Civilinė byla Nr. e2A-1265-896/2026
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11451-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;
2.6.1.5;2.6.2.1;3.3.1.19.1
(S)

Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Mastika“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-620-758/2026 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bugvilė“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Mastika“ dėl netesybų priteisimo.
Teisėjas
n u s t a t ė :
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Bugvilė“ (toliau – ir ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Mastika“ (toliau – ir atsakovė) 610,00 Eur nesumokėtų netesybų; 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento; patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2025 m. liepos 21 d. atsakovei pagal sutartį (toliau – Sutartis) išnuomojo gyvenamąsias patalpas, t. y. butą, adresu (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1.1 p.). Šalys susitarė, kad patalpų nuomos trukmė yra nuo 2025 m. liepos 21 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. Šalys taip pat susitarė, kad atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovei 370,00 Eur nuomos mokestį už kiekvieną kalendorinį mėnesį, į patalpų nuomos kainą įskaičiuoti komunaliniai mokesčiai. Nuomos mokestis ieškovei mokamas kas mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 7 dienos. Vadovaujantis tarp šalių sudarytos Sutarties 3.9. p. nuostatomis, nutraukiant Sutartį prieš terminą (prieš 2025 m. gruodžio 31 d.) atsakovė privalėjo įspėti ieškovę laišku arba asmeniškai raštu, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų, ir sumokėti po 370,00 Eur už kiekvieną netesybų mėnesį iki sutarties galiojimo pabaigos, t. y. iki 2025 m. gruodžio 31 d. Atsakovė apmokėjo už liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais suteiktas nuomos paslaugas, tačiau 2025 m. rugsėjo 26 d. informavo, kad vienašališkai nutraukia nuomos Sutartį anksčiau nurodyto Sutarties galiojimo termino, t. y. anksčiau 2025 m. gruodžio 31 d. Ieškovė, vadovaudamasi tarp šalių sudarytos Sutarties 3.9. punkto nuostatomis, paskaičiavo atsakovei netesybas už tris mėnesius (spalis, lapkritis, gruodis) po 370,00 Eur ir išrašė jai netesybų sąskaitą faktūrą BUG000035878, viso 1 110,00 Eur sumai. Šios sąskaitos faktūros mokėjimo terminas suėjo 2025 m. spalio 12 d. Atsakovė laiku ir tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, iš 1 110,00 Eur atėmus atsakovės ieškovei paliktą 500,00 Eur depozitą, atsakovė ieškovei liko skolinga 610,00 Eur.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, jog sutinka, kad sutartį nutraukė anksčiau nurodyto sutartyje termino, tačiau tai lėmė objektyvios aplinkybės – atsakovės darbuotojai buvo paskirti dirbti į kitą objektą ir butas tapo nereikalingas, todėl 2025 m. rugsėjo 25 d. atsakovė informavo SMS žinute ieškovės atstovę apie tai, kad nutraukia nuomos sutartį. Kaip numatyta Sutarties 3.1. punkte atsakovė ieškovei prieš pradėdama naudotis patalpomis sumokėjo 500,00 Eur depozitą, kuris, kaip numatyta Sutartyje, atsakovei turėjo būti grąžintas pasibaigus nuomos sutarčiai, jeigu nuomininkas laikėsi sutartyje numatytų sąlygų. Sutartyje yra numatyta teisė ieškovei vienašališkai pirma laiko nutraukti Sutartį nesant Nuomininko kaltės apie tai Nuomininką įspėjus prieš 30 kalendorinių dienų (6.4. punktas). Tuo tarpu Nuomininkui, šiuo atveju atsakovei, bet kuriuo atveju nutraukus sutartį prieš terminą visais atvejais taikomas netesybų institutas (3.9 punktas). Šios ieškovės parengtos Sutarties nuostatos pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, suteikiant ieškovei nepagrįsto pranašumo ir taip