Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-1924-526/2019 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01346-2019-9

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugsėjo 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Eugenijus Antanauskas,

sekretoriaujant Ingai Borusevičienei, Raimondai Karbauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. B., 

Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei L. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovu, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 2 dalį.

Teismas

nustatė:

Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyrius atlikęs tyrimą pagal Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto „Centras“ pateiktą 2019-04-05 Tarnybinį pranešimą Nr. 8D-1100, nustatė, kad 2019-03-29 UAB „A.“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) muitinės tarpininko atstovas E. B., Klaipėdos krovinių postui „Centras“ Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (toliau - MDAS) pateikė BAD MRN 19LT(duomenys neskelbtini), kuriuo deklaruota prekė - lengvasis automobilis „PEUGEOT 406“, 1999 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), variklio talpa 1997 cm3, variklio galia 80 kW, degalų rūšis dyzelinas (imigruojančio asmens turtas). Prekės gavėju nurodytas I. L., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno rajonas. Deklaracijos 37 langelyje deklaruotas triženklis muitinės procedūros kodas „C01“, kuris gali būti nurodytas tik įprastinę gyvenamąją vietą keičiančių ir į Europos bendriją persikeliančių fizinių asmenų asmeniniam turtui, taikant 0 % muito ir PVM tarifą (mokesčių lengvatą). Vadovaujantis 2009-11-16 Tarybos reglamento (EEB)Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 3, 4, 5 ir 7 straipsniais, Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 438 patvirtintų Importuojamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu taisyklių 4-7 punktais, fiziniams asmenims, keičiantiems nuolatinę gyvenamąją vietą ir persikeliantiems iš trečiosios šalies į Sąjungos teritoriją, leidžiama įvežti savo asmeninę nuosavybę be importo muitų ir mokesčių. Nuo importo muitų ir mokesčių atleidžiama tik ta asmeninė nuosavybė, kurią asmuo savo buvusioje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje naudojo mažiausiai šešis (6) mėnesius iki palikdamas savo nuolatinę gyvenamąją vietą trečiojoje šalyje, skirta naudoti tuo pačiu tikslu naujoje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir atleidžiami tik tie asmenys, kurių bent dvylika (12) mėnesių iš eilės nuolatinė gyvenamoji vieta buvo už Sąjungos ribų. Dokumentinio tikrinimo metu nustatyta, kad UAB „A.“ atstovas E. B. prie deklaracijos MRN 19LT(duomenys neskelbtini) pateikė transporto priemonės registravimo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), Norvegijos įmonės algalapius už 2018 m., I. L. 2019-03-29 prašymą, lėktuvo skrydžio iš Bergeno į Kauną bilietą (2019-03-22), automobilio persikėlimo Karlshamn - Klaipėda 2018-03-04 kelto bilietą, pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Atliekant išsamų pateiktų dokumentų tikrinimą nustatyta, kad E. B. viena diena anksčiau šį automobilį MDAS priemonėmis bandė deklaruoti išleidimui į laisvą apyvartą Kauno teritorinės muitinės Kauno krovinių poste „Centras“ (2019-03-28 importo BAD MRN 19LT(duomenys neskelbtini)), tačiau, nepagrindus mokesčių lengvatos, 2019-03-28 deklaracija Kauno teritorinėje muitinėje neišleista. MDAS priemonėmis patikrinus Kauno krovinių postui „Centras“ prie BAD MRN 19LT(duomenys neskelbtini) E. B. teiktus dokumentus nustatyta, kad jie nėra autentiški Klaipėdos krovinių postui „Centras“ BAD MRN 19LT(duomenys neskelbtini) teiktiems dokumentams. Kaune papildomai buvo pateikta I. L. darbo Norvegijoje 2014-03-07 sutartis ir kitas nei Klaipėdos kelto bilietas, t. y. Kauno krovinių postui „Centras“ buvo pateikta automobilio persikėlimo Karslhamn – Klaipėda 2018-08-04 kelto bilietas, o Klaipėdos krovinių postui „Centras“ pateiktas 2018-03-04 kelto bilietas. Nustačius prieštaringus duomenis bei importuotojui nepateikus mokesčių lengvatą pagrindžiančių dokumentų, t. y. pateiktas transporto priemonės registravimo dokumentas (nurodyta I. L. transporto priemonės registravimo data) bei automobilio kėlimosi iš Karslhamn į Klaipėdą 2018-08-04 kelto bilietas, neatitinka sąlygos, kad transporto priemonę nuolatinę gyvenamąją vietą keičiantis asmuo turėjo arba naudojo buvusioje nuolatinėje vietoje ne mažiau kaip šešis (6) mėnesius iki minėtos vietos palikimo, 2019-03-29 Klaipėdos krovinių posto „Centras“ muitinės pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka BAD MRN 19LT(duomenys neskelbtini) neišleido. Atlikus papildomą tyrimą (Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės sk. 2019-04-26 TP Nr. 8D-1362) nustatyta, kad neišleistoje importo deklaracijoje Nr. 19LT(duomenys neskelbtini) nepritaikius lengvatos deklaruojamam įprastinę gyvenamąją vietą keičiančių ir į Europos Sąjungą persikeliančių fizinių asmenų asmeniniam turtui, turėjo būti taikoma 10 % muito norma ir 21 % PVM tarifas, apskaičiuotas 100,00 Eur muitas ir 263,00 Eur PVM, iš viso 363,00 Eur. Kadangi deklaravimo momentu nebuvo pateikti reikalingi dokumentai, leidžiantys taikyti atleidimo nuo mokesčių lengvatą, UAB „A.“ atstovas E. B. būdamas atsakingu asmeniu už prekių deklaravimą, jų pateikimą muitiniam tikrinimui ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, pateikdamas neteisingus duomenis, pažeidė prekių (daiktų) deklaravimo tvarką, numatytą 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatoma SMK 15 straipsnio 2 dalies a) punkto nuostatos ir 2015-07-28. Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos SMK nuostatos, B-01 Priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipą. Kadangi nustatyta, kad E. B. pateikti neteisingi duomenys importuojamai prekei, 1engvajam automobiliui „PEUGEOT 406“ turėjo įtakos mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, susidariusi mokestinė prievolė - 363,00 Eur, viršijo tris bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, todėl muitinės tarpininko atstovo įvykdyta veika kvalifikuota pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį. Administracinio nusižengimo fiksavimo vieta, data, laikas – Neries g. 4, Klaipėdoje, 2019-03-29, 15:50 val.

