Civilinė byla Nr. 2-74/2013

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio,  apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4712-619/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ ieškinį solidariems atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ ir If P&C Insurance AS, tretiesiems asmenims A. Š., BUAB „Eksterjero centras“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ ir IF „P&C Insurance AS“, tretiesiems asmenims Aronui Šerberiui, BUAB „Eksterjero centras“, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ ir IF „P&C Insurance AS“ ieškovo UAB „Medicinos bankas“ naudai 258 364,36 Lt dydžio nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo UAB „Medicinos bankas“ naudai visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 258 364,36 Lt sumos ribose atsakovui UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą, o šio turto esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovui UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“  ir esančias pas atsakovą UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ arba pas trečiuosius asmenis. Ieškovas savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teigė, jog pagal atsakovo UAB „Verlso valdymo ir restruktūrizacijos centras“ pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovas 2010 metais patyrė 11 373 Lt dydžio nuostolį. Pažymėjo, jog atsakovas nuosavybės teise turi du nekilnojamojo turto objektus – patalpą – butą Savanorių pr. 262 – 105, Kaunas, kuris yra areštuotas, ir kurio vidutinė rinkos vertė yra 71 800,00 Lt; 33/100 dalis negyvenamųjų patalpų – administracinių patalpų Savanorių pr. 262, Kaunas. Įvertinęs minėtus duomenis ieškovas darė išvadą, kad 258 364,36 Lt dydžio suma atsakovo atžvilgiu laikytina didele ir dėl šios priežasties egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovas, sužinojęs apie pradėtą teisminį procesą jo atžvilgiu, gali realizuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškovo UAB „Medicinos bankas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino - ieškovo UAB „Medicinos bankas“ reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovo UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ 258 364,36 Lt vertės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis bei nesant ar nepakankant ieškovo UAB „Medicinos bankas“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti atsakovo UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, areštavo šio atsakovo turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas jį arba trečiuosius asmenis ir/ar atsakovo banko ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant pareikšto ieškinio sumos – 258 364,36 Lt.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl administratoriaus veiksmų pasekoje atsiradusių nuostolių priteisimo - ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ ir IF P&C Insurance AS ieškovo UAB „Medicinos bankas“ naudai 258 364,36 Lt dydžio nuostolių atlyginimą. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 12 d. priimta nutartimi atstatydino iš BUAB „Eksterjero centras“ bankroto administratoriaus pareigų UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“ motyvuodamas tuo, kad administratorius savo veiklą vykdė netinkamai, pakartotinai teikė nepagrįstas sąmatas, neatsižvelgdamas į teismų nutartyse esančias nuorodas, kad teikiamos aiškiai per didelės, kreditorių interesus pažeidžiančios sąmatos, taip pat konstatavo, kad administratorius (šioje byloje atsakovas) sudarinėjo neaiškias sutartis su trečiaisiais asmenimis ir pan. Taip pat teismas pažymėjo, jog nors ši nutartis nėra įsiteisėjusi, t.y. apskųsta apeliacinės instancijos teismui, tačiau minėtos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą preliminariai (prima facie) manyti, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas. Teismas nurodė, kad šiuo atveju teismas nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nes tai bus nustatyta, tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus procesinį sprendimą.

              Teismas pažymėjo, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas preziumuojama, jei ginčas byloje yra kilęs dėl didelės pinigų sumos priteisimo, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pareikšto ieškinio suma – 258 364,36 Lt, atsakovui, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pakankamai didelė, kad būtų galima taikyti teismų praktikoje suformuluotą prezumpciją. Teismas nurodė, jog iš ieškovo pateikto atsakovo UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ 2010 metų balanso matyti, kad įmonės pagrindinį turtą sudaro trumpalaikis turtas – 202 932 Lt (iš kurio didžiąją dalį sudaro per vienerius metus gautinos sumos – 113 794 Lt, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 40 848 Lt), ilgalaikio turto – tik 80 171 Lt. Teismas nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad įmonė 2010 metais patyrė 11 373 Lt  nuostolių. Šią aplinkybę patvirtino į bylą pateikta atsakovo UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ pelno (nuostolių) ataskaita. Taip pat teismas nurodė, jog į bylą pateikta 2012 m. balandžio 26 d. VĮ Registrų centras pažyma apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą patvirtino, kad UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ turi du nekilnojamojo turto objektus, kurių vieno atžvilgiu pritaikytas areštas (butas/patalpa – Savanorių pr. 262 – 105, Kauno m.),  o kitas nekilnojamojo turto objektas – Negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos Kauno m. sav. Savanorių pr. 262, atsižvelgus į turimo turto dalis, yra nedidelės vertės.

              Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kadangi įmonės turimo turto (283 103 Lt) pagrindinę dalį sudaro nestabilus trumpalaikis turtas (202 932 Lt), taip pat atsakovo turimo turto vertė tik labai nežymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą, todėl teismas sprendė, kad pareikšto reikalavimo suma (258 364,36 Lt), lyginant su įmonės turimu turtu, atsakovui, kurio atžvilgiu prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, yra didelė. Teismas nurodė, jog todėl buvo pagrindas išvadai, kad nagrinėjamu atveju nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių šiuo konkrečiu atveju galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti ir priteisti iš ieškovo 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su šio atskirojo skundo surašymu. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą grindė aplinkybe, kad pareikšto ieškinio suma yra didelė. Šiuo atveju vertinimui ar ieškinio suma pripažintina didele svarbi aplinkybė yra tai, kad civilinėje byloje yra skolininkų daugetas. Ieškovas 258 364,36 Lt nuostolių atlyginimą prašo priteisti solidariai iš dviejų juridinių asmenų, vieno iš kurių atsakomybė kildinama iš profesinės - bankroto administratoriaus - veiklos, kito - iš draudiko veiklos. Esant solidariajai skolininkų atsakomybei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str.). Dėl šių priežasčių, ieškovui prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, reikalavimo dydis vertinamas atsižvelgiant į bendraskolių bendrą turtinę padėtį, o ne į kiekvieno bendraskolio turtinę padėtį atskirai, t.y. vertinama, ar pagal bendrą jų visų turto vertę ieškinio sumą galimą laikyti didele. (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1458/2009). Abu atsakovai yra juridiniai asmenys, šiuo metu sėkmingai vykdantys veiklą. Atsakovų finansinė padėtis ir atsakovo If P&C Insurance AS veiklos teisinis reglamentavimas leidžia pagrįstai konstatuoti, kad ieškovo reikalavimų galimam įvykdymui jokios rizikos nėra.

2. Šioje civilinėje byloje yra keliamas atsakovų veiksmų, vykdant bankroto procedūrą, teisėtumo bei jų civilinės atsakomybės klausimas. LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 13 dalis numato, kad administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą draudžiama privalomuoju draudimu.