atsiduriant geresnėje padėtyje vykdant sutarties sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nutraukdama sutartį nereikalavo 500,00 Eur depozito grąžinimo ir ši suma liko pas ieškovę, į tai, kad ieškovė atsisakė atsakovės siūlymo surasti kitus patalpų nuomininkus 2025 m. spalio 8 d. nurodant, kad ieškovė jau turi nuomininkus, darytina pagrįsta išvada, jog ieškovė jokių nuostolių dėl to, kad atsakovė nutraukė sutartį nepatyrė. Koks netesybų dydis yra tinkamas, turi būti nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tuo atveju reikšmingas aplinkybes ir taikant CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus. Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė duomenų ir neįrodinėja ar faktiškai patyrė nuostolių ir kokio dydžio. Ieškovė 500,00 Eur atsakovės sumokėtu depozitu pasinaudojo galimiems savo nuostoliams dėl atsakovės nutrauktos sutarties padengti. Įvertinus tai, kad šalių sutarta nuomos kaina buvo 370,00 Eur per mėnesį ir į šią patalpų nuomos kainą įskaičiuoti komunaliniai mokesčiai: šildymas, vanduo, elektra ir kt., darytina išvada, kad atsakovė yra padengusi 40 dienų nuomos mokestį, nors atsakovė šiomis patalpomis nesinaudojo, o jomis naudojosi kiti asmenys, kurie ieškovei mokėjo nuompinigius. Tokiu būdu, ieškovė galimai ne tik nepatyrė nuostolių, tačiau gavo ir naudą. Iš tarp šalių vykusio susirašinėjimo matyti, kad 2025 m. spalio 8 d. atsakovei nurodant, kad ji žino asmenis, kurie norėtų išsinuomoti ginčo patalpas, ieškovė nurodė, kad jau turi žmones, kurie gyvens šiose patalpose. Taigi atsakovės sumokėtas depozitas padengia visus ieškovės patirtus nuostolius, jeigu apskritai ieškovė tokius patyrė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Utenos apylinkės teismas 2026 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės MB „Mastika” ieškovės UAB „Bugvilė“ naudai 610,00 Eur nesumokėtas netesybas, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. lapkričio 11 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 1 051,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad 2025 m. liepos 21 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta sutartis (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovei gyvenamąsias patalpas, t. y. butą, adresu (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1.1 p.). Šalys susitarė, kad patalpų nuomos trukmė yra nuo 2025 m. liepos 21 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. (Sutarties 1.2 p.). Šalys, taip pat susitarė, kad atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovei 370,00 Eur nuomos mokestį už kiekvieną kalendorinį mėnesį, į patalpų nuomos kainą įskaičiuoti komunaliniai mokesčiai (Sutarties 4.1. p.). Šalys taip pat sulygo, kad nuomos mokestis ieškovei mokamas kas mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 7 dienos (Sutarties 4.2. p.). Atsakovė nustatytu laiku atsiskaitė su ieškove už liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais suteiktas nuomos paslaugas. 2025 m. rugsėjo 25 d. atsakovė informavo ieškovę apie sutarties nutraukimą SMS žinute. Kadangi atsakovė, kaip tai numatyta Sutarties (6.4. punkte), neįspėjo laišku arba asmeniškai raštu ieškovės prieš 30 kalendorinių dienų dėl Sutarties nutraukimo, ieškovė, vadovaudamasi tarp šalių sudarytos Sutarties 3.9. punkto nuostatomis, paskaičiavo atsakovei netesybas už tris mėnesius (spalio, lapkričio ir gruodžio) po 370,00 Eur ir išrašė atsakovei netesybų sąskaitą faktūrą BUG000035878 viso 1 100,00 Eur sumai, apmokėjimo terminui iki 2025 m. spalio 12 d. Iš 1 100,00 Eur skolos sumos ieškovė atėmė jai atsakovės paliktą 500,00 Eur depozitą ir ieškovė nurodė, kad atsakovė viso ieškovei liko skolinga 610,00 Eur.
