Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-807/2010

Teisėjas Valerij Paškevič                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4;

                                                                                          1.1.8.2;  1.2.25.4.1;  2.1.5.3.2;  2.1.5.7;

                                                                                          2.4.6.3.1.                                                                                   

V I L N I A U S   A P Y G A R D O S    T E I S M A S

 

N U T A R T I S

2010 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

teisėjų Arūno Kisieliaus, Ryšardo Skirtuno,

sekretoriaujant Jurgitai Neliubšienei,

dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei,

gynėjui advokatui Stasiui Lileikiui,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. K.,

civilinio atsakovo atstovui M. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. ir civilinio atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 20 MGL dydžio, t. y. 2600,00 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) bauda.

            Nukentėjusiosios L. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš UADB „Seesam Lietuva“ nukentėjusiajai priteista 16 584 Lt (šešiolika tūkstančių penki šimtai aštuoniasdešimt keturi litai septyniasdešimt devyni centai) turtinei žalai atlyginti, iš E. S. nukentėjusiosios naudai priteista 10 797,20 Lt (dešimt tūkstančių septyni šimtai devyniasdešimt septyni litai dvidešimt centų) neturtinei žalai atlyginti.

           

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

E. S. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. lapkričio 21 d., apie 16 val. 53 min., vairuodamas automobilį „Opel Omega“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojant T. Narbuto gatve, Vilniaus mieste, link Vilniaus pedagoginio universiteto, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios prie T. Narbuto ir Stumbro gatvių sankryžos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 37 p. reikalavimus, nesulėtino vairuojamo automobilio greičio, nesustabdė jo prieš kelio ženklą Nr. 534, žymintį pėsčiųjų perėją, ir, įvažiavęs į šią perėją, partrenkė pėsčiąją L. K., nesunkiai sutrikdydamas jai sveikatą.

            Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. nuosprendį pakeisti, sumažinant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį iki 5000,00 Lt.

            Nuteistasis mano, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į nukentėjusiosios kaltę dėl žalos atsiradimo, priteistinos žalos dydį sumažino per mažai. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl žalos atsiradimo kalta  ir pati nukentėjusioji, nes ji, sustodama važiuojamojoje kelio dalyje, pažeidė KET taisykles. E. S. įsitikinimu, jeigu nukentėjusioji nebūtų delsusi ir sustojusi važiuojamojoje kelio dalyje, eismo įvykis apskritai galėjo nekilti, kadangi ji būtų spėjusi pereiti gatvę. Tokie nukentėjusiosios veiksmai, turėję įtakos žalos atsiradimui, sudaro pagrindą priteistinos žalos dydį mažinti labiau, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinio skundo turinys taip pat leidžia daryti išvadą, jog apeliantas mano, kad L. K. veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas.

            Civilinis atsakovas UADB „Seesam Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. nuosprendį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo ir klausimą dėl žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

            Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusioji gaudavo darbo užmokestį jau atskaičius mokesčius. Realios jos mėnesio pajamos buvo lygios darbo užmokesčiui. Apskaičiuodamas nukentėjusiosios negautas pajamas, teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu, pagal kurį vienos dienos negautos pajamos, susijusios su darbo santykiais – lygios 62,73 Lt. Šį skaičių dauginant iš nedarbingumo laikotarpiu buvusių darbo dienų skaičiaus, būtų apskaičiuojamas negautų pajamų, susijusių su darbo santykiais dydis nurodytu laikotarpiu. Atsižvelgus į tai, kad civilinis atsakovas atlygino negautas pajamas už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 21 d. iki 2009 m. gegužės 14 d., tai nukentėjusiosios negautos pajamos, susijusios su darbo santykiais už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 15 d. iki 2010 m. gegužės 13 yra lygios 15 933,42 Lt, o ne 17 950,68 Lt.

            Skunde teigiama, kad nustatydamas negautų pajamų dydį, teismas neatsižvelgė į nukentėjusiajai išmokėtas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas, mokamas pagal teisės aktus dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo, nurodytu laikotarpiu priteisė negautas pajamas už visą laikotarpį. Teismas turėjo nustatyti šiuos faktus ir atitinkamai nustatyti atlygintinos žalos dydį, o nustačius įstatyme nustatytas sąlygas, perduoti civilinio ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka.

            Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi dalimi nukentėjusiosios pateiktų įrodymų (išlaidų patyrimą patvirtinančiais čekiais), kadangi iš jų nėra aišku ar patirtos išlaidos yra susijusios su nukentėjusiajai padarytu sveikatos sutrikdymu.

            Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusioji prašė nuteistojo skundą atmesti. Nukentėjusioji ir civilinio atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ atstovas prašė patvirtinti taikos sutartį. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti, o UADB „Seesam Lietuva“ skundą tenkinti iš dalies.

            Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.    

            Specialisto išvadoje Nr. 11-1761 (09) nurodyta, jog pėsčiajai einant mažiausiu ekspertinėje praktikoje priimamu ramiai einančios pėsčiosios greičiu, automobilio „Opel Omega“ vairuotojas E. S., važiuodamas 50 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę laiku stabdydamas savo vairuojamą transporto priemonę, išvengti pėsčiosios partrenkimo, reaguodamas stabdymui tuo momentu, kai pėsčioji įžengė į važiuojamąją dalį. Jeigu pėsčioji L. K. ėjo pėsčiųjų perėjoje didžiausiu ekspertinėje praktikoje priimamu greičiu, sustojo ir stovėjo ilgiau nei 1,5 s, tai automobilio „Opel Omega“ vairuotojas E. S., važiuodamas 50 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę laiku stabdydamas savo vairuojamą transporto priemonę, išvengti pėsčiosios partrenkimo (t. 1, b. l. 69).

            Pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog matė pėsčiųjų perėjos ženklą, tačiau nepastebėjo nukentėjusiosios, kadangi tuo metu buvo blogas oras, tamsu, iš priekio švietė šviesos. Prieš perėją nestabdė, o tik atleido akseleratoriaus pedalą (t. 2, b. l. 42).

            Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme aiškino, jog ji per perėją ėjo įsitikinusi, kad arti automobilių nėra. Prieš eismo įvykį buvo sustojusi, tačiau sustojo, nes buvo apakinta automobilio šviesos (t. 1, b. l. 22-23, t. 2, b. l. 43).

Taigi tiek iš specialisto išvados, tiek iš paties nuteistojo parodymų matyti, kad būtent dėl jo veiksmų kilo autoįvykis, kadangi jis suvokė, jog eismo sąlygos yra gana sudėtingos, matė pėsčiųjų perėją žymintį ženklą, tačiau nesiėmė atsargumo priemonių, kurios būtų padėjusios išvengti autoįvykio, laiku pastebėti per perėją einančią nukentėjusiąją. Taigi, jeigu nuteistasis būtų laikęsis KET 37 p. reikalavimų, autoįvykis nebūtų įvykęs. Taip pat minėtos specialisto išvados teiginiai leidžia daryti išvadą, jog net ir nukentėjusiajai sustojus pėsčiųjų perėjoje, nuteistasis laiku stabdydamas savo vairuojamą transporto priemonę, galėjo išvengti pėsčiosios partrenkimo.

            Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, jog nukentėjusiosios veiksmai, t. y. sustojimas prieš pat įvykį, buvo įvertintas kaip didelis jos neatsargumas. Todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.282 str. nuostatomis, teismas sumažino L. K. prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Akivaizdu, jog autoįvykis įvyko greitai, nukentėjusioji stovėjo labai trumpai, jos sustojimą nulėmė staigus automobilio pasirodymas, šioje situacijoje nukentėjusioji per trumpą laiko tarpą nesugebėjo tinkamai sureaguoti ir priimti tinkamiausio sprendimo, kuris būtų galėjęs nulemti mažesnės žalos atsiradimą. Dėl šių priežasčių apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas mano, kad dar labiau mažinti nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra jokio pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nukentėjusiosios kaltę dėl žalos atsiradimo ir tinkamai ją įvertino, nustatydamas šios žalos dydį. Dėl kitų neturtinės žalos nustatymo kriterijų, numatytų Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. vertinimo ginčas nekyla, todėl teigti, kad priteista neturtinė žala yra per didelė nėra jokio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta tarp nukentėjusiosios L. K. ir UADB „Seesam Lietuva“ pasirašyta taikos sutartis. UABD „Seesam Lietuva“ taikos sutartyje atsisako visų apeliacinio skundo reikalavimų šioje baudžiamojoje byloje ir taikos sutartimi išsprendžia visus tarpusavio ginčus, susijusius su turtinės žalos atlyginimu šioje baudžiamojoje byloje. Taikos sutartimi šalys prašo patvirtinti taikos sutartį, baudžiamąją bylą civilinio ieškinio dalyje nutraukti.

