Civilinė byla Nr. 2S-1551-640/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04749-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija:  3.3.4.4.; 3.3.2.4.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės D. M. pareiškimą dėl taikos sutarties vykdymo procese patvirtinimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjai A. B. ir UAB „Group Europa Investment“, atstovaujama administratoriaus UAB „Ekvalda“ įgalioto asmens N. J., kreipėsi į antstolę D. M., prašydami patvirtinti 2015 m. sausio 29 d. sudarytą taikos sutartį vykdymo procese. Antstolė 2015 m. vasario 11 d. patvarkymu persiuntė taikos sutartį tvirtinti teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-11477-833/2015, taikos sutartį patvirtino. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi procesas minėtoje civilinėje byloje buvo atnaujintas.

2.       Teisme gauti A. B. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis teigia, kad teismui pateikta taikos sutartis nepažeidžia viešosios tvarkos ir imperatyvių teisės normų ir yra skolininkui naudinga. Skolininkas, vykdydamas išieškotojo reikalavimą sumokėti pagal teismo įsakymą priteistas sumas, dalį skolos sumokėjo. Įvertinus skolininko sumokėtas sumas, skolininkas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. teismo įsakymą šios sutarties pasirašymo dieną buvo skolingas išieškotojui 3 298 674,22 Lt skolos, 87 518,05 Lt procesinių palūkanų, viso: 3 386 192,27 Lt (atitikmuo – 980 709,07 Eur). Skolininkas turėjo galiojantį 1 955 918,05 Eur (atitikmuo – 6 753 393,84 Lt) dydžio reikalavimą, neskaitant palūkanų į dukterinę bendrovę S.C. EUROPA GROUP S.R.L. (Prekybos registro Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)).

3.       Rašytiniuose paaiškinimuose A. B. nurodė, kad taikos sutartis nepažeidžia pareiškėjo, kaip skolininko kreditoriaus teisių, kadangi išieškoto reikalavimo teisė buvo aukštesnės eilės. Pareiškėjas R. B. niekaip nepaaiškina savo materialinio teisinio suinteresuotumo būti įtrauktu į bylą, kai taikos sutartis yra tvirtinama vykdymo procese tarp išieškotojo ir skolininko. Tokio pagrindo ir pareigos nenumato joks teisės aktas ne tik R. B. atžvilgiu, bet ir kitų kreditorių atžvilgiu. Tvirtinant taikos sutartį nei teismui, nei taikos sutarties šalims nekyla pareiga aiškintis taikos sutarties šalių kreditorių, svarstyti, ar galėtų būti pažeistos jų teisės ir pan., juo labiau kad įtraukti trečiuosius asmenis į bylą, kai taikos sutartis tvirtinama vykdymo procese. Išieškotojas turėjo ketvirtos eilės reikalavimą (pagal CK 6.9301 str. 1 d. 4 p.), kuris buvo išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. teismo įsakymo pagrindu, vykdymo veiksmai buvo pradėti vykdomojo rašto pagrindu. Pareiškėjas, sudarant taikos sutartį, neturėjo teismo sprendimu patvirtintos, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės, todėl CK 6.9301 straipsnyje nustatytas mokėjimo eiliškumas pareiškėjo atžvilgiu pažeistas nebuvo. Skolininkas vykdė mokestinius įsipareigojimus, o taikos sutartis nepažeidė jokių kitų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Dar 2014 m. birželio 19 d. Lietuvos apeliacinis teismas pripažino skolininką mokiu (turtas sudaro 40 035 464 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus – 1 975 460 Lt), o iki byloje nagrinėjamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo byloje nepraėjo nei metai, duomenų apie pasikeitusią turtinę padėtį nustatyta nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 26 d. nutartimi tenkino antstolės prašymą - patvirtino išieškotojo A. B. ir skolininko UAB „Group Europa Investment“ atstovaujamo administratoriaus UAB „Ekvalda“ 2015 m. sausio 29 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad:

4.1.       Išieškojimas pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-32360-535/2014 baigiamas taikos sutartimi vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0012/14/01807 abipusių nuolaidų būdu;

