Civilinė byla Nr. e2YT-51-780/2018;

Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00353-2017-5;

Procesinio sprendimo kategorija 2.2.1.3; 3.2.6.5.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 9 d.

Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka,

sekretoriaujant Joanai Kardokienei,

dalyvaujant pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Rimai Šukienei,

suinteresuotam asmeniui R. B. ir jo atstovui advokatui Jonui Zenevičiui,

suinteresuoto asmens Veisiejų socialinės globos namų atstovei advokatei Renatai Cibulskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl R. B. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse pagal pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą, suinteresuoti asmenys R. B. ir Veisiejų socialinės globos namai.

Teismas,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas prašo R. B. pripažinti neveiksniu šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.) bei šiose asmeninių neturtinių santykių srityse - savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); politinių santykių įgyvendinimo srityje.

Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad R. B. nuo 2016-08-23 gyvena Veisiejų socialinės globos namuose, nuo 2016-05-25 jam neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir 25 procentų darbingumas, jis nuo vaikystės yra neįgalus, prasmingam kontaktui neprieinamas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad R. B. negeba savarankiškai savimi pasirūpinti ir priimti kasdieninių sprendimų nei vienoje turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityje, nes jis nesiorientuoja aplinkoje bei laike, nemoka skaityti, rašyti, visiškai nekalba, visiškai nesuvokia jokios jam pateikiamos informacijos, negali savarankiškai rūpintis savo aplinka ir higiena, negali įvertinti savo sveikatos būklės. Teismo psichiatrijos ekspertizė patvirtino, kad jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl jis būti pripažintinas neveiksiu visose srityse.

Suinteresuoto asmens Veisiejų socialinės globos namų atstovė advokatė Renata Cibulskienė su pareiškimu sutinka. Ji paaiškino, kad R. B. nuo 2016-08-23 gyvena Veisiejų socialinės globos namuose ir yra visiškai nesavarankiškas visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Jis nekalba, nebendrauja, vykdo tik pačius elementariausius paliepimus ir tik globos namų darbuotojų, bet ne svetimų žmonių. Pats R. B. nieko nedaro kol nėra paraginamas, pats vaikšto tik viduje, o į lauką išvedamas už rankos, nes vienas gali nueiti bet kur, kadangi nesiorientuoja erdvėje. Jis pats neapsirengia, nesusitvarko, jam reikalinga pagalba kiekvienoje srityje.  

Suinteresuoto asmens R. B. atstovas advokatas Jonas Zenevičius prašo pareiškimą patenkinti ir jo atstovaujamąją pripažinti neveiksniu visose prašomose srityse, nes jis nesupranta savo veiksmų esmės ir jų nevaldo nei vienoje srityje, tai patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizė.

Suinteresuotas asmuo R. B. teismo posėdyje dalyvavo, bet dėl sveikatos būklės nebuvo galimybės jo išklausyti, nes jis visiškai nekalba.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkintinas iš dalies, nes byloje nustatyta, kad R. B. dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tačiau atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir darbingumą nėra būtinybės apriboti veiksnumą tose asmeninių neturinių santykių srityse, kurios jam faktiškai nėra aktualios ir tose, kuriose tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.10 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Vertinant asmens sugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, teismų praktikoje yra svarbūs abu veiksnumo vertinimo kriterijai – tiek medicininis, tiek teisinis, kurie turi būti taikomi kartu. Tai reiškia, kad vien tik medicininis kriterijus nėra pakankamas veiksnumui riboti, o būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė.

