PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. kovo 21 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš
kolegijos pirmininko Laimutės Sankauskaitės,
kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Edmundo Jaro,
sekretoriaujant Loretai Talžūnienei,
dalyvaujant atsakovės D. K. atstovui advokatui
Rimvydui Jasevičiui, ieškovui apeliantui V. K., trečiajam
asmeniui S. K.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį
atsakovei D. K., tretiesiems asmenims S.
K., M. K., Panevėžio miesto antrojo notaro biuro
notarei Virginijai Pupkienei dėl testamento pripažinimo
negaliojančiu.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas V. K. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu jo motinos K. K. testamentą, sudarytą 1992-09-15, kuriuo po mirties, 2004-09-02, savo turtą paliko atsakovei D. K. Nurodė, kad minėtame testamente jo motinos parašas yra suklastotas,
nes skiriasi nuo jos parašų kituose dokumentuose. Su motina jis sutardavo
gerai, ji niekada nėra minėjus, kad savo turtą paliks atsakovei. Apie
testamentą jis ir kiti vaikai sužinojo tik po motinos mirties, bet tuomet
atsakovė žadėjo turtą pasidalinti su visais vaikais, tačiau pažado netęsėjo.
2007 m. sausio 9 d. sprendimu
Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad
ieškovas, atsakovė, tretieji asmenys S. K., A. M. K. yra K. K., mirusios 2004-09-02, vaikai. 1992 m. rugsėjo 15 d. K. K. sudarė testamentą,
kuriuo po mirties (2004-09-02) savo turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais,
esantį (duomenys neskelbtini), ir visą kitą turtą paliko atsakovei D. K.
Sprendime nurodė, jog pagal CK 1.63, 5.15, 5.18 str., testamentas yra vienašalis sandoris, kurį testatorius sudaro laisva valia be
prievartos, suklydimo. Testamentą gali sudaryti tik asmeniškai pats asmuo, būdamas
veiksnus ir suvokdamas savo veiksmų reikšmę ir testamento sudarymo pasekmes.
Fizinio asmens sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas
negaliojančiu tik esant įstatymo numatytiems sandorių negaliojimo pagrindams.
Ieškovui teigiant, jog testatorės K. K. parašas yra
suklastotas, 2006-06-22 buvo paskirta rašysenos ekspertizė, kuri patvirtino,
kad 1992 m. rugsėjo 15 d. K. K. testamentas yra
pasirašytas jos pačios. Teismas vadovavosi ekspertizės išvadomis, kurios, jo
manymu, yra išsamios, pagrįstos, nekeliančios abejonių, trečiojo asmens notarės
V. Pupkienės patvirtinimu, kad K. K. testamentas
yra surašytas jos akivaizdoje, pasirašytas pačios testatorės ir patvirtintas
notarės parašu, be to, nei ieškovas, nei tretysis asmuo S. K. nepateikė
jokių įrodymų, patvirtinančių jų teiginį, jog K. K. parašas
suklastotas.
Pirmosios instancijos teismas ieškovo teiginį, jog
testamente yra padaryta eilė netikslumų: notarinė rinkliava paimta tuo laiku
nenaudojama valiuta, ant vieno testamento originalo prie testatorės parašo yra
parašyta „K-ienė“, o ant kito – „K-iūtė“, netinkamas notarės antspaudas ir
pan., vertino kritiškai, kadangi pagal CK 5.18 str. 2 d., jei testatoriaus
valia yra aiški, tai neturi reikšmės testamento teksto klaidos, netikslus
asmenų įvardinimas ir panašūs netikslumai. Be to, pažymėjo tai, kad testatorės K. K. testamentas atitinka įstatymo (CK 5.28 str.) jam keliamus reikalavimus, t. y. testamentas surašytas ant tipinio blanko, yra jo
surašymo data ir laikas, testamentas pasirašytas testatorės K.
K., patvirtintas notarės parašu ir antspaudu, jame aiškiai ir suprantamai
išreikšta K. K. valia.
