Civilinė byla Nr. 2A-353-945/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05644-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1;
3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Dalės Burdulienės ir Mindaugo Šimonio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrochema“ ieškinį atsakovui A. J. dėl baudos už nepristatytą produkciją ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą (1 t., b. l. 3–9), prašydama priteisti iš atsakovo 22 056,26 Eur baudą už nepristatytą produkciją, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad pagal su atsakovu sudarytą 2018 m. balandžio 18 d. Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. BKBVADAGL-180418-1 (toliau – Sutartis I) atsakovas įsipareigojo pristatyti ir parduoti, o ieškovė įsipareigojo nupirkti 400 tonų kviečių. Atsakovas pristatė tik 27,16 tonas. Be to, 2018 m. birželio 20 d. su atsakovu buvo sudaryta Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. FIXADAGL-180622-1 (toliau – Sutartis II), pagal kurią atsakovas įsipareigojo laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. spalio 30 d. pristatyti ir parduoti, o ieškovė įsipareigojo nupirkti 45 tonas rapsų sėklų. Šių sėklų atsakovas nepristatė. Sutartyse buvo nustatyta, kad atsakovas, numatyta tvarka ir terminais nepristatęs grūdų, įsipareigoja per 3 kalendorines dienas nuo pareikalavimo gavimo dienos sumokėti ieškovei 30 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo nepristatytų grūdų vertės.
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 4 d. preliminariu sprendimu (1 t., b. l. 100–102) ieškinį patenkino.
3. Atsakovas pateikė prieštaravimus (1 t., b. l. 117–118), nurodydamas, kad Sutartys nebuvo tinkamai įvykdytos dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, o dėl to, jog 2018 m. jo ūkiui buvo labai nuostolingi ir dėl oro sąlygų (sausros) jis neužaugino planuotų užauginti grūdinių kultūrų. Kadangi atsakovas neturėjo galimybės sukontroliuoti oro sąlygų po Sutarčių sudarymo ir negalėjo numatyti, kad ateinančius mėnesius bus sausra ir derlius neužaugs, jis turėtų būti atleistas nuo atsakomybės dėl produkcijos nepristatymo. Be to, ieškovės prašoma priteisti bauda yra neprotingai didelė ir nesąžininga. Abiejų Sutarčių sąlygos buvo parengtos išimtinai ieškovės iniciatyva, atsakovui jas keisti nebuvo leidžiama, būdamas silpnesnioji šalis bei priklausomas nuo ieškovės, atsakovas buvo priverstas jas pasirašyti sau nenaudingomis sąlygomis. Bauda, sudaranti 30 proc. nuo nepristatytų grūdų vertės, yra akivaizdžiai per didelė, neprotinga, nesąžininga, ypač atsižvelgiant į tai, kad dalį prievolės ieškovas įvykdė. Neatleidus atsakovo nuo atsakomybės dėl Sutarčių neįvykdymo, prašomos priteisti baudos dydis turi būti sumažintas.
4. Ieškovė atsiliepime į atsakovo prieštaravimus (1 t., b. l. 132–135) nurodė, kad atsakovas nesivadovavo nei tiesiogiai Sutartyse, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 222 patvirtintame „Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos apraše“ įtvirtinta nuostata kaip įmanoma greičiau pranešti apie tai, jog jo ūkyje yra kilusios nenugalimos jėgos aplinkybės. Atsakovas neatliko jokių veiksmų, nesiėmė jokių priemonių, kad jam būtų išduota nenugalimos jėgos aplinkybes liudijanti pažyma. Abi ginčo Sutartis atsakovas pasirašė laisva valia, jam buvo leista koreguoti ir keisti jų sąlygas, tačiau atsakovas to nedarė, Sutartyse buvo numatyta vienodo dydžio ir formos atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą tiek atsakovui, tiek ir ieškovei, todėl Sutarčių sąlygos dėl netesybų (baudos) dydžio negali būti laikomas nesąžiningomis atsakovo atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 7 d. galutiniu sprendimu (1 t., b. l. 190–196) Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. preliminarų sprendimą pakeitė – ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 11 028,13 Eur baudą už nepristatytą produkciją, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 165,50 Eur žyminį mokestį, kitą ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad jis turėtų būti atleistas nuo atsakomybės dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog būtent jo ūkis, būtent jam priklausantys grūdų pasėliai buvo neigiamai paveikti Lietuvoje 2018 m. vyravusių oro sąlygų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2018 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. 633 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ savaime nereiškia, kad atsakovo ūkio atžvilgiu įvyko nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, dėl kurių derlius gali žūti, tačiau tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama, ypač asmeniui, kurio profesinė veikla yra ūkininkavimas, ir kuris šia veikla verčiasi ne vienerius metus. Kiekvienas rūpestingas ir atidus ūkininkas turi ir gali tokias aplinkybes numatyti, o sudaręs išankstinę sutartį dėl auginamos žemės ūkio produkcijos pardavimo, neišvengiamai prisiima šių aplinkybių atsiradimo riziką.
