Civilinė byla Nr. 2-2217/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.; 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce” atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce” prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5943-653/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce” ieškinį atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir pirkimo nutraukimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „InnoForce“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl viešojo pirkimo konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir pirkimo nutraukimo, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu konkurso sąlygų 3.1.14 punktą, ta apimtimi, kuria tiekėjo siūlomam projekto vadovui nustatytas kvalifikacinis reikalavimas turėti ne žemesnį nei magistro kvalifikacinį laipsnį; 2) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu konkurso sąlygų 3.1.15 punktą, ta apimtimi, kuria vienam specialistui (vadovaujančiam informacinių sistemų testavimo ekspertui) nustatyti du privalomi kvalifikaciniai reikalavimai, kad „Testavimo vadovo kvalifikacija turi būti patvirtinta sertifikatu (pavyzdžiui: ISEB Certified Tester Full Advanced Level; ISTQB Certified Tester Full Advanced Level arba lygiaverčiu) arba lygiaverčiu dokumentu“ ir, kad „Projektų valdymo kvalifikacija turi būti patvirtinta tarptautiniu mastu pripažįstamu sertifikatu (pavyzdžiui: PMP, Prince2, CompTIA Project+ ar kitu lygiaverčiu) ar lygiaverčiu dokumentu“, bei kuria neleidžiama šių reikalavimų atitikimui remtis dviejų specialistų (atskirai, testavimo ir projektų valdymo) pajėgumais; 3) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo 2012 m. rugpjūčio 28 d. rašte nurodytą sprendimą dėl atsisakymo suteikti ieškovui jo prašomą informaciją apie informacinių sistemų integracines sąsajas; 4) panaikinti atviro konkurso būdu vykdomo viešojo pirkimo „Dokumentų, susijusių su ginklais, pirotechnikos priemonėmis, asmens bei turto sauga, išdavimas“ perkėlimo į elektroninę erdvę programinės įrangos sukūrimo paslaugų pirkimas“ procedūras ir įpareigoti atsakovą įvykdyti šio paslaugų objekto pirkimą iš naujo; 5) priteisti 1000 Lt dydžio žyminį mokestį, taip pat išlaidas, patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti, bei patirtas ekspertizės išlaidas, jei bus tenkintas ieškovo prašymas dėl ekspertizės skyrimo ir ji bus atlikta.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovo atviro konkurso būdu vykdomą viešąjį pirkimą pavadinimu „Dokumentų, susijusių su ginklais, pirotechnikos priemonėmis, asmens bei turto sauga, išdavimas“ perkėlimo į elektroninę erdvę programinės įrangos sukūrimo paslaugų pirkimas“, įpareigoti atsakovą nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. Teigė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių - nesustabdžius pirkimo procedūrų, ieškovo teisėtų interesų teisminė gynyba būtų iš esmės apsunkinta arba nebeįmanoma, ji nebetektų prasmės ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo vykdymo požiūriu, kadangi pirkimo sutartis bus sudaryta su neteisėtai atlikto viešojo pirkimo laimėtoju ir ieškovas nebeteks galimybės būti grąžintam į padėtį iki pažeidimo, t.y. pretenduoti tapti pirkimo laimėtoju. Ieškovo teigimu, sprendimas dėl pirkimo procedūrų sustabdymo nepažeistų viešojo intereso, priešingai, jį apsaugotų ir būtų efektyvi ir proporcinga priemonė, užtikrinant tiek viešąjį interesą, tiek ieškovo interesus.