Nors ieškovas ir tretysis asmuo S. K.
abejojo 2006-10-24 ekspertizės akto tikrumu, kadangi nurodyta, kad
ekspertizė skirta Utenos rajono apylinkės teismo teisėjos nutartimi, tačiau
teismas tai laikė rašymo apsirikimu, kuris ekspertizės esmės ir išvadų nekeičia.
Be to, jokių argumentų ir įrodymų dėl ko būtų galima suabejoti ekspertizės
išvada teismas nenustatė.
Apeliaciniu skundu ieškovas V. K. prašo panaikinti
Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį patenkinti, patvirtinti,
jog buvo pažeistos CPK 197 str. 1 d., 198 str. 1, 3 d., 199 str. 1 d. 1, 3 p.,
2, 5, 6 d., 290 str., 291 str., 292 str., 216 str. 2 d., 217 str. 1 d.
nuostatos bei įvertinti šališką pirmosios instancijos teismo teisėjos Birutės
Mėlinauskienės veiklą. Apeliacinį skundą grindžia teisėjos šališkumu. Teigia,
kad teisėja pakeitė ieškinį, nes pareikštą ieškinį CK 5.16 str. 2 d. pagrindu teismas atmetė CK 5.16 str. 1 d. 1 p. pagrindu, kaip prašė notarė 2006-03-20 atsiliepime. Teisėja neišreikalavo dokumentų originalo, byloje klastojami
dokumentai, ekspertizės aktas sudarytas neteisingai, nes ekspertas neleistinai performuoja
teismo pateiktus klausimus, jis neįspėtas dėl atsakomybės, teisėja vienašališkai
komentuoja įstatymus, nepaskirta notarės parašo ekspertizė.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė D. K. prašo
apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovų apeliacinį skundą
atmesti. Nurodo, kad: 1. V. K. apeliaciniame skunde
nenurodo apeliacinio skundo pagrindo, t. y. teisinių argumentų, kodėl
skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas, o apsiriboja tik bylos
procesinių dokumentų išvardinimu ir jų interpretavimu, dėl ko atsakovė negali į
jį tinkamai atsikirsti, ir tuo pažeidžia CPK 306 str. 1 d. 2. Ieškovas ieškinį
grindė tik vienu pagrindu, kad ginčijamas testamentas pasirašytas ne jo
motinos, o parašas suklastotas, tačiau apeliaciniu skundu, be to, dar prašo
patvirtinti, kad buvo pažeidinėjami įstatymai, ir įvertinti šališką teisėjos
veiklą. Tokiu būdu apeliaciniame skunde keliami reikalavimai, kurie nebuvo
pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).
Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p).
Byloje nustatyta, kad ieškovas V. K., atsakovė D. K. , tretieji asmenys S. K., A. M. K. (mirusi) yra K. K., mirusios 2004-09-02, vaikai. K. K. 1992 m. rugsėjo 15 d. testamentu, patvirtintu Panevėžio notarinės kontoros notarės V. Pupkienės,
registro Nr. VI-7577(b. l. 29) jai priklausančią gyvenamo namo dalį su
priklausiniais, esančiais (duomenys
neskelbtini), ir visą kitą
turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų jos mirties dieną paliko dukrai –
atsakovei D. K. (b. l. 29),
o 1996 m. lapkričio 12 d. dovanojimo sutartimi, patvirtinta Panevėžio rajono
notarės Laimos Kamarauskaitės, registro Nr. 12031 to
paties namo su priklausiniais 2/3 dalis padovanojo savo sūnui – ieškovui V. K. (b. l. 28). Ieškovas esminiu
testamento trūkumu nurodo aplinkybę, jog testamentą pasirašė ne jo motina, t. y.
testamentas suklastotas. Prašydamas testamentą pripažinti negaliojančiu, teisinį
ieškininio reikalavimo pagrindą nurodo CK 5.16 str. Teikdamas apeliacinį skundą
ieškovas nenurodo teisinių argumentų, o išvardindamas byloje esančius
procesinius dokumentus, juos interpretuoja sau naudinga linkme.
