Civilinė byla Nr. 2-29-559/2013
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01668-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
76.4.; 77.4.2.; 78.2.1.; 125.1;125.3; 116.4.

JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 3 d.
Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Ramanauskienė,
sekretoriaujant Loretai Bražinskienei,
dalyvaujant ieškovei I. F., jos atstovei advokatei Albinai Cirulienei, atsakovui D. B., jo atstovui advokato padėjėjui Tomui Damuliui, trečiajam asmeniui Ž. U., išvadą teikiančios institucijos atstovei Linai Kusienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. F. patikslintą ieškinį atsakovui D. B., trečiajam asmeniui Ž. U., išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei materialinio išlaikymo priteisimo, ir
nustatė:
Ieškovė I. F. teismo prašo nustatyti, kad atsakovas D. B. yra jos dukters A. F., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. F. – atsakovo dukra, paliekant A. F. pavardę; dukros A. F. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 400,00 Lt, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2012-07-09 iki vaiko pilnametystės, priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012-03-12 iki 2012-07-12 po 400 Lt, iš viso – 1600 Lt. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu ji artimai draugavo nuo 2011 m. vasario mėn. iki gruodžio mėn. Apie ieškovės nėštumą atsakovas žinojo, tik kai buvo 6-7 mėn. nėščia, jis dingo, jie susipyko. Apie dukters gimimą jam nepranešė, o jis nesidomėjo. Ji tuo metu dirbo kirpykloje nelegaliai ir buvo registruota darbo biržoje. Šiuo metu jos pajamos - 390 Lt už vaiką. Ji nedirba, vaiką išlaikyti padeda jos tėvai. Reikia komunalinius mokesčius sumokėti už butą, vaikui tenka apie 100 litų, drabužiai, maistas, daržovės, mėsa, vaisiai, sauskelnės, viskas kainuoja, dar kelionės, kuras kainuoja, pramogos. Jos nuomone neužtenka ir tų 400 Lt. Kai gimė dukra, atsakovas niekuo nepadėjo, nors ir žinojo, kad vaikas gimė.
Atsakovas D. B. su ieškiniu sutinka iš dalies: sutinka pripažinti tėvystę nepilnametės A. F. atžvilgiu, sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Ieškinio dalyje dėl išlaikymo priteisimo sutinka iš dalies, sutinka mokėti po 200,00 Lt išlaikymui bei išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad su ieškove jis negyveno ir nedraugavo. Apie ieškovės nėštumą jis nežinojo. Su ja pabendravo apie mėnesį laiko ir tik vieną kartą turėjo intymų ryšį. Tik teisme sužinojo apie gimusį vaiką, su ieškove jis nebendravo, ja nesidomėjo. Jis turi dar du vaikus iš pirmos santuokos. Uždirba labai mažai, pinigų neužtenka net savo reikmėms. Po 400 Lt mokėti yra per daug. Jo nuomone vaikams po 200 Lt užtenka. Negalios neturi, yra darbingas. Sutinka mokėti materialinį išlaikymą nuo vaiko gimimo dienos po 200 Lt kas mėnesį.
Trečiasis asmuo Ž. U. paaiškino, kad D. B. jokio išlaikymo dukroms neteikia, o su ieškovės ieškiniu ji sutinka. Netiesa, kad tas vaikas tik vienos dienos nuotykis. Be to, ji pati pasveikino atsakovą, kai ieškovė laukėsi. Ieškovė tuo metu trečiame nėštumo mėnesyje buvo. Ji su ieškove bendrauja, bendrauja ir jų vaikai. Atsakovas neteikia jokio materialinio išlaikymo jų bendriems vaikams, ji gauna išlaikymą vaikams iš valstybės. Atsakovas pastoviai aiškina, kad jis yra vargšas ir neturi pinigų vaikams. Per šventes vaikus pasveikina atsakovo tėvai, bet ne jis. Atsakovas jokio dėmesio į vaikus nekreipia.