Toks šalių prašymas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo naikintinas ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutrauktina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 1 d., civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos BPK nuostatas. Antrojoje minėto straipsnio dalyje yra nurodyta, jog kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Taikos sutarties patvirtinimas neprieštarauja jokioms Lietuvos Respublikos BPK normoms.

Teismui pateikta 2010 m. gegužės 28 d. taikos sutartis išreiškia L. K. ir UABD „Seesam Lietuva“ valią taikiai išspręsti kilusį šioje byloje civilinį ginčą dėl turtinės žalos atlyginimo, ši sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, todėl yra pakankamas pagrindas ją patvirtinti (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., BPK 113 str. 2 d., Lietuvos Respublikos CPK 140 str. 3 d., 326 str. 1 d. 5 p., 293 str. 1 d. 5 p.,

n u t a r i a :

nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo iš UADB „Seesam Lietuva“ panaikinti. Patvirtinti 2010 m. gegužės 28 d. nukentėjusiosios L. K. ir civilinio atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ (Draudikas) pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią šalys sutarė, kad:

„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., 15 str. 4 d., Draudikas įsipareigoja ir sutinka per            15 dienų nuo šios sutarties įsigaliojimo į Sutarties 8 p., nurodytą Nukentėjusiosios sąskaitą pervesti: 2 440,88 Lt (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt litų ir 88 ct) atlygindamas vaistų, avalynės įsigijimo ir kuro išlaidas; 11 013,57 Lt (vienuolika  tūkstančių trylika litų ir 57 ct) atlyginant Nukentėjusiosios negautas pajamas už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 14 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. (imtinai). Viso Draudikas šia Sutartimi įsipareigoja pervesti 13 467,94 Lt (trylika tūkstančių keturis šimtus šešiasdešimt septynis litus ir 94 ct).

Nukentėjusioji pareiškia, pripažįsta ir patvirtina, kad visiškai ir be jokių išlygų atsisako visų savo civiliniame ieškinyje išdėstytų reikalavimų su Draudiku dėl 2008 m. lapkričio 21 d. eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant  į tai,   kad   šios  sutarties   pasirašymo   metu   Nukentėjusioji   nėra pasveikusi po Įvykio, bei tai, kad šia sutartimi atlyginami Nukentėjusiosios patirti nuostoliai už laikotarpį iki 2010 m. gegužės 01 d., Šalys susitaria, kad Nukentėjusioji kas ketvirtį (skaičiuojant nuo 2010 m. gegužės 01 d.) pateiks Draudikui dokumentus, būtinus apskaičiuoti Jos dėl Įvykio negautas pajamas už laikotarpį po 2010 m. gegužės 01 d., bei dokumentus, patvirtinančius Jos patirtas išlaidas susijusias su dėl Įvykio patirtų sužalojimų gydymu už tą patį laikotarpį.
Draudikas įsipareigoja gavęs būtinus dokumentus per 15 darbo dienų apskaičiuoti ir į Susitarimo     10 punkte nurodytą sąskaitą pervesti Nukentėjusiosios per nurodytą laikotarpį negautas pajamas ir atlyginti tą patį laikotarpį patirtas išlaidas, susijusias su sveikatos grąžinimu.

Per 15 darbo dienų nuo šios sutarties įsigaliojimo,  Draudikas Sutarties 7 p. nurodytą sumą pervesti į šią Nukentėjusiosios sąskaitą: sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440.

Nei viena iš šalių neatlygina kitai šaliai bylinėjimosi išlaidų baudžiamojoje byloje,
dėl kurios susitariama šia sutartimi, o taip pat visų kitų išlaidų, kurių atitinkama šalis patyrė ryšium su šia baudžiamąja byla ir ginču, dėl kurių susitariama šia sutartimi.

Šalys pareiškia, kad LR CPK 294 str. 2 dalyje numatytos pasekmės, jog nutraukus baudžiamąją bylą dalyje dėl civilinio ieškinio, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, joms žinomos. Šalys patvirtina, jog joms yra žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turintis galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Šalys taip pat žino, kad vadovaujantis LR CK 6.985 str. ir LR CPK  584  ir 587 str.,  teismo  patvirtinta taikos sutartis  laikoma  vykdytinu dokumentu“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 5 p., baudžiamąją bylą civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo iš UADB „Seesam Lietuva“ nutraukti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                          Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė

Teisėjai                                                                                                Ryšardas Skirtunas

                                                                                                            Arūnas Kisielius