52 Eur skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad tarp atsakovės UAB „Judex“ ir ieškovės UAB „Enefit“ 2022 m. rugpjūčio 23 d. buvo sudaryta terminuota elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – sutartis), nustatytas jos galiojimo terminas iki 2027 m. rugsėjo 30 d. Šia sutartimi šalys susitarė dėl fiksuotos elektros energijos tiekimo kainos. Tam, kad galėtų įgyvendinti sutartinius įsipareigojimus (visą laikotarpį elektros energiją parduoti už šalių nustatytą fiksuotą kainą), ieškovė kreipėsi į „Eesti Energia“ AS (toliau – Eesti Energia) dėl ateities sandorio sudarymo, t. y. apsidraudimo priemonės (angl. hedging), kuri užtikrintų, jog ieškovė elektros energiją už sutartyje numatytą kainą galės įsigyti visu fiksuotos kainos Sutarties laikotarpiu.

3.       Atsakovė nuo 2023 m. birželio 24 d. vienašališkai nutraukė sudarytą sutartį, todėl ieškovė kreipėsi į Eesti Energia dėl elektros energijos ateities sandorio pardavimo, tokiu būdu mažindama savo nuostolius dėl esamų įsipareigojimų. Remiantis tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties nuostatomis, atsakovė, nutraukusi sutartį, įsipareigojo atlyginti ieškovei nuostolius, kurių apskaičiavimo tvarka įtvirtinta sutartyje. Sutarties nutraukimo mokestis apskaičiuotas taip: (9 600 - 1 440) × 304,87 × 0.6 = 1 492 643,52 Eur (9 600 MWh yra sutartyje nustatytas elektros energijos fiksuotos kainos pirkimo kiekis visam sutarties galiojimo laikotarpiui; 1 440 MWh yra iki sutarties nutraukimo atsakovės faktiškai pagal sutartį iš ieškovės nupirktas elektros energijos kiekis; 304,87 Eur/MWh yra sutartyje nustatyta elektros energijos fiksuota kaina). Sutarties nutraukimo mokestis savo esme yra iš anksto numatytų minimalių ieškovės nuostolių kompensacija, kvalifikuotina kaip netesybos (bauda), kurią ji turi teisę gauti kaip sutarties nutraukimo kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Enefit“ iš atsakovės UAB „Judex“ 1 253 620,80 Eur sutarties nutraukimo mokesčio ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ji nebuvo supažindinta su sutarties sąlgyomis. Teismas nustatė, kad prieš sudarant sutartį atsakovei buvo pateiktas pasiūlymas, kuriame buvo nurodyta „Pateiktame pasiūlyme yra taip pat pateikti ir produkto bei bendrosios elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, kurias prašome atidžiai perskaityti“. Šiame pasiūlyme buvo pateiktos nuorodos, kurios buvo aktyvios (tą patvirtina ieškovės pateikti serverio registro bylos išrašai). Tą pačią dieną 15:50 val. atsakovei eleketroniniu laišku buvo pateiktas sutarties projektas, kuriame nurodyti konkretūs jos priedai kaip neatsiejama jos dalis ir nurodytas jų pasiekiamumas. Atsakovė sutartį pasirašė. Taigi teismas nurodė, kad atsakovė iki sutarties pasirašymo turėjo galimybę (tikėtina, tai ir padarė) susipažinti su sutarties priedais, todėl nėra jokio pagrindo sutarties priedais nesivadovauti sprendžiant šalių ginčą.

6.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pristeistinų nuostolių dydžio, rėmėsi Direktyvos 12 straipsnio 3 dalimi bei Taisyklių 58.26 papunčiu, kuriame numatyta, kad vartotojas privalo atlyginti operatoriui ar tiekėjui tiesioginius nuostolius, kai vartotojas nevykdo sutartyje, Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas akcentavo, kad teisės aktai nedraudžia taikyti sutarties nutraukimo mokesčių vartotojams, tačiau šie mokesčiai negali viršyti tiekėjo (pardavėjo) tiesioginių nuostolių. Pareiga įrodyti patirtus tiesioginius nuostolius tenka ieškovei (pardavėjai).

7.       Teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti su ieškove, kad elektros energijos įsigijimo ir pardavimo pagal ateities sandorius su Eesti Energia atsiradę nuostoliai ((duomenys neskelbtini)) yra tiesioginiai ieškovės nuostoliai, nes: 1) ieškovė nėra elektros energijos saugotoja („kaupėja“), 2) tam, kad užtikrintų tinkamą sutarties vykdymą (ilgalaikį (60 mėnesių) elektros energijos pardavimą už vienodą kainą atsakovei), ieškovė turėjo sudaryti įsigijimo ateities sandorį (sutarties vykdymo laikotarpiui užsitikrinti elektros energijos gavimą vienoda kaina, nepriklausomai nuo kainos svyravimų rinkoje), pagal kurį ji turi mokėti Esti Energia (duomenys neskelbtini) visą sutarties laikotarpį (net ir nutraukus sutartį), 3) nutraukus sutartį, ieškovė pagrįstai (būdama atidi ir rūpestinga, siekdama sumažinti nuostolius) sudarė pardavimo ateities sandorį, pagal kurį tapusi nereikalinga elektros energija (kurios atsisakė atsakovė) buvo parduota pagal tuo metu buvusias rinkos kainas (už (duomenys neskelbtini)). Ieškovės nuostolių atsiradimą atsakovė, kaip verslininkė, neabejotinai turėjo galimybę numatyti ir neabejotinai suprato, kad atsakovė patirs nuostolių, nes elektros energijos kainos rinkoje buvo sumažėjusios, be to, sutartyje buvo numatytas sutarties nutraukimo mokestis, kuris aiškiai leido suprasti atsakovei, kad juo numatyta kompensacija ieškovei už dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius, t. y. nuostoliai buvo įvertinti iki sutarties sudarymo.

8.       Atsakovės argumentus, kad ateities sandoriai buvo sudaromi tarp susijusių įmonių (ieškovės ir Esti Energia), teismas nagrinėjamu atveju vertino kaip nereikšmingus, nes įstatyme nėra draudimo sudarinėti tokius sandorius, šie sandoriai nėra pripažinti negaliojančiais, nėra akivaizdžiai negaliojantys (niekiniai).

9.       Teismas nurodė, kad ieškovė taip pat prašo priteisti (duomenys neskelbtini) tiesioginių nuostolių, motyvuodama tuo, kad tai yra administraciniai kaštai, susiję su sutarties sudarymu ir vykdymu (darbuotojų atlyginimai, įmonės finansinių įsipareigojimų vykdymo išlaidos ir pan.). Teismas nesutiko su šiais ieškovės argumentais. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų tam, kad pagrįstų, jog šie nuostoliai yra tiesioginiai ieškovės nuostoliai. Pažymėtina, kad nutraukus sutartį, jos aptarnauti (vykdyti) nereikia, todėl paprastai tokiais atvejais tiesioginiai nuostoliai neatsiranda.

10.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kas ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 1 253 620,80 Eur sutarties nutraukimo mokesčio.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

11.       Ieškovė UAB „Enefit“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimo dalis, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Ieškovė ir atsakovė, būdamos savarankiškais verslo subjektais, laisva valia susitarė dėl sutarties sąlygų, be kita ko, ir netesybų dydžio vienašalio sutarties nutraukimo atveju. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs šią bylos išsprendimui reikšmingą aplinkybę, nepagrįstai nukrypo nuo sutarties laisvės principo ir įsikišo į šalių sutartinius santykius juos modifikuodamas. Nė viena bylos šalis reikalavimo modifikuoti ieškovės ir atsakovės sutartinius santykius nekėlė.

11.2.                      Šalių susitarimas dėl sutarties nutraukimo mokesčio atlieka kompensacinę funkciją (sutarties nutraukimo mokesčio dydis yra susietas su įsipareigoto nupirkti ir nenupirkto elektros energijos kiekiu ir sulygta jo kaina) ir neprieštarauja nei teisės aktų normoms, nei viešajai tvarkai ar gerai moralei – jis yra teisėtas ir galiojantis. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepaneigė, t. y. nekonstatavo, kad bendrųjų sąlygų 6.9 papunktis ir (ar) sąlygų 4.1 papunktis yra neteisėti. Intervencija į šalių sutartą netesybų dydį yra galima tik išimtiniais atvejais, byloje tokių išimtinių aplinkybių nenustatyta.

11.3.                      Atsakovės sprendimas sudaryti sutartį reiškė, kad būtent ilgalaikė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis tuo metu labiausiai atitiko atsakovės poreikius. Kiekvienas vartotojas yra laisvas ne tik pasirinkti tiekėją, bet tiekėjo siūlomą konkretų elektros energijos tiekimo produktą, kuris labiausiai atitiktų vartotojo poreikius, lūkesčius ir interesus. Taigi, atsakovė galėjo pasirinkti tiek trumpesnio laikotarpio fiksuotos elektros energijos kainos pirkimo–pardavimo sutartį, tiek elektros energijos pirkimo–pardavimo biržos kaina sutartį. Visgi, atsakovė pasirinko sudaryti fiksuotos elektros energijos pirkimo–pardavimo kainos sutartį 60 mėnesių laikotarpiui kaip tuo metu labiausiai atitinkančią jo interesus.

11.4.                      Ieškovas tiek sutarties sudarymo metu, tiek atsakovės kreipimosi dėl sutarties sąlygų pakeitimo metu, atvirai ir aiškiai komunikavo, kad vienašalis sutarties nutraukimas ieškovei sukels nuostolius, nes ieškovė, siekdama įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, yra sudariusi ateities sandorį dėl sutartyje numatyto elektros energijos kiekio (finansinio turto) įsigijimo fiksuota kaina ir šį sandorį sustabdyti ir (ar) kitaip jo nevykdyti neturi galimybės.

