Civilinė byla Nr. e2A-469-236/2015
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01943-2014-9 Procesinio sprendimo kategorija 45.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Efektyvios investicijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5656-431/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Efektyvios investicijos“ ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl dalies atviro konkurso sąlygų pakeitimo bei
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Efektyvios investicijos“ ieškiniu prašė pripažinti neteisėtomis ir keisti 2014 m. birželio 30 d Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau taip pat vadinama – Vilniaus VPK) paskelbto atviro konkurso transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, saugojimo paslaugoms pirkti (pirkimo Nr. 153127, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Nr. 191128, toliau taip pat vadinama – Pirkimas, Konkursas)) 9.1.1, 10.13, 10.17 ir 63 Pirkimo sąlygas tokiu būdu:
1.1. Pirkimo sąlygas, apibrėžtas 9.1.1 punkte, keisti išbraukiant aplinkybes, apibūdinančias paslaugos teikimą Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau taip pat vadinama – SEAKĮ) 33 straipsnio 1 bei 2 dalyse nustatytomis sąlygomis.
1.2. Pirkimo sąlygas, apibrėžtas 10.13 punkte, keisti patikslinant aplinkybėmis, kuriomis paslaugos teikėjas turės teisę elgtis savarankiškai ir pasinaudoti CK 6.843 straipsnyje nustatyta saugotojo teise parduoti saugomą transporto priemonę, bei aplinkybėmis, kuriomis transporto priemonės grąžinimas galimas tik su perkančiosios organizacijos leidimu;
1.3. Pirkimo sąlygas, apibrėžtas 63 punkte, keisti patikslinant aplinkybėmis, kad pasiūlymo kaina nei viename iš paslaugos variantų negali būti mažesnė nei teikiamos paslaugos kaštai.
2. Išbraukti Pirkimo sąlygų 10.17 punktą.
Ieškovas nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 27 d. pateikė pretenziją dėl Pirkimo sąlygų, prašydamas dalį jų pakeisti, tačiau perkančioji organizacija atsisakė jas pakeisti.
Pirkimo sąlygų 9 punkte nustatyta, kad pirkimo objektas – priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų pirkimas, vykdomas visuomenės reikmėms, užtikrinant viešąjį interesą, taip pat policijos reikmėms.
Ieškovas nurodė, kad perkančioji organizacija Pirkimo objektą skaido į dvi dalis. Pirmąja dalimi (1-as variantas, Pirkimo sąlygų 9.1.1 p.) perkama priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslauga, už kurią perkančioji organizacija nemokės (tiekėjui mokės transportuojamos ir saugomos transporto priemonės savininkas ir/arba valdytojas). Antrąja dalimi (2-as variantas, Pirkimo sąlygų 2.1.2 p.) perkama priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslauga, už kurią mokės perkančioji organizacija. Paslaugas numatoma užsakyti pagal faktinį poreikį. Pirkimo sąlygų 9.1.1 ir 9. 1. 2 punktuose išskirtiems dviems paslaugų teikimo variantams tiekėjai pasiūlymuose teikia atskirus įkainius.
Ieškovas pripažįsta, kad perkančioji organizacija turi teisę veikti trečiųjų asmenų vardu ir interesais (Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau taip pat vadinama – VPĮ) 3 str. 2 d., CK 6.235 str. 1 d.). Tačiau atsakovas Pirkimo objekto dalį (1-as variantas) apibrėžia taip pat ir aplinkybėmis, nesusijusiomis su paslaugos pirkimu trečiųjų asmenų vardu ir interesais. 2014 m. rugpjūčio 22 d. paaiškinimuose perkančioji organizacija, aiškindama Pirkimo objektą (1-as variantas) nurodė, kad šioje dalyje perkančioji organizacija nebus teikėjo teikiamų paslaugų užsakovu ir už šia dalimi perkamas paslaugas nemokės, tik organizuos paslaugų teikimą.
Ieškovo vertinimu, ne visais, pirmame variante numatytais atvejais, teisės aktai atsakovui numato galimybę veikti trečiųjų asmenų naudai be jų sutikimo. Teisės aktuose nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant, policijos pareigūnai gali priimti sprendimą dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, transporto priemonių paėmimo, apskaitos bei jos grąžinimo procedūros. Šiais atvejais atsakovas neturi teisės veikti kaip transporto priemonės savininko ir/arba valdytojo atstovas, civilinių teisinių santykių pagrindu atlikti tik organizatoriaus funkcijas, o priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo klausimus palikti spręsti savarankiškai transporto priemonės valdytojui ir paslaugos teikėjui. Šiais atvejais perkančioji organizacija, būdama transportavimo ir saugojimo paslaugų pirkėju, transportavimo paslaugų užsakovu, nepagrįstai vengia prisiimti transportavimo ir saugojimo paslaugų pirkėjo pareigą mokėti už perkamas paslaugas.
