Baudžiamoji byla Nr. e1-1430-1057/2025

                                                                          Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45902-2024-1

                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4;  1.1.10.1.1.; 1.2.14.1.2.5.

                                                                          (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 19 d. 

   Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Teismas,

n u s t a t ė :

S. K. pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2024 metų liepos mėnesio iki 2024 m. lapkričio 22, 07.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, neteisėtai, iš nukentėjusiajai J. G. priklausančio violetinės spalvos krepšio, gulėjusio miegamojo spintoje, pagrobė 40 000 Eur, po to, nukentėjusiajai pasigedus pinigų ir nukentėjusiosios anūkei M. G. pareikalavus juos grąžinti, dalį pinigų, t. y. 8 900 Eur, grąžino įdėdamas į name, esančiame (duomenys neskelbtini), spintoje buvusių kailinių kišenę, o likusių pinigų negrąžino, tokiu būdu pagrobė didelės vertės svetimą J. G. priklausantį 31 100 Eur turtą.

Šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas S. K. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Apie 2 metus vartojo ir buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Taip pat lošė ir buvo priklausomas nuo azartinių žaidimų. Tuo metu, kai pagrobė pranešime apie įtarimą nurodytus pinigus, vartojo ir narkotines medžiagas, ir lošė azartinius žaidimus. Šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja ir azartinių žaidimų nelošia. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). M. G. yra buvusi jo sugyventinė. Su M. G. pažįstami apie (duomenys neskelbtini). Jie su ja turi vieną bendrą (duomenys neskelbtini) dukrą. Nuo 2024 m. pavasario, tačiau tiksliai nepasakys, su M. G. pradėjo gyventi pas jos močiutę J. G. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Jie su M. G. šiame gyvenamajame name turėjo atskirą miegamąjį. Tiksliai nepamena, kuriuo metu M. G. sakė, kad namuose laiko močiutei J. G. priklausančias viso gyvenimo santaupas, tačiau konkrečios piniginės sumos M. G. nesakė. 2024 m. spalio mėnesio pabaigoje–lapkričio mėnesio pradžioje, būdamas vienas namuose kažko ieškojo miegamajame stovinčioje spintoje ir spintoje pamatė gulintį violetinės spalvos krepšį. Atidarė šį krepšį ir pamatė pinigų krūvelę. Suskaičiavo šiuos pinigus, tai buvo 40 000 Eur. Visos kupiūros buvo 100 Eur nominalo. Iš karto suprato, kad greičiausiai tai ir bus M. G. močiutės J. G. piniginės santaupos. M. G. jam niekada nesakė, kur saugomos ir laikomos J. G. piniginės santaupos. Šiuos pinigus namuose aptiko netyčia kažko ieškodamas spintoje. Susigundė suradęs tokią didelę pinigų sumą, nes kaip tik tuo metu lošė azartinius žaidimus ir jam reikėjo pinigų. Paėmė visus namuose spintoje surastus 40 000 Eur ir išnešė iš namų. Praėjus kažkuriam laikui įvairiuose azartinių lošimų salonuose Vilniuje, tačiau neprisimena tiksliai kuriuose, pralošė 31 100 Eur. 2024 m. lapkričio mėnesio viduryje, tikslios dienos nepasakys, M. G. pastebėjo, kad namuose spintoje violetinės spalvos krepšyje nėra jos močiutės J. G. santaupų 40 000 Eur. M. G. pradėjo jį kaltinti pinigų vagyste. Jis M. G. neprisipažino, kad pavogė pinigus, todėl kitą dieną ar po kelių dienų likusius nepraloštus pinigus, t. y. 8 900 Eur, įdėjo į miegamojo spintoje buvusių kailinių kišenę. Kodėl likusius pinigus niekam nematant įdėjo į kailinių kišenę, o ne atgal į violetinės spalvos krepšį, nežino, tuo metu taip sugalvojo. M. G. išvarė jį iš namų, todėl nuėjo pas mamą R. K. namo. Atėjus pas mamą, mama pradėjo su juo kalbėti apie 40 000 Eur, kurie dingo iš M. G. močiutės namų. Mamai prisipažino pinigų vagyste ir mamai pasakė, kad likusius 8 900 Eur padėjo į kailinių kišenę. Patvirtinti, kad 31 100 Eur pralošė žaisdamas lošimų salonuose jis negali. Padarytą turtinę žalą M. G. močiutei J. G. jis sutinka atlyginti, tačiau ne iš karto visą sumą pilnai, o po truputį, nes šiuo metu 31 100 Eur jis neturi. Dėl įvykdytos pinigų vagystės prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi.

