MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 14 d.

Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės A. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, pensininkas, administracine tvarka nebaustas, neteistas,

              kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį,

n u s t a t ė :

A. R. 2015 m. vasario 7 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,60 promilių girtumas), gyvenamojo namo kambaryje, kilus žodiniam konfliktui su žmona I. R., ją keikė necenzūriniais žodžiais ir kumščiu sudavė tris smūgius į kairį petį, taip nukentėjusiajai I. R. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, jis 2015 m. kovo 28 d. apie 13 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,74 promilių girtumas), gyvenamojo namo kambaryje, kilus žodiniam konfliktui, kumščiu sudavė vieną smūgį žmonai I. R. į galvos sritį bei kumščiu sudavė vieną smūgį nepilnamečiui sūnui A. R., gim. (duomenys neskelbtini), į krūtinę ir vieną smūgį į nugarą, taip mušdamas ir smurtaudamas žmonai I. R. ir sūnui A. R. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šias A. R. padarytas veikas yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. R. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino ir parodė, kad jis su žmona I. R. gyvena 34 metus, (duomenys neskelbtini). 2015-02-07, kai girtavo kartu su sūnumis, tai apie 18 val., kambaryje kilo konfliktas tarp jo ir žmonos. Jis žmoną keikė necenzūriniais žodžiais, kurių įvardinti nenori ir, būdamas girtas, tris kartus kumščiu trenkė žmonai į kairį petį. Sūnūs iškvietė pareigūnus, kurie atvykę, nustatė girtumus ir jį išvežė bei patalpino į areštinę. Kai buvo paleistas, grįžo namo, žmonos atsiprašė, ši jam atleido, nuoširdžiai gailėjosi, kad taip pasielgė, ikiteisminį tyrimą nutraukė susitaikius. Tačiau nepraėjus nė metams, 2015-03-28 dienos metu, tikslaus laiko nepamena, jis buvo išgėręs alkoholio, tarp jo ir žmonos I. R. kilo žodinis konfliktas, kad jis su žmona I. R. neišvažiavo į Mažeikių miestą. Kadangi jis konflikto metu buvo girtas, tai visų aplinkybių nepamena, tačiau neneigia, kad galėjo savo žmonai kumščiu suduoti smūgį į galvos sritį. Kiek pamena jį ramino nepilnametis sūnus A. R., gim. (duomenys neskelbtini), kurį jis rankomis pastūmė, o gal ir sudavė smūgius į krūtinę, nugarą, tiksliai nepamena. Jei žmona ir sūnus teigia, kad prieš juos smurtavo, tai taip ir galėjo būti, nes jis buvo girtas ir nepamena. Kai buvo išleistas iš areštinės, grįžęs namo sūnaus A. R. ir žmonos I. R. atsiprašė, nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė (73, 76, 85-86, 91 b. l.). 