Įstatymas nereikalauja, kad ieškovas ieškinyje būtinai nurodytų
teisinio ieškininio reikalavimo pagrindą, t. y. teisės normas, kuriomis
grindžiamas reikalavimas. Tačiau jame būtina nurodyti faktinį pagrindą (CPK 135
str. 2 d). Teismas, spręsdamas ginčą pagal ieškovo išdėstytas aplinkybes, kuriomis
jis grindžia savo reikalavimą, pats nustato teisinį ieškininio reikalavimo
pagrindą.
Apelianto V. K. teiginys, jog teismas pakeitė jo
nurodytą ieškinio pagrindą ir jo reikalavimą išnagrinėjo kitu, notarės prašytu
pagrindu, nepagrįstas ir atmestinas. Šioje byloje ieškovas, ginčidamas savo motinos
K. K. 1992-09-15 testamentą ir prašydamas jį pripažinti negaliojančiu, nurodo bendrą teisinio ieškinio reikalavimo pagrindą – LR CK 5.16 str. Kadangi šį straipsnį sudaro 4 dalys, kuriose išvardinti atvejai, kuomet
testamentai ar jo dalys pripažįstami negaliojančiais, tai tikslus teisinis
ieškinio reikalavimo pagrindas nustatytinas iš ieškinyje nurodytų aplinkybių.
Pagal tai, jog ieškovas teigia, kad testamentas suklastotas ir nurodo, kad motina
žadėjo savo turtą palikti visiems vaikams, o ne vienai D. K.,
kaip nurodyta ginčijame testamente, kuriame motinos parašas testamente skiriasi
nuo įprastinių jos parašų kituose dokumentuose, seka, kad ieškovas testamentą
ginčijo kitais sandorių pripažinimo negaliojimo pagrindais, kas atitinka
teisinio ieškinio pagrindą, numatytą CK 5.16 str. 2 d. Būtent šiuo pagrindu apylinkės
teismas išnagrinėjo šią bylą, kartu ieškovo prašymu skirdamas rašysenos
ekspertizę. Taigi, apylinkės teismas, priešingai nei teigia apeliantas,
nepakeitė ieškinio ir jo neišnagrinėjo kitu pagrindu, tik, nustatęs bylos
aplinkybes ir parinkęs tinkamą teisinį ieškinio pagrindą – testamento
pripažinimas negaliojančiu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais
pagrindais, kas atitinka CK 5.16 str. 2 dalį ir tuo pagrindu atmesdamas
ieškinį, klaidingai nurodė teisinę normą – CK 5.16 str. 1 d. 1 punktą. Kolegija tai vertina kaip rašybos klaidą, nes ieškovas neginčijo testamento CK 5.16 str. 1 d. 1 p. pagrindu – kaip sudaryto neveiksnaus asmens ir tokių aplinkybių
neįrodinėjo, o teismas šiuo pagrindu taip pat ieškinio nenagrinėjo. Taigi, priešingai
nei teigia apeliantas, teismas neišėjo už ieškinio nagrinėjimo ribų. Aukščiau
nurodyta pažaida klaidingai nurodžius teisinę normą, neduoda teisinio pagrindo
naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto sprendimo, kuriuo teismas pagrįstai
atmetė ieškinį ieškovui neįrodžius, jog testamentą pasirašė ne testatorė. Kolegija
aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatė.
Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad iš
esmės testatorės K. K. testamentas atitinka įstatymo (CK 5.28 str.) jam keliamus reikalavimus, jis aiškus, suprantamas, jame aiškiai išreikšta
testatorės valia, išskyrus kelis netikslumus, kurie nekeičia testamento esmės
ir nedaro jo negaliojančiu. Kolegija apelianto teiginį, jog testamento pirmas
ir antras egzempliorius netapatūs, grindžiamą tuo, jog testamento pirmame ir
antrame egzemplioriuje įrašai išdėstyti nevienodame aukštyje, kuomet antspaudo
vieta abiejuose sutampa, atmeta ir nurodo, kad iš byloje esančių testamentų (b.
l. 29 ir 30) vizualiai matyti kad tai tas pats testamentas, spausdintas rašomąja
mašinėle dėl ko juose rašytinis tekstas nesutampa su testamento formos eilute.
Kadangi spausdintas ne visas tekstas, o tik užpildyta paruošta testamento
forma, tai antspaudo vieta abiejuose egzemplioriuose beveik sutampa.
