Civilinė byla Nr. e2-165-393/2023

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00981-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1.;

3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.2.3.1.; 2.6.10.5.1.;

3.2.6.1.; 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1;

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 25 d.

Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė,  

sekretoriaujant Evelinai Mieliauskaitei,

dalyvaujant ieškovei L. D., 

ieškovės atstovui advokato padėjėjui Tomui Ryzgeliui,

 viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos ir turtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė L. D. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 3 950 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt eurų) paskolos, 6 830,27 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt eurų, 27 ct) turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą pinigų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grindžiamas ir ieškovė bei ieškovės atstovas paaiškino, kad 2015 m. prasidėjo ieškovės L. D. ir atsakovo A. K. draugystė. Po kurio laiko jie išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Ieškovė pasitikėjo atsakovu ir šiam paprašius pasiskolinti iš Credit24 (UAB „IPF Digital Lietuva“) 4 000 Eur, o vėliau šiuos pinigus paskolinti atsakovui, kad šis galėtų įsigyti automobilį, neįtarė, kad bus apgauta ir neatgaus nei paskolos, nei palūkanų. Šalys kartu aptarė ir ieškojo kredito įstaigos iš kurios geriausiomis sąlygomis gali pasiimti paskolą. Susitarė, kad atsakovas ieškovei mokės tokias pačias palūkanas, kurias ji įsipareigojo mokėti UAB „IPF Digital Lietuva“, t. y. 52,32 proc. dydžio metines palūkanas. 2016 m. spalio 13 d. sudarius kredito sutartį ir gavusi kredito lėšas, ieškovė jas per keturis kartus pervedė atsakovui, iš viso 3 950 Eur. Šalys buvo sutarusios, jog atsakovas tiesiogiai dengs kredito įmokas kreditoriui, tačiau nuo pat pradžių pradėjo išsisukinėti ir susitarimo nevykdyti. Prienų rajono apylinkės teismas priėmė nutartį civilinėje byloje iš ieškovės kreditoriui priteisė 8 117,53 Eur skolą bei palūkanas. Skola buvo perduota išieškoti priverstine tvarka antstoliui G. S., kur vykdymo metu buvo priskaičiuotos vykdymo išlaidos ir skola ir metinės palūkanos iš viso 10780,27 Eur, tokios sumos ir prašo priteisti iš atsakovo. Iš ieškovės išieškoma ir išieškota suma susidarė išimtinai dėl atsakovo interesų, jis šią skolą pripažino, tačiau gražiuoju negrąžina. Bylos nagrinėjimo eigoje su atsakovu buvo ketinama pasirašyti taikos sutartį, tačiau parengus taikos sutarties projektą jis dingo ir jos nepasirašė. Jos ir atsakovo finansai niekada nebuvo bendri, jie turėjo kiekvienas atskirai savo lėšas ir jomis naudojosi.