4.2.       Skolininkas perleidžia išieškotojui, o išieškotojas perima reikalavimo teisę, padengiant visą skolininko 3 386 192,27 Lt (atitikmuo - 980 709,07 Eur) įsipareigojimą išieškotojui pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-32360-535/2014;

4.3.       Reikalavimo teisė pereina išieškotojui taikos sutarties pasirašymo dieną;

4.4.       Šalys susitaria, jog reikalavimo teisė yra perleidžiama be palūkanų, kurios susikaupė iki šios taikos sutarties pasirašymo dienos. Išieškotojas nuo reikalavimo teisės perėmimo įgyja visas paskolos sutarčių kreditoriaus teises ir pareigas, įskaitant, bet neapsiribojant teise gauti 2014 m. balandžio 17 d. priede prie paskolos sutarčių Nr. 07-0524-1, 08-0211(2), 08-01212-1 ir 12-0127 (toliau - Susitarimas dėl palūkanų) numatytas palūkanas, susikaupusias po reikalavimo teisės perėjimo nuo perimtos Reikalavimo teisės sumos;

4.5.       Išieškotojas įsipareigoja 6 mėnesius nuo šios taikos sutarties pasirašymo dienos nereikalauti iš S.C. EUROPA GROUP S.R.L. vykdyti prievoles išieškotojui pagal perimtą paskolos sutartį.

4.6.       Visas vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0012/14/01807 apmoka išieškotojas.

4.7.       Šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo procesinės pasekmės. Šalys išreiškia savo supratimą, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.985 str. teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu.

4.8.       Skolininkas patvirtina, kad reikalavimo teisės į dukterinę bendrovę S.C. EUROPA GROUP S.R.L. nėra areštuotos, skolininko kreditoriaus UAB „Auto tradicija" (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) (kurio prašymu pagal teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-22-881/2014 yra uždėtas areštas skolininko turtui) prašymu skolininko teisių į jo dukterinę bendrovę S.C. EUROPA GROUP S.R.L. areštas yra panaikintas;

4.9.       Šalys pareiškia ir garantuoja, kad turi visus įgalinimus, leidimus, sutikimus ir kt. reikiamus dokumentus taikos sutarties pasirašymui ir joje numatytų įsipareigojimų vykdymui;

4.10.       Šalys patvirtina, kad taikos sutartis atitinka šalių valią ir interesus, bei šalims nežinomos aplinkybės, dėl kurių taikos sutartis galėtų prieštarauti imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui;

4.11.       Skolininkas pareiškia ir garantuoja išieškotojui, kad:

(i)                      Reikalavimo teisė į naująjį skolininką yra galiojanti, tarp skolininko ir naujojo skolininko nėra kilusio ginčo dėl reikalavimo teisės galiojimo ir/ar jos dydžio;

(ii)                      Skolininkas turi teisę vienašališkai, be naujojo skolininko sutikimo, perleisti išieškotojui reikalavimo teisę;

(iii)                      Skolininkas patvirtina, jog prisiima riziką dėl naujojo skolininko nemokumo.

4.12.       Šalys, pasirašydamos šią taikos sutartį patvirtina, kad skolininkas perdavė, o išieškotojas priėmė šiuos reikalavimo teisę patvirtinančius dokumentus:

(i)                      2007 m. kovo 27 d. paskolos sutarties Nr. 07-0524-1 patvirtintą kopiją;

(ii)                      2008 m. vasario 11 d. paskolos sutarties Nr. 080211-(2) patvirtintą kopiją;

(iii)                      2008 m. vasario 12 d. paskolos sutarties Nr. 08-0212-1 patvirtintą kopiją;

(iv)                      2012 m. sausio 27 d. paskolos sutarties Nr. 12-0127 patvirtintą kopiją;

(v)                      2011 m. gegužės 27 d. paskolos sutarties Nr. 02/27.05.2011 patvirtintą kopiją.