Apeliantas tvirtindamas, jog teismas buvo šališkas, dėl to netinkamai
ištyrė ir tendencingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų nenurodo. Įrodymų
vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesiniame įstatyme, t. y. CPK 185
straipsnyje. Šių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal
vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos
aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu.
Įrodymų vertinimas grindžiamas taip vadinama tikėtinumo taisykle, kurios esmę
sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas – teismas suteikia didesnę įrodomąją
galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar
nebuvimo tikimybę. Pirmosios instancijos teismas sprendime išvardijo visus
reikšmingus įrodymus ir nustatytas konkrečias faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias
ieškinio nepagrįstumą, su kuo kolegija sutinka ir papildomai jų nekartoja. Apeliaciniame
skunde ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, metu, ieškovas išvardina byloje
esančius procesinius dokumentus jų neanalizuodamas ir nenurodydamas, kokį
įrodymą teismas netinkamai ištyrė ar kurio įrodymo pagrindu padarė nepagrįstas
išvadas. Todėl kolegija nurodytą apeliacinio skundo motyvą atmeta kaip niekuo
nepagrįstą ir neįrodytą. Apelianto teiginį dėl dokumentų klastojimo, kolegija
taip pat laiko nepagrįstu, nes apeliantas, jo vadinamų suklastotais
dokumentais, neįvardina ir nepateikia priešingų įrodymų, paneigiančių byloje
esančius.
Apeliacinio skundo teiginys, jog teisėja buvo šališka, nes
neišreikalavo dokumentų originalų ir pati, palaikydama atsakovę ir trečiuosius
asmenis, nenusišalino nuo bylos, atmestinas, kaip nepagrįstas. Pirma,
nurodytas aplinkybes, sudarančias, ieškovo manymu, pagrindą nušalinti teisėją
nuo bylos nagrinėjimo, ieškovas buvo pareiškęs 2006-04-27 teismo posėdyje (b. l. 62). Pareikštas nušalinimas buvo išspręstas sutinkamai su CPK 69 straipsnio
nuostatomis ir tos pačios dienos Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko
pavaduotojos nutartimi, tinkamai motyvavus, atmestas kaip nepagrįstas (b. l. 64).
Kadangi nurodyta 2006-04-27 teismo nutartis neskundžiama apeliacine tvarka,
todėl kolegija nenagrinėja jos teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovas apeliaciniame
skunde kitų abejonių, keliančių, jo manymu, įtarimų dėl teisėjos šališkumo, išskyrus
nurodytus 2006-04-27 pareiškime ir išnagrinėtus, nenurodo ir kolegija,
išnagrinėjusi bylą, tokių aplinkybių nenustatė. Todėl šis apeliacinio skundo
motyvas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Kolegija nenustatė, kad apylinkės teismas, išspręsdamas ginčą, pažeidė
procesinės ir materialinės teisės normas, kaip nepagrįstai teigia apeliantas.
Jo teiginys, kad teisėja vienašališkai komentuoja įstatymus, abstraktus ir niekuo
nepagrįstas.