Atsakovas atsiliepimu prašė netenkinti ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones kiltų grėsmė visam Projekto įgyvendinimui. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, t.y. pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Nagrinėjamu atveju, didesnė žala, būtų padaryta sustabdžius pirkimo procedūras.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ieškovo UAB „InnoForce” prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, kad Policijos departamentas įgyvendindamas LRV 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr.1097 patvirtinto Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos įgyvendinimo 2007 – 2010 metų priemonių plano 5.1.11 priemonę, vykdo Projektą VP–3.1–IVPK–01–V–01–003 „Viešosios policijos paslaugos „Pranešimų policijai teikimas“ perkėlimo į elektroninę erdvę“, dėl kurio ir buvo paskelbtas viešasis pirkimas. Viešojo pirkimo rezultatai susiję su Lietuvos visuomenės galimybe gauti operatyvias ir kokybiškesnes policijos paslaugas, taigi, viešojo pirkimo rezultatai yra glaudžiai susiję su viešuoju interesu – Lietuvos visuomenės galimybe įgyvendinti teisę į tinkamas ir kokybiškas policijos paslaugas, susijusias su atitinkamų leidimų išdavimais. `Sustabdžius atsakovo vykdomo pirkimo procedūras ir uždraudus sudaryti pirkimo sutartį iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas, nukentėtų didelės visuomenės dalies (besinaudojančiųjų policijos paslaugomis dėl dokumentų, susijusių su ginklais, pirotechnikos priemonėmis, asmens bei turto sauga, išdavimo) interesai.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad svarbu atsižvelgti į atsakovo nurodytą aplinkybę, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje, būtų sustabdytas Projekto įgyvendinimas, nes pasirašant Finansavimo ir administravimo sutartį Projektui įgyvendinti buvo numatytas 30 mėnesių terminas (iki 2011 m. spalio 31 d.). Projekto įgyvendinimo laikotarpis Policijos departamento iniciatyva jau buvo vieną kartą pratęstas iki labai ilgo 51 mėnesio įgyvendinimo termino (iki 2013 m. liepos 31 d.). Todėl galimybės dar pailginti projekto įgyvendinimo laikotarpį yra ribotos. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog net ir pavykus pratęsti Finansavimo ir administravimo sutartyje numatytą sutarties įgyvendinimo terminą, tai galimai paveiktų Lietuvos biudžetą (nebūtų galimybės planingai naudoti numatytų Lietuvos biudžeto lėšų), nebūtų laiku įsisavintos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. Teismo vertinimu, išaugtų ir Projekto administravimo lėšos. Teismas nustatė, kad projekto administravimo išlaidos kiekvieną mėnesį vidutiniškai sudaro 10 000 Lt. Teismas atsižvelgė į atsakovo paskaičiavimus, jog pratęsiant Projekto įgyvendinimo terminą, reikėtų įvertinti galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo terminą (apie 6 mėn.) ir naujo viešojo pirkimo atviro konkurso būdu organizavimo laiką (ne mažiau kaip 4 mėn.). Taigi, Projekto įgyvendinimo išlaidos padidėtų 100 000 Lt.
