Civilinė byla Nr. e2-154-1232/2025
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01314-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3;
2.3.2.7.; 2.3.2.8.; 2.3.2.9; 2.3.2.10; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1; (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 21 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Venckevičienė,
sekretoriaujant Jolitai Matulienei,
dalyvaujant ieškovei A. K., jos atstovei advokato padėjėjai Indrei Pocevičienei,
institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Birštono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovėms Jurgitai Drūlienei ir Gretai Jakimavičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Saugus kreditas“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė A. K. (toliau – ieškovė) ieškiniu teismo prašė: 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp A. K. ir M. K. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nutraukus santuoką A. K. palikti santuokinę pavardę – K., o atsakovui M. K. prigimtinę pavardę – K.; 3) priteisti iš atsakovo M. K. nepilnametei dukrai Z. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 300,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, paskiriant ieškovę uzufrukto teisėmis šių lėšų tvarkytoja, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4) nustatyti nepilnametės dukters Z. K., gimusios 2021 m. sausio 28 d., gyvenamąją vietą su motina, ieškove A. K.; 5) nustatyti, kad nepilnametės dukters Z. K., gimusios 2021 m. sausio 28 d., tėvas bendrauja su dukra maksimaliai, bendravimo tvarką ieškovė ir atsakovas derina tarpusavyje bendru sutarimu, atsižvelgiant į dukters interesus; 6) pripažinti, kad šalys yra darbingos ir išlaikymas vienas kitam nepriteistinas; 7) pripažinti ieškovei A. K. asmeninę prievolę kreditorei UAB „Saugus kreditas“, skolos likutis 4 446,67 Eur; 8) pripažinti atsakovui M. K. asmeninę prievolę kreditoriui ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, išieškoma antstolio Sauliaus Virbicko kontoroje, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 9) kiekvieno iš šalių gaunamas pajamas ir banko sąskaitose esančias lėšas pripažinti atitinkamai kiekvieno asmenine nuosavybe; 10) pripažinti ieškovei A. K. asmenines teises į kilnojamąjį turtą: transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) – (duomenys neskelbtini); transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) – (duomenys neskelbtini); 11) pripažinti atsakovui M. K. asmenines teises į kilnojamąjį turtą: transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) – (duomenys neskelbtini); transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) – (duomenys neskelbtini); 12) priteisti iš atsakovo M. K. visas byloje patirtas išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ieškovės ir atsakovo M. K. (toliau – atsakovas) santuoka. Gyvenant santuokoje šalys susilaukė dukters Z. K., gimusios (duomenys neskelbtini). Šalys negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio jau daugiau nei metai, iki santuokos sudarymo kurį laiką gyveno nesusituokę, kai susituokė gimė duktė, o vėliau prasidėjo piktumai, nesutarimai, išnyko bendri interesai. Atsakovui esant kitataučiui išryškėjo jų skirtingas supratimas dėl santuokinių pareigų pasiskirstymo, dėl ko atsakovas pradėjo smurtauti, naudojo ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą. Viskas blogėjo, kol galiausiai santuoka iširo. Atsakovas išėjo gyventi skyrium ir šalių santuokiniai ryšiai visai nutrūko. Šalių santuokiniai ryšiai nutrūko ir šeima iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės, kadangi jo elgesys ieškovės, kaip sutuoktinės atžvilgiu, bendrąja prasme, tiesiog buvo priešingas gerai moralei, nes jis paliko ieškovę su nepilnamete dukra. Nutraukti šalių santykius nusprendė atsakovas, kuris paliko šeimą. Ieškovė tvirtai nusprendusi santuoką nutraukti, nes net pačių menkiausių galimybių susitaikyti ir išsaugoti šeimą jau neliko. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, o atsakovui prigimtinę pavardę. Kadangi šalys santuokos nutraukimo metu abi yra darbingos, todėl ieškovė neprašo priteisti iš atsakovo jai materialinio išlaikymo, o atsakovui materialinis išlaikymas iš ieškovės taip pat nepriteistinas.