Apeliaciniu skundu teigdamas, kad rašysenos ekspertizės aktas
neteisingas, apeliantas nenurodo, kuo būtent pasireiškia jo neteisingumas,
kokie įrodymai prieštarauja ekspertizės išvadai ir pats įrodymų, paneigiančių
teismo paskirtos ekspertizės išvadą, kuria nustatyta, jog ieškovo ginčijamą
testamentą pasirašė K. K., nepateikė (b. l. 144–147). Teismas,
rinkdamas medžiagą ekspertizės atlikimui, siūlė proceso dalyviams, jų tarpe V. K. pateikti turimus K. K. parašo
pavyzdžius (b. l. 122), V. K. prašymu išreikalavo jo
prašomus dokumentus (b. l. 138, 140), tuo pačiu jis rinko pavyzdžius savo
iniciatyva (b. l. 124, 126, 27), ko nedraudžia įstatymas ir surinktą medžiagą
kartu su byla pateikė ekspertui (b. l. 138, 140). Vien ekspertizės akte
klaidingai įvardintas teismo, paskyrusio ekspertizę, pavadinimas neduoda
pagrindo abejoti ekspertizės aktu ar jo išvadomis, nes visi kiti duomenys
sutampa su šios bylos duomenimis. Ekspertizės aktu paneigtas ieškovo teiginys,
jog testamentą pasirašė ne jo motina. Būtent tokio pobūdžio klausimas buvo
pateiktas ekspertui. Tai, jog ekspertas teismo pateiktą klausimą performulavo
nekeisdamas jo esmės, neduoda pagrindo pripažinti ekspertizės akto nepagrįstu,
kaip mano apeliantas. Sutinkamai su Ekspertizių atlikimo Lietuvos teismo
ekspertizės centre nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo
ministro 2003-05-26 įsakymu Nr. 159, ekspertas turi teisę ne tik tinkamai
suformuluoti klausimus, bet ir konsultuoti teisėją ar teismą arba kitus
asmenis, siekiant, kad nutartyje skirti ekspertizę arba prašyme duoti
specialisto išvadą būtų teisingai nustatyti bei suformuluoti klausimai ekspertui
ir pateikta būtina medžiaga jiems spręsti. Tuo pačiu be kitų teisių, išvardintų
nuostatuose, ekspertas turi teisę savo iniciatyva nurodyti išvadoje atliekant
ekspertizę nustatytas aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai, bet dėl kurių jam
nebuvo pateikta klausimų (6.8, 6.9 p.). Taigi, ekspertas nesaistomas su
pažodiniu teismo suformuluotu klausimu, o tik pateikto klausimo esme, kuri
šioje byloje liko nepakitusi. Apelianto teiginys, jog eksperto išvada
netinkama, nes ekspertas neprisiekė, taip pat nepagrįstas. Šioje byloje teismo
ekspertizę atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras, konkrečiai ekspertas,
įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, prieš tai prisiekęs (LR
Teismo ekspertizės įstatymas 2002-10-29 Nr. IX-1161 ir 10), todėl jis atskirai
prisiekti neprivalėjo. Teismo ekspertų atsakomybė nustatyta LR Teismo
ekspertizės įstatyme, kuriuo savo darbe, kaip ir LR Konstitucija, Baudžiamojo
proceso kodeksu, Civilinio proceso kodeksu, Administracinių bylų teisenos
įstatymu ir kitais įstatymais, teismo ekspertizių nuostatais ir kitais teisės
aktais vadovaujasi teismo ekspertai ir teismo ekspertizės įstaigos savo
veikloje. Todėl apelianto nurodytais motyvais nepaneigiama eksperto išvados pagrįstumas.
Apeliantas teigdamas, jog 2006-10-04 rašte jis nurodė, kokiuose ekspertui
pateiktuose dokumentuose yra suklastoti motinos parašai, bylą nagrinėjant
apeliacine tvarka jis minimo rašto teismui nepateikė ir neįvardino konkrečių
dokumentų, kuriuose eksperto tirtuose dokumentuose ir nurodytuose ekspertizės
akte yra suklastotas jo motinos parašas. Jis (apeliantas) pakartotinės
ekspertizės atlikimo atsisakė. Įrodymų, paneigiančių ekspertizės išvadą, nepateikė,
išskyrus įrodymais nepagrįstus samprotavimus.
Šioje byloje nebuvo ginčijamas testamentas tuo pagrindu, kad notarė jo
nepasirašė. Todėl kolegija dėl apeliacinio skundo motyvo, jog teismas neištyrė,
ar testamentą pasirašė notarė, nepasisako.
Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus
įvertino tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir
objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu,
vadovaujantis įstatymais, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą dėl ieškinio
nepagrįstumo (CPK 176, 185 str.). Todėl sprendimą naikinti pagal apeliacinio
skundo motyvus ir argumentus, nurodomas aplinkybes nėra pagrindo (CPK 326 str. 1
d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos teismo turėtos
išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK
88 str. 1 d. 3 p.)
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu
punktu,
n u t a r ė
:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. K. 12,00 Lt teismo turėtų išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Teisėjai Margarita
Dzelzienė
Edmundas Jaras
Laimutė Sankauskaitė