7. Teismas pažymėjo ir tai, kad paties atsakovo faktinis elgesys liudija, jog jo ūkyje nebuvo jokių nenugalimos jėgos požymius atitinkančių aplinkybių. Sutarties II pasirašymo metu atsakovui turėjo būti gerai žinoma apie nepalankias gamtines sąlygas, kadangi vos po 12 dienų (2018 m. liepos 4 d.) Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 633 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“. Atsakovas nematė jokių nepalankių aplinkybių, dėl kurių negalėtų įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų tiek pagal anksčiau pasirašytą Sutartį I, tiek pagal naujai pasirašomą Sutartį II, nes, priešingu atveju, atsakovas arba nebūtų pasirašęs Sutarties II, arba savalaikiai būtų įspėjęs ieškovę apie galimą įsipareigojimų neįvykdymą dėl nepalankių oro sąlygų. Be to, Sutartį II atsakovas pasirašė kai iki grūdų (rapsų) pristatymo ieškovei termino pradžios (2018 m. rugpjūčio 1 d.) buvo likę vos daugiau nei vienas mėnuo, kas taip pat liudija, kad jokių nepalankių veiksnių, galinčių sutrukdyti įvykdyti įsipareigojimus pagal Sutartis, atsakovas nematė.
8. Spręsdamas atsakovo prašymą dėl netesybų mažinimo teismas atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės dėl dalies prievolės įvykdymo (27,16 tonų kviečių pagal Sutartį I pristatymo) nepripažino teisiškai reikšminga ir sudarančia pagrindą mažinti ieškovės apskaičiuotas netesybas, kadangi Sutartyse netesybų apskaičiavimo mechanizmas buvo nustatytas jau atsižvelgiant į įvykdytą prievolės dalį (bauda skaičiuojama tik nuo neparduotų grūdų vertės). Tačiau, atsižvelgęs į teismų praktiką, formuojamą analogiško pobūdžio civilinėse bylose, teismas sprendė, kad ginčo Sutartimis nustatytas netesybų (baudos) dydis yra aiškiai per didelis, sudarantis ieškovei prielaidas nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, todėl ieškovės prašomas priteisti netesybas sumažino 50 proc., t. y. iki 11 028,13 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 3–7) atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. galutinio sprendimo dalį ir ieškinį atmesti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo ūkyje nebuvo jokių nenugalimos jėgos požymius atitinkančių aplinkybių, yra nepagrįsta. Grūdinės kultūros pagal Sutartis nebuvo pristatytos ieškovei ne dėl nuo atsakovo valios priklausančių aplinkybių, o dėl to, kad 2018 m. ūkiui buvo labai nuostolingi ir dėl oro sąlygų (sausros) ūkis neužaugino planuotų užauginti kultūrų. Tai patvirtina ir 2018 m. liepos 4 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 633, kuriuo buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Šios aplinkybės yra visuotinai žinomos ir jų įrodinėti nereikia.