Teismas nurodė, kad šalys neginčija pačios tarp jų sudarytos Sutarties teisėtumo fakto. Šalys, pasirašydamos Sutartį, sutiko su iš anksto aptartomis Sutarties sąlygomis, įsipareigojo jų laikytis. Taip pat šalys neginčija fakto, kad nuomojamas butas turėjo kokius nors iš anksto nepatartus trūkumus. Atsakovė vienašališkai nutraukė nuomos Sutartį anksčiau nurodyto Sutarties galiojimo termino (iki 2025 m. gruodžio 31 d.) apie sutarties nutraukimą informuodama ieškovę 2025 m. rugsėjo 25 d. SMS žinute, nors Sutarties 3.9 p. šalys aiškiai sulygo, kad, nutraukiant Sutartį prieš terminą, atsakovė privalo įspėti ieškovę registruotu laišku arba asmeniškai raštu, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų. Atsakovė įrodymų, patvirtinančių tai, kad ji registruotu laišku arba asmeniškai raštu, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų informavo ieškovę apie numatomą nutraukti sutartį prieš terminą, nepateikė. Taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji derėjosi, siūlė ir inicijavo sąlygų, reglamentuojančių nuomos terminą, sutarties nutraukimą ar netesybų dydį, pakeitimą. Atsakovė taip pat nenurodė esminių sutarties pažeidimo priežasčių, numatytų CK 6.217 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių būtų galima nutraukti sutartį. Atsakovės nurodytos vienašališkos sutarties nutraukimo priežastys - darbuotojų perkėlimas į kitą objektą, negali būti laikomos pagrindu sutarčiai nutraukti. Teismas pripažino, kad atsakovė vienašališkai nutraukė nuomos sutartį prieš terminą be pagrindų ir nesilaikydama Sutartyje nustatytos tvarkos, o ieškovė, su atsakove sudarydama nuomos sutartį, pagrįstai tikėjosi, kad iki 2025 m. gruodžio 31 d. gaus sutartyje numatytas pajamas, tačiau šių pajamų negavo dėl atsakovės neteisėto nuomos Sutarties nutraukimo.
Teismas pripažino, kad, vadovaujantis tarp šalių sudarytos Sutarties 3.9. p. nuostatomis, nutraukiant Sutartį prieš terminą (prieš 2025 m. gruodžio 31 d.) atsakovė privalėjo įspėti ieškovę laišku arba asmeniškai raštu, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų, ir sumokėti po 370,00 Eur už kiekvieną netesybų mėnesį iki sutarties galiojimo pabaigos, t. y. iki 2025 m. gruodžio 31 d., atsakovė nepateikė teismui jokių argumentų apie tai, jog toks netesybų dydis yra per didelis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo mažinti ieškovės prašomo sutartyje sutarto ir nustatyto netesybų dydžio.
Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ieškovė dėl nuomojamo buto nepatyrė nuostolių, nes ieškovė pateikė teismui įrodymus (patalpintą skelbimą ir vaizdo įrašus) patvirtinančius, kad butas nebuvo išnuomotas bei iki šiol ieškovė siekia butą, esantį (duomenys neskelbtini), išnuomoti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė MB „Mastika“ prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-620-758/2026 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad, nuomininkui be įspėjimo vienašališkai nutraukus nuomos sutartį, ieškovė patyrė nenumatytų finansinių ir laiko sąnaudų, susijusių su nuomininkų paieška, nuomos skelbimų talpinimu, susitikimų su potencialiais nuomininkais, jų patikra, patalpų valymu, butas nebuvo išnuomotas bei iki šiol ieškovė siekia butą išnuomoti ir tokiu būdu ieškovė negavo pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti. Atsakovė į bylą pateikė tarp šalių vykusį susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad 2025 m. spalio 8 d. atsakovė pasiūlė ieškovei kitus nuomininkus, tačiau pastaroji jų atsisakė, nurodydama, kad „Jau laukia kiti žmonės“. Teismas visiškai tenkindamas ieškinį šių aplinkybių nevertino ir dėl jų sprendime nepasisakė, t. y. nevertino pačios ieškovės veiksmų ir elgesio atsakovės atžvilgiu atsisakant atsakovės siūlomų naujų nuomininkų ir tokiu būdu atsisakant mažinti nuostolių dydį, apie kurį sprendime teigia pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovė nuostolius patyrė nes butas nebuvo išnuomotas („.......butas nebuvo išnuomotas bei iki šiol ieškovė siekia butą, esantį (duomenys neskelbtini), išnuomoti“ teismo sprendimo 5 lapas 7 pastraipa). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remdamasis ieškovės į bylą pateiktais skelbimais ir vaizdo įrašu padarė išvadą, kad atsakovei nutraukus nuomos sutartį butas nebuvo išnuomotas, visiškai nevertindamas į bylą pateiktų šalių susirašinėjimų apie tai, kad būtent ieškovė atsisakė atsakovės siūlomų nuomininkų, teigdama, kad jau buto laukia kiti žmonės, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus.