2024 m. lapkričio 23 d. J. G. pareiškime nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 1 d.,10.00 val. iki 2024 m. lapkričio 22 d. 07.00 val. iš jos nuosavo namo kambario, adresu (duomenys neskelbtini), anūkės M. G. sugyventinis S. K. pavogė 31 100 Eur, kurie buvo spintoje, violetinės spalvos krepšyje. Dėl šio įvykio patyrė 31 100 Eur turtinę žalą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. G. nurodė, kad gyvena kartu su anūke M. G., jos sugyventiniu S. K. ir jų bendra dukra G. K., adresu (duomenys neskelbtini). Name laiko viso gyvenimo santaupas, kurių dalis yra gauta iš parduoto nekilnojamo turto – kotedžo. Pinigai buvo laikomi anūkės M. G. miegamajame nuo šių metų liepos mėnesio, spintelėje violetinės spalvos krepšyje. Minėtame kambaryje anūkė gyvena su S. K. ir jų dukra G. K. nuo šių metų gegužės mėnesio. Pinigų suma buvo 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) Eur, ją sudarė visos kupiūros nominalu po 100 Eur. Anūkė maždaug 2024 m. lapkričio 22 d. apie 07.30 val. atėjo pas ją į kambarį apsiverkusi, pasakė, jog neturi jos nei vieno euro, kurie buvo miegamojo kambaryje. Iš pradžių pagalvojo, jog anūkė pinigus paėmė ir padengė eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės remontą, kadangi pas anūkę buvo stiprus eismo įvykis šių metų rugpjūčio mėnesį, tačiau anūkė pasakė, jog pinigus pavogė jos sugyventinis S. K., nes violetinis krepšys yra spintoje, jis iki galo neužsegtas, niekas neiškuista. Ji policijos kviesti nenorėjo, nes netikėjo, jog S. K. galėtų pavogti pinigus, pasiūlė anūkei dar luktelti, paieškoti pinigų. Anūkė išėjusi iš jos kambario nuėjo pas sugyventinį S. K., pradėjo jį kaltinti, su juo konfliktuoti. Jiems bendraujant trise (jai, anūkei M. G. ir jos sugyventiniui S. K.), anūkės sugyventinis jas ramino, teigė jog pinigų neėmė, liepė ieškoti kitose vietose. Viso pokalbio metu M. G. verkė, jautė didelį nerimą dėl pinigų dingimo. Anūkė išvyko į darbą apie 07.45 val., grįžo per pietus apie 12 val., jos kartu pradėjo tikrinti visą kambarį, tačiau nieko nerado. Neradus pinigų, anūkė išvažiavo į darbą. Visą laiką anūkės sugyventinis S. K. buvo miegamajame, miegojo. Grįžusi po darbo anūkė M. G. sugyventinį S. K. iš namų išvarė, kadangi buvo užtikrinta, jog tai jis pavogė pinigus. Išvariusi S. K. iš namų, anūkė jai pasakė, jog apie pinigų vagystę pranešė sugyventinio S. K. motinai R. K., kadangi su ja yra labai geri santykiai. R. K., išgirdusi, jog iš namų dingo didelė pinigų suma, pradėjo jaudintis, liepė kviesti policiją, žadėjo, jog atvažiuos ir padės dar kartą patikrinti namus. Nori pabrėžti, jog išskyrus ją ir anūkę niekas nežinojo, kokia suma ir kurioje vietoje yra laikoma. Joms nusiraminus, apie 21 val. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko sugyventinio S. K. motina R. K., kuri pasakė, jog dalis pinigų yra anūkės M. G. kailiniuose. Ji, anūkė ir sugyventinio motina nuėjo iki miegamojo kambario, atidarius spintą, anūkės kailinių kairėje kišenėje buvo rasti 8 900 Eur. Suma buvo sudaryta nominalu po 100 Eur. Ji nustebo, jog sugyventinio S. K. motina R. K. žinojo, kur yra dalis pinigų. Pasidomėjus, iš kur ji sužinojo, ji teigė, jog sūnus atėjo pas ją namo, kelintą tiksliai nepamena, tačiau tikrai po 17.00 val., ir ji pradėjo su juo bendrauti užduodama klausimus, ar žinojo, jog iš jo sugyventinės M. G. močiutės J. G. namų dingo 