1.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad Sutarties II pasirašymo metu atsakovui turėjo būti gerai žinoma apie nepalankias gamtines sąlygas. Terminas grūdams pristatyti buvo numatytas iki 2018 m. spalio 31 d, kviečiai pradedami nuimti rugpjūčio mėn., o rapsai – rugsėjo mėn. Nepaisant to, kad ir iki 2018 m. birželio 22 d. metai buvo sausringi, atsakovas, kaip ir kiti ūkininkai, tikėjosi, jog oras pasikeis, pradėjus lyti grūdai užaugs ir jis galės įvykdyti savo įsipareigojimus, kaip kad juos ilgus metus vykdė.
1.3. Atsakovas neturėjo galimybės sukontroliuoti oro sąlygų po Sutarčių sudarymo, sudarant Sutartis taip pat negalėjo numatyti, kad ateinančius mėnesius bus sausra ir derlius neužaugs, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatleido atsakovo nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnio 1 dalis).
1.4. Atsakovas neginčija, kad per Sutartyse nurodytą terminą raštu nepranešė ieškovei, jog negalės įvykdyti Sutarčių. Ieškovei laikantis pozicijos, kad šių aplinkybių nežinojo, ieškovė turėtų teisę ne į baudos prisiteisimą, bet į nuostolių atlyginimą (Sutarčių 22 punktas, CK 6.212 straipsnio 3 dalis).
1.5. Sutartis su ieškove atsakovas buvo priverstas pasirašyti, kadangi, priešingu atveju, negautų trąšų grūdinėms kultūroms. Ieškovė nuo 1995 m. formuoja praktiką, pagal kurią ūkininkams parduodamos trąšos, o jų apmokėjimas yra dengiamas ūkininkų pristatyta produkcija, kurios pristatymo kiekius nustato ieškovė. Jeigu atsakovas atsisakytų tokių santykių, ieškovė neparduotų trąšų ir neatidėtų mokėjimų iki derliaus nuėmimo, kas pakenktų atsakovo veiklai. Jau daug metų egzistuojant tokiems santykiams, ieškovė niekuomet netaikė jokių baudų.
1.6. Priteistos 11 028,13 Eur netesybos yra pernelyg didelės, leidžiančios ieškovei neteisingai ir nesąžiningai praturtėti atsakovo sąskaita, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pristatyta produkcija turėjo padengti turimą įsiskolinimą už trąšas ir už šį įsiskolinimą ieškovė jau yra prisiteisusi 6 proc. metines procesines palūkanas (Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1571-259/2019), kas reiškia dvigubas netesybas ir grubiai pažeidžia protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Netesybos turėtų būti mažinamos iki 5 proc. nepristatytos produkcijos vertės.
1.7. Šioje byloje atsakovas sumokėjo 50 Eur dydžio žyminį mokestį už 2019 m. balandžio 19 d. pateiktą atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Jo atskirasis skundas buvo patenkintas pilnai, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai jam priteisiamą išlaidų atlyginimo sumą sumažino per pusę.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 15–20) ieškovė prašo skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai nusprendė, jog atsakovo ūkyje nebuvo jokių nenugalimos jėgos požymius atitinkančių aplinkybių. Atsakovo nurodytos aplinkybės (sausra) neatitinka aplinkybių, nurodytų Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarime Nr. 840 ,,Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ ir Ekstremalių įvykių kriterijų sąraše, patvirtintame Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad jis yra silpnesnioji šalis, priklausoma nuo ieškovės, ir buvo priverstas pasirašyti Sutartis sau nenaudingomis sąlygomis. Abi Sutarčių šalys yra verslininkai, galintys laisvai spręsti, ar sudaryti konkrečias žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartis ir kokiomis sąlygomis. Atsakovas, kaip ilgametę patirtį turintis verslininkas, verslo santykius su ieškove palaikantis nuo 1995 m., laisva valia sutiko pasirašyti Sutartis pagal jose nurodytas sąlygas. Ieškovė nėra vienintelis žemės ūkio produkciją superkantis juridinis asmuo, todėl atsakovas turėjo galimybę pasirinkti bet kurį kitą žemės ūkio produkciją superkantį subjektą ir susitarti dėl, jo nuomone, palankesnių sutarties sąlygų. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad Sutarčių sąlygos yra išimtinai jam nepalankios, nes tiek ieškovei, tiek ir atsakovui Sutartyse numatyta vienoda atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą, Sutarties I 18.1 punkte ir Sutarties II 19 punkte atsakovas patvirtino, kad jose nustatyta bauda yra protinga ir negali būti mažinama.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
12. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad 2018 m. balandžio 18 d. buvo sudaryta Sutartis I (1 t., b. l. 11–13), kuria atsakovas įsipareigojo pristatyti ir parduoti, o ieškovė įsipareigojo nupirkti 400 tonų kviečių. Konkreti kviečių kaina buvo nustatyta 2018 m. birželio 30 d. Sutarties I priedu (1 t., b. l. 14). Be to, 2018 m. birželio 20 d. buvo sudaryta Sutartis II (1 t., b. l. 16–18), pagal kurią atsakovas įsipareigojo laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. spalio 30 d. pristatyti ir parduoti, o ieškovė įsipareigojo nupirkti 45 tonas rapsų sėklų. Į bylą pateikta 2018 m. rugpjūčio 11 d. sąskaita (1 t., b. l. 15) patvirtina, kad atsakovas, vykdydamas Sutartį I, pateikė ieškovei 27,160 tonos kviečių. Atsiliepime į ieškinį atsakovas pripažino, kad nurodytoje sąskaitoje užfiksuotas visas žemės ūkio produkcijos, perduotos pagal abi Sutartis, kiekis, t. y. atsakovas neįvykdė pareigos perduoti ieškovei 372,840 tonos (400 tonų – 27,160 tonos) kviečių ir 45 tonų rapsų sėklų.
13. Sutarties I 18.1 punktu ir Sutarties II 19 punktu atsakovas prisiėmė pareigą tuo atveju, jeigu nebus įvykdytas įsipareigojimas perduoti sutartą žemės ūkio produkcijos kiekį, sumokėti ieškovei 30 proc. nuo neperduotų kviečių ir rapsų sėklų vertės baudą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nesutikimą su reikalavimu mokėti netesybas atsakovas grindžia dviem argumentais. Pirma, atsakovas įrodinėja, kad egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės, kurios tapo kliūtimi atsakovui vykdyti savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Antra, atsakovas akcentuoja, kad Sutarčių sąlyga dėl netesybų taikymo yra nesąžininga, ieškovės primesta atsakovui, netesybų dydis neproporcingai didelis.
14. Kiekviena šalis privalo sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę asmuo privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu įrodo, jog sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos egzistuojant force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010, 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012, 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014).
15. Perkėlę aptariamą įstatymo nuostatą ir nuorodą į jį detalizuojančias Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintas Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisykles į Sutarties I 22 punktą ir Sutarties II 24 punktą, šalys papildomai nurodė, kad nenugalima jėga negali būti pripažįstami lokalūs nepalankūs hidrometeorologiniai reiškiniai, kurie nepatenka į Ekstremalių įvykių kriterijų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241. Šio sąrašo (Vyriausybės 2015 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1063 redakcija) 10.4 punkte tarp kriterijų, turinčių poveikį žemės ūkio ar kitiems laukiniams augalams, įvardintas stichinis ar katastrofinis meteorologinis ar hidrologinis reiškinys, sukėlęs žemės ūkio augalų žūtį.
16. Nagrinėjamu atveju atsakovas nenugalimos jėgos faktą grindė iš esmės vienu argumentu – 2018 m. sausra, kurios faktą grindė Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 633 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ nuostatomis. Nutarimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 9 straipsnio 11 punkto ir 26 straipsnio 1 dalies 2 punkto normomis, pagal kurias valstybės lygio ekstremali situacija – tai situacija, kurios padariniai šalinami keliose savivaldybėse esančiomis civilinės saugos sistemos pajėgomis ir naudojant savivaldybėse arba valstybės rezerve turimus materialinius išteklius, o ekstremaliosios situacijos padarinių išplitimo ribos viršija trijų savivaldybių teritorijų ribas, arba kurios trunka ilgiau kaip 6 mėnesius. Toks teisės aktuose nurodytas valstybės lygio ekstremalių situacijų apibrėžimas nesuponuoja išvados, kad ekstremali situacija yra nepalankių gamtinių sąlygų nustatymas konkrečioje šalies teritorijoje. Dėl nurodytos priežasties sutiktina su skundžiamo sprendimo motyvu, kad aptariamas Vyriausybės nutarimas pats savaime nepatvirtina, jog atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė būtent dėl sausros.