5.       Nustatė, kad vykdymo procese tarp skolininko UAB „Group Europa Investment“ ir išieškotojo A. B. buvo sudaryta 2015 m. sausio 29 d. taikos sutartis, kurią tvirtinimui pateikė teismui antstolė D. M. (civilinė byla Nr. 2-11477-833/2015). Skolininko vardu taikos sutartį pasirašė teismo nutartimi paskirto UAB „Group Europa Investment“ turto administratoriaus UAB „Ekvalda“ įgaliotas asmuo N. J.. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 21d. nutartyje konstatavo, kad šiuo atveju turto administratorius UAB „Ekvalda“ veikė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013m. rugsėjo 17 d. nutartimi jam suteiktų teisių apimtį, taigi, turėjo teisę sudaryti taikos sutartį UAB „Group Europa Investment“ vardu, o taip pat ir perįgalioti kitą asmenį ją pasirašyti. Tuo remiantis pareiškėjo R. B. teiginiai, kad taikos sutartį skolininko vardu pasirašė neįgaliotas asmuo, laikytini nepagrįstais ir atmestini.

6.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu 2018 metais parengti finansiniai dokumentai (pirkėjų, tiekėjų skolų, suteiktų ar gautų paskolų ataskaitos), kuriais pareiškėjas bando kvestionuoti 2015 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso duomenis, niekaip nepagrindžia jos nemokumo taikos sutarties sudarymo dienai (2015 m. sausio 29 d.), todėl vertintini kritiškai.  Nagrinėjamu atveju iš 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nei 2014 metais, nei 2015 metais šio kriterijaus neatitinka. Nors 2015 metais įmonės turto vertė sumažėjo daugiau kaip 2 mln. eurų, tačiau analogiškai sumažėjo ir įmonės įsipareigojimai (2 258 863 Eur). Be to pažymėtina, kad įmonės balanse neatsispindi pradelstų įmonės įsipareigojimų dydis, kuris akivaizdžiai yra mažesnis. Atlikus įmonės turto ir jos įsipareigojimų santykio už 2014 ir 2015 metus paskaičiavimus matyti, kad jis sumažėjo tik 0,02778 proc., todėl konstatuoti įmonės nemokumą, sudarant taikos sutartį, teisinio pagrindo nėra.

7.       2014 m. kovo 14 d. UAB „Group Europa Investment“ pirkėjų įsiskolinimų sąrašas yra pasirašytas turto administratoriaus UAB „Ekvalda“ įgalioto asmens N. J., kuris pastabose nurodė, jog dokumente nurodyti duomenys remiasi bendrovės apskaitos programos duomenimis, jis neturi galimybės įsitikinti jų tikslumu, nes buvęs vadovas R. B. jokių dokumentų administratoriui neperdavė. Be to, finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte, parengtame apskaitą vedančios įmonės UAB „Baltik Net Media“ pastabose apie per vienerius metus gautinas sumas, informacija apie abejotinas skolas, kaip numato 18 Verslo apskaitos standartas „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, nėra atskleista. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl įmonės turto vertės dydžio, mažinant gautiną sumą (pirkėjų skolas), pirmosios instancijos teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti.

8.       2014 metais Vilniaus apygardos teismas objektyvių duomenų dėl įmonės nemokumo nenustatė. Bankroto bylos iškėlimą tuo metu iniciavo pareiškėjas R. B., motyvuodamas tuo, kad įmonė negrąžina jam paskolos. Tačiau teismas, tuo metu sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjo nurodomos 19 456 429,55 Lt skolos įtraukti į pradelstų mokėjimų dydį, nes dėl paskolos grąžinimo tarp šalių yra kilęs ginčas, o ne finansinės kliūtys. Iš byloje esančio kreditorių sąrašo matyti, kad 2015 m. sausio 29 d. įmonė turėjo daugiau kaip 5 mln. eurų skolos (5 643 696,89 Eur). Tačiau iš 2015 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad šie įmonės finansiniai įsipareigojimai per 2015 metus sumažėjo daugiau kaip 2 mln. Nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti dėl įmonės nemokumo bei abejoti dėl jos finansinių pajėgumų atsiskaityti su kreditoriais. Bankroto byla įmonei UAB „Group Europa Investment“ buvo iškelta tik 2018 metais (civilinė byla Nr. eB2-3019-345/2018).

9.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti imperatyvių normų, reglamentuojančių atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, bei viešojo intereso pažeidimo, todėl antstolės D. M. teismui pateiktą 2015 m. sausio 29 d. taikos sutartį vykdymo procese patvirtino.