3. Ieškovė iki santuokos sudarymo yra įsigijusi asmeninės nuosavybės teisėmis žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (½ dalis paveldėta, o dėl kitos ½ dalies pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis). Šis nekilnojamasis turtas santuokos nutraukimo metu nedalintinas ir po santuokos nutraukimo ieškovei lieka asmeninės nuosavybės teisėmis. Santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis registruotino nekilnojamojo turto šalys neįgijo. Šalys yra įgiję tik kilnojamąjį registruotiną turtą, t. y. transporto priemones: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė 200,00 Eur; (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė 400,00 Eur; (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė 50,00 Eur; (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė 50,00 Eur. Šalys taip pat turi kreditorius, t. y. ieškovė turi kreditorinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui UAB „Saugus kreditas“, kuris nutraukus šalių santuoką liktų asmenine ieškovės prievole kreditoriui, o atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų kreditoriui ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, skola išieškoma antstolio Sauliaus Virbicko kontoroje, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Atsakovui palikus šeimą, šalių nepilnametė duktė liko gyventi su ieškove, kuri ją prižiūri ir rūpinasi. Tarp dukters ir ieškovės yra susiklostęs glaudus emocinis ir dvasinis ryšys, todėl jos gyvenamoji vieta nustatytina su motina, nes nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu neatitiktų jos poreikių, nes atsakovas tikrai nesugebėtų ja pasirūpinti, Be to, tokiu būdu būtų pažeisti vaiko interesai augti ramioje ir įprastoje aplinkoje, kaip su artimiausiu žmogumi – jos motina, juo labiau jog atsakovas, tokių norų niekada nereiškė ir nėra kilę jokių nesutarimų dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo. Kadangi nėra ginčo dėl bendravimo su nepilnamete dukra, ir atsakovui išreiškus norą ieškovė niekada netrukdytų maksimaliai bendrauti su nepilnamete dukra bei dalyvauti jos auklėjime, todėl tiksliai apibrėžtos bendravimo tvarkos nustatinėti netikslinga, kadangi ji gali būti nustatoma bendru sutarimu ją derinant tarpusavyje atsižvelgus į vaiko norą, be to į tas aplinkybes, jog šiuo metu nėra žinoma ar apskritai atsakovas turi kitą nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Šalių nepilnametės dukters minimalių poreikių užtikrinimui pakaktų 700,00 Eur. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją šalyje, į tai, kad vaikams augant nuolatos reikia pirkti naujus rūbus, mokymosi priemones, todėl ieškovės nuomone, pusę sumos, kuri būtina nepilnametės dukters išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, po 300,00 Eur turėtų skirti jos tėvas atsakovas. Atsakovas yra sveikas ir darbingo amžiaus, todėl prašo iš atsakovo priteisti nepilnametei dukrai po 300,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.
5. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti pilnai. Papildomai paaiškino, kad atsakovas į (duomenys neskelbtini) išvyko (duomenys neskelbtini), nuo pat išvykimo dukrai išlaikymo neteikė. Ar šiuo metu atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), ieškovei nėra žinoma. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas darbo užmokestis į rankas sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur. Ieškovė šiuo metu augina du nepilnamečius vaikus, su atsakovu turi vieną nepilnametę dukrą. Už dukrą gauna tik vaiko pinigus, kurie sudaro (duomenys neskelbtini). Dukra lanko (duomenys neskelbtini). Taip pat dukra lanko (duomenys neskelbtini), už kurią moka (duomenys neskelbtini) į mėnesį. Šalių nepilnametė dukra jokių specialiųjų poreikių neturi. Santuokos metu, ieškovės asmeninės nuosavybės teise turimas turtas nebuvo pagerintas. Šiuo metu ieškovės įsiskolinimas kreditorei UAB „Saugus kreditas“ yra apie (duomenys neskelbtini).
6. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad ieškovė nereiškė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, kadangi tai nėra tikslingas reikalavimas. Atsakovas yra kitatautis, gyvena šalyje, kuri nėra Europos Sąjungoje, be to ir teismui nepavyko nustatyti atsakovo gyvenamosios vietos, todėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimas būtų ne tik teismo, bet ir kitų institucijų išlaidavimas. Reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo nereiškia.
II. Atsakovo argumentai
7. Atsakovas byloje atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jis informuotas tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis), atskirų prašymų dėl proceso eigos nepateikė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 2 dalis).