1.2. Atsakovė dėjo visas pastangas ir siekdama, kad ieškovė nepatirtų dėl sutarties nutraukimo nuostolių, pasiūlė jai naujus nuomininkus, kurių ieškovė atsisakė, teigdama, kad nuomininkus turi. Taigi, atsakovė elgėsi sąžiningai ir rūpestingai – negalėdama tęsti nuomos santykių ir stengdamasi, kad ieškovė dėl to nenukentėtų ir nepatirtų nuostolių dar 2025 m. spalio 8 d. pasiūlė kitus nuomininkus, tačiau ieškovė jų atsisakė, nors bylos nagrinėjimo metu jau teigia, kad buto nepavyko išnuomoti iki šiol.
1.3. Sutarties 3.9. punkte numatyta, kad nepaisant sutartyje nustatyto įspėjimo termino, nuomininkui įtvirtinta pareiga sumokėti po 370 Eur už kiekvieną netesybų mėnesį iki sutarties galiojimo pabaigos, tuo tarpu nuomotojui nutraukus nuomos Sutartį prieš terminą nesant nuomininko kaltės netesybos ar kitos sankcijos nėra numatytos. Tokios ieškovės parengtos Sutarties sąlygos yra ne tik išimtinai palankios ir ginančios ieškovės interesus, bet paneigiančios šalių lygiateisiškumo principą.
1.4. Atsakovė pirmosios instancijos teismo prašė mažinti sutartas netesybas argumentuodama ne tik tuo, kad jos aiškiai per didelės, tačiau teismo prašė įvertinti ir ieškovės elgesį, t. y. atsisakymą nuo atsakovės vietoje savęs siūlomų nuomininkų, tam, kad ieškovė išvengtų galimų nuostolių, todėl ta aplinkybė, kad ieškovė į atsakovės siūlymą dėl nuomininkų atsisakė pasiūlymo, argumentuodama, kad jau turi savo nuomininkus, suteikia pagrindo išvadai, kad atsakomybė dėl galimų nuostolių, jeigu tokie ir atsirado, didžia dalimi tenka ir pačiai ieškovei. Teismas nesiaiškino ir nenustatinėjo netesybų santykio su galimais ieškovės nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Todėl pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Atsakovė nereikalauja grąžinti 500 Eur sumokėto depozito ir ieškovė šią sumą įskaitė kaip netesybas. Taigi atsakovė dalį netesybų yra sumokėjusi, kas sudaro savarankišką pagrindą mažinti ieškovės prašomą priteisti netesybų dydį iki atsakovės jau sumokėtos 500 Eur sumos, nes toks netesybų dydis, atsižvelgiant į abiejų šalių elgesį, būtų protingas, o netesyboms mažinti yra faktinis ir teisinis pagrindas.
1.5. Sutarties 4.1. punkte numatyta, kad nuomininkas kiekvieną mėnesį už patalpų nuomą moka nuomotojui 370 Eur ir į patalpų nuomos kainą įskaičiuoti komunaliniai mokesčiai: šildymas, vanduo, elektra ir kt.. Vadinasi netesybų dydis Sutartyje susietas su patalpų nuomos kaina. Tačiau, jeigu, kaip teigia ieškovė, ji patalpų nebuvo išnuomojusi iki pat Sutartyje numatytos nuomos santykių tarp šalių pabaigos, t. y. 2025 m. gruodžio 31 d., vadinasi ji nuo Sutarties nutraukimo nepatyrė išlaidų, susijusių su komunalinėmis paslaugomis, – vanduo, elektra ir t.t., kas įtraukta į 370 Eur nuomos kainą. Todėl atsakovės sumokėtos 500 Eur netesybos dar iki ieškinio padavimo teismui yra protingo dydžio ir atitinka dėl atsakovės padaryto Sutarties pažeidimo protingą kompensacijos dydį, atsižvelgiant į ieškovės elgesį, į tai, kad ji neįrodinėjo nuostolių dydžio, atsisakė atsakovės pasiūlytų nuomininkų, taip pat nepatyrė komunalinių išlaidų atsakovei nesinaudojant patalpomis.