Atsakovas atsiliepime nurodė kad su L. D. gyveno kartu laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2017 m. vasaros. Kartu apsigyveno dar būnant Lietuvoje, vėliau priėmė sprendimą išvykti dirbti bei gyventi į užsienį. (duomenys neskelbtini) apsigyveno taip pat kartu, iš pradžių nuomojosi kambarį, vėliau butą. Susidūrus su laikinais finansiniais sunkumais buvo priimtas bendras sprendimas lėšų pragyvenimui pasiskolinti. Ieškovė gavo 4000 Eur kreditą iš Credit 24 („IPF Digital Lietuva), kuris buvo pervestas į ieškovės banko sąskaitą Lietuvoje. Kad būtų galima gautus pinigus vartoti užsienyje, kur tuo metu ir gyveno, ieškovė iš savo banko sąskaitos Lietuvoje pervedė į jo banko sąskaitą 3950 Eur. Ieškovė pervedimus atliko tik todėl, kad ji savo vardu užsienyje banko sąskaitos neturėjo. Kategoriškai nesutinka, kad pinigai buvo skirti jo asmeninių poreikių tenkinimui, konkrečiai transporto priemonei įsigyti. Paskola buvo būtina pragyvenimui ir ji buvo panaudota bendram pragyvenimui, būsto nuomai ir pan. Tarp jo ir ieškovės buvo susitarimas, kad paskolą dengs bendrai. Ieškovė naudojosi jo banko sąskaita užsienyje, žinojo prisijungimus, tarp jų buvo susitarimas, kad ji gali naudotis jo banko sąskaita. Niekada neišsisukinėjo dėl paskolos grąžinimo, kaip nurodoma ieškinyje, priešingai, duodavo ieškovei grynų pinigų, kad ji mokėtų paskolos įmokas. Ieškovė tvirtindavo, kad gavusi pinigų, dalį jų skiria paskolai padengti ir tai daro laiku pagal paskolos mokėjimo grafiką. Jiems išsiskyrus buvo įsitikinęs, kad paskola iš jo lėšų yra visiškai padengta. Ieškovė apie tai, kad nėra padengta paskola nieko nesakė. Jis nebuvo informuotas apie teismo procesą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose civilinėje byloje, kurioje iš ieškovės UAB „Julianus Inkaso“ naudai buvo priteista 8117,53 Eur skolos bei metinių palūkanų, iš viso 10 780,27 Eur. Tokiu atveju, jei ieškovė laikė jį realiu paskolos gavėju, šiame procese turėjo tai įrodinėti bei prašyti pakeisti ją kaip ne tinkamą atsakovę, tinkamu atsakovu, tačiau to nedarė. Tarp jo ir ieškovės niekuomet nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, jie nesudarę nė vienos paskolos sutarties. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Taigi, tik esant šioms sąlygoms pripažįstami šalių paskolos teisiniai santykiai.

Nesant ginčo, kad vedė bendrą ūkį, darytina išvada jog pinigų perdavimo vienas kitam tikslai galėjo būti patys įvairiausi, pvz. būsto nuomai, mokesčiams, maistui, laisvalaikiui ir pan. Tuo tarpu paskolos esmė yra ta jog pinigai perduodami naudotis terminuotai arba neterminuotai už atlyginimą arba neatlygintinai su pagrindine sąlyga jog skolininkas juos grąžins. Ieškovė nepateikia teismui jokių paskolos sutarčių ar raštelių, kuriuose būtų nurodyta, kad jis pinigus skolinosi. Nesant įstatymo nustatytos rašytinės formos paskolos sutarties ar paskolos raštelio, jiems skirtingai aiškinant pinigų perdavimo tikslus, jų paskirtį nelaikytina, kad jį su ieškove siejo paskoliniai santykiai. Ieškovės duoti pinigai buvo nepaskolinti, bet perduoti kitiems tikslams - bendriems mūsų abiejų poreikių tenkinimui. Visiškai nesuprantama kodėl ieškovė tvirtina, kad 3950 Eur paskolos realiu gavėju buvo jis, nors paskolą gavo ji. Būtent ieškovė rinkosi kreditorių bei sprendė kokiomis sąlygomis ir kiek skolintis. Paskolos pinigais naudojosi bendrai.

Civilinė atsakomybė yra civilinės teisės instituto - prievolių teisės - sudėtinė dalis. Civilinės atsakomybės taikymu siekiama kompensuoti vienai šaliai (arba abiem šalims) padarytus teisės pažeidimu nuostolius. Kaip civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas suprantamos tam tikros aplinkybės (sąlygos), kurioms esant atsiranda būtinumas taikyti civilinę atsakomybę. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė.

Šiuo konkrečiu atveju, nėra jokio teisinio pagrindo bei sąlygų, priteisti iš jo ieškovės reikalaujamos turtinės žalos, kadangi ji susidarė ne dėl jo kaltės. Ieškovė turi pati prisiimti atsakomybę, kad jo jai perduotas lėšas nepanaudojo paskolos padengimui, o naudojo savo poreikių tenkinimui. Be to, ji net neinformavo, kad yra priimtas teismo sprendimas dėl skolos bei palūkanų priteisimo bei jų perdavimo priverstiniam išieškojimui. Apie tai tapo žinoma tik gavus ieškovės ieškinį, beveik penkerius metus man net nebuvo žinoma, kad iki šiol paskola nėra grąžinta, bet išieškoma priverstinai. Taip pat nėra jokio teisinio pagrindo priteisti iš jo palūkanas.

