1 S – 974 – 491 / 2013
Teisėjas Gintautas Būga Procesinio sprendimo kategorija : 2.1.16.1.2.3.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. lapkričio 22 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorui Aurelijui Navickui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo J. S. (J. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini) Visagine, įtraukto į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, vedusio, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, teisto, skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas suėmimas,
NUSTATĖ:
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas J. S. pratęsė suėmimo terminą 2 mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus.
Įtariamasis skundu prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir jam skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Nurodo, jog nors anksčiau ir buvo teistas, tačiau nesislapstė, turi šeimą, faktiškai turi nuolatinę gyvenamąją vietą, Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus yra charakterizuojamas teigimai, dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį, o taip pat gydosi nuo priklausomybės. Pabrėžia, jog nepagrįstai yra įtariamas narkotinių medžiagų platinimu, kadangi šias medžiagas turėjo savo reikmėms bei yra įsitikinęs, kad byloje nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Nurodo, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai suėmimo terminą pratęsė BPK 122 str. 1 d. 1 p. bei 122 str. 1 d. 3 p. numatytais pagrindais, o be to jautė moralinį ir psichologinį prieš jį smurtavusių policijos pareigūnų spaudimą. Pabrėžia ir tai, jog būdamas suimtas negali toliau gydytis nuo priklausomybės, ką būdamas laisvėje galėtų daryti.
Teismo posėdyje prokuroras prašo įtariamojo skundą atmesti.
Skundas atmetamas.
J. S. šioje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. įtariamas tuo, kad 2013 rugsėjo 16 dieną, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.10 val., turėdamas tikslą platinti laikė tiksliau nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0, 0502 g narkotinės medžiagos – heroino, kurios dalį – 0, 0394 g, tą pačią dieną 18.10 val. Visagine, automobilių stovėjimo aikštelėje prie namo (duomenys neskelbtini), automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perdavė D. S., po ko policijos pareigūnams sulaikant pastarąjį, perėmė šią narkotinę medžiagą atgal ir kartu su kitu plastikinio popieriaus suktinuku, kuriame buvo ne mažiau kaip 0, 108 g heroino išmetė iš automobilio ant aikštelės dangos, dėl ko dalis – 0, 055 g heroino, iš šio suktinuko liko ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priekinių durelių, o kita dalis – 0, 053 g heroino iškrito ant asfalto, ir kurias įvykio vietos apžiūros metu paėmė policijos pareigūnai.
Skundą nagrinėjančiam teismui pateiktoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti įtarimą J. S. pagal BK 260 str. 1 d. Šie duomenys, kurie itin išsamiai yra nurodyti skundžiamoje nutartyje, yra specialistų išvadose nurodytos aplinkybės, procesinių veiksmų protokoluose užfiksuota informacija, liudytojų apklausos protokoluose nurodyti duomenys, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuota informacija, slapto sekimo protokole užfiksuoti duomenys bei kita bylos medžiaga. Įtariamojo skunde nurodyti argumentai, jog jis nepagrįstai įtariamas narkotinių medžiagų platinimu yra atmetami kaip nepagrįsti, kadangi įtariamasis tokiu būdu neigia savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, nors tai nėra pateikto skundo dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo nagrinėjimo dalykas, kadangi nagrinėjamu atveju asmens kaltės klausimas nėra sprendžiamas.
Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, priešingai nei nurodoma pateiktame skunde, įtariamajam suėmimo terminas pratęstas tik vienu, BPK 122 str. 1 d. 3 p., numatytu pagrindu, t. y. kad yra pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje įtariamasis darys naujus pirmiau nurodytame straipsnyje numatytus nusikaltimus. Su tokia Visagino miesto apylinkės teismo išvada visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. S. įtariamas padaręs sunkų, pavojingą visuomenei nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato griežtą ir tik laisvės atėmimo bausmę. Įtariamasis yra teistas net keletą kartų, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, o naują nusikaltimą įtariamas padaręs neišnykus teistumui ir nepraėjus nė pusei metų nuo jo paleidimo iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, jog inkriminuojamas nusikaltimas savo esme yra savanaudiškas, nukreiptas į lėšų gavimą nusikalstamu būdu, o ankstesni apkaltinamieji nuosprendžiai įtariamojo atžvilgiu buvo priimti už nusikalstamas veikas nuosavybei. Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad įtariamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis dirba, yra vedęs, turi šeimą, faktinę gyvenamąją vietą, gydėsi nuo priklausomybės ir norėtų toliau tą daryti, o taip pat Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus yra charakterizuojamas teigimai yra tikrai reikšmingos sprendžiant klausimą dėl jam skirtinos kardomosios priemonės rūšies ir trukmės, tačiau nagrinėjamu atveju nepaneigia pirmiau išdėstytų ir neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių bei leidžia tvirtinti, jog santuokos sudarymas, darbas, gydymasis nuo priklausomybės ir kitos įtariamąjį teigiami charakterizuojančios aplinkybės nesustabdė nuo galimai naujų nusikaltimų, kas rodo, jog šios įtariamojo skunde nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir užkertančios kelią taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Taigi, visos pirmiau aptartos aplinkybės leidžia tvirtinti, kad būdamas laisvėje įtariamasis lėšas pragyvenimui papildomai gauna ir iš nusikalstamų veiklų, nuolat nusižengia įstatymams, nesilaiko bendruomeninio gyvenimo nuostatų ir daro bei toliau gali daryti naujus sunkius nusikaltimus ar kitus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d., kas leidžia konstatuoti, jog įtariamajam suėmimo terminas vadovaujantis BPK 122 str. 1 d. 3 p. yra pratęstas visiškai pagrįstai.
BPK 119 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, atsižvelgiant ir į tai, jog šis ikiteisminis tyrimas atliekamas intensyviai, kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, BPK 119 str. numatytų tikslų, negalima. Taip pat pažymėtina ir tai, jog švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo klausimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia, o tik patikrina skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, dėl ko įtariamojo skunde nurodyti argumentai dėl švelnesnės kardomosios priemonės skyrimo yra atmetami, kaip nepagrįsti.
Esant tokioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį skunde nurodytais argumentais.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
NUTARĖ:
Įtariamojo J. S. skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėjas Valdas Petras Meidus