11.5.                      Pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė Direktyvos nuostatas, kurios nėra taikytinos ginčo santykiams. Nei Europos Sąjungos (toliau – ir ES), nei nacionalinėje teisėje nėra numatytas draudimas taikyti energijos tiekėjo pakeitimo mokestį ir (ar) sutartines netesybas vidutinei įmonei.

11.6.                      Pirmosios instancijos teismas nenustatė netesybų mažinimo pagrindų, todėl ieškovei nepagrįstai buvo perkelta visų jos tiesioginių nuostolių įrodinėjimo našta. Pirmosios instancijos eismas nenustatė, jog sąlygų 4.1 papunktyje numatyta sutarties nutraukimo mokesčio apskaičiavimo tvarka lemia neprotingai didelį netesybų dydį, kuris turėtų būti mažinamas iki įrodytų ieškovės tiesioginių nuostolių. Todėl teismo reikalavimas ieškovei įrodyti visus patirtus tiesioginius nuostolius yra nepagrįstas. Visa pagal sąlygų 4.1 papunktį apskaičiuota netesybų suma yra tiesioginiai nuostoliai, kurių įrodinėti nereikia.

11.7.                      Sutarties tinkamo vykdymo viso laikotarpio metu ieškovė galėjo gauti (duomenys neskelbtini), iš jų (duomenys neskelbtini) būtų sumokėjusi didmeninės elektros energijos tiekėjui Eesti Energia pagal sudarytą ateities sandorį, o likusi suma (t. y. (duomenys neskelbtini) Eur) būtų dengusi kitus ieškovės kaštus ir sudariusi pelno maržą. Tuo tarpu atsakovė, nutraukusi sutartį, turi sumokėti ieškovei 1 492 643,52 Eur sutarties nutraukimo mokestį, kurio didžioji dalis padengs ateities sandorių kainos skirtumų sukeltus praradimus, t. y., (duomenys neskelbtini), o likusi suma, t. y., (duomenys neskelbtini), dengs ieškovės administracinius kaštus. Kadangi sutarties nutraukimo mokestis dengia ne visą, o tik dalį sumų, kurias ieškovė pagrįstai tikėjosi gausianti pagal sutartį iš atsakovės (t. y. (duomenys neskelbtini)), tai parodo, kad ieškovės negautos pajamos (pelnas) į sutarties nutraukimo mokestį nepatenka ir atsakovė šių nuostolių ieškovei neturi atlyginti.

11.8.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nevertino visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

12.       Atsakovė UAB „Judex“ atsiliepime į UAB „Enefit“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:

12.1.                      Ginčo sutartis yra viešoji elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis, todėl jai sutarties laisvės principas negalioja. Tarp ieškovės ir atsakovės nevyko sutarties sąlygų derinimas. Viešosios sutarties sąlygos iš anksto buvo nustatytos ieškovės, o atsakovė šioms sąlygoms jokios įtakos daryti negalėjo, todėl ieškovės teiginiai, jog atsakovė laisva valia susitarė dėl sutarties nutraukimo mokesčio apskaičiavimo, yra teisiškai nepagrįstas.

12.2.                      Atsakovei pareiškus reikalavimą mažinti nepagrįstai dideles netesybas, neatitinkančias tiesioginių nuostolių, patirtų dėl sutarties nutraukimo, ieškovei atsirado pareiga įrodyti, kad pagal jos nustatytą sutarties nutraukimo mokestį yra apskaičiuojami tiesioginiai nuostoliai ir nėra reikalaujama netiesioginių nuostolių, o būtent, negautų pajamų, priteisimo. Byloje būtent ir kilo ginčas dėl to, kad pagal ieškovės pateiktą formulę yra apskaičiuojamos ateities negautos pajamos, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu atsakovė nebūtų nutraukusi sutarties. Negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, kurių pagal elektros energijos tiekimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas negalima reikalauti atlyginti. Dėl šios priežasties ieškovei kilo pareiga įrodyti, kad pagal jos pateiktą formulę yra apskaičiuojami tiesioginiai nuostoliai, jie yra realūs ir patirti dėl to, kad atsakovė nutraukė sutartį.

12.3.                      Ieškovė, o ne atsakovė, tinkamam sutarties įgyvendinimui pasirinko sudaryti ateities sandorį su savo steigėja, todėl visą iš tokio verslo sprendimo kylančią riziką išimtinai turi prisiimti ieškovė ir negali savo verslo sprendimų rizikos perkelti atsakovei. Ieškovė nepateikė įrodymų, kodėl buvo poreikis sudaryti ateities sandorius. Taip pat nėra įrodymų, kad, nesudarius šių ateities sandorių, tiesioginiai nuostoliai, atsakovei nutraukus sutartį, būtų buvę didesni. Ieškovė viešoje erdvėje save pristato kaip didžiausią elektros energijos gamintoją Baltijos šalyse, todėl neaišku, kodėl, pati gamindama elektrą, turėtų sudarinėti ateities sandorius su savo steigėja.

12.4.                      Išlaidos kaip nuostoliai, turi būti iš tikro sumokėtos, objektyviai neišvengiamos (būtinos) ir ne pernelyg didelės. Ieškovė į bylą įrodymų, kad dėl sutarties nutraukimo ji patyrė (duomenys neskelbtini) administracinių kaštų, nepateikė. Sunku įsivaizduoti, kas, kiek ir kokių administravimo veiksmų turėjo atlikti, administruojant su atsakove sudarytą sutartį, kad tai būtų kainavę (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde ieškovė pripažįsta, kad ši (duomenys neskelbtini) suma yra skirta visam 60 mėnesių laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad, nutraukus sutartį, jos administruoti nereikės, todėl ir jokie kaštai dėl to nebus patirti.

12.5.                      Apeliacinio skundo 43 punkte ieškovė iš esmės pripažįsta, kad jos nurodyti sandoriai dar nėra įvykę, o tik galimai įvyks ateityje. Šie ieškovės teiginiai patvirtina atsakovės nuosekliai kartotą poziciją, kad jokių realiai patirtų nuostolių ieškovė neturi. Neįrodžius realiai įvykusių finansinių operacijų tarp susijusių asmenų fakto, ieškinys turėjo būti atmestas visa apimtimi.

12.6.                      Nepriklausomai nuo to, kad Direktyvos 12 straipsnio 3 dalies nuostatos nėra perkeltos į nacionalinę teisę, tai nepakeičia bendrosios įrodinėjimo paskirstymo taisyklės, galiojančios civiliniame procese. Dėl šios priežasties, net jeigu teismas, skundžiamame sprendime nebūtų vadovavęsis Direktyvos 12 straipsnio 3 dalimi, dėl to tiesioginių nuostolių įrodinėjimo pareiga nebūtų pasikeitusi.

12.7.                      Vien tas faktas, jog teismas ieškovės ieškinį tenkino tik iš dalies, įrodo, kad teismas nustatė, jog netesybos yra nepagrįstai didelės. Apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo, kokios konkrečios bylos faktinės aplinkybės teismo nebuvo įvertintos ir dėl to teismas būtų galėjęs padaryti priešingą išvadą, t. y. kad nėra pagrindo mažinti prašomų priteisti netesybų.

12.8.                      Bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

13.       Atsakovė UAB „Judex“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Byloje nebuvo atliktas surinktų įrodymų vertinimas. Atsižvelgiant į bylos ginčo esmę, teismas turėjo nustatyti, ar elektros energijos pirkimo–pardavimo santykius reglamentuojantys teisės aktai leidžia ieškovei taikyti sutarties nutraukimo mokestį bei kokios yra sąlygoms šio mokesčio taikymui. Jeigu ieškovė turi teisę reikalauti sutarties nutraukimo mokesčio, kuris yra laikytinas netesybomis, ar jis yra pagrįstas ir proporcingas bei nukreiptas į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir nėra ieškovės pasipelnymo šaltinis. Ar ieškovė įrodė, kad jos prašomas priteisti 1 492 643,52 Eur sutarties nutraukimo mokestis yra tiesioginiai ekonominiai nuostoliai ir šie nuostoliai buvo įrodyti CPK nustatyta tvarka.

13.2.                      Atsakovė pasinaudojo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 47 straisnio 2 dalyje nustatyta vartotojo teise nutraukti sutartį su nepriklausomu tiekėju. Pasinaudodama šia teise, atsakovė neatliko jokių nesąžiningų veiksmų.

13.3.                      Kilus ginčui, su kokiomis sutarties sąlygomis buvo supažindinta ir sutiko atsakovė, ieškovei kilo pareiga įrodyti šį faktą. Ši aplinkybė byloje nebuvo įrodyta. Byloje rašytiniais įrodymais buvo nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 23 d. atsakovei (15:50 val.) buvo atsiųstas sutarties projektas, kuriame nurodyti konkretūs jos priedai kaip neatsiejama jos dalis ir pateiktos interaktyvios nuorodos į šiuos priedus. Įrodymų, kad su sutartyje nurodytais priedais atsakovė susipažino, paspausdama ant sutartyje pateiktų nuorodų, ieškovė nepateikė, todėl ieškovė neįrodė, kad su sutarties priedais atsakovė buvo supažindinta. Nagrinėjamu atveju, paspaudus sutartyje pateiktas nuorodas (kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas), per kurias atsakovė turėtų pasiekti ieškovės pateiktas standartines sąlygas, šios sąlygos neatsidarė, nuoroda buvo neveikianti. Tai lemia, kad CK 6.185 straipsnio 3 dalies 2 punkto sąlyga nebuvo įgyvendinta.