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) Eur. R. K. teigė, jog jis neigė vagystės faktą ilgą laiką, tačiau po R. K. žodžių „prisiek mano mirtimi“ jis prisipažino, jog 31 100 Eur jis pavogė, o likusius 8 900 Eur paliko namie, miegamajame, spintoje M. G. kailinių kairėje kišenėje. R. K. negalėjo patikėti, jog jos sūnus galėtų taip pasielgti, kadangi kartu su sugyventine M. G. veda bendrą ūkį, turi bendrą vaiką. Jos žiniomis, anūkės M. G. sugyventinis S. K. raktų neturi, kadangi užvakar (2024 m. lapkričio 21 d.) anūkė iš jo raktus paėmė, nes jis dažnai kažkur būna išvykęs, neatsiliepia į skambučius, naktį negrįžta namo. Į skambučius S. K. neatsiliepia, mobilaus ryšio telefonas yra išjungtas, kur šiuo metu jis yra niekas nežino, kadangi kaip teigia R. K., ji sūnų S. K. išvarė iš namų. S. K. ilgą laiką niekur nedirba, pajamų negauna, jis turi įmonę MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindinė veikla yra autoservisas. S. K. išlaiko anūkė M. G.. Aptarus visas detales su anūke M. G. ir sugyventinio motina R. K., teigia, jog 31 100 Eur iš jos pavogė anūkės sugyventinis S. K.. Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, anūkė M. G. nusprendė į įvykio vietą iškviesti policiją. Įvykio vietoje rasti likusieji pinigai (8 900 Eur) yra įnešti į virtualią banko sąskaitą banke „SEB“. Kada tiksliai buvo pavogti pinigai nežino, negali pasakyti. Violetinės spalvos krepšį, kuriame buvo pinigai, lietė ji ir anūkė M. G.. Kambarys, kuriame buvo krepšys, nėra rakinamas, namo viduje ir išorėje vaizdo stebėjimo kamerų nėra, kur šiuo metu galėtų būti S. K., nežino. Dėl šio įvykio patyrė 31 100 Eur turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. K. atsisakė duoti parodymus prieš savo sūnų S. K..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta M. G. nurodė, kad S. K. yra jos buvęs sugyventinis. Su S. K. susipažino (duomenys neskelbtini). Per šį laikotarpį su S. K. tai gyvendavo kartu, tai vėl išsiskirdavo. Turi su juo vieną bendrą (duomenys neskelbtini) dukrą ir šiuo metu laukiasi nuo S. K.. Po išsiskyrimo vėl su S. K. susitaikė 2024 metų gegužės mėnesį ir nuo 2024 m. birželio mėnesio S. K. atsikraustė į jos močiutei J. G. nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kur nuo šių metų birželio mėnesio su S. K. vėl pradėjo gyventi kartu. 2024 m. kovo mėnesį buvo parduotas močiutei priklausantis kotedžas Palangoje ir dalis pinigų už gautą parduotą kotedžą buvo išgryninta, tačiau nepasakys, kiek tiksliai buvo išgryninta. Dalį išgrynintų pinigų už parduotą kotedžą ir dalį turėtų santaupų, viso sudėjus buvo 40 000 Eur, kiek prisimena, visi pinigai buvo 100 Eur kupiūromis. Nuo kovo mėnesio iki liepos mėnesio šiuos 40 000 Eur laikė gyvenamojo namo darbo kambaryje, kuris yra rakinamas, tačiau nuo šių metų liepos mėnesio dukra panoro gyventi šiame darbo kambaryje, todėl paėmė pinigus iš darbo kambario ir atsinešė į miegamąjį, kuriame gyveno ji ir S. K.. Pinigus, t. y. 40 000 Eur, įdėjo į violetinės spalvos krepšį, kuris rakinamas užtrauktuku, o krepšį laikė nerakinamoje miegamojo spintoje. Įsikėlus S. K. į gyvenamąjį namą yra jam minėjusi, kad yra išgryninti pinigai ir turi grynųjų pinigų nenumatytiems gyvenimo atvejams, tačiau niekada jam nesakė, kokia pinigų suma yra namuose ir kur laikomi pinigai. Kartas nuo karto patikrindavo pinigus, ar jie guli vietoje. Paskutinį kartą pinigus miegamojo