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10.       Apeliantas R. B. atskiruoju skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolės D. M. prašymą dėl 2015 m. sausio 29 d. taikos sutarties patvirtinimo atmesti.

11.       Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

11.1.       Pareiškėjas 2018 m. birželio 20 d. įmonės finansinius duomenis panaudojo siekdamas pagrįsti, kad 2018 m. birželio 20 d. užfiksuota įmonės finansinė padėtis buvo jau nuo 2014 m. gruodžio 31 d., o įmonės balanse atspindėtas finansinis turtas, sudaręs didžiąją dalį viso įmonės turto, realiai buvo daug mažesnės vertės, nei atspindėta balanse.  Pareiškėjas, teikdamas savo paaiškinimus, vadovavosi būtent 2014 m. gruodžio 31 d. buvusia įmonės finansine padėtimi, kadangi ši data yra artimiausia ginčo taikos sutarties sudarymo dienai (2015 m. sausio 29 d.). Tuo metu didžiąją įmonės turto dalį sudarė finansinis turtas - 7 635 527 Eur (7 623 887 Eur paskolų asocijuotoms įmonėms, 11 254 Eur investicijų į dukterines įmones ir 386 Eur atidėtojo pelno mokesčio). Įmonei suteiktos paskolos asocijuotoms įmonėms bebuvo grąžintos iki pat bankroto bylos įmonei iškėlimo, kas pareiškėjui leido daryti pagrįstą išvadą kad dar 2014 m. gruodžio 31 d. balanse atspindėto finansinio turto vertė yra abejotina, dėl ko turi būti mažintina iki 1 299 671 Eur.

11.2.       Įmonės debitorių įsipareigojimai 2014 m. kovo 14 d. sudarė 671 517 Eur, iš kurių net 661 336 Eur sumai jau tuomet buvo vėluojama atsiskaityti daugiau nei 90 dienų. 2018 m. birželio 20 d. duomenys akivaizdžiai rodo, kad faktiškai tie patys skolininkai, nurodyti 2014 m. kovo 14 d. sąraše, kurių bendra įsiskolinimų suma 2018 m. birželio 20 d. sudarė 430 987 Eur (165 256+3 354+262 377 Eur), vis dar buvo neatsiskaitę su įmone. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta yra teigti, kad mažiausiai 430 987 Eur gautinų sumų dar 2014 m. gruodžio 31 d. turėjo būti pripažintos abejotinomis, todėl reali pirkėjų įsiskolinimų suma 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė tik 127 676 Eur.

11.3.       Iš pareiškėjo į bylą pateiktų dokumentų darytina pagrįsta išvada, kad tiek 2014 m. kovo 14 d., tiek 2014 m. gruodžio 31 d. įmonės finansinės būklės duomenys apie įmonės turėtą turtą bei įsipareigojimus yra teisingi ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais nesivadovauti, kadangi bet kokias abejones šiuose dokumentuose atspindėtų duomenų teisingumu šalina 2018 m. birželio 20 d. užfiksuoti duomenys.

11.4.       Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo į bylą su paaiškinimais raštu pateikti rašytiniai įrodymai tik pagrindžia, kad skolų tiek iš asocijuotų įmonių, tiek ir iš kitų debitorių, atgavimas iš tikrųjų neatitiko realumo kriterijaus. Šios bylos medžiaga liudija, kad didžiąją dalį bendrovės turto 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė turtinės teisės į asocijuotas įmones, kurioms įmonė buvo suteikusi paskolų, t.y. faktiškai įmonė nedisponavo turtu, kuris sudarė net 93 proc. viso įmonės turto. Jokio kito pajamų šaltinio, išskyrus suteiktas paskolas, įmonė neturėjo, kadangi iš 2014-2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų yra matyti, kad įmonės pardavimo pajamos 2014 metais sudarė 156 Eur, 2015 metais – 0 Eur. Įmonės finansinė ir investicinė veikla (paskolų teikimas) tais pačiais metais buvo nuostolinga, kas tik patvirtina pareiškėjo išvadą, kad suteiktos paskolos nebuvo grąžinamos, o įmonė net negaudavo jokių palūkanų iš šių paskolų. Iš išdėstytų aplinkybių pareiškėjas darė išvadą, kad įmonė, nedisponuojanti jokiu realiu turtu bei negeneruojanti pajamų, negali būti laikoma mokia, juolab negali būti laikoma teisėta taikos sutartis, pagal kurią įmonės akcininkui perleidžiama beveik 2 mln. Eur vertės reikalavimo teisė į įmonės skolininką. 