13.4.                      Sutarties nutraukimo mokesčio taikymas yra negalimas dėl šių priežasčių: 1) tarp šalių nebuvo sudaryto rašytinio susitarimo dėl netesybų taikymo; 2) ieškovė neįrodė Direktyvos 12 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, kurios sudaro pagrindą reikalauti sutarties nutraukimo mokesčio.

13.5.                      Atsakovui niekada nebuvo atskleista aplinkybė, kad sutartinių įsipareigojimų vykdymui yra sudaromi ateities sandoriai, kurių pagrindu vėliau jam gali būti apskaičiuojami nuostoliai ir reikalaujama juos atlyginti.

13.6.                      Ieškovė, įrodinėdama tiesioginius ekonominius nuostolius, patirtus dėl atsakovės nutrauktos sutarties, pateikė Eesti Energia finansinės energijos pagrindinę sutartį. Ši, tarp ieškovės ir Eesti Energia sudaryta sutartis, buvo sudaryta išimtinai išvestinių finansinių priemonių sandoriams, už kuriuos atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Taigi duomenų objektyvumo patikrinti nėra galimybės. Tripliku atsakovė prašė išreikalauti iš ieškovės pirminius buhalterinius dokumentus, kurie pagrįstų dubliko priedų Nr. 3 ir Nr. 4 lentelėse nurodytų finansinių operacijų įvykdymo faktą bei laiką. Nei elektros energijos įsigijimo už (duomenys neskelbtini) iš Esti Energia, nei jos pardavimą už (duomenys neskelbtini) pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Dėl šios priežasties teismo padaryta išvada, kad byloje buvo įrodyti ieškovėes tiesioginiai nuostoliai, yra teisiškai nepagrįsta ir nemotyvuota.

13.7.                      Iš dubliko priedų Nr. 3 ir Nr. 4 nėra galimybės identifikuoti, jog geltona spalva pažymėti sandoriai vyko siekiant įgyvendinti su atsakove sudarytą sutartį. Jokių atsakovę ar sutartį identifikuojančių duomenų pateiktuose prieduose nėra. Dėl šios priežasties atsakovei kyla pagrįstas klausimas, kuo remdamasis teismas nusprendė, kad pateiktose lentelėse yra užfiksuoti ateities sandoriai vykdant būtent su atsakove sudarytą sutartį.

14.       Ieškovė UAB „Enefit“ atsiliepime prašo UAB „Judex“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:

14.1.                      Ieškovė tinkamai supažindino atsakovę su visomis sutarties nuostatomis taip, kaip numato CK 6.185 straipsnio 3 dalies 2 punktas, t. y., kai sutarties šalys yra verslininkai, laikoma, kad kontrahento supažindinimo pareiga tinkamai įvykdyta, jeigu iki sutarties pasirašymo praneša kitai šaliai, kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties standartines sąlygas, su kuriomis kita šalis gali susipažinti standartines sutarties sąlygas parengusios šalies nurodytoje vietoje. Sutarties sudarymo metu nuorodos buvo veikiančios bei atsakovė su standartinių sąlygų turiniu turėjo galimybę susipažinti bei, tikėtina, tai ir padarė. Iš 2023 m. rugpjūčio 23 d. serverio registro bylos išrašo matyti, jog atsakovės ir ieškovės komunikacijos dėl sutarties sudarymo laiku prieigos prie fiksuotos ir biržos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo sąlygos, tarp jų ir sąlygos, aktyviai tikrintos, o sutarties priedais esantys dokumentai internete vartotojų buvo sėkmingai prieinami, atidaromi ir išsisaugomi.

14.2.                      Direktyvos 12 straipsnio nuostatos ginčo teisiniams santykiams netaikytinos, visgi ieškovė įrodė, kad Direktyvos 12 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos šiuo atveju buvo įgyvendintos.

14.3.                      Atsakovė sutartį dėl fiksuoto įsigyjamos elektros energijos kiekio ir kainos atitinkamam laikotarpiui sudarė valdydamas savo verslo riziką. Ieškovė tam, kad galėtų įvykdyti atitinkamus savo įsipareigojimus, kylančius iš sutarties, sulygo dėl ateities sandorio ieškovės tiekiamos elektros energijos kainos svyravimams kompensuoti. Šiuo atveju ateities sandoris veikia kaip apsidraudimo priemonė (angl. hedging), kuri užtikrina, kad ieškovė visu fiksuotos kainos sutarties laikotarpiu galės įsigyti ir parduoti elektros energiją atsakovei už sutartą kainą, nepaisant elektros energijos rinkos kainos svyravimų. Būtent todėl ieškovės pajamos iš sutarties su atsakove taip pat yra nekintančios, nepaisant to, ar elektros energijos kainos kyla (leidžiasi), nes visas fiksuotos kainos sutartyje numatytas elektros energijos kiekis buvo apdraustas sudarant ateities sandorį, tą dieną galiojusiomis sąlygomis, įskaitant kainą, ir ieškovė neturi teisės atsisakyti vykdyti elektros energijos kainos apsidraudimo sąlygas.

14.4.                      Elektros energijos kainos draudimas (angl. hedging) ilguoju laikotarpiu, kurį ieškovė pasirinko įvertinusi ilgojo laikotarpio fiksuotos kainos sutarties sąlygas ir rinkoje teikiamas kainų draudimo paslaugas, reiškia, kad ieškovė įsipareigoja elektros energijos kainos draudimo paslaugos teikėjui (šiuo atveju – Eesti Energia) sumokėti už viso apdrausto elektros energijos kiekio finansines išvestines priemones, negali jų skaidyti dalimis ar draudimo sandorio galiojimo metu keisti elektros energijos (finansinio turto) kiekius. Trumpojo ir vidutinio laikotarpio elektros energijos kainos apsidraudimo sandoriai yra reikšmingai brangesni ir, jei ieškovė būtų pasirinkusi tokius kainos draudimo mechanizmus, tai būtų lėmę žymiai didesnę sutarties elektros energijos kainą.

14.5.                      Atsakovės nežinojimas apie ieškovės nuostolių susidarymo aplinkybes (be kita ko, ateities sandorių sudarymą) šiuo atveju apskritai nėra reikšmingas, nes ieškovė ieškiniu reikalauja priteisti sutartimi sulygtą, t. y. atsakovei atskleistą ir jo patvirtintą, netesybų dydį.

14.6.                      Iš į bylą pateikto Patvirtinimo 1 matyti, kad juo ieškovė (nurodytas kaip gavėja) perka iš Eesti Energia (siuntėjo) elektros energijos rinkos finansinę priemonę – elektros energijos kainos draudimą (angl. hedge). Sutampantys pažymėtų eilučių numeriai (jų skaitmenys iki apatinio brūkšnio) bei VTP2 sandorio numeriai, taip pat datos ir laikas yra pakankami duomenys spręsti, jog juose užfiksuoti sandoriai, susiję su to paties ieškovės įsipareigojimo vykdymu. Tos pačios aplinkybės mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) aktualios ir Patvirtinimo 2 atveju.

14.7.                      Tai, jog pažymėti Patvirtinimo 1 sandoriai buvo sudaryti, siekiant įvykdyti ieškovės įsipareigojimus, kylančius iš sutarties, patvirtina šios aplinkybės: 1) Patvirtinime 1 užfiksuotų sandorių sudarymo data – 2022 m. rugpjūčio 24 d., t. y. viena diena po to, kai tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta sutartis; 2) pirmojo sandorio (Nr. 421136_01) įsigaliojimo data (2022 m. spalio 1 d.) sutampa su sutartimi sutarta elektros energijos pardavimo laikotarpio pradžia. Paskutinio sandorio (Nr. 421136_60) vykdymo pabaigos data (2027 m. rugsėjo 30 d.) taip pat sutampa su sutartyje numatyta pardavimo laikotarpio pabaigos data; 3) su tuo pačiu VTP2 sandorio numeriu Patvirtinimu 1 iš viso buvo sudaryti 60 sandorių, kurių vykdymo trukmė vienas mėnesis. Šis skaičius atitinka Sutartimi sulygtą elektros energijos pardavimo laikotarpio trukmę – 60 mėnesių (nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d.); 4) patvirtinime 1 nurodytas pažymėtų sandorių (VTP2 sandorio Nr. 166727) bendras nominalus kiekis, t. y. 160 MWh, atitinka sutarties individualiuose sąlygose nurodytą fiksuotą mėnesio elektros energijos kiekį. Tos pačios aplinkybės mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) aktualios ir Patvirtinimo 2 atveju.

14.8.                      Ieškovė paaiškina, kad į bylą neteikė pirminių buhalterinių dokumentų, atsižvelgdama į tai, jog pagrindinės sutarties pagrindu ateities sandoriai dėl elektros energijos kainos draudimo pirkimo ir pardavimo tarp ieškovės ir Eesti Energia yra sudaromi nuolat, už juos atsiskaitoma pagrindinėje sutartyje nustatyta tvarka (be kita ko, taikant ir mokėjimų užskaitas pagrindinės sutarties 2 skirsnio h punkto pagrindu). Todėl pirminiuose buhalteriniuose dokumentuose – t. y. Eesti Energia išrašytose sąskaitose ir ieškovės mokėjimo nurodymuose – nėra galimybės identifikuoti (išskirti) Patvirtinime 1 ir (ar) Patvirtinime 2 nurodytų ginčo sandorių.

14.9.                      Atsakovei vienašališkai nutraukus sutarties vykdymą 2023 m. birželio mėnesį, ieškovės įsipareigojimas už su Eesti Energia sulygto elektros energijos kainos draudimo pirkimą atsakovės naudai išliko visa apimtimi. Todėl ieškovė, valdydama verslo riziką ir siekdama kaip įmanoma labiau sumažinti nuostolius, 2023 m. birželio 28 d. sulygo su Eesti Energia dėl Patvirtinimo 2, kuriuo papildomai nustatytas sutarties vykdymui užtikrinti reikalingo elektros energijos kainos draudimo išpirkimas už visą atsakovės neįvykdytą 51 mėn. elektros energijos tiekimo laikotarpį.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

Dėl pateiktų prašymų civilinėje byloje

15.       Prašymas nagrinėti civilinę bylą žodinio proceso tvarka, taip pat civilinės bylos viešumo ir naujų įrodymų, pateiktų su atsakovės apeliaciniu skundu, pridėjimo prie bylos klausimai išspręsti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi.