III. Trečiųjų asmenų argumentai
8. Tretieji asmenys UAB „Saugus kreditas“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Tretiesiems asmenims UAB „Saugus kreditas“ ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialas apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkinamas pilnai.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12). Šalys turi nepilnametę dukrą Z. K., gimusią (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 13). Šalys gyvendamos santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 16–23). Gyvendami santuokoje įgijo šį kilnojamąjį turtą: transporto priemones: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) – (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) – (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) – (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 24–27). Ieškovė turi kreditorinį įsipareigojimą UAB „Saugus kreditas“ (el. b. l. 28–35), atsakovas turi kreditorinį įsipareigojimą ERGO Insurance SE Lietuvos filialui (el. b. l. 37–38, 44–45). Ieškovė informavo kreditorius apie kreipimąsi į teismą dėl santuokos nutraukimo (el. b. l. 41–42).
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
10. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius CK 3.7 straipsnis, kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas.
11. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
12. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 77 punktas) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 38 punktas), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.
13. Teismas pažymi, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad šalys negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio jau daugiau nei metai, iki santuokos sudarymo kurį laiką gyveno nesusituokę, kai susituokė jiems gimė dukra, vėliau prasidėjo piktumai, nesutarimai, išnyko bendri interesai. Atsakovui esant kitataučiui išryškėjo jų skirtingas supratimas dėl santuokinių pareigų pasiskirstymo. Santuoka iširo, atsakovas išėjo gyventi skyrium, o šalių santuokiniai ryšiai visai nutrūko. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šiuo metu nežino, ar atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), į kurią išvyko (duomenys neskelbtini). Ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes dėl santuokos iširimo ir jos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nepateikė.
15. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek ir atsakovas nebėra suinteresuoti puoselėti santuokinio ryšio ir nuolat gyventi šeimoje, todėl atsižvelgiant į byloje pateiktus paaiškinimus, nurodymą, jog faktiškai šalys negyvena nuolatinio santuokinio gyvenimo šeimoje abipusiu sprendimu, teismas daro išvadą, kad šalių santuokos iširimą galėjo lemti abiejų sutuoktinių pareigų nevykdymas (neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas ir kt.), dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomu. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukiama, įsitikinus, kad santuoka faktiškai iširo, nėra tikimybės, kad šalys vėl pradės gyventi kartu šeimoje. Todėl ieškovės ir atsakovo santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).
Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
16. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
17. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę – K., o atsakovui prigimtinę pavardę – K.. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pavardžių, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – K., atsakovui prigimtinė pavardė – K..
18. Byloje nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek ir atsakovas yra veiksnūs bei darbingi, todėl išlaikymas nei vienam iš sutuoktinių nėra reikalingas ir po santuokos nutraukimo – nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
19. Byloje nustatyta, jog santuokoje šalys turi nepilnametę dukrą Z. K., gimusią (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, jog nepilnametė dukra po faktinės šalių santuokos iširimo, yra likusi gyventi su motina – ieškove.
20. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
21. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis). Atsakovas byloje nepateikė prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja prieštarautų vaiko interesams.
22. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo išvadoje nurodė, kad nepilnametė Z. K. nuo pat gimimo gyvena kartu su savo motina, kuri iš esmės užtikrina šalių nepilnamečiam vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, duomenų, kad ieškovė negalėtų ar negebėtų pasirūpinti savo nepilnamete dukra Tarnybos Skyrius neturi, atsakovas nuo dukros priežiūros jau kuris laikas yra nusišalinęs, todėl Tarnybos Skyrius daro išvadą, kad nepilnametės Z. K. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnametės interesus.