11.5.       Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria įmonei iškelta bankroto byla įsiteisėjo 2018 m. spalio 11 d. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas patvirtino taikos sutartį, kuria šalys įskaito priepriešinius tarpusavio reikalavimus, nors tokia galimybė yra imperatyviai draudžiama LR Įmonių bankroto įstatymo nuostatų. Taigi, patvirtinus 2015 m. sausio 29 d. taikos sutartį, buvo pažeisti tiek pareiškėjo, tiek kitų įmonės kreditorių interesai, nes taikos sutarties sudarymo bei tvirtinimo metu įmonė buvo faktiškai nemoki, t.y. bankrutuojanti.

12.       A. B. atsiliepime prašė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartį nepakeistą ir už piktnaudžiavimą procesu paskirti R. B. 5 000 Eur baudą, 50 procentų jos įpareigojant sumokėti A. B..

13.       Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

13.1.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, nėra panaikinama ir teismas byloje sprendžia ne taikos sutarties patvirtinimo klausimą, bet vertina, ar pagrįstos pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir ar yra pagrindas keisti arba priimti naują teismo sprendimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti bendrovės finansinę padėtį taikos sutarties sudarymo ir/ar tvirtinimo metu.

13.2.       Nagrinėjant bylą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei 2018 m., būtent R. B. buvo vienintelis asmuo procese, kuris teikė įrodymus ir grindė, kad bendrovė yra moki. Vien dėl to, kad jis buvo įsitikinęs bendrovės mokumu, bankroto byla buvo du kartus išnagrinėta Lietuvos apeliacinio teismo pagal atskiruosius skundus. Tačiau šioje byloje R. B. pateikia visiškai skirtingą poziciją – bendrovė jau 2014-2015 neva buvo nemoki. R. B. akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis ir kiekviename procese keičia savo poziciją dėl bendrovės mokumo, nors pats yra pripažinęs, kad bendrovė moki ir ne tik gali, bet ir atsiskaitinėja su kreditoriais.

13.3.       Vilniaus apygardos teismas dar 2014 m. yra pripažinęs bendrovę mokia, pareiškėjas tuos pačius duomenis taip pat yra pripažinęs, kaip įrodančius bendrovės mokumą, todėl bendrovė taikos sutarties sudarymo momentu buvo akivaizdžiai moki.

13.4.       Atskirajame skunde pareiškėjas pateikia vertinimui naujas aplinkybes, kurios nebuvo vertintos pirmosios instancijos teisme, todėl jie negali būti vertinami apeliacinės instancijos teisme.

13.5.       Pareiškėjas nors ir nurodo, kad bendrovė sudarė taikos sutartį su susijusiu asmeniu (išieškotojas, kaip ir pareiškėjas yra bendrovės akcininkai), nenurodo, kokias teisės normas pažeidė taikos sutarties sudarymas. Negana to, svarbu paminėti, kad bendrovės vadovas taikos sutarties momentu buvo teismo paskirtas administratorius, kuris buvo paskirtas dėl būtent R. B. neteisėtų veiksmų „uzurpuojant“ bendrovės valdymą.

13.6.       Teismas iš naujo nepatvirtino taikos sutarties, kadangi 2015 m. vasario 19 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, niekada nebuvo panaikinta. Todėl teismas sutikdamas, kad patvirtinta taikos sutartis nepažeidžia bendrovės kreditorių teisių, 2015 m. vasario 19 d. nutartį paliko nepakeistą, kadangi atliko perteklinį veiksmą – iš naujo patvirtino jau patvirtiną taikos sutartį. Toks teismo veiksmas yra perteklinis, kadangi pareiškėjo prašymas buvo atmestas, o 2015 m. vasario 19 d. nutartis turėjo būti palikta nepakeista.

