Civilinė byla Nr. e2-146-450/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01244-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LOKSODROMA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LOKSODROMA“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „LOKSODROMA“. Pareiškimą motyvavo tuo, kad atsakovė nemoka mokesčių, įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui sudaro 48 434,09 Eur, įsiskolinimas valstybės biudžetui susidarė nuo 2015 m. sausio 27 d., kas patvirtina, jog tai nėra laikini įmonės finansiniai sunkumai ir įmonė yra nemoki.

2.       Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesutinka, nes jis yra nepagrįstas. Atsiliepime nurodė, kad sprendžiant dėl įmonės mokumo ar nemokumo, privaloma atsižvelgti į tai, ar įmonė tęsia veiklą, dengia skolas ir turi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais, nes jos pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės. Taip pat nurodė, kad įmonė vykdo veiklą, dirba pelningai, neturi įsiskolinimų darbuotojams bei Valstybės socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV), turi ilgalaikių verslo perspektyvų, nes yra sudariusi ilgalaikes sutartis su tiekėjais dėl ekologiško kuro tiekimo ir gauna pastovias pajamas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartimi iškėlė UAB ,,LOKSODROMA“ bankroto bylą; bendrovės administratoriumi paskyrė V. B..

4.       Teismas nustatė, jog atsakovės turto vertė neviršija 668 000 Eur, o pradelstų įsipareigojimų vertė sudaro ne mažiau kaip 539 128,18 Eur: įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 50 249,84 Eur, o remiantis Antstolių informacinės sistemos duomenimis įsiskolinimas akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankas sudaro 433 670,81 Eur ir 55 207,53 Eur palūkanų. Tokiu būdu atsakovės pradelstos skolos (539 128,18 Eur) viršija pusę atsakovės turimo turto vertės ir sudaro pagrindą pripažinti atsakovę nemokia (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 punktas).

5.       Teismas kaip nepatikimus vertino atsakovės į bylą pateiktus įmonės balanso duomenis ir atmetė atsakovės argumentus, jog jos finansiniais sunkumai yra laikino pobūdžio. Įvertinęs pareiškėjos argumentus ir duomenis apie turto ir įsipareigojimų santykį, iš viešųjų registrų gautus duomenis, atsakovės pateiktus duomenis, teismas darė išvadą, kad įmonė yra nemoki, ji negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 punktas).

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atsakovė UAB „LOKSODROMA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet ir tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir kai išanalizavus visus įrodymus, teismui nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Tuo tarpu, teismas nevertino aplinkybių, ar įmonę dar galima išsaugoti ir ar ji gali grąžinti skolas, neatsižvelgė į tai, kad ji siekė taikiais būdais išspręsti ginčą, pareiškėjai teikė pasiūlymą mokėti skolą dalimis. Įmonei yra lengviau grąžinti skolą dalimis, kadangi jos turimos pajamos padengia skolos mokėjimą kas mėnesį ir turimo turto pakaktų skolos grąžinimui dalimis.

6.2.                      Atsakovė šiuo metu gauna refinansavimą (UAB „Apollona“ priėmė sprendimą išduoti 300 000 Eur paskolą 12 mėnesių terminui) ir padengs kreditą AB SEB bankui, kuris atšauks visus apribojimus įmonės nekilnojamam turtui.

6.3.                      Įmonė 2019 m. spalio 19 d. pateikė VMI pakartotinį prašymą dėl ginčo išsprendimo taikiai, kuriame nurodė ketinamą sudaryti mokėjimų grafiką, prašymus ir pastabas.

6.4.                      Nors iš atsakovės kreditorė AB SEB bankas naudai nuo 2017 m. liepos 27 d. pagal hipoteką yra išieškomas 433 670 Eur įsiskolinimas, tačiau akivaizdu, kad pardavus valdomą atsakovės turtą už 768 000 Eur, jo pilnai pakaks atsiskaityti tiek su šia kreditore, tiek su VMI ir dar liks pakankamai lėšų investavimui į ūkinę–komercinę veiklą. Bendrovė realiai vykdo veiklą ir toliau ketina sėkmingai ją vykdyti, todėl nėra jokio pagrindo kelti jai bankroto bylą.

7.       Atsakovė UAB „LOKSODROMA“ pateikė prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo, kuriame informavo, kad atsakovės vadovei įkeitus savo asmeninį turtą bei tuo pagrindu įgijus papildomų lėšų atsakovė padengė ženklią skolos VMI dalį – 24 800 Eur, todėl nėra pagrindo tęsti bankroto procedūrą. 