23. Teismas, iš byloje pateiktų duomenų ir ieškovės paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl jų vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nekyla, nuo gimimo iki šiol šalių dukra gyvena su ieškove, atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove po santuokos nutraukimo, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymas su jos motina geriausiai atitiktų vaiko interesus, todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas nustatyti nepilnametės Z. K. gyvenamąją vietą su motina – ieškove A. K. (CK 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
24. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam iš jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomas teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
25. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
26. Plėtodamas teismų praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
27. Šioje byloje ieškovė prašo nepilnametės dukros poreikiams patenkinti priteisti iš atsakovo po 300,00 Eur išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad visos ieškovės nurodomos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina ir tai, kad vaikams reikalingos lavinimo priemonės, pramogos ir kt. Ieškovės nurodyta išlaikymo suma (apie 700,00 Eur), skirta nepilnametės dukros išlaikymui yra reikalinga, kad ji visaverčiai augtų, būtų lavinama. Dėl to teismas pripažįsta, jog ieškovės nurodyta apie 700,00 Eur suma, iš esmės atitinka mergaitės amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelė. Be to, atsakovas ieškovės nurodytos išlaidų sumos neginčijo ir ją paneigiančių įrodymų bei savo skaičiavimų byloje neteikė. Pabrėžtina, kad ieškovės nurodyta suma, reikalinga dukros išlaikymui, atitinka orientacinio priteisiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, todėl ieškovės nurodomos sumos pagrįstumas neturi būti įrodinėjamas. Teismo vertinimu, prašoma priteisti išlaikymo suma yra protinga ir adekvati, visiškai atitinkanti vaiko Z. K. interesus ir poreikius.
28. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo išvadoje nurodė, jog atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, įstatyme įtvirtintas nuostatas, Tarnybos Skyrius daro išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymo suma po 300,00 Eur išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovę uzufrukto teisėmis šių lėšų tvarkytoja, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, atitinka nepilnametės Z. K. interesus.
29. Nustačius vaiko poreikius, būtina nustatyti tėvų galimybes užtikrinti šiuos poreikius. Ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas darbo užmokestis į rankas yra apie (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovės gaunamas pajamas sudaro už Z. K. gaunama išmoka vaikui, kurios dydis yra (duomenys neskelbtini) Eur. Ieškovė turi asmeninės nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto ir privalomo registruoti kilnojamojo turto. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nuolatos gera valia prisideda prie vaiko išlaikymo. Tačiau į bylą taip pat nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų dėl kurių jo galimybės dirbti yra ribotos. Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių. Pažymėtina, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, jam (duomenys neskelbtini) metai, todėl jis turi dėti maksimalias pastangas susirasti darbą ir teikti savo dukrai išlaikymą. Šiuo atveju teismas taip pat nemato pagrindo mažinti priteistino išlaikymo vaikui dydį gaunama vaiko išmokos suma, įvertindamas tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdymo politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, jog atsakovas ieškovės nurodyto vaiko poreikių bei prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo. Kaip jau minėta aukščiau atsakovas yra darbingas, jokių sveiktos problemų ar kitų išlaikytinių neturi, todėl, įvertinus nurodytas aplinkybes, iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai priteistina po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė.
30. Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ir / ar vaiko poreikiams, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
31. Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
32. Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
33. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
34. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo (duomenys neskelbtini) pateiktoje išvadoje nurodė, kad vertinant tai, jog atsakovas prie nepilnametės dukros išlaikymo neprisideda nuo pat savo išvykimo į užsienį uždarbiauti, Tarnybos Skyriaus nuomone, šiame procese tikslinga spręsti klausimą ir dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
35. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad ieškovė reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą jų nepilnametei dukrai nereiškė. Vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, kad tokį reikalavimą reikšti nėra tikslinga, kadangi atsakovas yra kitatautis, gyvena valstybėje, kuri nepriklauso Europos Sąjungai. Šiuo metu jo buvo vieta nėra žinoma. Šiuo atveju, sprendžiant klausimą ar reikalinga priteisti šalių nepilnametei dukrai išlaikymo įsiskolinimą, teismo nuomone, atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad ieškovė išvykus atsakovui dirbti į Vokietiją, prisiėmė pareigą viena išlaikyti šalių nepilnametę dukrą. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tai, kad ieškovės teikiamas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai buvo nepakankamas. Ieškovė su ieškiniu į teismą dėl išlaikymo priteisimo kreipėsi tik (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus daugiau nei dviem metams po atsakovo išvykimo. Be to, vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo, kadangi nori atsidalinti turtą ir iš jos darbo užmokesčio nebūtų išieškoma atsakovo gauta bauda Vokietijoje. Šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė į teismą kreipėsi galimai tik norėdama susitvarkyti turto pasidalinimo klausimus, o ne tai, kad jai nepakako lėšų šalių nepilnameti dukrai išlaikyti, dėl ko reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą ir nebuvo reiškiamas.
36. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra tikslinga teismo iniciatyva spręsti klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo.
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
37. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
38. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė, kad nėra ginčo dėl bendravimo su nepilnamete dukra, kadangi atsakovui išreiškus norą ieškovė niekada netrukdytų maksimaliai bendrauti su nepilnamete dukra bei dalyvauti jos auklėjime, todėl ieškovė neprašo nustatyti tiksliai apibrėžtos bendravimo tvarkos, kadangi ji gali būti nustatoma bendru sutarimu ją derinant tarpusavyje atsižvelgus į dukros norą. Šį reikalavimą ieškovė palaikė ir vykusio teismo posėdžio metu.
39. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo išvadoje nurodė, kad nepilnametė Z. K. praktiškai nepažįsta savo tėvo, kadangi šis išvyko iš šeimos kai vaikui buvo vieneri metai, šiuo metu mergaitei yra jau ketveri metai, todėl Tarnybos Skyrius mano, kad ieškovės prašoma nustatyti nepilnametės dukros bendravimo tvarka su skyriumi gyvenančiu tėvu, pagal kurią bendravimą su vaiku tėvai derintų bendru sutarimu tarpusavyje, atsižvelgiant į dukters interesus, neprieštarauja nepilnametės Z. K. interesams.
40. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, bei į tai, jog tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su nepilnamete dukra, bei į tai, jog geriausias būdas bendrauti su nepilnamečiu vaiku yra geranoriškai šalims susitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra, atsižvelgiant į konkrečias kasdienines situacijas, kurių teismo sprendimu nėra įmanoma prognozuoti, todėl teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą ir nustato, kad atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra maksimaliai, bendravimo tvarką ieškovė ir atsakovas derina tarpusavyje bendru sutarimu, atsižvelgiant į dukters interesus.
41. Ieškovei išaiškintina, kad ji turi nekliudyti atsakovui bendrauti su dukra ir dalyvauti ją auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį ieškovė atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
42. Atsakovui išaiškintina, kad jis turi teisę gauti informaciją apie dukrą iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo dukra. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais (CK 3.170 straipsnio 5 dalis). Atsakovui taip pat išaiškintina, kad esant nesutarimams su ieškove dėl dalyvavimo auklėjant dukrą ir bendravimo su ja, bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant konkreti tvarka gali būti nustatyta teismo.
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo
43. Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendime išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).
44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys gyvendamos santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo. Ieškovė iki santuokos sudarymo yra įsigijusi asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, gyvenamąjį namą, viralinę, kiemo rūsį, tvartą, daržinę, ūkinius pastatus, kiemo statinius, esančius Birštono g. 38, Birštone, ir ½ dalį žemės sklypo, esančio Birštone, kuris santuokos nutraukimo metu nedalintinas ir po santuokos nutraukimo ieškovei lieka asmeninės nuosavybės teisėmis.
45. Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šias transporto priemones: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Teismas, atsižvelgęs į ieškovės nurodomas aplinkybes, ieškovės reikalavimus dėl santuokoje įgyto registruoto kilnojamojo turto tenkina pilnai ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisia transporto priemones: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisia transporto priemones (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
46. Ieškovė pateiktu ieškiniu taip pat prašo teismo kiekvieno iš šalių gaunamas pajamas ir banko sąskaitose esančias lėšas pripažinti atitinkamai kiekvieno asmenine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo tarp šalių dėl to nėra, todėl teismas tenkiną šį ieškinio reikalavimą ir kiekvieno iš šalių gaunamas pajamas ir banko sąskaitose esančias lėšas pripažįsta atitinkamai kiekvieno asmenine nuosavybe.
Dėl kreditorinių reikalavimų
47. Kasacinis teismas pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Asmeninėmis sutuoktinio prievolėmis pripažįstamos tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu, pavyzdžiui, baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis).
48. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad turi kreditorinį įsipareigojimą UAB „Saugus kreditas“, kurį nutraukus šalių santuoką prašo pripažinti asmenine jos prievole. Byloje esanti (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad UAB „Saugus kreditas“ suteikė ieškovei 6 200 Eur kreditą, kurio paskirtis nurodyta minėtoje Vartojimo kredito sutartyje – asmeninėms reikmėms (kreditas namams). Kreditorė UAB „Saugus kreditas“ neprieštaravo ieškovės prašymui dėl šios prievolės po santuokos nutraukimo palikimo ieškovės asmenine prievolę, todėl ieškinio reikalavimas tenkinamas ir kreditorinis įsipareigojimas kreditorei UAB „Saugus kreditas“ po santuokos nutraukimo pripažįstamas asmenine ieškovės prievolė.
49. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas turi kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad tai yra atsakovo gauta bauda Vokietijoje, kurios išieškojimą vykdo antstolis Saulius Virbickas, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) todėl ieškovė minėtą kreditorinį įsipareigojimą prašo pripažinti asmenine atsakovo prievole. Iš byloje esančių rodymų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) buvo priimtas antstolio Sauliaus Virbicko patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoti sutuoktinės – ieškovės lėšas bei (duomenys neskelbtini) išrašas iš antstolių informacinės sistemos patvirtina, kad antstolis Saulius Virbickas pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo iš atsakovo išieškojimą ERGO Insurance SE Lietuvos filialas naudai. Atsakovas prieštaravimų dėl kreditorinių reikalavimų paskirstymo nepareiškė. Trečiasis asmuo prieštaravimų dėl kreditorinio įsipareigojimo po santuokos nutraukimo paskirstymo taip pat nepateikė, todėl atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui ERGO Insurance SE Lietuvos filialas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstamas asmenine atsakovo prievole.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
50. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).
51. Ieškovės atstovė 2025 m. vasario 4 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (DOK-4467), kuriuo prašo priteisti ieškovei iš atsakovo 1 812,00 Eur bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro: konsultacija – 300,00 Eur, procesinių dokumentų analizė – 200,00 Eur, pažymos ir kt. – 172,00 Eur, procesinių dokumentų rengimas – 1 140,00 Eur. Ieškovė taip pat kreipdamasi į teismą sumokėjo 132 Eur žyminį mokestį.
52. Teismas, atsižvelgdamas Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, ieškovės atstovės atliktus veiksmus, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 1 812,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato padėjėjos pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnis). Ieškinį tenkinus pilnai ieškovei iš atsakovo priteistinos 1 944,00 Eur (1 812,00 Eur advokato padėjėjo išlaidos + 132,00 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidos.
53. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Nutraukti ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini), santuokos registracijos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei A. K. palikti pavardę – K., atsakovui M. K. – K..
Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai Z. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, paskiriant ieškovę A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisėmis šių lėšų tvarkytoja, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti nepilnametės dukters Z. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina ieškove A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad nepilnametės dukters Z. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas bendrauja su dukra maksimaliai, bendravimo tvarką ieškovė ir atsakovas derina tarpusavyje bendru sutarimu, atsižvelgiant į dukters interesus.
Nepriteisti ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo vienas iš kito.
Pripažinti, kad kreditorinis įsipareigojimas uždarajai akcinei bendrovei „Saugus kreditas“, juridinio asmens kodas 302547722, yra asmeninė ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.
Pripažinti, kad kreditorinis įsipareigojimas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, juridinio asmens kodas 302912288, antstolio Sauliaus Virbicko vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.
Pripažinti, kad kiekvieno iš šalių gaunamos pajamos ir banko sąskaitose esančios lėšos atitinkamai yra kiekvieno iš šalių asmeninė nuosavybė.
Pripažinti ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenines teises į kilnojamąjį turtą:
- transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) – (duomenys neskelbtini);
- transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) – (duomenys neskelbtini);
Pripažinti atsakovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenines teises į kilnojamąjį turtą:
- transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) – (duomenys neskelbtini);
- transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) – (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės patirtas 1 944 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Įsiteisėjusį teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai bei Vedybų sutarčių registrui, kad šie Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą, ir akcinei bendrovei „Regitra“ turto padalijimo faktui įregistruoti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Vilma Venckevičienė