17. Tokią išvadą patvirtina ir naujausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje konstatuodamas nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą teismas nurodė, kad į bylą buvo pateiktas ne tik Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. 633 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, bet ir duomenys apie ekstremalią sausrą konkrečioje vietovėje, pvz., hidrometeorologijos tarnybos pažyma, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl ekstremalios situacijos paskelbimo, prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažyma, kurių visuma patvirtino netinkamas sąlygas konkrečioje vietovėje, aktualioje konkrečioje byloje analizuojamų sutartinių įsipareigojimų vykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-78-370/2020, 2020 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-129-302/2020). Ir, priešingai, bylose, kuriose tiesioginiai įrodymai, patvirtinantys, kad hidrometeorologiniai reiškiniai turėjo tiesioginės esminės įtakos dalyvaujančio byloje asmens pasėliams, nebuvo pateikti, teismai konstatavo, jog spręsti egzistuojant nenugalimos jėgos aplinkybėms nėra pagrindo (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-761-614/2019, 2019 m gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1820-661/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1828-657/2019). Nagrinėjamoje byloje atsakovas be nutarties 16 punkte aptarto bendro pobūdžio Vyriausybės nutarimo nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jam priklausančiuose laukuose derlius neužaugo būtent dėl sausros.
18. Pažymėtina, kad atsakovas įsipareigojimą pateikti kviečius iš dalies įvykdė, t. y. kažkiek grūdų nukūlė. Dėl to, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų apie nukultą javų kiekį, nesiėmė veiksmų, jog būtų užfiksuota jam priklausiusių laukų būklė prieš javapjūtę, nėra galimybės įvertinti, ar iš tikrųjų atsakovas buvo užsėjęs pakankamą kiekį kviečių ir rapsų, kad galėtų tikėtis tinkamai įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, taip pat konstatuoti, jog atsakovas ieškovei pateikė visus savo nukultus kviečius, o rapsų sėklų neprikūlė visiškai. Kartu pabrėžtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde paminėjo, jog buvo prisiėmęs įsipareigojimų pristatyti grūdus ir kitiems supirkėjams. Faktinės situacijos neužfiksavimas ir ją patvirtinančių įrodymų nepateikimas neleidžia spręsti, kad savo įsipareigojimų ieškovei atsakovas neįvykdė dėl to, jog daugiau kviečių ir rapsų sėklų neturėjo, t. y., kad dėl sausros nukultų javų kiekis sumažėjo ir kiek bei būtent tai sąlygojo negalėjimą įvykdyti sutartinius įsipareigojimus (CPK 178 straipsnis).
19. Šiuo aspektu reikšminga pripažintina ir aplinkybė, kad šalys Sutarties I 22 punktu ir Sutarties II 24 punktu buvo susitarę, jog nenugalimos jėgos aplinkybės bus įrodinėjamos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 222 patvirtintame Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, t. y. pateikiant prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažymą. Nors, kaip akcentuojama teismų praktikoje, prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduota nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijanti pažyma, kaip tokia, nesukuria materialinių teisinių padarinių, tačiau ji turi procesinę teisinę reikšmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013), gali būti pripažinta oficialiuoju rašytiniu įrodymu dėl joje užfiksuotų faktinių duomenų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-78-370/2020). Ieškovas ne tik nefiksavo situacijos savo pasėlių laukuose, bet ir, nevykdydamas sutartinės prievolės konkrečiu būdu konstatuoti nenugalimos jėgos aplinkybę, užkirto kelią tam, kad tą būklę užfiksuotų specialus teisės aktuose nurodytas subjektas.