8.       Pareiškėja VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti, jei VMI ir atsakovei nepavyks susitarti dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo. Atsiliepime į atskirąjį skundą pabrėžia, kad teismas tinkamai įvertino VMI pateiktus argumentus ir duomenis apie atsakovės turto bei įsipareigojimų santykį, iš viešųjų registrų gautus duomenis, atsakovės pateiktus duomenis ir nusprendė, kad ji yra nemoki.

9.       Pareiškėja VMI 2020 m. sausio 7 d. raštu Nr. (23.3-08)RNA informavo teismą, kad VMI patenkino atsakovės prašymą išdėstyti nepriemokos sumokėjimą ir 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 23.24-08)327-18620 išdėstė UAB „LOKSODROMA“ mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2020 m. liepos 30 d., taip pat su atsakove sudarė 2019 m. gruodžio 12 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)327-18620. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovės mokestinės nepriemokos sumokėjimas yra išdėstytas, nurodė, jog nesiekia bankroto bylos iškėlimo UAB „LOKSODROMA“.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

11.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, iškėlė jai bankroto bylą. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

13.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė: 2019 m. spalio 4 d. pažymą apie kredito suteikimą; 2019 m. spalio 9 d. prašymą dėl ginčo išsprendimo taikiai; 2019 m. rugsėjo 11 d. pažymą dėl turto padidėjimo; 2019 m. rugsėjo 30 d. balansą; 2019 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą; www.autoplius.lt skelbimą; automobilio techninius duomenis.

14.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad nauji įrodymai yra reikšmingi sprendžiant dėl apeliantės (ne)mokumo, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, jog yra pagrindas priimti apeliantės pateiktus duomenis. Nurodytina, kad šie duomenys pateikti elektroninėje byloje kartu su atskiruoju skundu, todėl priešingai šaliai yra / turi būti žinomi, pareiškėja galėjo susipažinti su teikiamų dokumentų turiniu, šių dokumentų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl teikiami duomenys kaip rašytiniai įrodymai priimami į bylą.

Dėl atsakovės (ne)mokumo

15.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo Vilniaus apygardos teisme gautas 2019 m. rugpjūčio 26 d.; skundžiama teismo nutartis priimta 2019 m. spalio 4 d. Todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pagrįstumo, taikytinos ginčo klausimų sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio ĮBĮ nuostatos.

16.       Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018). Tai aktualu ir aptariamu atveju, kadangi pareiškimas iškelti atsakovei UAB „LOKSODROMA“ bankroto bylą buvo grindžiamas įmonės nemokumu.

17.       Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne)iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018).

18.       Pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumo būseną nustatė, remdamasis duomenimis apie įmonės turtą ir jo vertę, bei pradelstų įsipareigojimų vertę. Teismas nesirėmė atsakovės į bylą pateiktu 2019 m. liepos 31 d. balansu, nurodė, kad jis nėra pasirašytas įmonės vadovo, todėl  prieštarauja Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatai. Kita vertus, teismas vertino byloje pateikto įmonės balanso už 2018 metus duomenis, juos lygindamas su atsakovės pateikto balanso 2019 m. liepos 31 d. duomenimis, bei padarė išvadą, kad 2019 m. liepos 31 d. balanso duomenys neatspindi realios atsakovės turtinės padėties, todėl juo nesivadovavo ir dėl šios priežasties.

19.       Atsakovė UAB „LOKSODROMA“ atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jos nemokumo. Atsakovė tvirtina, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam bei veiklos išsaugojimo tikslams. Teismas negalėjo spręsti dėl atsakovės (ne)mokumo, iš esmės neišsiaiškinęs tikrosios viso atsakovės turto vertės, kiek įsipareigojimų kreditoriams yra pradelsta, ar įmonė šiuos įsipareigojimus mažina, kokios įmonės veiklos perspektyvos. Neatsižvelgė, kad atsakovė siekia taikiai išspręsti susidariusių įsiskolinimų grąžinimą, išsaugoti įmonę. Atsakovė nurodė, kad ji gauna refinansavimą ir padengs kreditą AB SEB bankui. Bendrovė pateikė duomenis ir nurodė, kad siekia susitarti su pareiškėja dėl nepriemokos sumokėjimo dalimis. Nurodė, kad atsakovės turimo turto vertė pagal Turto vertinimo ataskaitą yra 768 000 Eur. Pažymėjo, kad nors ir AB SEB banko naudai yra išieškoma 433 670 Eur įsiskolinimo suma, todėl iš turimo turto galima pilnai atsiskaityti su banku. Nurodė, kad atsakovės įmonė vykdo veiklą, turi pasirašiusi ilgalaikes patalpų nuomos sutartis su klientais ir teikia nuomos paslaugas, gauna pajamas, atsiskaito su darbuotojais, moka VSDFV.