spintoje gulinčiame violetinės spalvos krepšyje matė tarp 2024 m. rugsėjo mėnesio vidurio ir spalio mėnesio pradžios, tačiau pinigų neskaičiavo, tik pažiūrėjo, kad guli kupiūros ir vėl uždarė violetinės spalvos krepšį. Svetimi žmonės ar svečiai jų namuose nesilankydavo. Niekada pinigų netikrindavo prie S. K.. Nuo to laiko, kai S. K. apsigyveno gyvenamajame name, jis niekur oficialiai nedirbdavo, todėl dažnai būdavo namuose vienas. Kadangi šiame name gyvena tik ji ir močiutė J. G., todėl už visą namų ūkį ir už močiutės priežiūrą yra atsakinga ji viena. Močiutė jai patikėjo saugoti jai priklausančius grynuosius pinigus. 2024 m. lapkričio 22 d. apie 07.00 val. jai būnant namuose ją apėmė bloga nuojauta, todėl nusprendė patikrinti miegamojo spintoje gulinčius pinigus. Atidarė violetinės spalvos krepšį ir pamatė, kad jis buvo visiškai tuščias, jame nebuvo nei vienos pinigų kupiūros. Tikrai žinojo, kad nei ji, nei močiutė šių pinigų neėmė ir žinojo, kad pinigų neperdėjo į kitą vietą. Visur spintoje ir miegamajame ieškojo pinigų, tačiau jų niekur nebuvo. Iš karto ryte nuėjo pas močiutę į kambarį ir pasakė, kad dingo pinigai. Močiutė ją ramino, sakė kad galbūt ji padėjo pinigus į kitą vietą, jos kartu su močiute visur ieškojo pinigų. Paklausė S. K., ar jis nematė pinigų. S. K. jai atsakė, kokių pinigų? Ir jis nuėjo toliau miegoti. Ji išvažiavo į darbą, tačiau negalėdama dirbti apie pietus vėl atvažiavo į namus ir vėl vartydama visus daiktus ieškojo pinigų. S. K. tuo metu buvo namuose ir jai ramiu tonu pasakė, kad ji nusiramintų, nes tiesiog neprisimena, kur padėjo pinigus. Neradusi pinigų vėl grįžo į darbą ir dienos metu S. K. rašė trumpuosius sms pranešimus spausdama jį, kad jis prisipažintų pavogęs pinigus, nes niekas kitas, išskyrus jį, pavogti pinigų negalėjo. Iš bendravimo jautė, kad S. K. į situaciją reaguoja ramiai, tačiau jis jai neprisipažino paėmęs pinigus. Parašė S. K., kad pinigų vagyste įtaria tik jį, todėl negalės gyventi su žmogumi, kurį įtaria. Parašė jam, kad jiems reikia kažkurį laiką pagyventi atskirai ir kad jis važiuotų pas savo mamą R. K.. Grįžusi po darbo namo rado Skirmantą namuose. Ji sukrovė jo daiktus ir pasakė, kad jis iš čia išvažiuotų. Apie 18.00-19.00 val. jis išvažiavo. 2024 m. lapkričio 22 dienos metu telefonu bendravo ir su S. K. mama R. K., kuriai pasakė, kad iš namų dingo 40 000 Eur. 2024 m. lapkričio 22 d. apie 21.00 val. pas ją atvažiavo S. K. mama ir pasakė, kad S. K. prisipažino pavogęs visus pinigus, o dalį pinigų jis paliko miegamojo spintoje kabančių jos kailinių kišenėje. Nuėjus patikrinti rado kailinių kišenėje 8 900 Eur. S. K. savo mamai pasakė, kad kitą dalį pinigų pralošė. Savo telefone yra įdiegusi programėlę „Top Sport“, kur kelis kartus yra žaidusi nedidelėmis sumomis ir S. K. žinojo jos prisijungimus prie šios programėlės. 2024 m. lapkričio 22 dienos metu namuose ieškodama pinigų, telefone prisijungė prie šios programėlė ir pastebėjo, kad nuo 2024 m. spalio 31 d. buvo daromi pinigų įnešimai po 50 Eur, po 100 Eur, bendroje sumoje įnešimai sudarytų apie 2000 Eur. Įnešimai buvo daromi nakties metu. Šiuos įnešimus atliko tikrai ne ji. 40 000 Eur, priklausančius jos močiutei J. G., pavogė S. K.. Šiuo metu su S. K. kartais palaiko ryšį telefonu tik dėl vaikų, kartais jis pasidomi, kaip jos sveikata. Daugiau jokiais klausimais su S. K. nebendrauja ir po įvykio nesusitinka.