16.       Ieškovė su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – Eesti Energia ieškovei parduodamų finansinių sandorių vidaus apskaitos sistemos 2022 m. ir 2023 m. tam tikrų mėnesių išrašus, Eesti Energia išrašytas finansinių sandorių sąskaitas ir ieškovės atliktus mokėjimų nurodymus. Ieškovės teigimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė nekvestionavo tarp ieškovės ir Eesti Energia faktinių piniginių srautų, kuriais yra užtikrinamas atsiskaitymas pagal pagrindinės sutarties pagrindu sudarytus ateities sandorius, tačiau apeliaciniame skunde atsakovė dėsto argumentus, susijusius tariamai buhalteriniais dokumentais nepagrįstų ieškovės mokėjimų Eesti Energia vykdant Patvirtinime 1 ir Patvirtinime 2 sulygtus elektros energijos kainos draudimo sandorius. Todėl atsirado poreikis pateikti naujus įrodymus, kurie tik nuosekliai papildo ieškovės poziciją. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės argumentais nesutinka.

17.       Atsakovė triplike aiškiai nurodė, kad ieškovė į bylą nepateikė pirminių buhalterinių dokumentų, kurie pagrįstų teikiamose lentelėse nurodomų sumų sumokėjimą Eesti Energia ir, priešingai, iš Eesti Energia gautas sumas už parduotus ateities sandorius. Tačiau ieškovė nei po tripliko pateikimo, nei vėliau bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, netgi ne su apeliaciniu skundu, į kurį atsakovė būtų galėjusi pateikti atsiliepimą, nepateikė įrodymų apie tai, kad Eesti Energia yra sumokėjusi kokias nors sumas.

18.       CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Perfrazavus šią taisyklę, darytina išvada, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, jog šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę.

19.       Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad šių juridinių faktų egzistavimas pats savaime nėra pakankamas naujiems įrodymams priimti. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus).

20.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad realaus atsiskaitymo tarp ieškovės ir Eesti Energia faktas buvo keliamas dar parengiamojoje bylos stadijoje, jog ieškovė turėjo visas sąlygas ir galimybes įrodymus pateikti anksčiau, taip pat atsižvelgdama į tai, kad naujų dokumentų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, atsisako su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamus įrodymus priimti.

 

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

 

21.       Apeliacijos objektas yra Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys dėl sutarties nutraukimo mokesčio priteisimo buvo patenkintas iš dalies.

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

23.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovės (ne)supažindinimo su energijos pirkimo–pardavimo sutarties priedais

24.       Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp atsakovės UAB „Judex“ ir ieškovės UAB „Enefit“ 2022 m. rugpjūčio 23 d. buvo sudaryta terminuota elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis (1 t., b. l. 18). Atsakovė dėl to ginčo nekelia. Tačiau, atsakovės teigimu, atsakovė nebuvo supažindinta su elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties priedais, o būtent, atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nebuvo supažindinta su priedu Nr. 1 „Fiksuotos ir biržos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygos“, iš kurių ir kildinama pareiga atlyginti nuostolius.

25.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje visų pirma svarbu tai, kad tarp šalių buvo sudaryta specifinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, kuri yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, CK 6.383 straipsnio 3 dalis). Viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos) (CK 6.161 straipsnio 1 dalis). Sudarydamas viešąsias sutartis, juridinis asmuo (verslininkas) neturi teisės kam nors suteikti privilegijų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (CK 6.161 straipsnio 3 dalis). Viešosiose sutartyse nustatomos prekių ir paslaugų kainos bei kitos sąlygos turi būti vienodos visiems tos pačios kategorijos vartotojams, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai atskirų kategorijų vartotojams gali būti taikomos lengvatinės sąlygos (CK 6.161 straipsnio 4 dalis). Įstatymų nustatytais atvejais juridinis asmuo (verslininkas) privalo pateikti atitinkamai valstybės institucijai tvirtinti standartines viešosios sutarties sąlygas. Įstatymų nustatytais atvejais viešosios sutartys gali būti sudaromos pagal abiem šalims privalomas standartines sąlygas, patvirtintas atitinkamos valstybės institucijos (CK 6.161 straipsnio 5 dalis).

26.       Standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse (CK 6.185 straipsnio 1 dalis). Kai abi sutarties šalys yra įmonės (verslininkai), laikoma, kad CK 6.185 straipsnio 2 dalyje numatyta supažindinimo pareiga tinkamai įvykdyta, jeigu: 1) sutarties standartines sąlygas parengusi šalis įteikia jas kitai šaliai raštu iki sutarties pasirašymo ar ją pasirašant; 2) iki sutarties pasirašymo praneša kitai šaliai, kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties standartines sąlygas, su kuriomis kita šalis gali susipažinti standartines sutarties sąlygas parengusios šalies nurodytoje vietoje; 3) pasiūlo kitai šaliai, jei ši pageidautų, atsiųsti tų sąlygų kopiją (CK 6.185 straipsnio 3 dalis).

27.       Civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė buvo supažindinta su individualiomis elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygomis (žr. atsakovės apeliacinio skundo 24.1 papunktį). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad individualiose energijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygose nurodyta, jog sutarties priedai yra priedas Nr. 1 „Fiksuotos ir biržos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygos“, priedas Nr. 2 „Elektros energijos pirkimo–pardavimo bendrosios sąlygos“, priedas Nr. 3 „Bendrosios žaliosios elektros energijos pirkimo–pardavimo ir žaliosios elektros energijos prekių ženklo naudojimo sąlygos“, priedas Nr. 4 „Objektų sąrašas“.

28.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia ir neginčija, kad atsakovė savo parašu patvirtino individualiai aptartas sutarties sąlygas (apeliacinio skundo 24.1 papunktis). Tai savaime reiškia, kad, be kita, ko, atsakovė patvirtino, jog buvo supažindinta ir su priedu Nr. 1 „Fiksuotos ir biržos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygos“, kadangi tai yra neatsiejama sutarties dalis. Atsakovės parašas po šiais sutarties priedais įrodo, kad atsakovę tenkino sutarties sąlygos, kad ji buvo supažindinta su sutarties priedais, kadangi byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė kėlė abejones dėl atsiųstų nuorodų, kad jai nebuvo aiškios sutarties sąlygos ar atsakovė negalėjo su jomis susipažinti, t. y. buvo techninių kliūčių spaudžiant nuorodą sutarties sudarymo metu.

29.       Atsakovės teigimu, sutartyje nurodyti priedai nėra pasiekiami nurodytais adresais arba nuorodomis (angl. hypersite, hyperlink), šiuos savo teiginius grindžia ieškinio prieduose esančia informacija. Tačiau iš apeliacinio skundo argumentų ir iš ieškinio priedų matyti, kad yra pateikta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties elektroninė nuskaityta kopija (pdf failas), kurioje nėra tiesioginio saito su pateikiamu bet kuriuo sutarties priedu, kadangi pati į bylą pateikta kopija yra pasvira, ji yra atvaizduojama kaip paveikslas ir gali technologiškai neturėti nuorodos žymos, kuri spausdintame (ne kopijuotame) tekste atrodo, pavyzdžiui, štai taip: https://judex.lt/. Todėl visiems yra žinoma ir suprantama, kad nuoroda dokumento kopijoje (net jeigu ir atrodo, kad ją techniškai galima nukopijuoti) ne visada gali būti aktyvi bei tiesiogiai nukreipianti į tam tikrą konkretų elektroninį puslapį. Tai gali būti susiję tiek su techniniais aspektais kopijuojant pačią nuorodą, tiek dėl raštvedybos ypatumų, jeigu nuoroda (angl. hypersite, hyperlink) tekste paliekama neaktyvi. Tai yra aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Tačiau tai savaime nelemia fakto, kad su sutarties priedais nebuvo galima susipažinti sutarties sudarymo metu.

30.       Teisėjų kolegija pažymi, kad rankiniu būdu į paieškos lauką suvedus nuorodą, nurodytą tarp atsakovės UAB „Judex“ ir ieškovės UAB „Enefit“ 2022 m. rugpjūčio 23 d. sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje, jos specialiosiose sąlygose (1 t., b. l. 20), https://www.enefit.lt/fiksuotos_ir_birzos_kainos_elektros_energijos_pirkimo_sprendimas.pdf atsidaro elektroninis puslapis https://public-docs.enefit.lt/terms/04.10/Enefit-UAB-Fixed-plus-spot-product-term-LT-5133-(8.9.2023)-v7-Draft-(ID-213442).pdf , kuriame matyti Fiksuotos ir biržos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygos ir galima rasti aktualią sąlygų redakciją. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, nuoroda yra aktyvi. Todėl vien aplinkybė, kad ieškinio priede – sutarties kopijoje (paveiksliuke, pdf faile) – esanti nuoroda nėra aktyvi, nesudaro pagrindo abejoti, kad ji buvo neaktyvi sudarant sutartį ar kad atsakovė galėjo būti nesupažindinta su sutarties priedais.