Teismas taip pat pažymėjo, kad įgyvendintas Projektas pagerintų atsakovo teikiamų fiziniams ir juridiniams asmenims viešųjų paslaugų kokybę, išplėtotų elektroninių paslaugų teikimą, sumažėtų darbo ir laiko sąnaudos ir kt. Taigi, viešasis pirkimas yra reikšmingas socialine prasme. Teismo teigimu, pritaikius ieškovo prašomas apsaugos priemones (procedūrų sustabdymą), jų neigiamos pasekmės viršytų naudą, todėl būtų pažeistas viešasis interesas, o tuo pačiu ir ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai. Jeigu būsimas teismo sprendimas būtų nepalankus ieškovui, atsakovas patirtų didžiulę žalą, gi būsimam teismo sprendimui esant palankiam ieškovui, jis turėtų teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „InnoForce“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti atsakovo atviro konkurso būdu vykdomą viešąjį pirkimą pavadinimu „Dokumentų, susijusių su ginklais, pirotechnikos priemonėmis, asmens bei turto sauga, išdavimas“ perkėlimo į elektroninę erdvę programinės įrangos sukūrimo paslaugų pirkimas“, įpareigoti atsakovą nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nesustabdžius atsakovo vykdomų pirkimo procedūrų, nėra galimybės pasiekti viešųjų pirkimo tikslo – racionaliai naudojant lėšas sudaryti pirkimo sutartį, kadangi pirkimo procedūrų kontrolę vykdanti projekto įgyvendinančioji institucija - VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra - šiame pirkime taip pat konstatavo vieną iš pažeidimų, kuris sudaro ieškovo ieškinio pagrindą (pažeidimo esmę ieškovas išdėstė ieškinio 11 punkte). Šio pažeidimo dėl pirkimo sąlygų atsakovas neištaisė ir toliau neteisėtai tęsia pirkimo procedūras, todėl egzistuoja byloje esančiais tiesioginiais įrodymais pagrindžiamas poreikis stabdyti pirkimo procedūras ir išsiaiškinti pažeidimus, kol pirkimo sutartis nesudaryta ir nepradėta vykdyti. Apeliantas teigia, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog kai viešųjų pirkimų kontrolę vykdanti institucija nustato pažeidimus, tai yra aplinkybė, sąlygojanti būtinumą civilinėje byloje taikyti pirkimo procedūrų sustabdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartis Nr. 2-432/2011).
2. Nagrinėjamu atveju nestabdant pirkimo procedūrų, viešajam interesui padaroma didesnė žala, nei jas stabdant, kadangi esant kontroliuojančios institucijos nustatytam pažeidimui, sudarius pirkimo sutartį, iškyla reali grėsmė, kad projektą įgyvendinančioji institucija inicijuos projekto lėšų sumažinimą ar nutrauks finansavimą. Tokios pasekmės labiau neigiamai paveiks Lietuvos biudžetą, nei nurodytos skundžiamojoje teismo nutartyje.
3. Negalima sutikti su teismo nutarties pagrindu, kad pirkimo sustabdymas galimai neigiamai paveiktų Lietuvos biudžeto planingą panaudojimą, nes nebus laiku įsisavinamos projekto lėšos. Toks laikinųjų apsaugos priemonių instituto aiškinimas eliminuoja galimybę taikyti šias priemones viešųjų pirkimų bylose, kadangi sustabdžius bet kokį viešąjį pirkimą, egzistuoja grėsmė savalaikiam pirkimui skirtų lėšų įsisavinimui. Be to, tai prieštarauja pačio įstatymo leidėjo pozicijai, kuris nepaisant a priori galinčiam kilti neigiamam poveikiui valstybės biudžetui, Viešųjų pirkimų įstatymo V skyriuje įtvirtino laikinąsias apsaugos priemones, kaip galimas ir naudotinas viešųjų pirkimų bylose, apsaugančias valstybės biudžetą nuo neigiamų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų pasekmių.
4. Vykdomo pirkimo kontekste nėra aplinkybių, pateisinančių pirkimo skubos iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Pirkimo objektą sudaro viešųjų paslaugų dėl dokumentų, susijusių su ginklais, pirotechnikos priemonėmis, asmens bei turto apsauga, išdavimo perkėlimas į elektroninę erdvę, todėl laikinas pirkimo sustabdymas šiuo metu faktiškai nepertraukiamai teikiamų paslaugų visuomenei nesustabdys ir reikšmingai nepaveiks, visuomenė gaus tokį pat būtiną paslaugų rezultatą, kuriam yra sukurta veikianti dokumentų išdavimo sistema.
5. Vykdomame pirkime nebuvo užtikrinta veiksminga ir sąžininga tiekėjų konkurencija, tai akivaizdžiai parodo Konkurso rezultatai - Konkursui buvo pateiktas vienintelis pasiūlymas. Tai įrodo teismui atsakovo 2012 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. 5-S-3625 pateiktas vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuota, jog pirkimui jungtinės veiklos sutarties pagrindu pateiktas vienintelis pasiūlymas. Iš esmės pirkime nėra jokio varžymosi tarp tiekėjų dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo.