13.7.       R. B. Atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad Bendrovės finansinė padėtis 2014 m. ir 2018 m. (iškeliant bankroto bylą) iš esmės nesiskyrė. Šioje byloje R. B. vertina, kad bendrovė tiek 2014 m., tiek 2015 m. buvo jau nemoki, bendrovė neturėjo realių šansų atgauti debitorinių įsiskolinimų (pvz. iš EG Towers). Pateikiami nauji argumentai, kurie negali būti priimtini ir kuriais siekiama tik klaidinti teismą. Taigi, tų pačių faktų skirtingas teisinis vertinimas gali būti suprantamas tik kaip piktnaudžiavimas procesu turint vienintelį tikslą – suklaidinti teismą. Dėl šios priežasties, R. B. veiksmai turi būti laikomi akivaizdžiai nesąžiningais, klaidinančiais, todėl turi būti paskiriama maksimali, 5 000 Eur bauda (įpareigojant pusę baudos sumokėti išieškotojui).

14.       A. B. rašytiniuose paaiškinimuose prašė priimti ir prijungti rašytinius įrodymus.

15.       Rašytiniai paaiškinimai grindžiami žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

15.1.       Tarp bendrovės ir išieškotojo buvo pasirašytos dvi taikos sutartys, abi jos buvo patvirtintos teisme bei abu bylos dėl taikos sutarties patvirtinimo buvo atnaujintos. Taigi, teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl taikos sutarties pakartotinio patvirtinimo, o turėjo tenkinti arba atmesti pareiškimą, o nutartį atitinkamai panaikinti, pakeisti arba palikti galioti.

16.       R. B. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė prijungti prie nagrinėjamos bylos A. B. 2013 m. spalio 23 d. paraišką dėl UAB „Europa Group“ 2013 m. lapkričio 7 d. akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymo.

17.       Prašymas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

17.1.       A. B., žinodamas apie sunkią įmonės finansinę būklę, kuri pagrįstai gali būti vertinama, kaip faktinio bankroto būsena, sudarė taikos sutartį, kuria įsigijo reikalavimo tieses į vienintelį likvidų įmonės turtą – skolininką Europa Group s.r.l.

17.2.       Teikiamas rašytinis įrodymas yra susijęs su nagrinėjama byla – jis papildomai pagrindžia sunkią įmonės finansinę padėtį bei įrodo tikruosius taikos sutarties šalių ketinimus. Jis negalėjo būti pateiktas anksčiau, nes tik šių metų rugsėjo mėnesį prasidėjo bankrutavusios UAB „Europa Group“ akcininko – SIA „Europa Group“ turto – viešbučio, esančio Rygoje, Latvijoje, pardavimas iš varžytinių, dėl ko iškilo poreikis surinkti visus turimus įrodymus dėl galimos viešbučio vertės, įskaitant prašomą prijungti įrodymą.

18.           A. B. pateikė atsiliepimą į prašymą prijungti įrodymus, kuriuo prašo įrodymų neprijungti.  

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas panaikinti teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

20.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog siekiant nuginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį, tokiam nuginčijimui būtinos ir procesinės prielaidos, ir materialieji teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad asmuo, teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais. Įrodžius proceso atnaujinimo pagrindą, susidarys prielaida įrodyti pareiškėjo nurodomą taikos sutarties negaliojimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

21.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog atnaujinus procesą, bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas atnaujinti procesą, nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-219/2016). Be to, atnaujinus procesą, teismas nagrinėją bylą pakartotinai, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis).

22.       Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-14517-465/2019 buvo patenkintas pareiškėjo R. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo ir atnaujintas civilinės bylos Nr. 2-11477-833/2015 nagrinėjimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Nutartyje nustatyta, kad pareiškėjas R. B. kaip skolininko  UAB „Group Europa Investment“ akcininkas, turintis 50 procentų akcijų, buvo neįtrauktas į bylos nagrinėjimą.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

23.       CPK

24.       Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingo ir greito bylos išnagrinėjimo, atsisako prijungti prie bylos naujus įrodymus pateiktus apeliacinės instancijos teismui, nes šie įrodymai nėra susiję su bylos dalyku ir neturi reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai.