1.6. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetus, atsakovei priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, patirtos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovės 1 089,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1.7. Atsakovės nurodoma aplinkybė, jog ji siūlė ieškovei galimus naujus nuomininkus, nepaneigia fakto, kad atsakovė pažeidė tarp šalių sudarytos nuomos sutarties nuostatas. Siūlymai dėl galimų nuomininkų negali būti laikomi nei tinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, nei aplinkybe, mažinančia atsakovės atsakomybę už sutarties pažeidimą. Sprendimas, kam ir kokiomis sąlygomis išnuomoti nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, priklauso išimtinai ieškovei, kuri, veikdama savo nuožiūra ir įgyvendindama nuosavybės teisę, turi teisę savarankiškai vertinti potencialių nuomininkų tinkamumą bei priimti sprendimus dėl nuomos santykių sudarymo. Ieškovė nėra saistoma atsakovės siūlymų ar rekomendacijų dėl galimų nuomininkų, kadangi tokie pasiūlymai nesukuria jai jokių teisiškai privalomų pareigų ir negali pakeisti ar panaikinti tarp šalių sudarytos nuomos sutarties nuostatų. Be to, jokios sutartinės nuostatos, įpareigojančios ieškovę priimti atsakovės siūlomus nuomininkus, tarp šalių nebuvo nustatytos, todėl ieškovė neturėjo pareigos su jais sudaryti nuomos sutartį. Ginčo šalys nebuvo sudariusios jokio susitarimo nutraukti Sutartį šalių susitarimu ar pakeisti Sutartyje nustatytą jos nutraukimo tvarką, todėl Sutartis galėjo būti nutraukta tik laikantis joje aiškiai nustatytos tvarkos.
1.8. Aplinkybė, kad viena iš šalių parengė sutarties projektą, savaime nereiškia, jog sutarties sąlygos pažeidžia šalių lygiateisiškumą ar yra nesąžiningos. Abi ginčo šalys yra verslo subjektai, todėl laikytina, kad jos veikė kaip lygiaverčiai civilinių santykių dalyviai, turintys galimybę įvertinti sutarties sąlygas, derėtis dėl jų pakeitimo arba atsisakyti sudaryti sutartį. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų siekusi derėtis dėl sutarties sąlygų ar siūliusi jas keisti, todėl vėlesnis bandymas kvestionuoti sutarties sąlygas po jų pažeidimo negali būti laikomas pagrįstu. Atsakovės teiginiai dėl tariamo šalių nelygiateisiškumo atsirado tik po to, kai ji pati pažeidė Sutartį ir iš to kilo teisinės pasekmės, todėl tokie argumentai vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės.
1.9. Nuomotojas nėra įpareigotas sudaryti nuomos sutartį su bet kuriuo asmeniu, ypač jei tai yra komercinė nuoma. Todėl ieškovės atsisakymas sudaryti naują nuomos sutartį su atsakovės pasiūlytais asmenimis, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovės netinkamą ar nesąžiningą veikimą.
1.10. Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl Sutartyje numatytų netesybų dydžio, kas iš esmės reiškia, kad atsakovė pati pripažįsta netesybų dydžio atitiktį šalių valiai ir jo neginčija. Netesybų dydžio pagrįstumas nesiejamas su tuo, ar kreditorius įrodinėja realius nuostolius, nes netesybos yra sutartinis iš anksto nustatytas dydis, kuris gali būti mažinamas tik įrodžius, kad jis yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos. Pareiga įrodyti, jog netesybos yra aiškiai per didelės, tenka atsakovei, o ne ieškovei. Ieškovė neturi pareigos įrodinėti nuostolių dydžio.
1.11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad abi šalys yra verslininkės, todėl atsakovė prieš priimdama sąlygas dėl netesybų turėjo įvertinti visas su tuo susijusias aplinkybes, įskaitant jų dydžio klausimą. Teismas taip pat įvertino, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji derėjosi, siūlė ar inicijavo Sutarties sąlygų dėl nuomos termino, sutarties nutraukimo ar netesybų dydžio pakeitimą. Be to, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad vienašališkai nutraukus nuomos sutartį nuomotojui kyla nenumatytų finansinių ir organizacinių sąnaudų, susijusių su naujų nuomininkų paieška ir patalpų pakartotiniu išnuomojimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė nepateikė jokių argumentų apie tai, jog toks netesybų dydis yra per didelis. Teismui nebuvo pagrindo mažinti ieškovės prašomo sutartyje sutarto ir nustatyto netesybų dydžio.