31.       Prie apeliacinio skundo pridėtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, jog neįmanoma prie sutarties priedų nuorodų prisijungti, kai nuorodą bandoma pasiekti atsisiuntus ieškinio priedus iš bylos, taigi įrodinėjama tai, kas iš esmės yra akivaizdu. Tačiau atsakovė neįrodinėja, kad sutarties priedai apskritai yra (buvo) nepasiekiami ir jų negalima rasti viešojoje erdvėje; atsakovė neįrodinėja, kad su sutarties priedais neturėjo techninės galimybės susipažinti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu, ypač atsižvelgiant į tą faktą, kad Fiksuotų ir biržos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygos (elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties priedas Nr. 1) yra standartinės, nederinamos atskirai su atsakove ir atsakovė prie jų prisijungė prisijungimo būdu.

32.       Į bylą pateikti dokumentai patvirtinta, kad ieškovės atstovas 2022 m. rugpjūčio 23 d. išsiuntė atsakovės atstovui elektroninį laišką, kuriame išdėstė elektros energijos pirkimo pasiūlymą (3 t., b. l. 70, 71). Ginčo dėl to, kad atsakovė tokio pasiūlymo negavo, byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad, sudarant sutartį, nuorodos buvo neaktyvios ar nebuvo galima pasiekti ginčo sąlygų. Taigi buvo įgyvendinta CK 6.185 straipsnyje nustatyta informavimo pareiga.

33.       Atsakovė į bylą pateikė susirašinėjimą tarp šalių, iš kurio matyti, kad ieškovės elektroniniame laiške atsiųstos nuorodos nepavyko atidaryti paspaudus ant jos, atsakovės atstovas paprašė sąlygas persiųsti kitu formatu, buvo atsiųsta dokumento pdf versija (DOK-29631, 3 t., b. l. 76). Tačiau šis susirašinėjimas vyko jau 2023 metų kovo mėnesį po sutarties sudarymo, todėl šiam ginčui nėra aktualus. Vėlgi, iš pridedamo susirašinėjimo matyti, kad nuoroda į elektroninio laiško tekstą yra nukopijuota nekorektiškai, aktyvi tik nuorodos dalis, todėl ji ir negalėjo atsidaryti, tačiau tai savaime nereiškia, kad dokumentas, į kurį buvo teikiama nuoroda, elektroninėje erdvėje neegzistavo, taip pat nereiškia, kad dokumentas negalėjo būti pasiekiamas rankiniu būdu suvedus adresą, nurodytą elektroniniame laiške. Kita vertus, atsakovės atstovas susidariusios situacijos neignoravo ir paprašė atsiųsti dokumentą kitu formatu. O tai teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ir sutarties sudarymo dieną atsakovė buvo supažindinta su visais sutarties dokumentais ir jos priedais.

34.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad, nors jai ir buvo atsiųstas sutarties projektas, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad su sutartyje nurodytais priedais atsakovė susipažino, paspausdama ant sutartyje pateiktų nuorodų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuorodų paspaudimas ir susipažinimas su sąlygomis yra pačios atsakovės pareiga ir atsakomybė. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas manipuliuoti „nepaspaudimu“ ant nuorodos ir tokiu būdu vengti prisiimamų įsipareigojimų, taigi elgtis nesąžiningai. Teisėjų kolegija laiko įrodyta, kad ieškovė laikėsi įstatyme nustatytų reikalavimų ir sudarė sąlygas susipažinti su visomis sutarties sąlygomis ir nuostatomis bei sutarties priedais, o atsakovė su sąlygomis sutiko ir išreiškė valią pasirašydama sutartį (1 t., b. l. 18), tuo pačiu patvirtino, kad jai yra žinomos sutarties priedų sąlygos ir ji yra su jomis susipažinusi.

35.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui ir ieškovės atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą argumentams, kad atsakovė yra didelė įmonė, verslą vykdanti jau daugiau nei dvidešimtmetį. Taigi atsakovė yra patyrusi sandorių šalis, todėl pasirašydama po sutarties priedais turėjo aiškiai suprasti, kad jie yra neatsiejama sutarties dalis ir kad su jais privaloma susipažinti, ir tai neabejotinai padarė.

 

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodinėjimo naštos tarp šalių paskirstymo

 

36.       Kaip jau buvo minėta, tarp atsakovės UAB „Judex“ ir ieškovės UAB „Enefit“ 2022 m. rugpjūčio 23 d. buvo sudaryta terminuota elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis (1 t., b. l. 18), pagal kurią atsakovė nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d. įsipareigojo nupirkti iš ieškovės bendrą 9 600 MWh elektros energijos kiekį (per mėnesį – ne mažiau kaip 160 MWh). UAB „Judex“ 2023 m. balandžio 6 d. kreipėsi į UAB „Enefit“ prašydama sumažinti elektros energijos kainą arba pasiūlyti planą, atitinkantį tuometinę elektros energijos rinkos kainą (1 t., b. l. 40). Duomenų, kad UAB „Enefit“ būtų atsakiusi į atsakovės siųstą rašą, byloje nėra. Atsakovė UAB „Judex“ 2023 m. gegužės 25 d. pranešė ieškovei UAB „Enefit“ apie vienašalį elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą. Ieškovė 2023 m. gegužės 31 d. išrašė atsakovei 1 492 643,52 Eur dydžio sąskaitą už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 24 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d. nurodydama, kai tai yra netesybos už sutarties nutraukimą prieš terminą (1 t., b. l. 13, 14). 

37.       Vartotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį su nepriklausomu tiekėju sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis (EEE 47 straipsnio 2 dalis, Taisyklių 28 punktas). Remiantis tarp šalių sudarytos Elektros energijos pirkimo–pardavimo bendrųjų sąlygų 6.9 papunkčiu, pirkėjas turi teisę bet kuriuo metu nutraukti sutartį, apie tai prieš 30 kalendorinių dienų informuodamas pardavėją ir sumokėti sutarties nutraukimo mokestį. Šiame papunktyje nustatyta, kad, siekiant išvengti abejonių, šalys pažymi, kad sutarties nutraukimo mokestis turi būti pirkėjo sumokėtas pardavėjui iki sutarties nutraukimo, kitu atveju sutartis tęsiasi iki kol sumokamas sutarties nutraukimo mokestis (visais atvejais tinkamai atsižvelgiant į 30 kalendorinių dienų įspėjimo terminą). Sutarčiai pasibaigus sutarties 2.5 papunktyje arba 6.9 papunktyje nustatytais pagrindais, <...> pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sutarties nutraukimo mokesčio (Elektros energijos pirkimo-pardavimo bendrųjų sąlygų 6.12 papunktis). Sutarčiai pasibaigus vadovaujantis Bendrųjų sąlygų 6.12 papunkčiu, sutarties nutraukimo mokestis pirkėjui ar pardavėjui apskaičiuojamas tokia tvarka: nesuvartotos elektros energijos kiekis (iš sutartyje nustatyto fiksuotos kainos pirkimo kiekio atėmus faktiškai pirkėjo suvartotos elektros energijos kiekį) padauginama iš sutartyje nustatytos fiksuotos kainos, padaugintos iš koeficiento 0,6 (Fiksuotos ir biržos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygos, 5.1 papunktis).

38.       Ieškovė, remdamasi anksčiau išvardintomis sutarties nustatomis, apskaičiavo atsakovės mokėtiną sutarties nutraukimo mokestį: (9 600-1 440) x 304,87 x 0,6 = 1 492 643,52 Eur (kur 9 600 MWh – sutartyje fiksuotas elektros energijos kiekis, 1 440 MWh – iki sutarties nutraukimo faktiškai nupirktas elektros energijos kiekis, 304,87 Eur/MWh – sutartyje nustatyta elektros energijos kaina). Atsakovė su prašomais priteisti nuostoliais nesutiko. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose iš esmės teigia, kad sutartyje nustatytas netesybų dydis yra šalių valios išraiška, sutartiniu būdu yra įtvirtinti minimalūs ieškovės nuostoliai, kurių ieškovė neturi pareigos įrodinėti. Tačiau su šiais ieškovės argumentais sutiktina tik iš dalies.

39.       Lietuvos įstatymai nenustato jokio konkretaus netesybų dydžio ir suteikia galimybę šalims pačioms dėl jo susitarti. Suma, įtvirtinanti netesybas, laikytina minimaliais kreditoriaus nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008), kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo sutartinę prievolę. Tačiau nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis, taip pat negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, 19 punktas ir jame nurodyta praktika).

40.       Teisės doktrinoje pažymima, kad šalys, nustatydamos sutartinės atsakomybės ribas, nėra saistomos pareigos tiksliai apskaičiuoti galimus pažeidimo nuostolius, kadangi dar sutarties sudarymo fazėje paprastai būna labai sudėtinga ar netgi neįmanoma apskaičiuoti pažeidimo nuostolius. Gali pasitaikyti situacijų, kai netesybų suma, atrodžiusi neprotingai didelė sutarties sudarymo metu, gali vėliau (t. y. pažeidimo arba bylos nagrinėjimo metu) tokia nebebūti laikoma. Tam sąlygas sudaro Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų kontinentinei tradicijai priklausančių jurisdikcijų, priimtas sutartų sumų dydžio vertinimas po sutarties sudarymo (ex post). Teismas, ex post arba perspektyvaus vertinimo pagrindu nustatęs, jog sutarta suma yra neprotingai didelė, netesybų atžvilgiu gali pritaikyti CK 6.73 straipsnio 2 dalyje bei 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisminį netesybų mažinimo mechanizmą (Vitkus, S. Sutarties pažeidimo atveju mokėtinos sutartos sumos: iš anksto aptarti nuostoliai ir netesybos: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teisė (S 001). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2019, p. 104-105). Priešingai nei teigiama ieškovės apeliaciniame skunde, tai nėra laikoma sutartinių teisinių santykių modifikavimu.