2024 m. lapkričio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas baltos spalvos gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad gyvenamojo namo teritorija yra aptverta rudos spalvos metaline tvora, taip pat matomi įėjimo varteliai, praėjus pro juos matomi laiptai, kurie veda link namo įėjimo durų. Užlipus laiptais matomos rudos spalvos šarvinės durys. Praėjus pro jas patenkama į koridorių Nr. 1, kurio dešinėje pusėje matomos spintelės, dviratis ir trys langai. Tiesiai matoma spinta su veidrodžiu. Kairėje pusėje matomos medinės durys, kurios veda į koridorių Nr. 2, praėjus pro duris ir patekus į koridorių Nr. 2, dešinėje pusėje yra durys į virtuvę, tiesiai matomos durys į kambarį Nr. 1, kairėje pusėje matomi mediniai laiptai, taip pat praėjimas į kitus kambarius. Paėjus tiesiai koridoriumi Nr. 2 ir pasukus į kairę puse, dešinėje pusėje matomos durys į kambarį Nr. 2, kairėje pusėje matomos durys į vonią. Tiesiai matomos medinės nerakinamos be spynelės durys, kurios veda į kambarį Nr. 3, praėjus pro jas dešinėje pusėje matomas veidrodis, medinė spinta su medinėmis durelėmis, kurios yra nerakinamos be užrakto, atidarius spintos duris ant viršutinės lentynos matomas padėtas violetinės spalvos krepšys, kuris paimamas kaip objektas reikšmingas tyrimui. Tiesiai matomas langas, kairėje pusėje matoma lova ir spintelės. Namo vidus ir namo teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Daugiau reikšmingų tyrimui objektų ir daiktų neaptikta ir nepaimta.