Atsakovas triplike nurodė, kad su ieškovės dublike nurodytomis aplinkybėmis apie jų bendrą gyvenimą, paskolos panaudojimą bei jos grąžinimą nesutinka kategoriškai. Ieškovė sąmoningai klaidina teismą nurodydama, jog lėšomis, buvusiomis atsakovo banko sąskaitoje niekada nesinaudojo, nes šalys savo asmeninius poreikius dengė iš savo asmeninių lėšų, nors kartu gyveno, tačiau bendro ūkio nevedė ir kartu jokio turto neįgijo. Tai yra melas, kadangi šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį ir paskola buvo paimta bei išleista jų abiejų poreikių tenkinimui, o ne išimtinai atsakovo poreikių patenkinimui, kaip įrodinėja Ieškovė. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Ieškovė gavo iš jo pakankamai lėšų, gyvenant kartu, kad paimta paskola būtų visiškai padengta dar prieš jiems nutraukiant santykius.

Atsakovas dar kartą pažymėjo, kad jam ieškovė apie 2017 m. pradėtą procesą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose dėl paskolos priteisimo nepranešė. 2020 m. rugpjūčio 10 d. vykęs susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė skolą laiko jos, nes nurodo, kad dėl „jos skolos yra viskas areštuota“. Pridedamas susirašinėjimas taip pat patvirtina, kad ieškovė tik 2020 m. prašo atsakovo sumokėti 4000 Eur kuriuos paėmėm mašinai“, t. y. sutinka, kad paskolą ėmė abu, tačiau neprašo visos sumos kuri iš jos buvo priteista civilinėje byloje Nr. e2-1314-939/2017, ir šių aplinkybių susirašinėjimuose apskritai nenurodo.

Taip pat nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau apie teismo posėdį jam yra pranešta tinkamai, jis neprašė bylos nagrinėjimo atidėti, todėl teismas bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant.                                  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš byloje surinktų įrodymų teismas nustatė, kad ieškovė iš Credit24 (UAB „IPF Digital Lietuva“) pasiskolino 4 000 Eur, o vėliau šiuos pinigus paskolino atsakovui, kad šis galėtų įsigyti automobilį. Šalys žodžiu susitarė, kad atsakovas ieškovei mokės tokias pačias palūkanas, kurias ji įsipareigojo mokėti UAB „IPF Digital Lietuva“, t. y. 52,32 proc. dydžio metines palūkanas. 2016 m. spalio 13 d. sudarius kredito sutartį ir gavusi kredito lėšas, ieškovė jas per keturis kartus pervedė atsakovui (2016-10-14 pervedė 1000 Eur, 2016-10-15 pervedė 1000 Eur, 2016-10-17 pervedė 950 Eur ir 2016-10-16 pervedė 1000 Eur, iš viso 3 950 Eur.

Šalys buvo sutarusios, jog atsakovas tiesiogiai dengs kredito įmokas kreditoriui UAB „IPF Digital Lietuva“, tačiau atsakovas pradėjo išsisukinėti ir susitarimo nevykdė. 2017 m. lapkričio 17 d. Prienų rajono apylinkės teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1314-939/2017 (LITEKO duomenys), kurioje iš ieškovės UAB „Julianus Inkaso“ (UAB „IPF Digital Lietuva“ teisių perėmėjo) naudai priteisė 8 117,53 Eur skolą bei palūkanas. Kreditorius skolos išieškojimą perdavė priverstinai vykdyti antstoliui G. S., kuris 2022 m. kovo 15 dienai priskaičiavo 1 007,68 Eur vykdymo išlaidų ir 9 772,59 Eur skolos bei metinių palūkanų, iš viso: 10 780,27 Eur. Iš ieškovės vykdomojoje byloje iš viso išieškota 5 293,22 Eur (5 487,05 Eur liko neišieškota).

Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės išieškoma ir išieškota suma susidarė išimtinai dėl atsakovo interesų, jis šią skolą pripažino, tačiau gražiuoju negrąžina, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja turtinės žalos atlyginimo iš atsakovo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005).