41.       CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo pagrindų, jeigu netesybos aiškiai per didelės. Tais atvejais, kai jos yra neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia kitos šalies interesus, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kokios netesybos yra laikomos nepagrįstai per didelėmis ir kokia galima protinga netesybų suma už vienos ar kitos prievolės nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023 26–32 punktai ir juose nurodyta praktika).

42.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, šalims sutartyje susitarus dėl tam tikro dydžio netesybų, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali ginčyti sutartyje nustatyto netesybų dydžio, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir panašias aplinkybes. Pagal bendrąją taisyklę, netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo, kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti, nereikia įrodinėti. Tačiau kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023 26-32 punktai ir juose nurodyta praktika).

43.       Teismų praktikoje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl netesybų mažinimo, nurodoma, kad žemiausioji netesybų mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Tačiau tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos.

44.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šioje civilinėje byloje būtent ir kilo netesybų dydžio klausimas, kadangi atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, teigdama, kad ieškovė neteisingai apskaičiuoja netesybų sumą, o ieškovės reikalaujama 1 492 643,52 Eur suma yra akivaizdžiai nepagrįsta. Pritartina atsakovės procesiniuose dokumentuose dėstomiems argumentams, kad ieškovė prašo 957 Eur dydžio netesybų už dieną, (netesybas skaičiuojant už 1 559 dienas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, jeigu sutartis būtų vykdoma toliau, atsakovė ieškovei vidutiniškai per dieną sumokėtų 1 626 Eur (160 MWh : 30 (dienų) x 304,87 Eur/MWh), taigi bauda siekia daugiau nei pusę mokėtinos sumos pagal sutartį. Sutartimi nustatytos netesybos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio.

45.       Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartyje nurodytas sutarties nutraukimo mokestis yra siejamas su ateities sandorio sudarymo aplinkybėmis ir tuo metu būsiančia elektros energijos kaina biržoje: kuo kaina labiau krenta, tuo ateities sandorio kaina yra mažesnė. Taigi ieškovė iš ateities sandorio uždirba, kai elektros energijos kaina kyla, palyginti su ta, kuri fiksuojama sandorio sudarymo metu. Pati ieškovė nurodo, kad daugiklis 0,6 yra skirtas rizikai tarp ieškovės ir atsakovės dėl kainos pokyčių paskirstyti (dubliko 69 punktas). Taigi viena iš sutarties nutraukimo mokesčio dedamųjų yra ekonominės pasekmės, kilusios iš ateities sandorių. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ateities sandorių sudarymo tvarka, kaina ir sąlygos iš esmės priklausė tik nuo ieškovės valios ir kontrolės. Atsakovė jokiais būdais nebuvo informuota, kad ieškovė draudžia savo verslo riziką ir atsakovei yra perkeliama dalis tokios rizikos naštos, todėl vien dėl šios aplinkybės sutartyje įtvirtintas nuostolių apskaičiavimo mechanizmas negali būti taikomas ginčui spręsti.

46.       Teisėjų kolegija reikšminga laiko ir tai, kad elektros energijos gamybos kaštai nei padidėja, nei sumažėja, nepriklausomai nuo elektros energijos rinkos kainos, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, elektros energijos kainoms reikšmingai nukritus, ieškovė, parduodama elektros energiją ženkliai didesne nei rinkos kaina, iš esmės siekė gauti viršpelnį. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad, remiantis sutartyje įtvirtintu nuostolių dydžio apskaičiavimo modeliu, neįmanoma apskaičiuoti realių (ne baudinių) nuostolių, todėl nustatant nuostolių dydį nėra pagrindo remtis sutartyje įtvirtinta nuostolių dydžio apskaičiavimo formule.

47.       Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo ir vykdymo ypatumus reguliuoja CK, EEE bei Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.). Taisyklių 58.16 papunktyje nustatyta, kad vartotojas privalo atlyginti operatoriui ar tiekėjui tiesioginius nuostolius, kai vartotojas nevykdo sutartyje, Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovei gali būti atlyginami tik tiesioginiai nuostoliai, t. y. žala, turto netekimas ar turėtos išlaidos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pareiga įrodyti tiesioginių nuostolių dydį tenka ieškovei (CPK 178 straipsnis).

48.       Civilinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuostolių priteisimo, pagrįstai rėmėsi 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ir iš dalies keičianti Direktyvą 2012/27/ES (toliau – ir Direktyva (ES) 2019/944) nuostatomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė vien tik Direktyvoje (ES) 2019/944 įtvirtintu teisiniu reguliavimu, o išvadas dėl pareigos atlyginti nuostolius ir įrodinėjimo naštos tarp šalių paskirstymo padarė remdamasis teisės aktų visuma bei tarp šalių sudaryta sutartimi. Todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

49.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 3 dalis, kuria remiasi ir kurią cituoja šalys, į nacionalinius teisės aktus nebuvo perkelta (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-205-407/2024 30 punktą). Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 3 dalis sistemiškai turi būti taikoma ir aiškinama kartu su Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kadangi Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 3 dalyje numatytos nuo Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 2 dalies leidžiančios nukrypti nuostatos. Kadangi atsakovė nėra subjektas, kuriam gali būti taikomos Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 2 dalyje (EEE 47 straipsnio 3 dalyje) įtvirtintos garantijos, t. y. nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra įrodinėjama, kad atsakovė yra labai maža ar maža įmonė, todėl Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas jokia apimtimi nėra aktualus nagrinėjamoje civilinėje byloje.

50.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigia ieškovė, vien faktas, kad nuostolių dydžio apskaičiavimo tvarka (formulė) buvo įtvirtintas tarp šalių sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutaryje (t. y. nuostoliai buvo nuspėjami), nereiškia, kad nuostoliai negali būti ginčijami ir (ar) mažinami, kilus ginčui dėl nuostolių dydžio. Atsižvelgiant į nacionalinius elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių reguliavimo ypatumus, ieškovei gali būti atlyginami tik tiesioginiai nuostoliai, kuriuos, remiantis bendraisiais įrodinėjimo principais, privalo įrodyti ieškovė (įrodyti privalo tas, kas teigia, CPK 178 straipsnis). Kadangi sutartyje įtvirtinta nuostolių dydžio apskaičiavimo tvarka yra netinkama kilusiems realiems nuostoliams apskaičiuoti, nustatant nuostolių dydį turi būti remiamasi bendrosiomis civilinės atsakomybės normomis ir specialiu elektros energijos tiekimą nustatančiu teisiniu reguliavimu. Sprendžiant dėl nuostolių dydžio, esminę reikšmę turi netesybų ir nuostolių santykis: netesybos negali būti mažesnės už nuostolius; kuo didesnis atotrūkis tarp nuostolių ir netesybų, tuo priteistinos mažesnės netesybos. Konkretų netesybų dydį nustato teismas.

51.       Ieškovė savo patirtus nuostolius įrodinėjo dviem pagrindais: pirma, teigė, kad 1 253 620,80 Eur dydžio nuostolius sudarė elektros energijos įsigijimo ir pardavimo pagal ateities sandorius su Eesti Energia nuostoliai; antra, nurodė, jog likusi (duomenys neskelbtini) suma dengs ieškovės administracinius kaštus, susijusius su elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su atsakove sudarymu ir vykdymu. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl nuostolių dydžio šiais dviem aspektais.

 

Dėl nuostolių, kildinamų iš ateities sandorio su Eesti Energia

 

52.       Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir Eesti Energia (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta energijos finansinių priemonių pagrindinė sutartis, kuria buvo susitarta dėl elektros energijos ateities sandorių sudarymo tvarkos ir mokėjimų apskaičiavimo taisyklių. Tam, kad galėtų vykdyti savo įsipareigojimus pagal tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. tiekti reikiamą kiekį elektros energijos pagal tarp šalių sulygtą kainą, remdamasi pagrindine sutartimi, kreipėsi į Eesti Energia dėl ateities sandorio sudarymo, t. y. apsidraudimo priemonės (angl. hedging), kuri užtikrintų, jog ieškovė elektros energiją už sutartyje numatytą kainą galės įsigyti visu fiksuotos kainos sutarties laikotarpiu. 2022 m. rugpjūčio 26 d. gautas Eesti Energia patvirtinimas, jog ieškovė sėkmingai sudarė ateities sandorį pagal pagrindinę sutartį dėl (duomenys neskelbtini) elektros energijos pirkimo kas mėnesį nuo 2022 m. spalio iki 2027 m. rugsėjo mėnesio už fiksuotą (duomenys neskelbtini) kainą (Patvirtinimas 1) pagal 2022 m. rugpjūčio 24 d. užklausą.

53.       Ieškovės teigimu, kadangi atsakovė nutraukė sutartį, elektros energija ieškovei tapo nereikalinga, todėl ieškovė kreipėsi į Eesti Energia dėl elektros energijos ateities sandorio pardavimo, tokiu būdu mažindama savo nuostolius dėl esamų įsipareigojimų (dėl Sutarties nutraukimo nepanaudotos elektros energijos (finansinio turto) pardavimo). 2023 m. birželio 28 d. gautas Eesti Energia patvirtinimas, jog sėkmingai sudarytas ateities sandorio pardavimas, kuriuo ieškovė pardavė Eesti Energia dėl sutarties nutraukimo nebereikalingą elektros energiją (finansinį turtą) už (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, vien elektros energijos įsigijimo ir pardavimo pagal ateities sandorius su Eesti Energia nuostoliai sudaro (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) (pirkimo pardavimo kainų skirtumas) × (duomenys neskelbtini) (perkamos elektros energijos kiekis per mėnesį) × 51 (likusių mėnesių skaičius)).

54.       Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad ateities sandoris, kaip sandorio rūšis, nėra reguliuojamas CK teisės normomis. Tačiau CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys turi teisę sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Visgi ateities sandorio apibrėžimą galima rasti kituose teisės aktuose ir valstybės institucijų rengiamuose pranešimuose, dokumentuose, nors juose ir nėra detalizuojama tokių sandorių sudarymo, vykdymo ypatumai ir tvarka.