20.       Atsakovė UAB „LOKSODROMA“ pateikė duomenis, kad 2019 m. lapkričio 27 d. į biudžeto surenkamąją sąskaitą sumokėjo 24 800 Eur, t. y. dalį skolos VMI padengė. 

21.       Pagal naujausius pareiškėjos VMI į bylą pateiktus duomenis, 2019 m. gruodžio 11 d. pareiškėjos VMI sprendimu Nr. (23.3-08) 327-18620 nutarta išdėstyti UAB „LOKSODROMA“ 28 912,08 Eur mokestinės nepriemokos ir palūkanų sumokėjimą iki 2020 m. liepos 30 d. Pareiškėja VMI su UAB „LOKSODROMA 2019 m. gruodžio 12 d. pasirašė mokestinės paskolos sutartį (23.24-08) 327-18620, kuria išdėstytas 28 912,08 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimas nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. liepos 30 d.

22.       Kaip nurodė pareiškėja VMI 2020 m. sausio 7 d. rašte Nr. (23.3-08) RNA, pagal Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklių, patvirtintų VMI prie FM 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 „Dėl Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ klasifikatoriaus 2.2.1 eilutėje nurodyta, kad kai mokestinės nepriemokos sumokėjimas atidėtas / išdėstytas pagal pasirašytas mokestinės paskolos sutartis, mokesčių mokėtojas yra laikomas neskolingas, jeigu yra laiku mokamos einamosios įmokos. Atžvelgiant į tai, kad UAB „LOKSODROMA“ mokestinės nepriemokos sumokėjimas yra išdėstytas, VMI nesiekia bankroto bylos iškėlimo.

23.       Apeliantės turimo turto aspektu iš įmonės pateikto 2018 m. gruodžio 31 d. balanso pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įmonė iš viso turi turto, kurio balansinė vertė 335 883 Eur, iš kurio ilgalaikis materialusis turtas sudarė 182 974 Eur, kito ilgalaikio turto nenurodyta. Nustatydamas atsakovei priklausančio turto apimtį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Nekilnojamojo turto registro išrašu, kuris patvirtina, kad bendrovė nuosavybės teise valdo 5 (penkis) nekilnojamojo turto objektus, kurių vertinimas atliktas 2019 m. gegužės 29 d. ir jo metu nustatyta, kad pastatų bendra vertė yra 768 000 Eur. Teismas nevertino, kad valdomą turtą galima realizuoti pagal turto vertinimo ataskaitoje nurodytą kainą, kadangi įvykusių varžytynių metu (nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2019 m. liepos 17 d.), kuriose antstolio parduodamas turtas buvo įvertintas 663 000 Eur, pradinė kaina buvo nustatyta 397 800 Eur, varžytynės neįvyko. Teismas įvertinęs pareiškėjos VMI pateiktus duomenis sprendė, kad atsakovės turto vertė neviršija 668 000 Eur (663 000 Eur pastatai plius 5 000 Eur automobilis), o pradelstų įsipareigojimų vertė sudaro ne mažiau kaip 539 128,18 Eur (įsiskolinimas valstybės biudžetui – 50 249,84 Eur; AB SEB bankui – 433 670,81 Eur ir 55 207,53 Eur palūkanų), t. y. atsakovės pradelstos skolos (539 128,18 Eur) viršija pusę atsakovės turimo turto vertės (668 000 Eur) ir tai sudaro pagrindą pripažinti įmonę nemokia.

24.       Jau minėta, kad sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte, taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad apeliantei nuosavybės teise priklauso statiniai (pastatas–Administracinis pastatas (vidutinė rinkos vertė 268 000 Eur; pastatas–Kuro sandėlis 1677 Eur vertės; pastatas–Sandėlis 5387 Eur vertės; pastatas–Dispečerio punktas 37 651 Eur vertės; pastatas–parduotuvė 60 531 Eur vertės (nurodytos vertės atliktos masinio vertinimo būdu). Kitas tuo pačiu adresu esantis nekilnojamojo turto objektas: žemės sklypas – priklauso Lietuvos Respublikai (su UAB „LOKSODROMA“ yra sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis). Bendrovė yra ir automobilio BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė.