Teisėjas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl netesybų priteisimo vienašališkai nutraukus šalių sudarytą gyvenamųjų patalpų sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
2025 m. liepos 21 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų – buto nuomos sutartis, nuomos trukmė nuo 2025 m. liepos 21 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. Atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 370,00 Eur nuomos mokestį už kiekvieną kalendorinį mėnesį, į patalpų nuomos kainą įskaičiuoti komunaliniai mokesčiai. Atsakovė nustatytu laiku atsiskaitė su ieškove už liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais suteiktas nuomos paslaugas. 2025 m. rugsėjo 25 d. atsakovė informavo ieškovę apie sutarties nutraukimą SMS žinute. Kadangi atsakovė, kaip tai numatyta Sutarties (6.4. punkte), neįspėjo laišku arba asmeniškai raštu ieškovės prieš 30 kalendorinių dienų dėl Sutarties nutraukimo, ieškovė, vadovaudamasi tarp šalių sudarytos Sutarties 3.9. punkto nuostatomis, paskaičiavo atsakovei netesybas už tris mėnesius (spalio, lapkričio ir gruodžio) po 370,00 Eur ir išrašė atsakovei netesybų sąskaitą faktūrą BUG000035878 viso 1 100,00 Eur sumai, apmokėjimo terminui iki 2025 m. spalio 12 d. Iš 1 100,00 Eur skolos sumos ieškovė atėmė jai atsakovės paliktą 500,00 Eur depozitą ir ieškovė nurodė, kad atsakovė viso ieškovei liko skolinga 610,00 Eur.
Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 610,00 Eur nesumokėtas netesybas. Teismas konstatavo, kad, vadovaujantis tarp šalių sudarytos Sutarties 3.9. p. nuostatomis, nutraukiant Sutartį prieš terminą (prieš 2025 m. gruodžio 31 d.) atsakovė privalėjo įspėti ieškovę laišku arba asmeniškai raštu, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų, ir sumokėti po 370,00 Eur už kiekvieną netesybų mėnesį iki sutarties galiojimo pabaigos, t. y. iki 2025 m. gruodžio 31 d., atsakovė nepateikė teismui jokių argumentų apie tai, jog toks netesybų dydis yra per didelis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo mažinti ieškovės prašomo sutartyje sutarto ir nustatyto netesybų dydžio.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovė siūlė nuomininkus, o ieškovė atsisakė, todėl atsakomybė dėl nuostolių tenka ir pačiai ieškovei. Atsakovė dalį netesybų yra sumokėjusi, todėl netesybos mažintinos iki 500 Eur.
Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2022 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022 40 punktą).
Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 41 punktas).
Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 26 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius, todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 67 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 28 punktas; 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 46 punktas). Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas užtikrina šalių susitarimo dėl iš anksto nustatytų būsimų nuostolių neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius prievolę veiksmingumą ir paskirtį. Priešingu atveju susitarimas dėl būsimų nuostolių netesybų forma siekiant palengvinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą prarastų bet kokią prasmę ir neatitiktų šio instituto paskirties.
Taigi, atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės. Atsakovė prašė mažinti netesybas dėl dydžio ir dėl ieškovės elgesio, t. y. ieškovė atsisakė atsakovės siūlomų nuomininkų.
Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad šalių sudarytos sutarties 3.9 p. nuostata, nustatanti, kad nutraukdamas sutartį prieš terminą nuomotojas turi pareigą sumokėti po 370 Eur už kiekvieną netesybų mėnesį iki sutarties galiojimo pabaigos, iš esmės reiškia, kad nuomininkas sudarydamas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį 6 mėnesių laikotarpiui, įsipareigojo, nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo momento, sumokėti nuomą už visą 6 mėnesių laikotarpį. Akivaizdu, kad tokia sutarties nuostata įtraukta į sutartį atsižvelgiant į trumpą sutarties laikotarpį, siekiant apsaugoti nuomotojo interesus, atsižvelgiant į rizikas, jog nutraukus sutartį prieš terminą, nuomotojas iki kitos nuomos sutarties sudarymo neteks pajamų. Nagrinėjamu atveju nuomotojas nėra silpnesnioji šalis, jis yra verslininkas, nėra duomenų, kad nuomotojas negalėjo įtakoti sutarties sąlygų, be to, nėra ginčo, kad sutartį sudarė laisva valia. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokios sąlygos nustatymas sutartyje nepažeidė nuomotojo teisių.