55.       Visų pirma, pažymėtina tai, kad ateities sandoris yra išvestinė finansinė priemonė. Išvestinė finansinė priemonė – tai finansinė priemonė, kurios vertė kinta priklausomai nuo prekių kainos, palūkanų normos, vertybinių popierių kainos, valiutos kurso, kainos arba palūkanų normos indekso, kreditingumo įvertinimo, kredito indekso arba panašaus kintamojo ir pagal kurią atsiskaitymas turi būti įvykdytas ateityje. Išvestinės finansinės priemonės dažniausiai yra susietos su akcijų, obligacijų, valiutų, žaliavų pirkimo ar pardavimo sandoriais. Išvestinės finansinės priemonės naudojamos apsidrausti nuo rizikos ar prekybos tikslais (kai šiomis priemonėmis prekiaujama biržoje). Išvestine finansine priemone laikomas pasirinkimo sandoris, ateities sandoris, apsikeitimo sandoris, išankstinis sandoris, kredito rizikos perkėlimo sandoris, sandoris dėl kainų skirtumo ir kt. (Valstybinės mokesčių inspekcijos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 11 dalies komentaras. Ateities sandoriai kaip išvestinė finansinė priemonė iš esmės taip pat apibūdinami ir doktrinoje (žr., pavyzdžiui, A J. Arenas-Falótico and E. Scudiero, „Futures contracts as a means of hedging market risks“, Aibi research, management and engineering journal, vol. 11, no. 3, p. 42-51, 2023). 

56.       Elektros energijos sektoriuje ateities sandoriai apibrėžiami kaip standartizuotos finansinės sutartys dėl elektros energijos, kuriomis rinkos dalyviai gali fiksuoti būsimais laikotarpiais tiekiamos elektros energijos kainą. Finansiniai ateities sandoriai nesusiję su fiziniu elektros energijos tiekimu. Atvirkščiai, sutartyje nurodytu pristatymo laikotarpiu rinkos dalyvis ir birža keičiasi grynaisiais pinigais taip, kad šie mokėjimai kompensuotų bet kokį skirtumą tarp ateities sandorio kainos prieš pristatymą ir energijos kainos pristatymo laikotarpiu (Analysis of Electricity Forward Market Hedging Opportunities in Lithuanian Bidding Zone Borders, p. 16, VERT).

57.       Teisės doktrinoje nurodoma, kad ateities sandoriai yra labai svarbūs apsidraudimo arba diversifikavimo įrankiai, siekiant valdyti riziką. Jas naudoja tarptautine prekyba užsiimančios įmonės, siekdamos valdyti trijų rūšių riziką: užsienio valiutos kurso riziką, palūkanų normos riziką ir kainos riziką. Be to, iš ateities sandorio galima gauti tiek pelno (naudos), tiek nuostolių, priklausomai nuo kainos svyravimų ateityje. Visgi tuo pačiu pažymima, kad ateities sandorių rinkos dar nėra iki galo suvoktos; bandymai sumažinti riziką apsidraudimo priemonėmis yra iš esmės sudėtingi, atsižvelgiant į galimas kliūtis ir neapibrėžtumą, o išvestinių finansinių priemonių sutartys, įskaitant apsidraudimo strategijas, gali būti susijusios su didele nuostolių tikimybe (A J. Arenas-Falótico and E. Scudiero, „Futures contracts as a means of hedging market risks“, Aibi research, management and engineering journal, vol. 11, no. 3, p. 42-51, 2023).

58.       Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš ateities sandorio elektros energijos sektoriuje bruožų yra tas, kad jis sudaromas per biržą. Pagrindinė Šiaurės šalių elektros energijos ateities sandorių prekybos platforma yra „Nasdaq Commodities“. Teisės doktrinoje pažymima, kad biržoje yra nemažai pirkėjų ir pardavėjų, o kaina nustatoma veikiant skaidriam rinkos mechanizmui (A J. Arenas-Falótico and E. Scudiero, „Futures contracts as a means of hedging market risks“, Aibi research, management and engineering journal, vol. 11, no. 3, p. 42-51, 2023)). Kitas svarbus aspektas yra tas, kad ateities sandoris yra finansinis turtas, kuris gali būti tiek pelningas, tiek apsidraudusiam asmeniui atnešti nuostolius.

59.       Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės nurodomas ateities sandoris, 2022 metais sudarytas su Eesti Energia, buvo sudarytas tarp ieškovės ir Eesti Energia (duomenys neskelbtini) sudarytos energijos finansinių priemonių pagrindinės sutarties pagrindu. Tai yra dvišalis sandoris, sudarytas tarp ieškovės ir Eesti Energia, turinčios 100 proc. ieškovės UAB „Enefit“ akcijų. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria ieškovės argumentams, kad Eesti Energia ir ieškovės veikla yra kontroliuojama, tačiau taip pat sutinka ir atsakovės motyvais, kad byloje nėra duomenų, jog tarp Eesti Energia ir ieškovės sudaryti sandoriai, iš kurių yra kildinami nuostoliai, atitinka rinkos, kuri gali susiklostyti, pavyzdžiui, tokius sandorius vykdant per biržą, sąlygas. Ieškovės atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą teigiama, kad Eesti Energia apskaitos sistemose yra išskiriamas Lietuvos rinkai skirtas bazinis finansinis elektros energijos kainos produktas „LTBASEM“. Tai teikia pagrindo išvadai, kad finansinių priemonių sandorių kaina yra nustatoma ne laisvos rinkos sąlygomis, o Eesti Energia valia. Byloje nėra duomenų, ar ieškovė būtų patyrusi tokius pačius nuostolius, jeigu būtų pasirinkusi kitą išvestinę finansinę priemonę ar jeigu sandoris būtų vykdomas per biržą. Šios aplinkybės suformuoja bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą, leidžiantį pagrįstai abejoti prašomų priteisti nuostolių dydžiu, kildinamu iš sandorio, sudaryto tarp ieškovės ir Eesti Energia.

60.       Šiuo metu galiojantys nacionaliniai įstatymai elektros energijos tiekimo srityje nenumato jokių prievolių elektros energijos tiekėjui privalomai naudoti išvestines finansines priemones savo veikloje. Aptariant apsidraudimo priemonių galimybes ir situaciją Lietuvoje nurodoma, kad elektros energijos kainų riziką galima valdyti įvairiais būdais. <...> įmonės gali valdyti šią riziką palaikydamos didesnius kapitalo rezervus ir vertikaliąją integraciją, t. y. bendrą gamybos ir vartojimo ar tiekimo įmonių nuosavybę (Firms can also manage these risk exposures through the maintenance of greater capital reserves and vertical integration, namely the joint- ownership of both generation and consumption or supply businesses). Pastaruoju atveju įmonė pakeičia savo struktūrą, kad padėtų užtikrinti, jog kainų rizikos poveikis būtų kompensuojamas įmonės viduje. Rizikos valdymas galimas sudarant ateities sandorius, finansines elektros energijos kainų skirtumų sutartis (angl. Electricity Price Area Differential (EPADs)), perdavimo teisių sutartis (angl. Transmission rights) ir kt. (Analysis of Electricity Forward Market Hedging Opportunities in Lithuanian Bidding Zone Borders, p. 16, VERT, https://www.regula.lt/SiteAssets/elektra/2023-02/Electricity%20Forward%20Market%20Hedging%20Opportunities%20in%20Lithuania%202022.02.16%20(003).pdf ). Todėl bendrąja prasme elektros energijos tiekėjo rizikos valdymas ir valdymo būdo, priemonės pasirinkimas yra šio subjekto priimtas verslo sprendimas, kurio rizikingumą, reikalingumą ir, galiausiai, apsidraudimo kainą, gali įvertinti ir daryti įtaką tik pati ieškovė. Kaip jau buvo minėta anksčiau, teisės doktrinoje pažymima, kad išvestinių finansinių priemonių naudojimas negarantuoja absoliučios sėkmės.

61.       Teisėjų kolegija visų pirma pažymi tai, kad, sprendžiant dėl nuostolių priteisimo, be kita ko reikalinga nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (nuostolių). Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

62.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014 ir joje nurodytą praktiką).

63.       Ieškovė į bylą pateikė tarp ieškovės ir Eesti Energia (duomenys neskelbtini) sudarytą finansinės energijos pagrindinę sutartį, kuria ieškovė ir Eesti Energia susitarė dėl vieno ar daugiau išvestinių priemonių sandorių sudarymo; jeigu patvirtinime nenurodyta kitaip, pagrindinė sutartis ir patvirtinimas dėl kiekvieno sandorio sudaro vieną susitarimą tarp šalių.

64.       Ieškovė į bylą pateikė 2022 m. rugpjūčio 26 d. Eesti Energia patvirtinimą dėl, ieškovės teigimu, ateities sandorio sudarymo (dubliko priedas Nr. 1). Iš šio priedo matyti, kad, remiantis ieškovės 2022 m. rugpjūčio 24 d. užklausa, buvo sudarytas ateities sandoris laikotarpiui nuo (duomenys neskelbtini) dėl 160 MWh elektros energijos pirkimo kas mėnesį už fiksuotą (duomenys neskelbtini) kainą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš tos pačios lentelės matyti, jog pagal tos pačios dienos – 2022 m. rugpjūčio 24 d. – užklausą buvo sudaryti ir kiti ateities sandoriai, pavyzdžiui, laikotarpiui nuo (duomenys neskelbtini) už fiksuotą (duomenys neskelbtini) kainą. Arba, pavyzdžiui, buvo sudarytas ateities sandoris laikotarpiui nuo (duomenys neskelbtini) už fiksuotą (duomenys neskelbtini) kainą ir pan. Taigi, remiantis ateities sandorių prognozėmis, ieškovė suprato ir galėjo suprasti, kad elektros energija ateityje pigs. Visgi ieškovė priėmė verslo sprendimą sudaryti ateities sandorį visam sutarties terminui pagal tuo metu buvusias kainas.