Dėl 2018 m. įmonės finansinių duomenų reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui ir dėl įmonės finansinės būklės 2014 m. pabaigoje duomenų atitikimo tikrovei

25.       Apeliantas teigia, kad 2018 m. birželio 20 d. duomenimis, nurodytai dienai įmonės suteiktos bei negrąžintos paskolos iš asocijuotų įmonių sudarė 6 335 856 Eur, t.y. suteiktos paskolos asocijuotoms įmonėms, kurios buvo įtrauktos jau ir į 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinį, taip ir nebuvo susigrąžintos iki pat bankroto bylos įmonei iškėlimo, kas pareiškėjui leido daryti pagrįstą išvadą, kad dar 2014 m. gruodžio 31 d. balanse atspindėto finansinio turto vertė – 7 635 527 Eur – yra abejotina, dėl ko turi būti mažintina iki 1 299 671 Eur (7 635 527 Eur – 6 335 856 Eur).  Apeliantas nurodo, kad į bylą su paaiškinimais raštu pateikti rašytiniai įrodymai tik pagrindžia, kad skolų tiek iš asocijuotų įmonių, tiek ir iš kitų debitorių, atgavimas 2014 m. iš tikrųjų neatitiko realumo kriterijaus, todėl įmonė, nedisponuojanti jokiu realiu turtu bei negeneruojanti pajamų, negalėjo būti laikoma mokia, juolab negalėjo būti laikoma teisėta taikos sutartis, pagal kurią įmonės akcininkui perleidžiama beveik 2 mln. Eur vertės reikalavimo teisė į įmonės skolininką. 

26.       Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto argumentus, neturi pagrindo sutikti, kad 2018 m. birželio 20 d. duomenys patvirtina, kad taikos sutarties sudarymo metu UAB „Group Europa Investment“ buvo nemoki. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, apelianto pateikti duomenys niekaip nepagrindžia bendrovės nemokumo taikos sutarties sudarymo dienai.

27.       Remiantis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalimi, įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas, 2014 m. kovo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-3820-104/2014 įvertinęs atsakovės 2012–2013 metų bandomojo balanso duomenis, kuriuos lygino su 2011 metų finansiniais rodikliais, padarė išvadą, kad įmonė yra moki, nes jos pradelsti įsipareigojimai (1 975 128 Lt), neviršija pusės jos turimo turto vertės (40 035 464 Lt). Lietuvos apeliacinis teismas, tikrindamas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, 2014 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1090/2014 pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pradelsti atsakovės įsipareigojimai kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dieną buvo 1 975 460 Lt, nes didžioji dalis įmonės ilgalaikių įsiskolinimų sumos – 19 649 741 Lt – ginčijama teisme civilinėje byloje Nr. 2-22-881/2014, o kitos įsipareigojimų dalies – 3 002 451 Lt – įvykdymo terminas nėra suėjęs (iki pareikalavimo). UAB „Group Europa Investment“ pripažinta nemokia ir jai iškelta bankroto byla tik Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2171-852/2019, kuri įsiteisėjo po Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties, kuria nuspręsta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis buvo priimta teisėtai ir pagrįstai. Pažymėtina, kad nei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartyje vertinant UAB „Group Europa Investment“ nemokumą nebuvo nustatyta, kad bendrovė buvo nemoki dar 2015 m. sausio 29 d., t. y. taikos sutarties sudarymo metu. Taigi, šios aplinkybės sudaro pagrindą atmesti apelianto argumentus dėl UAB „Group Europa Investment“ nemokumo taikos sutarties sudarymo momentu.

Dėl teismo galimybės tvirtinti taikos sutartį nutartimi  

28.       Apeliantas teigia, kad skundžiamos nutarties rezoliucine dalimi teismas patvirtino A. B. ir įmonės taikos sutartį, pagal kurią šalys įskaito priešpriešinius tarpusavio reikalavimus, kas yra imperatyviai draudžiama LR Įmonių bankroto įstatymo nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