20. Tas pats pasakytina ir apie Sutarties I 22 punktu ir Sutarties II 24 punktu atsakovo prisiimtą įsipareigojimą apie kliūtis sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti ne vėliau kaip per 5 dienas pranešti ieškovei. Nors tokio pranešimo nebuvimas pats savaime nepaneigia nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo fakto, tik suteikia priešingai pusei teisę reikalauti su pareigos informuoti pažeidimu susijusių nuostolių atlyginimo (CK 6.212 straipsnio 3 dalis), kartu tokios pareigos nevykdymas užkerta galimybes priešingai šaliai savo iniciatyva įvertinti situaciją ir patikrinti, ar nenugalima jėga besiremiančios šalies argumentai atitinka tikrovę.
21. Nutarties 15–20 punktuose nurodytų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad atsakovas neįrodė egzistavus objektyvioms aplinkybėms, trukdžiusioms jam įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.
22. Kasacinis teismas byloje, kurioje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutartinę atsakomybę už žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutarties nevykdymą, taikymo, yra išaiškinęs, kad sutarties šalys, veikiančios žemės ūkio srityje, yra tiesiogiai priklausomos nuo gamtinių sąlygų, duodančių didesnį ar mažesnį derlių ir nepalankias gamtines sąlygas visada būtų galima vertinti kaip aplinkybes, kurių žemės ūkio produkcijos augintojas negalėjo kontroliuoti ir užkirsti joms kelio. Dėl to sprendžiant, ar aplinkybės atitinka force majeure sąlygas, svarbiausias įrodinėjimo dalykas yra nustatyti, ar sudarydamos sutartį šalys galėjo numatyti tokias aplinkybes ir ar pagrįstai prisiėmė jų padarinių atsiradimo riziką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014). Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo sprendimo motyvais, kad atsakovo elgesys sudarant sutartis paneigia vienos iš sąlygų nenugalimos jėgos pasekmėms taikyti – aplinkybių sudarant sutartį ir galimybės protingai numatyti jų atsiradimą nebuvimo – egzistavimą.
23. Nors Sutartį I šalys sudarė 2018 m. balandžio 18 d., susitarimas dėl konkrečių Sutarties I vykdymo sąlygų buvo sudarytas 2018 m. birželio 30 d., t. y. likus vos 4 d. iki Vyriausybės nutarimo, kuriuo konstatuota ekstremali padėtis valstybės mastu, priėmimo. Sutartį II šalys sudarė dešimčia dienų anksčiau – 2018 m. birželio 20 d. Šios aplinkybės aiškiai atskleidžia, kad atsakovas ne tik nevykdė pareigos informuoti atsakovę apie sudėtingas klimato sąlygas ir galimą grėsmę būsimajam derliui, bet, priešingai, įsipareigojimus ieškovės atžvilgiu prisiėmė įsibėgėjant vasarai, kai iki derliaus nuėmimo buvo likęs neilgas laiko tarpas ir oro sąlygos jau leido preliminariai vertinti būsimą derlių. Kasacinis teismas ir apeliacinės instancijos teismai ne kartą išaiškino, kad aptariamos oro sąlygos, atsižvelgiant į Lietuvos klimatą, nėra tos aplinkybės, kurių atsakovas, būdamas ūkininku (užsiimdamas žemdirbyste), nebūtų galėjęs protingai numatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2004, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-687-392/2013, 2019 m. vasario 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-761-614/2019, 2019 m gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1820-661/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1828-657/2019). Atsakovas, nors ir fizinis asmuo, tačiau pasirašydamas sutartį veikė tikslais, susijusiais su jo verslu, t. y. ūkininkavimu. Sudarydamas sutartį atsakovas turėjo numatyti galinčias būti nepalankias gamtines sąlygas, neduosiančias planuojamo grūdų derliaus, o, to nenumatęs ir sutikęs su visiškos civilinės atsakomybės taikymu sutarties nevykdymo atveju, laisva valia prisiėmė riziką.