Vertinant laikotarpį, už kurį paskaičiuotos netesybos, spręstina, kad netesybų dydis, kurį ieškovas prašo priteisti, yra protingo dydžio, kadangi netesybų dydis lygus trijų mėnesių nuomos mokesčiui (3x370,00), o netesybos pagal teismų praktiką negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Atsakovė, nutraukdama nuomos sutartį prieš terminą, įsipareigojo sumokėti netesybas po 370,00 Eur už mėnesį. Kaip minėta, ieškovė, vadovaudamasi tarp šalių sudarytos Sutarties 3.9. punkto nuostatomis, paskaičiavo atsakovei netesybas už tris mėnesius (spalio, lapkričio ir gruodžio) po 370,00 Eur. Atsakovė pažeidė tarp šalių sudarytos nuomos sutarties nuostatas, nuomos sutartis nutraukta atsakovės iniciatyva. Siūlymai dėl galimų nuomininkų negali būti laikomi nei tinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, nei aplinkybe, mažinančia atsakovės atsakomybę už sutarties pažeidimą. Jokios sutartinės nuostatos, įpareigojančios ieškovę priimti atsakovės siūlomus nuomininkus, tarp šalių nebuvo nustatytos, todėl ieškovė neturėjo pareigos su jais sudaryti nuomos sutartį. Ginčo šalys nebuvo sudariusios jokio susitarimo nutraukti sutartį šalių susitarimu ar pakeisti sutartyje nustatytą jos nutraukimo tvarką, todėl sutartis galėjo būti nutraukta tik laikantis joje aiškiai nustatytos tvarkos. Atsakovė vienašališkai nutraukė nuomos sutartį prieš terminą be pagrindų ir nesilaikydama sutartyje nustatytos tvarkos, o ieškovė, su atsakove sudarydama nuomos sutartį, pagrįstai tikėjosi, kad iki 2025 m. gruodžio 31 d. gaus sutartyje numatytas pajamas, tačiau šių pajamų negavo dėl atsakovės neteisėto nuomos sutarties nutraukimo.
Apeliantės nurodyti argumentai, jog ieškovė, neišnuomojusi buto iki 2025 m. gruodžio 31 d., nepatyrė išlaidų, susijusių su komunalinėmis paslaugomis, – vanduo, elektra ir t.t., kas įtraukta į 370,00 Eur nuomos kainą, nesudaro pagrindo mažinti netesybų dydžio, nes nuomotoja, vadovaudamasi sutarties 3.9 p. turėjo teisėtą lūkestį gauti visą nuomos kainą už visą laikotarpį. Atsakovė nuomojosi butą vasaros laikotarpiu, o jai nutraukus nuomos sutartį ir ieškovei neišnuomojus buto spalio–gruodžio mėnesiais, ieškovė galimai patyrė patalpų šildymo išlaidas, kurios taip pat yra įskaičiuotos į patalpų nuomos kainą.
Pažymėtina, kad nuomos sutartį šiuo atveju sudarė du juridiniai asmenys, kurie laisva valia susitarė dėl sutarties sąlygų, be kita ko, atsakomybės už sutarties pažeidimą, konkrečių mokėtinų netesybų, bei jų apskaičiavimo tvarkos. Sudarydama sutartį, kurios pagrindu atsakovei kilo pareiga mokėti netesybas, atsakovė suprato arba neabejotinai turėjo suprasti, kad nutraukusi nuomos sutartį prieš terminą, ji turės sumokėti sutartyje nustatyto dydžio netesybas. Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog sutartyje ieškovei nėra numatytos sankcijos už sutarties nutraukimą, nagrinėjamo ginčo kontekste neturi jokios teisinės reikšmės, nes sutartį pažeidė ne ieškovė, atsakovė (apeliantė).
Dėl bylos procesinės baigties
Aptartų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo mažinti ieškovės prašomo sutartyje sutarto ir nustatyto netesybų dydžio. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.
Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1089 Eur teisinės pagalbos išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios priteistinos iš atsakovės ieškovei.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atsakovės mažosios bendrijos „Mastika“ apeliacinį skundą atmesti.
Utenos apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Mastika”, juridinio asmens kodas 306176410, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bugvilė“, juridinio asmens kodas 302927450, 1089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Tomas Romeika