2024 m. gruodžio 12 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas violetinės spalvos krepšys, paimtas 2024 m. lapkričio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolu. Krepšys turi medžiaginę violetinės spalvos rankeną ir užtrauktuką. Vizualiai matoma, kad krepšys yra nenaujas, su įbrėžimais ir įtrūkimais, rankena praplyšusi. Atidarius užtrauktuką, krepšio viduje matomas mėlynos spalvos pakavimo maišas su rankenomis ir užtrauktuku. Violetinės spalvos krepšio vidus yra sidabro spalvos. Ant violetinės spalvos krepšio nėra pavadinimo. Objektų ar pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui neaptikta.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo 

Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla asmeniui, pagrobusiam turto, kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur), bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo S. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta.

 Kaltinamasis S. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. spalio mėnesio pabaigoje–lapkričio mėnesio pradžioje būdamas vienas namuose kažko ieškojo miegamajame stovinčioje spintoje ir spintoje pamatė gulintį violetinės spalvos krepšį. Atidarė šį krepšį ir pamatė pinigų krūvelę. Suskaičiavo šiuos pinigus, tai buvo 40 000 Eur. Susigundė suradęs tokią didelę pinigų sumą, nes kaip tik tuo metu lošė azartinius žaidimus ir jam reikėjo pinigų. Paėmė visus namuose spintoje surastus 40 000 Eur ir išnešė iš namų. Vėliau nepraloštus pinigus, t. y. 8 900 Eur, įdėjo į miegamojo spintoje buvusių kailinių kišenę. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojų M. G., J. G. parodymai ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo S. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. K. sutiko su siūlomos bausmė rūšimi ir jos dydžiu.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams). S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – teistas, vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas, baudos nesumokėtos, dirbantis. Duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, paskyrus prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, pagal kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančias aplinkybes, prokurorės siūlomos arešto bausmės dydis atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. 

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį S. K., sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros, siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį ir jo nuostatas, taip pat užtikrinti kaltinamojo užimtumą bei sustabdyti nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, bausmės vykdymo atidėjimo metu S. K. įpareigotinas: 1) dirbti, o praradus darbą registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;   nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; nesilankyti azartinių lošimų įstaigose – automatų salonuose,  bingo salonuose, lošimo namuose (kazino).

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė J. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 31 100 Eur. 2025 m. vasario 5 d. nukentėjusioji J. G. ir S. K. pasirašė susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo S. K. įsipareigojo nukentėjusiajai J. G. padarytą 31 100 Eur turtinę žalą atlyginti per 78 mėnesius, t. y. per 6,5 metų, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį atlikdamas 400 Eur dydžio pavedimą į J. G. vardu atidarytą AB SEB banko sąskaitą. Teismas civilinės ieškovės civilinį ieškinį pripažįsta pagrįstu, nes tarp kaltinamojo veiksmų ir civilinės ieškovės patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, kaltinamasis įsipareigojo atlyginti turtinę žalą, todėl tvirtintinas Susitarimas dėl turtinės žalos atlyginimo tarp nukentėjusiosios J. G. ir kaltinamojo S. K., kuris laikytinas Taikos sutartimi, tokiomis sąlygomis:

–       S. K. įsipareigoja 31 100 Eur (trisdešimt vieno tūkstančio vieno šimto Eur) turtinę žalą nukentėjusiajai J. G. atlyginti tokia tvarka ir terminais: per 78 mėnesius, t.y. per 6 metus 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kiekvieną mėnesį pervesdamas po 400 Eur sumą į nukentėjusiosios J. G. AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Byla dalyje dėl civilinio ieškinio nutrauktina (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 140 straipsnis).

Kiti procesiniai klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu S. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,  

n u s p r e n d ž i a : 

S. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jam galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, S. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 metams, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus:

1)        dirbti, o praradus darbą registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2)        neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

4) nesilankyti azartinių lošimų įstaigose – automatų salonuose, bingo salonuose, lošimo namuose (kazino).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Patvirtinti Susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo tarp nukentėjusiosios J. G. ir kaltinamojo S. K., kuris laikytinas Taikos sutartimi ir kuriuo susitarta dėl tokių sąlygų:

–       S. K. įsipareigoja 31 100 Eur (trisdešimt vieno tūkstančio vieno šimto Eur) turtinę žalą nukentėjusiajai J. G. atlyginti tokia tvarka ir terminais: per 78 mėnesius, t.y. per 6 metus 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kiekvieną mėnesį pervesdamas po 400 Eur sumą į nukentėjusiosios J. G. AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Bylą dalyje dėl nukentėjusiosios J. G. civilinio ieškinio nutraukti (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 140 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: rytu.skyrius@probacija.lt);

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;

2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Taip pat išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                         Evelina Petraitienė