              Kaltinamojo A. R. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

• pranešimu ROIK Nr. 0115000066579, kuriame pranešėjas nurodė, jog neblaivus tėvas A. R. triukšmauja, kelia ranką prieš žmoną (32-33 b. l.);
• pranešimu ROIK Nr. 0115000162413, kuriame pranešėja I. R. pranešė, jog neblaivus vyras A. R. kelia triukšmą, konfliktuoja  (34 b. l.);
• 2015-02-07 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad atvykę policijos pareigūnai į įvykio vietą nustatė, kad 2015-02-07 apie 18 val., (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, A. R., kuriam nustatytas 1,60 promilių girtumas, sudavė kelis smūgius savo neblaiviai žmonai I. R., į kairį petį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (35-37 b. l.);
• 2015-03-28 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad atvykę policijos pareigūnai į įvykio vietą nustatė, kad 2015-03-28 apie 13 val., (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, A. R., sudavė vieną smūgį savo žmonai I. R., į galvos sritį ir nepilnamečiui sūnui A. R. kumščiu sudavė du smūgius į krūtinę ir nugarą, taip sukeldamas fizinį skausmą sūnui ir žmonai (39-40 b. l.);
• ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos ir nukentėjusiosios I. R. parodymais, kur ji parodė, kad 2015-02-07 vyras A. R., būdamas neblaivus, namuose (duomenys neskelbtini), prieš ją smurtavo, sudavė kumščiu tris smūgius į kairį petį, keikė necenzūriniais žodžiais ir kai vyras grįžo iš areštinės po sulaikymo, susitaikė, byla buvo nutraukta jiems susitaikius. 2015-03-28 apie 13 val., jai su nepilnamečiu sūnumi A. R., būnant namie, namuose vėl tarp neblaivaus vyro A. R. ir jos kilo žodinis konfliktas, ir vyras jai kumščiu sudavė vieną smūgį į galvos sritį bei nepilnamečiui sūnui A. R. į krūtinę ir nugarą. Po suduoto smūgio, jai skaudėjo galva, svaigo, juto fizinį skausmą. Sūnus A. R. taip pat skundėsi skausmais, sakė, jog patyrė fizinį skausmą. Kadangi vyras, paleistas iš areštinės, jos ir sūnaus atsiprašė, sakė pasitaisys, nebegers alkoholio, nuoširdžiai gailėjosi, tai ji su sūnumi A. R., jam atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, nes nepadaryta nei turtinė nei neturtinė žala (17, 48 b. l.);
• ikiteisminio tyrimo metu duotais nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo A. R. parodymais, kur jis parodė, kad gyvena kartu su tėvais I. R. ir A. R.. Su tėvais sutaria gerai. Anksčiau tėvas A. R. prieš jį nėra smurtavęs. 2015-03-28 dienos metu apie 13 val., tarp mamos I. R. ir tėvo A. R., kilo žodinis konfliktas, jis girdėjo kaip jie tarpusavyje žodžiu konfliktavo. Kaip tėvas A. R. sudavė mamai smūgį į galvą, nematė. Jis išgirdo, kad tėvas virtuvėje daužo duris, vedančias iš virtuvės link išėjimo iš gyvenamo namo, tada priėjęs, tėvą nuvedė į kambarį, pasodino į lovą ir apsisuko nueiti nuo jo. Vos tik paėjo, tėvas atsistojęs kumščiu trenkė vieną smūgį jam į nugarą ir jam atsisukus, kumščiu trenkė vieną smūgį į krūtinę. Jis juto fizinį skausmą, skaudėjo nugarą ir krūtinę. Į medikus nesikreipė, nes sužalojimų rimtų nepatyrė. Grįžus tėvui į namus iš areštinės, šis jo atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi, kad taip pasielgė, jis tėvui atleido, turtinė, neturtinė žala jam nepadaryta, su tėvu susitaikė, bendrauja toliau (51 b. l.);
• ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo N. R. parodymais, kur jis parodė, kad 2015-02-07 apie 18 val., jam ir broliui L. R., būnant svečiuose pas tėvus A. ir I. R. namuose (duomenys neskelbtini), visi gėrė alkoholinius gėrimus. A. R. pradėjo necenzūriniais žodžiais įžeidinėti mamą I. R., jis su broliu bandė raminti tėvą. Tėvas dar labiau susinervino ir ranka trenkė kelis smūgius mamai į krūtinę ar ranką, tiksliai nematė. Jis su broliu sulaikė tėvą ir iškvietė policiją (50 b. l.);
• 2015-02-07 asmens blaivumo testo rezultatu Nr. 3104, iš kurio matyti, jog A. R. nustatytas 1,60 promilių girtumas (38 b. l.);
• 2015-03-28 asmens blaivumo testo rezultatu Nr. 5870, iš kurio matyti, jog A. R. nustatytas 1,74 promilių girtumas (41 b. l.);
• 2015-02-13 susitaikymo protokolu, iš kurio matyti, jog įtariamasis A. R. visiškai pripažino kaltę padaręs nusikalstamą veiką bei susitaikė su nukentėjusiąja I. R. (77 b. l.).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui arba šeimos nariui.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. R. mušdamas, t. y. kumščiu suduodamas tris smūgius į kairį petį nukentėjusiajai I. R. bei kumščiu suduodamas vieną smūgį žmonai I. R. į galvos sritį bei kumščiu suduodamas vieną smūgį sūnui A. R. į krūtinę ir vieną smūgį į nugarą, taip mušdamas ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams, t. y. žmonai I. R. ir sūnui A. R.. Bylos aplinkybės yra aiškios, A. R. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojo parodymais, tarnybiniais pranešimais su fotolentelėmis bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 1,60 ir 1,74 promilių girtumas, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

              Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2015 m. gegužės 8 d. apie tai buvo surašytas protokolas (92 b. l.), kuriame nurodyta, jog įtariamasis A. R. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės.

              Skirdamas kaltinamajam A. R. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (padaryti du nesunkūs baigti nusikaltimai), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau teismo neteistas (59-60 b. l.), administracine tvarka nebaustas (61 b. l.), nedirbantis (63 b. l.), neregistruotas darbo biržoje (65 b. l.), vedęs bei turintis pastovią gyvenamąją vietą (56 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (58 b. l.).

              Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

              Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, jų terminą nustatant artimą BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytam bausmės termino vidurkiui.

              Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir skirtina galutinė subendrinta viešųjų darbų bausmė.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka –baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. R. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jam paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu A. R. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. vasario 7 d. iki 2015 m. vasario 9 d. bei nuo 2015 m. kovo 28 d. iki 2015 m. kovo 30 d. (68, 69, 79, 80 b. l.), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms ir laikytina, kad A. R. yra atlikęs 24 valandas viešųjų darbų bausmės.

Kaltinamajam A. R. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse.        

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. R. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2015-03-30 paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (87, 88 b. l.).        

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

              A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl veikos 2015-02-07) ir paskirti jam viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl veikos 2015-03-28) ir paskirti jam viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausme subendrinti jas iš dalies sudedant ir A. R. skirti subendrintą bausmę 12 (dvylika) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. R. viešuosius darbus 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. vasario 7 d. iki 2015 m. vasario 9 d. bei nuo 2015 m. kovo 28 d. iki 2015 m. kovo 30 d. išbūtą laiką, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms ir laikyti, kad A. R. yra atlikęs 24 (dvidešimt keturias) valandas viešųjų darbų bausmės.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. R. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.        

Išaiškinti A. R., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti A. R., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti A. R., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti A. R..

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta  teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                                              Andželika Butkuvienė