25.       Viena vertus, pirmosios instancijos teismas nustatydamas atsakovės turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertę, rėmėsi antstolio nustatyta nekilnojamojo turto verte šio turto pardavimo iš varžytynių metu – 663 000 Eur, nesirėmė byloje pateiktu turto vertinimo ataskaitoje atliktu nekilnojamojo turto įvertinimu, t. y. išimtinai vertino tik nekilnojamojo turto duomenis bei jo galimą vertę bei kilnojamojo turto – automobilio vertę, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada apie įmonės turimo turto apimtis ir vertę padaryta neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos, nepalyginus jų tarpusavyje. Kaip matyti iš apeliantės pateikto 2019 m. rugsėjo 30 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų, be ilgalaikio įmonės turto, kurio balansinė vertė sutampa su turto vertinimo verte – 746 132 Eur, balanse nurodytas ir trumpalaikis turtas 166 445 Eur, todėl nėra aišku, koks turtas (kaip trumpalaikis) yra įtrauktas į apeliantės balansą, ar jis tikrai priklauso apeliantei ir kokia yra jo tikroji vertė. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė yra pateikusi duomenis ir apie turimus debitorių finansinius įsiskolinimus, tačiau nėra tirta, kokia apimtimi galimas jų išieškojimas.

26.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada apie įmonės turimo turto vertę padaryta neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos, nepalyginus jų tarpusavyje ir neišsiaiškinus, koks turtas yra įtrauktas į apeliantės balansą, ar jis tikrai priklauso apeliantei ir kokia yra jo tikroji vertė.

27.       Dėl apeliantės pradelstų skolų nurodytina, kad be to, kaip nurodyta nutarties 20-22 punktuose, kad atsakovė su pareiškėja VMI yra sudariusi mokestinės paskolos sutartį, t. y. šiuo metu atsakovė neskolinga VMI, apeliantė yra pateikusi 2019 m. spalio 4 d. Pažymą apie kredito suteikimą, iš kurios matyti, kad UAB „Apollona“ yra priėmusi sprendimą išduoti 300 000 Eur paskolą 12 mėnesių terminui UAB „LOKSODROMA“, kuria apeliantė ketino refinansuoti paskolą bankui. Atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją (pareiškėjai atsakovė neskolinga), bei įvertinus aplinkybę, jog byloje nepateikti duomenys apie skolos kreditorei AB SEB bankui galimą refinansavimą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nėra aišku, ar ši skola yra padengta, jei padengta, kokia apimtimi. Taigi galimas kreditorių sąrašas (jų pradelstų įsipareigojimų dydis) turi esminių skirtumų nuo vertinto pirmos instancijos teisme. 

28.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius (ne 2018 metų) finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais. Atsakovė šiuo metu pateikė 2019 m. rugsėjo 30 d. tarpinį balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, duomenis apie galimą paskolos gavimą ir kredito refinansavimą, bei Negyvenamųjų pastatų, patalpų ir teritorijos nuomos sutartis, patvirtinančias, kad įmonė yra gyvybinga ir vykdo veiklą. Kaip matyti iš Sodros duomenų, įmonė įsiskolinimų VSDFV neturi, yra veikianti, joje dirba 5 darbuotojai. Tačiau byloje nesant duomenų apie galimą pradelstų įsiskolinimų bankui apimtį, darytina išvada, kad klausimas dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo atsakovei galėjo būti išspręstas neteisingai. Skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iškėlimo klausimui nagrinėti iš naujo tam, kad būtų visapusiškai išsiaiškinta (sudarant apeliantei sąlygas pateikti papildomus įrodymus apie turimą turtą, pradelstas skolas ir galimybes vykdyti įsipareigojimus) ir įvertinta apeliantės finansinė padėtis.

Dėl procesinės bylos baigties

29.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal byloje esančius duomenis nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog atsakovė ĮBĮ prasme yra (ne)moki (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą nutartį ir klausimą dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas); nagrinėjamu atveju siekiant tinkamai išnagrinėti šią bylą, teismui reikalinga rinkti ir (ar) šalių pareikalauti papildomų įrodymų ir (ar) paaiškinimų, t. y. klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti iš esmės, todėl šiuo aspektu bankroto bylos (ne)iškėlimo klausimo išsprendimas apeliacinėje instancijoje nėra galimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „LOKSODROMA“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                Asta Radzevičienė