24. Reikšminga teisėjų kolegija pripažįsta ir aplinkybę, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis informavo ieškovę apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą nei iki termino Sutartims įvykdyti pabaigos, nei gavęs 2018 m. spalio 30 d. (1 t., b. l. 20–21) ar 2019 m. kovo 12 d. (1 t., b. l. 22) pretenzijas. Tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą, atsakovas išsiuntė 2019 m. balandžio 23 d. pranešimą (1 t., b. l. 158), kuriame nurodė kliūtis sutartiniams įsipareigojimams vykdyti ir pažymėjo anksčiau apie tai ieškovę informavęs žodžiu. Atsižvelgiant į tai, kad nenugalimos jėgos aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui, konstatuotina, kad atsakovas ne tik šių aplinkybių niekaip neužfiksavo, bet ir neįrodė apie jas informavęs ieškovę, o tik kilus ginčui šias aplinkybes subjektyviai pasitelkė kaip pagrindą išvengti sutartinių netesybų mokėjimo.
25. Konstatavus, kad atsakovas neįrodė egzistavus nenugalimos jėgos aplinkybėms, spręstina, jog egzistuoja sąlygos taikyti jam atsakomybę už netinkamą sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Sutarties I 18.1 punktu ir Sutarties II 19 punktu šalys susitarė, kad atsakovas, nepristatęs ieškovei sutarto kiekio žemės ūkio produkcijos, mokės ieškovei baudą, lygią 30 proc. nepristatytos produkcijos vertės. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad ieškinio sumą ieškovė apskaičiavo (1 t., b. l. 19) vadovaudamasi Sutarčių sąlygomis. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo netesybas sumažinti akcentuodamas, kad susitarimas dėl netesybų yra nesąžiningas, sąlygotas aplinkybės, jog ieškovė buvo stipresnė sutarties šalis, o atsakovas buvo priklausomas nuo ieškovės, Sutartimis nustatytas netesybų dydis yra nepagrįstas.
26. Įvertinusi šį skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus minimaliais nuostoliais. Kita vertus, netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, teismas turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009, ir kt.).
27. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė sąlygų, objektyviai kliudžiusių jam apsispręsti dėl Sutarčių sąlygų atitikimo jo interesams. Kaip minėta nutarties 23 punkte, atsakovas yra ūkininkas, Sutartis sudaręs verslo tikslais, todėl jį vertinti kaip silpnesniąją sandorių šalį nėra pagrindo. Nors atsakovas nurodė, kad jis buvo skolingas ieškovei už iš ieškovės įsigytas trąšas, niekas nekliudė jam sandorius dėl žemės ūkio produkcijos įsigijimo sudaryti su kitais subjektais ir už trąšas su ieškove atsiskaityti tokių sandorių pagrindu gautomis lėšomis. Kad sandorius dėl produkcijos realizavimo sudarydavo ir su kitais asmenimis, atsakovas patvirtino apeliaciniame skunde.
28. Be to, atsakovas pripažino bendradarbiaujantis su ieškove ilgą laiką. Kaip matyti iš į bylą pateiktų ankstesnio laikotarpio sandorių (1 t., b. l. 166–171, 173–180), netesybų dydis buvo toks pats. Akcentuotina ir tai, kad panašus netesybų dydis (20 –30 proc. neperduotos produkcijos vertės) buvo pripažintas pagrįstu nutarties 23 punkte nurodytose civilinėse bylose, kuriose buvo sprendžiamas iš esmės toks pats ginčas, koks kilo nagrinėjamoje byloje. Pabrėžtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netesybų dydį sumažino per pusę iki 15 proc. neperduotos produkcijos vertės, kaip tai buvo padaręs ir Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1405-565/2013.
29. Papildomas baudos dydžio mažinimas iš esmės paneigtų netesybų instituto esmę, sutartinės sąlygos privalomumą, sukurtų sąlygas įsipareigojimą parduoti žemės ūkio produkciją prisiėmusiam asmeniui piktnaudžiauti, minimaliomis sąnaudomis išvengiant prisiimtos prievolės produkciją realizuoti sutartimi užfiksuotomis sąlygomis, sukurtų teisinį neapibrėžtumą, pažeistų ieškovės interesus ir teisėtus lūkesčius.