65.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš dubliko priedo Nr. 2, t. y. 2023 m. birželio 28 d. patvirtinimo, kuriuo, ieškovės teigimu, atsakovės nenupirkta elektros energija parduota atgal Eesti Energia, buvo parduota ne tik su atsakove siejama elektros energija, bet ir kiti sandoriai, turėję įsigalioti tik (duomenys neskelbtini) metais. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija nutaria, kad tarp ieškovės ir Eesti Energia sudaromi ateities sandoriai yra skirti valdyti ne konkretaus sandorio riziką, tačiau visos vykdomos ekonominės veiklos riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, ateities sandorių sudarymas skirtas valdyti bendrą verslo riziką ir jo nuostolingumas (naudingumas) pasireiškia per tam tikrą laiko tarpą ir bendro pobūdžio verslo sprendimus – kokias išvestines finansines priemones rinktis, su kuo sudaryti sandorius dėl išvestinių priemonių ir kokiomis sąlygomis. Todėl tarp ieškovės nurodomų nuostolių ir atsakovės sutarties nutraukimo nėra teisinio priežastinio ryšio.

66.       Atsakovės apeliaciniame skunde teisingai pažymima, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovės procesiniuose dokumentuose dėstomų motyvų. Teisėjų kolegija pritaria atsakovės procesiniuose dokumentuose dėstomiems argumentams, kad byloje nėra pankankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog ieškovės nuostoliai yra realūs ir pagrįsti. Iš su ieškovės dubliku teikiamų dokumentų matyti visas 2022 m. rugpjūčio 24 d. sudarytų sandorių sąrašas. Ieškovė dubliko 1 priede geltona spalva pažymėjo ateities sandorį (sandorius), sudarytą (sudarytus) dėl atsakovės elektros energijos tiekimo sutarties. Iš ieškovės pažymėtų duomenų matyti, kad ateities sandoris buvo sudarytas 2022 m. rugpjūčio 24 d., tačiau (duomenys neskelbtini). Todėl, kaip pagrįstai nurodė atsakovė, nėra galimybės nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybės, jog ieškovė įsipareigojo elektros energijos kainos draudimo paslaugos teikėjui sumokėti už viso apdrausto elektros energijos kiekio finansines išvestines priemones.

67.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad po atsakovės tripliko ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose detaliai išdėstė argumentus dėl to, jog atsakovė buvo tinkamai supažindinta su standartinėmis elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygomis. Tačiau nurodytu aspektu dėl to, kad (duomenys neskelbtini) ir nėra žinoma tokių sandorių nutraukimo (atsisakymo) tvarka, ieškovė nepasisakė. Todėl teisėjų kolegija nutaria, kad ieškovė neįrodė ir faktinio priežastinio ryšio.

68.       Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju reikšminga laiko ir tai, kad 2022 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais elektros energijos kainos buvo didžiausios nuo 2018 metų (remiantis „Nord Pool“ duomenimis, elektros energijos kainos kitimas paros prekybos rinkoje 2018–2022 m. (Eur/MWh); regula.lt skelbiama informacija). Todėl ieškovė, būdama savo srities profesionalė, suprato ir turėjo suprasti, kad, kainoms reikšmingai nukritus, jos kontrahentai sieks derėtis dėl mažesnių kainų. Tai iš esmės padarė ir atsakovė, inicijuodama derybas dėl sutarties pakeitimo, tačiau ieškovė į atsakovės raštą neatsakė.

69.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad elektros energetikos sektoriaus veiklos valstybinis valdymas, reguliavimas, priežiūra ir kontrolė grindžiamas, be kita ko, elektros energijos prieinamumu ir pakankamumu vartotojams už ekonomiškai pagrįstą kainą bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga (EEĮ 4 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nors nagrinėjamu atveju Direktyvos nuostatų taikymas nėra aktualus, tačiau svarbu pažymėti, kad nuo 1999 m. ES palaipsniui pradėta kurti elektros energijos vidaus rinka siekiama visiems ES galutiniams vartotojams – ir piliečiams, ir verslo subjektams – organizuojant konkurencingas tarpvalstybines elektros energijos rinkas suteikti tikrą pasirinkimo galimybę, sukurti naujų verslo galimybių, užtikrinti konkurencingas kainas, efektyvių signalų investavimui teikimą ir aukštesnio lygio paslaugų standartus bei prisidėti prie tiekimo saugumo ir tvarumo (Direktyvos preambulės 2 punktas). Todėl elektros energijos rinkoje turi būti siekiama šių tikslų.

70.       Teisėjų kolegija primena, kad žala arba nuostoliai gali atsirasti ne vien dėl skolininko veiksmų ar neveikimo, bet ir dėl kreditoriaus kaltės ar esant abiejų šių asmenų kaltei. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018 32 punktą).

 

Dėl nuostolių, kildinamų iš administracinių kaštų

 

71.       Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nuostolių suma susidarė dėl ieškovės administracinių kaštų, susijusių su sutarties sudarymu ir vykdymu. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė kaip neįrodytą. Ieškovė apeliaciniame skunde ginčija visą teismo sprendimą ir prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti (duomenys neskelbtini) nuostolių (apeliacinio skundo 33 punktas), tačiau detalesnių argumentų nepateikia, t. y. apeliaciniame skunde neteigia ir neįrodinėja, kad byloje esantys duomenys būtų pakankami nustatyti, kad dėl sutarties nutraukimo ieškovė patyrė (duomenys neskelbtini) nuostolių. Priešingai, ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės laikosi pozicijos, kad nuostolių ji įrodinėti neprivalo, jog visa pagal sutarties 4.1 papunktį apskaičiuota netesybų suma yra tiesioginiai nuostoliai, kurių įrodinėti nereikia. Kaip jau buvo minėta anksčiau, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis; tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laiko, kad ieškovė neįrodė, jog patyrė (duomenys neskelbtini) nuostolių, kildinamų iš ieškovės administracinių kaštų, atsakovei nutraukus sutartį su ieškove.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

 

72.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias netesybų institutą, ir pagrįstai nurodė, jog šioje konkrečioje situacijoje ieškovė privalo įrodyti savo patirtus nuostolius, kadangi kilo netesybų mažinimo klausimas. Teismas taip pat teisingai konstatavo, kad ieškovė neįrodė (duomenys neskelbtini) nuostolių sumos, ieškovės teigimu, susidariusios dėl ieškovės administracinių kaštų, todėl pagrįstai šią ieškinio dalį atmetė. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįsigilino į atsakovės procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, netinkamai vertino ieškovės sudarytus ateities sandorius prašomų priteisti nuostolių kontekste, todėl nepagrįstai nustatė teisinį ir faktinį priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir, ieškovės teigimu, kilusių nuostolių. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino visą šį ieškinio reikalavimą.

73.       Tam, kad būtų pagrindas mažinti priteistiną nuostolių sumą, iš pradžių turi būti nustatytas nuostolių dydis. Atsakovė procesiniuose dokumentuose kelia ginčą dėl ieškovės įrodinėjamų nuostolių dydžio. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę pagal apeliacinius skundus, sprendžia, kad faktinis nuostolių dydis nebuvo įrodytas (nebuvo tinkamai įrodinėjamas). Tik ieškovei įrodžius nuostolių dydį, esant anksčiau aptartiems teisiniams pagrindams, pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti nuostolių dydžio mažinimo klausimą.

74.       Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties nuostata, numatanti prievolę sumokėti baudą už sutarties nutraukimą, yra galiojanti ir vykdytina. Todėl pirmosios instancijos teismas, bylą nagrindėdamas iš naujo, turėtų nuspręsti dėl priteistino netesybų dydžio. Kaip jau buvo minėta anksčiau, tarp ieškovės ir atsakovės sudarytoje sutartyje įtvirtinta sutarties nutraukimo mokesčio apskaičiavimo tvarka nėra tinkama nustatant realiai kilusių nuostolių dydį, todėl, sprendžiant dėl priteisintinos sumos dydžio, turi būti vadovaujamasi bendrosiomis civilinės atsakomybės normomis, o būtent, atsižvelgiama į tai, kad nuostoliai neturi būti baudinio pobūdžio ir negali tapti nepagrįstu ieškovės praturtėjimo šaltiniu, ir ribojimais, nustatytais specialiuose elektros energijos tiekimą reguliuojančiuose teisės aktuose, inter alia (taip pat) tuo, kad gali būti atlyginami tik tiesioginiai ieškovės nuostoliai. Kadangi dėl nuostolių dydžio ir, jeigu bus teisinis pagrindas, dėl pristeistinos nuostolių dydžio sumos mažinimo, teismas turėtų spręsti iš naujo, įvertinęs visumą reikšmingų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija laiko, kad šio klausimo išsprendimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos instituto ir paskirties, šalys prarastų teisę į apeliaciją, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir klausimas dėl nuostolių priteisimo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

75.       Grąžindama dalį bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neanalizuoja apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų priteisimo pagrįstumu ir šių išlaidų dydžiu, taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į galutinę bylos baigtį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais,

 

nutaria:

 

Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti (duomenys neskelbtini) dydžio nuostolius, kildinamus iš ieškovės administracinių kaštų, palikti nepakeistą.

Kitą Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimo dalį panaikinti ir nuostolių dydžio nustatymo ir priteisimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

Teisėjai                                                                        Laima Ribokaitė

 

 

                                                                                Aldona Tilindienė

 

 

                                                                                Vigintas Višinskis