3. ĮBĮ 11 straipsnio 14 dalis nurodo, kad administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir/ar jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, padarytą žalą. Šioje byloje ieškovas kelia atsakovo - UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras" civilinės atsakomybės, vykdant profesinę veiklą, klausimą, todėl, tenkinus ieškinį, nuostolius turėtų atlyginti administratorių civilinę atsakomybę draudusios draudimo bendrovės. Dėl šios priežasties grėsmės, kad ieškovui palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas, taip pat nėra, t.y. nėra būtinos CPK 144 str. 1 d. numatytos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Atsiliepimu į atskirtąjį skundą ieškovas UAB „Medicinos bankas“ nesutinka su atsakovo UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ atskiruoju skundu, prašo 2012 m. gegužės 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, palikti nepakeistą. Nurodo, jog skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Teigia, kad atsakovo argumentas, jog jis šiai dienai vykdo 38 bankroto procedūras, nesuteikia pagrįsto pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas itin sėkmingai vykdo savo veiklą, atsakovas yra atstatydintas iš pareigų vykdant trečiojo asmens BUAB „Eksterjero centras" bankroto procedūrą. Nurodo, kad atsakovo pateikti įmonės finansinės padėties įrodymai neeliminuoja abejonių dėl atsakovo galimybės įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju, o tuo tarpu taikant laikinąsias apsaugos priemones, siekiama, kad visą bylos nagrinėjimo laiką atsakovo turtinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, kad būtų reali galimybė įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Ieškovo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju reikšminga ta aplinkybė, jog atsakovas nuosavybės teise turi du nekilnojamuosius objektus, tačiau vienas iš jų yra areštuotas, o kitas - menkavertis (kitokio nekilnojamojo turto atsakovas neturi). Atsižvelgiant į tai, jog daikto areštą taikiusi institucija yra Kauno miesto apylinkės teismas, darytina vienareikšmė išvada, kad atsakovas dalyvauja ir kitose civilinėse bylose, kuriose yra patrauktas atsakovu. Kauno miesto apylinkės teismui priėmus nepalankų sprendimą atsakovo atžvilgiu, atsakovo turtinė padėtis taip pat galimai pablogės. Taip pat nurodė, jog ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik atsakovo UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro“ atžvilgiu, ieškovas turi teisę rinktis, kurio(-ių) iš solidarių skolininkų (atsakovų) atžvilgiu ir kokia apimtimi prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o kurio(-ių) atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neprašyti. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, neturėjo teisės peržengti ieškovo pateikto prašymo ribų ir visiškai pagrįstai vertino tik atsakovo UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro“ turtinę padėtį bei tinkamai išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tik šio atsakovo atžvilgiu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (o taip pat ir atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo UAB „Medicinos bankas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Ši aplinkybė preziumuojama ir tuomet, kai ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos ar didelės vertės turto, nes akivaizdu, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Taigi minėtų priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą (CPK 144 str.) CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t.y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1350/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti tinkamą ieškovo interesų apsaugą, jo iniciatyva taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nutarė areštuoti atsakovo UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ 258 364,36 Lt vertės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis bei nesant ar nepakankant ieškovo UAB „Medicinos bankas“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti atsakovo UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, areštavo šio atsakovo turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas jį arba trečiuosius asmenis ir/ar atsakovo banko ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant pareikšto ieškinio sumos – 258 364,36 Lt.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad nagrinėjamu atveju vertinimui ar ieškinio suma pripažintina didele, svarbi aplinkybė yra tai, kad civilinėje byloje yra skolininkų daugetas, todėl dėl šių priežasčių, ieškovui prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, reikalavimo dydis vertinamas atsižvelgiant į bendraskolių bendrą turtinę padėtį, o ne į kiekvieno bendraskolio turtinę padėtį atskirai, t.y. vertinama, ar pagal bendrą jų visų turto vertę ieškinio sumą galimą laikyti didele.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovui grindžiant ieškinį solidariąja atsakovų pareiga, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, o be to tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CPK 13 str., CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovas taip pat turi teisę pasirinkti, kurių atsakovų atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 13 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant, ar byloje pareikšto reikalavimo suma yra didelė, turi būti atsižvelgiama į nurodytos sumos reikšmingumą asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio suma – 258 364,36 Lt, atsakovui, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pakankamai didelė, kad būtų galima taikyti teismų praktikoje suformuluotą prezumpciją. Šią aplinkybę patvirtina ieškovo pateiktas atsakovo UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ 2010 metų balansas, iš kurio turinio matyti, kad įmonės pagrindinį turtą sudaro trumpalaikis turtas – 202 932 Lt (iš kurio didžiąją dalį sudaro per vienerius metus gautinos sumos – 113 794 Lt, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 40 848 Lt), ilgalaikio turto – tik 80 171 Lt. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įmonė 2010 metais patyrė 11 373 Lt nuostolių - šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta atsakovo UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ pelno (nuostolių) ataskaita.

Teisėjų kolegija nurodo, kad į bylą pateikta 2012 m. balandžio 26 d. VĮ Registrų centras pažyma apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą patvirtina, jog UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ turi du nekilnojamojo turto objektus, kurių vieno atžvilgiu pritaikytas areštas (butas/patalpa – Savanorių pr. 262 – 105, Kauno m.),  o kitas nekilnojamojo turto objektas – Negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos Savanorių pr. 262, Kauno m., atsižvelgus į turimo turto dalis, yra nedidelės vertės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs aplinkybę, jog įmonės turimo turto (283 103 Lt) pagrindinę dalį sudaro nestabilus trumpalaikis turtas (202 932 Lt) ir tai, jog atsakovo turimo turto vertė tik labai nežymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą, tinkamai sprendė, kad pareikšto reikalavimo suma (258 364,36 Lt), lyginant su įmonės turimu turtu, atsakovui, kurio atžvilgiu prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, yra didelė ir tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.

Teisėjų kolegija nurodo, jog kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.             

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :              

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai                                                                                         Alė Bukavinienė

                                                                                        Konstantinas Gurinas

                                                                                        Gintaras Pečiulis