29.       Pažymėtina, kad CPK 371 straipsnyje numatytos teismo teises išnagrinėjus bylą po proceso atnaujinimo. Teismas, išnagrinėjęs bylą priima vieną iš šių procesinių sprendimų: 1) prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti; 2) teismo sprendimą ar nutartį pakeisti; 3) priimti naują sprendimą (nutartį). Tam pritaria ir Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje nurodydamas, jog „<..> tik atnaujinus procesą galima spręsti, ar prašymas dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo tenkinamas, ar jei pakeičiami ir kaip, ar priimamas naujas sprendimas (nutartis) (CPK 370 str. 1 d.). Tik tada ankstesni sprendimai (nutartys) netenka galios (CPK 371 str. 3 d.).“ 

30.       Šiuo atveju sutiktina su A. B. atsiliepimo argumentu, jog 2015 m. vasario 19 d. nutartis nebuvo panaikinta, todėl pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 26 d. nutartimi tik sutiko, kad taikos sutartis nepažeidžia bendrovės kreditorių teisių ir paliko 2015 m. vasario 19 d. nutartį nepakeistą. Tai reiškia, kad teismas sprendė ar naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios egzistavo ir taikos sutarties sudarymo metu, sudaro pagrindą tvirtinti taikos sutartį. Tuo tarpu bankroto byla UAB „Group Europa Investment“ buvo iškelta tik 2018 m. rugpjūčio 23 d., t. y. jau po taikos sutarties sudarymo, todėl ši aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Dėl piktnaudžiavimo procesu

31.       CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

32.       A. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skirti R. B. baudą už tai, kad jis nesąžiningai elgėsi, t. y, apgaudinėjo ir tas pačias aplinkybes skirtingose bylose interpretavo skirtingai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Viena vertus, pirmosios instancijos teismo nutartis, dėl kurios paduotas atskirasis skundas yra skundžiama, todėl apeliantas turėjo teisę dėl jos teikti atskirąjį skundą. Kitą vertus, turi būti vertinamas asmens (ne)sąžiningumas konkrečios bylos kontekste, o konkrečiu atveju nagrinėjamoje byloje apeliantas laikosi vieningos pozicijos, kurios nekeičia. Taigi, teismas neturi pagrindo teigti, kad apeliantas pareikšdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties akivaizdžiai piktnaudžiavo procesu ir elgėsi nesąžiningai.

Dėl procesinės bylos baigties

33.       Kaip jau minėta CPK 371 straipsnio 1 dalimi, teismas išnagrinėjęs bylą po proceso atnaujinimo, turi teisę: 1) prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti; 2) teismo sprendimą ar nutartį pakeisti; 3) priimti naują sprendimą (nutartį). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 26 d. nutartimi iš esmės nekeitė teismo sprendimo ar nutarties, nepriėmė naujo sprendimo, kas matyti iš teismo nutarties motyvų, tačiau klaidingai sprendė dėl taikos sutarties patvirtinimo pakartotinai. Teismas pažymi, jog patenkinus prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atnaujinus procesą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo nebuvo panaikinta, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo spręsti dėl taikos sutarties pakartotinio patvirtinimo, o turėjo tenkinti arba atmesti prašymą, tokiu būdu nutartį atitinkamai panaikinant, pakeičiant arba paliekant galioti. Nors pirmosios instancijos teismas klaidingai suformulavo nutarties rezoliucinę dalį, t. y. nurodė, kad antstolės prašymą tenkina ir tvirtina taikos sutartį, tačiau iš esmės teisingai sprendė dėl pareiškėjo R. B. prašymo pagrįstumo ir todėl pagal CPK 371 str. 1 d. 1 p. turėjo prašymą dėl teismo nutarties pakeitimo arba panaikinimo atmesti. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog toks procesinis neatitikimas nėra esminis ir gali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, nekeisdamas nutarties esmės pakeičia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutarties rezoliuciją dalį nurodydamas, kad prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. teismo nutarties pakeitimo ar panaikinimo atmestinas, tokiu būdu paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. teismo nutartį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337-338 straipsniais,

n u t a r i a:

atskirąjį skundą atmesti. 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartį iš esmės palikti galioti, pakeičiant jos rezoliucinę dalį ir ją išdėstant sekančiai:

„Prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. teismo nutarties pakeitimo ar panaikinimo atmesti.“

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                    Rūta Veniulytė-Jankūnienė