Iš pareiškėjo ir suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimų matyti, kad R. B. nesuvokia ir adekvačiai nevertina aplinkos ir savo veiksmų prasmės, vienas negali patenkinti jokių savo poreikių, nesuvokia laiko, aplinkos, erdvės, nesuvokia, kad reikia pavalgyti, rūpintis savo higiena, pasirūpinti savo sveikata. Iš specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos matyti, kad jam neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 10), o iš darbingumo lygio pažymos matytu, kad jo darbingumas yra tik 25 procentai (b. l. 11). Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad jis neįgalus nuo vaikystės; jam diagnozuota liga – gilus protinis atsilikimas (F 73); prasmingam kontaktui neprieinamas; paliepimų, prašymų nesuvokia; nesugeba tvarkytis visuose turtiniuose ir neturtiniuose santykiuose (b. l. 12). Lazdijų socialinių paslaugų centro 2017-05-02 socialinio darbuotojo išvadoje Nr. S-194 dėl R. B. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, nurodyta, kad jis visose srityse negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus, nes jis nesiorientuoja aplinkoje bei laike, nemoka skaityti, rašyti, visiškai nekalba, visiškai nesuvokia jokios jam pateikiamos informacijos, negali savarankiškai rūpintis savo aplinka ir higiena, negali įvertinti savo sveikatos būklės (b. l. 13-17). Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad R. B. konstatuojama įgimta silpnaprotystė - gilus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F 73.1), kuris priskiriamas prie sunkių psichinės sveikatos sutrikimų, egzistuoja nuolat ir dėl jo R. B. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 51-56). Ekspertizės akte aprašomas R. B. elgesys ir jo būklė atitinka pareiškėjo ir suinteresuoto asmens paaiškinimus ir patvirtina, kad su juo prasmingas kontaktas neįmanomas, jis visiškai dezorientuotas, neturi valyvumo įgūdžių, negali patenkinti savo poreikių, reikalingas pastovios slaugos ir priežiūros. 

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. B. dėl sunkaus psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose pareiškėjo nurodomose srityse, o jo veiksnumo neapribojus tam tikrose srityse jo interesams kils grėsmė, nes nesuvokdamas jį supančios aplinkos, reiškinių, nesiorientuodamas aplinkoje ir erdvėje, jis gali priimti sau nenaudingus sprendimus visose turtinių santykių srityse, gali atlikti tiek sau, tiek aplinkiniams nenaudingus ir net pavojingus veiksmus arba neveikti tada, kai būtina imtis tam tikrų veiksmų tam tikrose asmeninių neturtinių santykių srityse. Tačiau sprendžiant veiksnumo apribojimo mąstą pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas,  Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, nes taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad R. B. psichikos sutrikimas yra negrįžtamo pobūdžio, o jo darbingumas tik 25 procentai, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jam nėra aktualus, nes dirbti jis iš esmės negali dėl savo sveiktos ir akivaizdaus psichikos sutrikimo pobūdžio, kuriam esant patys darbdaviai galėtų spręsti ar sudaryti su juo sutartį darbo santykių srityje, net jeigu jis to norėtų.

Tuo tarpu R. B. veiksnumo ribojimas šeimos ir politinių santykių srityse prieštarautų minėto Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą – globėją. Todėl globa šiose srityse neprasminga ir nereikalinga, nes negali padėti įgyvendinti jo teisių šiose srityse.

Taip pat nėra prasmės riboti jo veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu negalima tapti vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad šioje srityje R. B. galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims jeigu jo veiksnumas nebūtų apribotas. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad R. B. pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirtas kito asmens globėju (rūpintoju) ar notaro patvirtinta sutartimi būtų paskirtas pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui.

Tuo tarpu kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse R. B. pripažintinas neveiksniu, nes nesuvokdamas savo veiksmų  reikšmės ir negalėdamas jų valdyti jis gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių. Dėl savo psichikos sutrikimo jis nesugeba disponuoti pinigais, nesuvokia jų paskirties, negali suvokti finansinių įsipareigojimų reikšmės ir pasekmių, todėl negali dalyvauti jokiuose turtiniuose santykiuose. Atitinkamai ir tokių asmeninių neturtinių santykių srityse kaip savitvarkos įgūdžių sritis ir sveikatos priežiūros sritis jis negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros, todėl šiose srityse, kurios yra aktualios kasdieniniame gyvenime, jis pripažintinas neveiksniu. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 282 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

Pripažinti R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį Veisiejų socialinės globos namuose, Ryto g. 15, Kailinių k., Veisiejų sen., Lazdijų r. sav., neveiksniu šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo -pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisiniai santykiai; 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;

- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis; 2) sveikatos priežiūros sritis.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėjas                                                                                                                     Ramūnas Šarka