6. Toliau vykdant pirkimo procedūras, viešasis interesas dėl pirkimų skaidrumo bei tiekėjų sąžiningos konkurencijos užtikrinimo ir ieškovo interesai nebus apginti, kadangi užsitęsus neteisėtai vykdomai paslaugų sutarčiai ir ją pripažinus negaliojančia, teismo sprendimo įgyvendinimas bus iš esmės apsunkintas arba neįmanomas, kadangi šalių sugrąžinimas į padėtį iki pažeidimo (restitucija) bus susijęs su dideliais nuostoliais bei, tikėtina, iššauks naujus teisminius ginčus.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo atmesti ieškovo UAB „InnoForce“ atskirąjį skundą, kaip nepagrįstą.
Atsakovas teigia, kad su atskiruoju skundu nesutinka visiškai ir mano, kad ginčijama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atsakovas pažymi, kad teismas nepažeidė ieškovo teisių. Pasak atsakovo, teismas tinkamai ir objektyviai įvertino byloje visas reikšmingas aplinkybes, esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas. Atsakovas pažymi, kad teismas teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovo atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 4237 straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. Pagal minėto straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas priima nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, iš pradžių yra nustatoma, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas.
Viešieji pirkimai liečia platų asmenų ratą. Visų pirma galima kalbėti apie konkretaus pirkimo tiekėjų ir jį organizuojančios perkančiosios organizacijos interesus: pačia bendriausia prasme tiekėjai yra suinteresuoti laimėti pirkimą, o perkančioji organizacija – įsigyti reikalingą pirkimo objektą. Tačiau greta šių interesų egzistuoja ir viešasis interesas. Visais atvejais visuomenė yra suinteresuota, kad pirkimas būtų vykdomas racionaliai naudojant jam skirtas lėšas, pirkimo procedūros būtų vykdomos laikantis viešųjų pirkimų principų, būtų užtikrinta tiekėjų konkurencija ir pan. Pirkimo objektas visuomet yra susijęs su visos visuomenės ar jos dalies poreikių tenkinimu, o viešasis interesas taip pat yra nukreiptas į tai, kad perkančioji organizacija, įsigydama pirkimo objektą, operatyviai ir tinkamai patenkintų visuomenės poreikius. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, privalo surasti protingą šių interesų santykį. Teismas gali nuspręsti netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ginčijant atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdomo atviro konkurso „Dokumentų, susijusių su ginklais, pirotechnikos priemonėmis, asmens bei turto sauga, išdavimas“ perkėlimo į elektroninę erdvę programinės įrangos sukūrimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 124382) procedūras, taikymo.
Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįsto atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, kaip šiuo atveju – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus, atsirastų didesnė žala. Jeigu iš ieškovo pateiktų duomenų preliminaraus įvertinimo negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl viešojo pirkimo esminių principų pažeidimo, o pirkimo dalykas susijęs su poreikiu užtikrinti visuomenei ar jos pažeidžiamai grupei būtinų prekių/darbų/paslaugų įsigijimą kuo skubiau, kad nebūtų padaryta nepataisoma žala šiems asmenims ir konstitucinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala, kas reiškia, jog tokiu atveju turi būti toliau vykdomos pirkimo procedūros (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2012), įskaitant ir pirkimo sutarties pasirašymą su pirkimo laimėtoju bei vykdymą.
Šioje byloje ieškovas ginčija perkančiosios organizacijos sprendimus, priimtus vykdant viešąjį pirkimą „Dokumentų, susijusių su ginklais, pirotechnikos priemonėmis, asmens bei turto sauga, išdavimas“ perkėlimo į elektroninę erdvę programinės įrangos sukūrimo paslaugų pirkimas“.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pirkimas susijęs su projektu VP–3.1–IVPK–01–V–01–003 „Viešosios policijos paslaugos „Pranešimų policijai teikimas“ perkėlimo į elektroninę erdvę“, įgyvendinamu LRV 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr.1097 patvirtinta Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos įgyvendinimo 2007 – 2010 metų priemonių plano 5.1.11 priemone.
Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateiktos ginčijamo pirkimo konkurso sąlygos patvirtina, kad šio pirkimo objektą sudaro Viešosios policijos paslaugų grupės „Dokumentų, susijusių su ginklais, pirotechnikos priemonėmis, asmens bei turto sauga, išdavimas“ perkėlimo į elektroninę erdvę programinės įrangos sukūrimo paslaugos. Minėtų paslaugų pirkimas pagal savo pobūdį yra susijęs su svarbių visuomenės poreikių užtikrinimu, informacinės visuomenės plėtra, galimybe gyventojams ir įmonėms gauti operatyvesnes ir kokybiškesnes policijos paslaugas, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistas viešasis interesas bei nebus apginti ieškovo interesai.
Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad ginčijamą viešąjį pirkimą sustabdžius neapibrėžtam laikui, kiltų grėsmė dėl galimo šio projekto savalaikio įgyvendinimo bei viešojo intereso pažeidimo. Ieškovo prašomų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebūtų proporcingas ir suteiktų ieškovui nepagrįstą pranašumą prieš atsakovą, nes ieškinio patenkinimo atveju ieškovas savo subjektines teises galėtų ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paduodamas ieškinį dėl žalos atlyginimo (CPK 5 str., VPĮ 96 str.), o ieškinio netenkinimo atveju atsakovui būtų padaryta žala, kurios atlyginimas būtų komplikuotas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, teismų praktiką, ginčo konkurso sąlygas, galimas projekto nukėlimo pasekmes jo savalaikiam įgyvendinimui, kitus bylos duomenis, nutarė, kad šiuo atveju prioritetas teiktinas siekiui laiku įsisavinti Europos Sąjungos lėšas, nes pastarosioms įsisavinti paprastai numatomi griežti terminai. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sąlygoti minėtų lėšų neįsisavinimą ir atitinkamai projekto neįgyvendinimą. Jeigu sustabdžius užtrukusias pirkimo procedūras nebus įsisavintos tam skirtos lėšos, nukentėtų didelės visuomenės dalies interesai: besinaudojančių policijos paslaugomis dėl dokumentų, susijusių su ginklais, pirotechnikos priemonėmis, asmens bei turto apsauga, išdavimo.
Nepagrįstas ieškovo atskirojo skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju nestabdant pirkimo procedūrų, viešajam interesui padaroma didesnė žala, nei jas stabdant, kadangi esant kontroliuojančios institucijos nustatytam pažeidimui, sudarius pirkimo sutartį iškiltų grėsmė, kad projektą įgyvendinančioji institucija inicijuos projekto lėšų sumažinimą ar nutrauks finansavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktas Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) 2012 m. birželio 11 d. raštas Nr. 2012/2-5693 ,,Dėl projekto VP–3.1–IVPK–01–V–01–003 pirkimo dokumentų išankstinio vertinimo“ (t. 2, b. l. 8-13). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio, 82 straipsnio nuostatomis, Viešųjų pirkimų tarnyba yra viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti, kontroliuojanti bei prižiūrinti, kaip laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų institucija. CPVA yra institucija, administruojanti ir įgyvendinanti valstybės, savivaldybių bei kitų subjektų programas ir projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos, tarptautinių finansinių organizacijų, valstybės, savivaldybių, agentūros ir kitokių lėšų, taip pat teikianti visapusišką paramą klientams visuose projekto įgyvendinimo etapuose: projektų rengime; finansavimo šaltinių nustatyme; projektų vertinime; viešuosiuose pirkimuose; projektų įgyvendinimo įvertinime.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Gintaras Pečiulis
Donatas Šernas