CK 6.871 str. 3 d. numatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šiuo atveju atsakovui suteiktą paskolą patvirtina pridedami mokėjimo pavedimo kvitai, kuriuose užfiksuota, jog ieškovė iš viso pervedė 3 950 Eur.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė: „Patvirtinu, kad su L. D. gyveno kartu laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2017 m. vasaros. Kartu apsigyveno dar būnant Lietuvoje, vėliau priėmė sprendimą išvykti dirbti bei gyventi į užsienį. (duomenys neskelbtini) apsigyveno taip pat kartu, iš pradžių nuomojosi kambarį, vėliau butą. Susidūrus su laikinais finansiniais sunkumais buvo priimtas bendras sprendimas lėšų pragyvenimui pasiskolinti. Ieškovė gavo 4000 Eur kreditą iš Credit 24 ( „IPF Digital Lietuva), kuris buvo pervestas į ieškovės banko sąskaitą Lietuvoje. Kad būtų galima gautus pinigus vartoti užsienyje, kur tuo metu ir gyveno, ieškovė iš savo banko sąskaitos Lietuvoje pervedė į atsakovo banko sąskaitą 3950 Eur. Ieškovė pervedimus atliko tik todėl, kad ji savo vardu užsienyje banko sąskaitos neturėjo. Kategoriškai nesutiko atsakovas, kad pinigai buvo skirti jo asmeninių poreikių tenkinimui, konkrečiai transporto priemonei įsigyti, paskola buvo būtina pragyvenimui ir ji buvo panaudota jų bendram pragyvenimui (būsto nuomai ir pan.).

Iš ieškovės paaiškinimų dėl šalių bendro gyvenimo aplinkybių, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad su atsakovu pradėjo draugauti 2013 m. Lietuvoje, o 2015 m. gruodžio 5 d. drauge išvyko į (duomenys neskelbtini), pas atsakovo giminaičius. Minėtoje šalyje visą laiką nuomojosi kambarius, nė karto nėra nuomojęsi buto, atsakovas tyčia nurodo tokią aplinkybę, siekdamas įtikinti teismą, neva šalių gaunamų pajamų nepakako jų patiriamoms pragyvenimo išlaidoms apmokėti. Pajamų pragyvenimui šalims pakako – atsakovo giminaičiai jiems padėjo netrukus po atvykimo susirasti darbus. Negana to, kadangi ieškovė įsidarbino (duomenys neskelbtini) įmonėje, ji privalėjo atsidaryti šioje šalyje banko sąskaitą, šios aplinkybės patvirtinimui ji pridėjo (duomenys neskelbtini) banko 2016-04-01 pranešimą, adresuotą ieškovei, kuris paneigia atsakovo melagingą teiginį, kad ieškovė pervedė atsakovui lėšas tik dėl to, jog jis turėjo (duomenys neskelbtini) banke atidarytą banko sąskaitą, dėl ko neva buvo patogiau leisti lėšas vartojimo reikmėms.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

Šios bylos aplinkybių kontekste, atsakovas savo pozicijos neva šalys 4 000 Eur paskolą išleido abiejų bendroms pragyvenimo išlaidoms nepagrindžia jokiais įrodymais. 2016 m. spalio mėnesį už paskolintas lėšas atsakovas įsigijo automobilį Audi A4 TDI SE TDV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po kelių mėnesių, 2016 m. gruodžio 2 d. su minėtu automobiliu šalys pateko į avariją, automobilį vairavo būtent atsakovas, šių aplinkybių patvirtinimui ieškovė pridėjusi nuotraukas, kuriose užfiksuotas sudaužytas automobilis su valstybinio numerio dalimi „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė pateikdama dubliką kartu su juo pridėjo atsakovui adresuotą (duomenys neskelbtini) 2016-12-19 parengtą Konfidencialų pranešimą, skirtą teismui, kuriame aprašoma po minėto eismo įvykio automobiliui Audi A4 TDI SE TDV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta žala.

CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – remiantis protingumo kriterijais. Iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta ir  CK 6.200 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, jog šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Kiekvienas asmuo tinkamai ir laiku privalo vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 p., 2 p., 4 p., skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai: neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos; skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą; kreditorius pareikalauja įvykdyti prievolę ir nustatė protingą jos įvykdymo terminą, o skolininkas prievolės per šį terminą neįvykdė.

CK 6.873 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Ginčo situacijoje šalys buvo susitarusios, jog atsakovas iš tiesų yra tikrasis skolininkas santykiuose su UAB „IPF Digital Lietuva“, nes jis buvo realusis paskolos gavėjas. Atsižvelgiant į tai, šalys buvo susitarę, jog atsakovas kas mėnesį perduos ieškovei po 222,22 Eur, tačiau minėtos pareigos atsakovas nevykdė.

Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą vykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prievolę pagal sutartį, atsiranda neigiami teisiniai padariniai ir kreditorius, be kitų įstatymo numatytų jo teisių gynimo būdų, įgyja teisę reikalauti, kad kaltoji šalis atlygintų nuostolius ir sumokėtų netesybas (CK 6.256 straipsnis).

CK 6.245 straipsnio 1 dalis civilinę atsakomybę apibrėžia kaip turtinę prievolę, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Būtinos civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, taip pat kaltė.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, o piniginė žalos išraiška yra nuostoliai ( CK 6.249 straipsnis). Pagal CK 6.251 straipsnį žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

2017 m. lapkričio 17 d. Prienų rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1314-939/2017, kurioje iš ieškovės UAB „Julianus Inkaso“ (UAB „IPF Digital Lietuva“ teisių perėmėjo) naudai priteisė 8 117,53 Eur skolą bei palūkanas. Kreditorius skolos išieškojimą perdavė priverstinai vykdyti antstoliui G. S., kuris 2022 m. kovo 15 dienai priskaičiavo 1 007,68 Eur vykdymo išlaidų ir 9 772,59 Eur skolos bei metinių palūkanų, iš viso: 10 780,27 Eur. Iš ieškovės vykdomojoje byloje iš viso išieškota 5 293,22 Eur (5 487,05 Eur liko neišieškota).

Taigi, iš aukščiau teismo išdėstytų aplinkybių, matyti ne tik jau patirtų ieškovės nuostolių dydis (išieškotos sumos), bet ir būsimi nuostoliai, kuriuos ieškovė patirs, kai antstolis užbaigs vykdomąją bylą priverstinai išieškoję priteistą sumą.

Minėta žala susidarė dėl to, kad atsakovas nevykdė šalių susitarimo mokėti kredito ir palūkanų grąžinimo įmokas už ieškovę (nevykdė šalių sudarytos paskolos sutarties), kuri pati neturėjo jokių finansinių pajėgumų vykdyti įsipareigojimus UAB „IPF Digital Lietuva“. Kadangi iš šios sumos atskaičiuotina 3 950 Eur suma, kuri iš atsakovo priteistina kaip paskola, tai iš atsakovo priteistina 6 830,27 Eur dydžio ieškovės turtinė žala.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju atsakovas savo pozicijos neva šalys 4 000 Eur paskolą išleido abiejų bendroms pragyvenimo išlaidoms nepagrindžia jokiais įrodymais. Jis nesutinka su ieškiniu ir nurodo priešingas nei ieškovė aplinkybes, tačiau savo pozicijos nepagrindžia jokiais įrodymais, priešingai nei ieškovė. Ji ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžia prie ieškinio ir prie dubliko pridėtais rašytiniais įrodymai, bei savo paaiškinimais, kuriais teismas neturi jokio pagrindo abejoti. Patvirtindama savo poziciją, tuo pačiu paneigia ir atsakovo pateiktą aplinkybių vertinimą.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

CK 6.210 straipsnyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Teismų praktikoje šios palūkanos dar kitaip vadinamos procesinėmis palūkanomis. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). 

Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savanoriškai negrąžina skolos ieškovei ir dėl to ieškovė yra priversta kreiptis į teismą bei teismine tvarka šią pinigų sumą iš atsakovo prisiteisti, iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidos

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą civilinėje byloje reglamentuoja CPK VIII skyriaus nuostatos. Vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei 242 Eur,  žyminio mokesčio, bei 11,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. suteikta 100 procentų apmokama teisinės pagalbos dalis. Iš pateiktos 2023-09-27 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 290 Eur, kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, tai šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos, o apmokamos iš valstybės lėšų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 950 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt eurų) paskolos, 6 830,27 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt eurų, 27 ct) turtinės žalos atlyginimo, 242 (du šimtai keturiasdešimt du) žyminio mokesčio, 5 procentų metines palūkanas už priteistą pinigų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei 11,12 Eur (vienuolika eurų 12 ct) už procesinių dokumentų siuntimą valstybei.

Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėja                                           Irma Blekaitienė