30. Apibendrindama nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat lygiomis dalimis paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis). Ieškovė už ieškinį ir su ieškiniu teiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo 381 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 10) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 2 dalis). Pusę šios sumos (190,50 Eur) teismas ieškovei priteisė iš atsakovo. Teismas taip pat nurodė, kad už skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties (1 t., b. l. 97–102), kuria atsakovo atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį. Pusę šios sumos (25 Eur) teismas priteisė atsakovui iš ieškovės. Priešpriešines sumas įskaitęs tarpusavyje, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 165,50 Eur (190,50 Eur – 25 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
32. Nesutikdamas su tokia išvada, atsakovas akcentavo, kad jo teiktas skundas buvo patenkintas Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi, todėl atsakovui iš ieškovės turėjo būti priteistas visas už skundą sumokėtas žyminis mokestis. Sutikdama su tokiu argumentu teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių skirstomos atsižvelgiant ne tik į galutinę bylos baigtį, bet ir į išlaidų atsiradimą nulėmusius procesinius veiksmus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė teismui teikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuris buvo pripažintas nepagrįstu Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi. Spręsti, kad atsakovas yra atsakingas už su šio prašymo pateikimu ir vėlesniu jo nagrinėjimu susijusias išlaidas, nėra pagrindo. Dėl nurodytos priežasties teismas ne tik be pagrindo atsakovui iš ieškovės priteisė ne visą (50 Eur), o tik pusę (25 Eur) atsakovo paduodant atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties sumokėto žyminio mokesčio, bet ir priteisė ieškovei iš atsakovo pusę už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėto žyminio mokesčio (25 Eur). Nurodytos aplinkybės, įvertinus tai, kad tarp šalių kilusį ginčą teismas iš esmės išsprendė tinkamai, pripažintinos pagrindu paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės nepakeistą, jo rezoliucinę dalį patikslinti, iš atsakovo ieškovei priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant 50 Eur (po 25 Eur ieškovės už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovo už atskirąjį skundą sumokėto žyminio mokesčio) iki 115,50 Eur (165,50 Eur – 50 Eur).
33. Įvertinusi aplinkybę, kad apeliaciniu skundu reikštas materialinis teisinis reikalavimas buvo atmestas, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas neturi teisės į jo paduodant apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (atsakovas sumokėjo 32 Eur ((2 t., b. l. 8), nuo kitos dalies mokėjimo jis buvo atleistas (2 t., b. l. 9A)) atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Ieškovė pateikė duomenis apie 990,26 Eur atstovavimo išlaidas apeliaciniame procese (2 t., b. l. 31). Kadangi apeliaciniame procese buvo atmestas atsakovo reikalavimas nepriteisti iš jo ieškovui 11 028,13 Eur baudos, o priteista bylinėjimosi išlaidų suma sumažinta 50 Eur, spręstina, kad ginčas išnagrinėtas ieškovės naudai santykiu 99,5 proc. (11 028,13 Eur / (11 028,13 Eur + 50 Eur) * 100 proc.) su 0,5 proc. (100 proc. – 99,5 proc.), todėl ieškovė turi teisę į 985,31 Eur (990,26 Eur * 99,5 proc.) atstovavimo išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).
34. Teismų turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, neskirstomos, kadangi jų dydį padalinus šalims pagal nutarties 33 punkte nurodytą proporciją gaunama suma yra mažesnė už teisės aktuose įtvirtintą minimalią atlygintiną 3 Eur sumą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. galutinį sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį ir iš atsakovo A. J. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrochema“ priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant nuo 165,50 Eur (šimto šešiasdešimt penkių eurų 50 ct) iki 115,50 Eur (šimto penkiolikos eurų 50 ct).
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrochema“, juridinio asmens kodas 110548779, iš atsakovo A. J., gim. (duomenys neskelbtini), 985,31 Eur (devynių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 31 ct) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Dalė Burdulienė
Mindaugas Šimonis