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje dėl ginčo nurodė, kad ieškovė I. F. su vaiku gyvena ieškovės motinai J. F. nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Bute yra gyvenimui ir buičiai būtini baldai, buitinė technika bei namų apyvokos daiktai. Švara ir tvarka bute nepriekaištinga, maisto yra, girtavimo požymių nerasta. Vaikui sudarytos jos amžių ir poreikius atitinkančios sąlygos (miegui, poilsiui, žaidimams, ugdymui bei vystimuisi). Mergaitė aprengta švariai, pagal sezoną, atrodo tvarkingai, prižiūrėta. Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų apie tai, kad I. F. gyvena netvarkingą gyvenimo būdą ar netinkamai vykdo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnio reikalavimus vaiko A. F. atžvilgiu. I. F. šiuo metu nedirba, augina dukrą. Ieškovės pajamos: socialinė pašalpa - 300 Lt ir išmoka vaikui - 97 Lt, iš viso: 397 Lt per mėnesį. Materialiai ieškovei su vaiku padeda jos motina. Vaiko išlaikymui ieškovė teigia išleidžianti apie 590 Lt per mėnesį. Vaiko A. F. atsakovas nėra matęs, jos auklėjime visiškai nedalyvauja, neteikia jokio išlaikymo (b. l. 13). Teismo posėdžio metu skyriaus atstovė Lina Kusienė ieškinį palaikė.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovės paaiškinimu bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatoma, kad ieškovė šiuo metu nedirba, augina mažametę dukrą, valstybės draudžiamųjų pajamų negauna. Vienintelės ieškovės pajamos – 398,75 Lt socialinės išmokos (b. l. 137). Registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ieškovė neturi (b. l. 7, 8). Ji su vaiku gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo vaiko gimimo savo dukters nėra matęs ir ja visiškai nesirūpina, visa išlaikymo ir rūpinimosi pareiga tenka vienai ieškovei.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatoma, kad atsakovas D. B. nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruotas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 98, 99). Atsakovas šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pajamos – 1153,00 Lt kas mėnesį išmokamo darbo užmokesčio (b. l. 92).
LR CK 3.192 str. numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 str.).
Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Nustatomo išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), kuris neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (LAT CB skyriaus kolegijos 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr.3K-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 1000 Lt.
Kita vertus teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jų tėvų turtinė padėtis, vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.). Be to nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. V. L., byla Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., byla Nr. 3K-3-189/2009).
Kaip jau buvo minėta, ieškovė šiuo metu nedirba, augina mažametį vaiką, jos vienintelės gaunamos pajamos – 398,75 Lt socialinės išmokos. Atsakovo darbo užmokestis – 1153,00 Lt. Ieškovė kitų išlaikytinių neturi. Atsakovo pirmoje santuokoje yra gimę du vaikai, kurie yra taip pat nepilnamečiai. Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-08-12 sprendimu byloje Nr. 2-1930-217/2009 iš atsakovo dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui buvo priteista po 250,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, būtų pagrindas mažinti ir ieškovės nepilnametei dukrai prašomo priteisti išlaikymo dydį, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad priteisto materialinio išlaikymo atsakovas vaikams faktiškai nemoka. VSDFV duomenimis (b. l. 143) nustatyta, kad atsakovas nuo 2009-12-29 iki 2011-03-28 niekur nedirbo, todėl priteisto materialinio išlaikymo vaikams išieškoti iš jo nebuvo galimybės. Atsakovo buvusi sutuoktinė Ž. U. tuo metu kreipėsi Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie SADM, kurios 2010-12-15 sprendimais (b. l. 128, 129) buvo nuspręsta atsakovo dviems nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokėti po 195,00 Lt dydžio išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, kurios mokamos iki šio laiko (b. l. 130). Trečiojo asmens Ž. U. paaiškinimu atsakovas savo vaikams nei išlaikymo, nei kitokios paramos visiškai neteikia, su vaikais bendrauja minimaliai, todėl darytina išvada, kad ta aplinkybė, jog atsakovas turi pareigą išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, kurios jis visiškai nevykdo, šiuo atveju negali turėti esminės įtakos nustatant išlaikymo dydį atsakovo trečiam vaikui. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, pateiktus įrodymus, bei tai, kad atsakovė augindama mažametį vaiką (14 mėnesių amžiaus) neturi galimybės gauti su darbo santykiais susijusių pajamų, o atsakovas yra sveikas ir darbingas, dirba ir gauna darbo užmokestį bei nevykdo savo prievolės materialiai išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, konstatuoja, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovės ir mokėtino išlaikymo dalis vaikui turėtų būti didesnė negu ieškovės.
Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Šalys vaiko poreikius įrodinėja pateikdamos vaiko poreikių detalius paskaičiavimus. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikiai per vieną mėnesį vidutiniškai yra tokie: apie 40 Lt tenkanti dalis buto komunalinių mokesčių, 200 Lt maistui, 100 Lt drabužiams ir avalynei, 100 Lt sauskelnėms, 50 Lt vaistams, papildams, vitaminams, 100 Lt kelionėms ir atostogoms, iš viso apie – 590 Lt. Ieškovės nurodytas minimalus vaiko poreikių dydis yra mažesnis už nustatytą optimalų kriterijų - vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kurios dydis šiuo metu yra 1000 Lt, tačiau atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, į tiek ieškovės, tiek atsakovo galimybes teikti išlaikymą vaikui, į tai, kad vaikas yra mažametis ir jo poreikiai kol kas nėra dideli, teismas konstatuoja, kad šalių turtinę padėtį bei minimalius nepilnamečio vaiko poreikius šiuo konkrečiu atveju atitiktų 500,00 Lt dydžio išlaikymas vaikui, iš kurio 200,00 Lt dalis turėtų tekti ieškovei, o 300,00 Lt atsakovui.
Vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į mažamečio vaiko poreikius ir interesus, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas iš atsakovo D. B. priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai A. F., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt (indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo momento 2012-05-03 iki vaiko pilnametystės. Išlaikymui priteistomis lėšomis pavestina disponuoti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei motinai I. F..
Ieškovė nurodė, kad nuo atsakovas išlaikymo dukrai neteikė nuo jos gimimo, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas dėl šio reikalavimo pretenzijų nereiškė, sutiko mokėti išlaikymą nuo mergaitės gimimo. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.), todėl atsižvelgdamas į ieškovės prašymą ir atsakovo sutikimą, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovės naudai išlaikymo įsiskolinimą dukrai A. F., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012-03-09 iki 2013-05-03, t.y. už 13 kalendorinių mėnesių ir 24 dienas po 300 Lt/mėn., iš viso 4140,00 Lt.
Nors išlaikymo priteisimo dalyje ieškinys patenkintas iš dalies, t.y. sumažinus tik išlaikymo dydį, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atžvilgiu laikytina, kad ieškinys iš esmės yra patenkintas ir iš atsakovo valstybei yra priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str.). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-06-19 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-2076-2482 ieškovei suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba (b. l. 4). Byloje pateiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų pažymos Nr. TP-7-(2.10)-1368 duomenimis (b. l. 28) nustatyta, kad valstybės patirtos išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 336,00 Lt. Remiantis CPK 80 str. 1 d. 1 ir 5 p., 96 str. 1 d., iš atsakovo valstybės naudai priteistina 382,00 Lt mokėtino žyminio mokesčio šioje byloje, 336,00 Lt už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 28,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad už atliktą DNR genominę ekspertizę šalys užstato šioje byloje nesumokėjo, iš atsakovo ekspertizės įstaigai – Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie LR Teisingumo ministerijos, priteistinos ekspertizės išlaidos – 1050,00 Lt (b. l. 70).
Vadovaudamasis CPK 140 str. 1 d., 259-260 str., 270 str., 282 str., 293 str. 4 p., teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės A. F., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o A. F. yra atsakovo D. B. duktė. A. F. palikti F pavardę.
Nustatyti nepilnametės A. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina I. F. a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. F., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokant po 300 Lt (tris šimtus litų) (indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. gegužės 3 d. iki A. F. pilnametystės, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise A. F. įstatyminiam atstovui – motinai I. F. a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. F., gim. (duomenys neskelbtini), 4140,00 Lt (keturis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt litų) išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 9 d. iki 2013 m. gegužės 3 d.
Priteisti valstybei iš D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 382,00 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt du litus) nesumokėto žyminio mokesčio ir 28,94 Lt (dvidešimt aštuonis litus 94 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).
Priteisti valstybei iš D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 336,00 Lt (tris šimtus trisdešimt šešis litus) ieškovei I. F. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-06-19 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-T-2076-2482 (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5630).
Priteisti iš D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie LR Teisingumo ministerijos, įmonės kodas 191351330, buveinė Vilnius, Didlaukio g. 86E, a. s. Nr. LT487044060001481685 AB SEB banke, 1050,00 Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt litų) ekspertizės išlaidų (pagal 2013-02-15 sąskaitą faktūrą VTMT DNR0410).
Sprendimą per tris dienas po jo įsiteisėjimo išsiųsti civilinės metrikacijos skyriui įregistruoti tėvystės nustatymą bei Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie LR Teisingumo ministerijos.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Išaiškinti šalims, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima.
Išaiškinti šalims, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (tėvų turtinė padėtis, vaiko poreikiai ir pan.), šalys turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vaiko išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.
Teisėja Jūratė Ramanauskienė