Teismo posėdžio metu E. B. kaltės dėl administracinio nusižengimo nepripažino. Parodė, jog dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovu. Iki 2019 m. birželio mėn. dirbo UAB „A.“. Todėl, teigia, jog jo, kaip muitinės tarpininko atstovo, pažymėjimą, panaudojo ir muitinei nagrinėjamu atveju dokumentus pateikė UAB „A.“ direktorius, M. U.. Jis asmeniškai jokių dokumentų muitinei neteikė. 

Liudytojas M. U. parodė, jog yra UAB „A.“ direktorius. Patvirtino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. B. parodymus. Pripažino, jog nagrinėjamu atveju jis teikė dokumentus muitinei E. B. vardu, už šį asmenį.

Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė L. S., esant situacijai, kai M. U. prisipažino padaręs administracinio nusižengimo protokole nurodytą veiką, prašė administracinio nusižengimo bylą gražinti institucijai. Parodė, jog šiuo atveju spręstinas klausimas dėl M. U. atsakomybės.

Su bylos medžiaga yra pateikta - 2019-08-13 Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus E. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kurio skiltyje - „Pažeidimo esmė“ pažymėtos anksčiau minėtos veikos aplinkybės, kvalifikuotos pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį (b. l. 3-4);

E. B. vairuotojo pažymėjimo kopija, Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų išrašas (b. l. 5-6; 7);

2019-07-31, 2019-07-18, 2019-05-29, 2019-05-17 Klaipėdos teritorinės muitinės raštai Nr. (12.1)11D-9664, (12.1)11D-9210, (12.1)11D-7506, (12.1)11D-7075 E. B. (b. l. 9, 10, 11, 13);

2019-04-26, 2019-04-11, 2019-04-11, 2019-04-05 Klaipėdos teritorinės muitinės tarnybiniai pranešimai Nr. 8D-1362, 8D-1163,  8D-1165, 8D-1100 (b. l. 15, 16, 17, 18);

2019-03-29 Deklaracijos MRN 19LT(duomenys neskelbtini) kopija (b. l. 19);

Transporto priemonės registravimo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) kopija ir jo vertimas į lietuvių  kalbą (b. l. 20-21; 22-23);

Norvegijos įmonės I. L. algalapių už 2018 m. kopijos (b. l. 24-29);

2019-03-27 PVM sąskaitos faktūros ATB/G Nr. 684 dėl importo deklaracijos pildymo / atstovavimo muitinėje kopija (b. l. 30);

Pažymos apie I. L. asmens deklaruotą gyvenamąją vietą kopija (b. l. 31);

2019-03-27 Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutarties Nr. 19-09 kopija (b. l. 32-33);  

2019-03-29 I. L.

I. L. darbo sutarties kopija (b. l. 43);

RATIS Nr. 19LT(duomenys neskelbtini) vaizdo kopija (b. l. 45);

2019-08-13 administracinių nusižengimų registro išrašas (b. l. 46).

Administracinio nusižengimo protokolas ir bylos medžiaga grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą.

ANK 627 straipsnio, reglamentuojančio pasirengimą nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, 1 dalies 3 punkte numatyta, kad rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas sprendžia, ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, taip pat tai yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokole turi būti tiksliai nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, kurios reikalingos ne tik tinkamam inkriminuojamo pažeidimo išnagrinėjimui ir reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui bei jų teisiniam įvertinimui, bet ir traukiamo asmens teisių, tarp jų ir teisės į pilnavertę gynybą, užtikrinimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N756-135/2008, Nr. N62-5911/2008, Nr. N444-340/2008 ir kt.).

Pažymėtina, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 str. 1 d.), kuriuos ištyrusi ir įvertinusi administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) – šiuo atveju Klaipėdos apylinkės teismas,– galėtų konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (ANK 569 str. 4 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti protokolą, dėl administracinės teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-04-27 nutartis byloje Nr. N3−802/2007).

Nagrinėjamu atveju surašytame administracinio nusižengimo protokole E. B. kaltinimas pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį. Teismo posėdžio metu E. B. nurodė, jog dokumentus muitinei jo vardu, pasitelkiant jo duomenis, išsiuntė UAB „A.“ direktorius M. U..

Atsižvelgiant į tai, jog teisme M. U. patvirtino, kad administracinio nusižengimo protokole apibrėžtą veiką E. B. vardu atliko jis, šiame teismo posėdyje administracinio nusižengimo sudėtis neanalizuotina. Todėl, administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą, papildomam tyrimui atlikti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylą grąžinti protokolą surašiusiai institucijai Klaipėdos teritorinei muitinei administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                            Eugenijus Antanauskas