Be to, 1-ąjame variante perkančioji organizacija yra numačiusi ir dalį atvejų, kai už paslaugas apskritai jas suteikusiam asmeniui nebus atlyginta. Tai Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo 3.2.1 punkte numatytas atvejis, kai policijos pareigūnas turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę iš vietų, jei transporto priemonė trukdo valstybės institucijoms ar tarnyboms atlikti gelbėjimo darbus arba likviduoti avarijos padarinius. Pagal šio aprašo 18 punktą aprašo 3.2 punkte nurodytu pagrindu priverstinai nuvežtos transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidų savininkas (valdytojas) neatlygina, taigi mokėti už nuvežimo paslaugas transporto priemonės savininkas gali pagrįstai atsisakyti, o perkančioji organizacija taip pat šių paslaugų neapmokės.
Pirkimo sąlygų 10.17 punkte nustatyta, kad ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, savo lėšomis iš ankstesnio paslaugos teikėjo saugojimo aikštelių konkursą laimėjęs dalyvis turės nemokamai pergabenti policijos (valstybės) interesais saugomas arba konfiskuotas transporto priemones į savo saugojimo aikštelę ir saugoti iki kol transporto priemonė bus perduota arba sunaikinta. Vilniaus mieste ir apskrityje preliminariai yra apie 300 saugomų lengvųjų transporto priemonių (iki 3,5 t.), todėl toks įpareigojimas, vykdytinas per 10 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, reikšmingai įtakoja pasiūlymo kainą. Be to, perkančioji organizacija be pagrindo reikalauja nemokamo šių paslaugų teikimo ir tuo pažeidžia trečiųjų asmenų (transporto priemonės savininkų ir/arba valdytojų) teisėtus interesus, nes paslaugų tiekėjas perkančiajai organizacijai dalį paslaugų teikdamas neatlygintinai, patirtus kaštu privalėtų padengti didindamas bendrą (nuvežimo ir/arba saugojimo) teikiamos paslaugos kainą, dėl ko transporto priemonės savininkas ir/arba valdytojas mokėdamas (kai tai yra privaloma) už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir jos saugojimą, mokėtų daugiau.
Konkurso sąlygų 10.13 punkte nustatyta, kad paslaugų teikėjas turės grąžinti transporto priemones asmenims, pateikusiems jiems išduotą leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, pasirašytą įgalioto policijos pareigūno, arba teismo, prokuroro ar ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno sprendimą grąžinti transporto priemonę ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Ieškovo teigimu, jis prašė paaiškinti, ar perkančioji organizacija sudarys sąlygas paslaugų teikėjui pasinaudoti CK 6.843 straipsnyje nustatyta saugotojo teise parduoti saugomą transporto priemonę, jeigu, pavyzdžiui, transporto priemonės savininkas ar valdytojas nereaguoja į raginimus ir neatsiima saugomos transporto priemonės. Ieškovas nurodė, kad perkančioji organizacija pažymėjo, kad transporto priemonių, priverstinai nuvežtų dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, leidimų išdavimo tvarką nustato Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 5-V-569 patvirtintas Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo III skyrius „Priverstinai nuvežtų transporto priemonių grąžinimas“. Kitais atvejais dėl leidimo išdavimo sprendžia prokuroras ar ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas ar teismas savo sprendimais/nuosprendžiais. Perkančioji organizacija taip pat nurodė, kad paslaugos teikėjas turi CK numatytas teises.
Konkurso sąlygų 63 punkte nustatyta, kad perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų. Vertinama bendra apskaičiuota pasiūlymo kaina, kuri bus apskaičiuojama pagal tiekėjo pasiūlyme nurodytus paslaugų įkainius. 2014 m. rugpjūčio 27 d. pretenzija ieškovas paprašė pakeisti konkurso sąlygas (63 p.), suvienodinant 1-ojo ir 2-ojo varianto koeficientus ir lyginamąjį svorį, tačiau perkančioji organizacija atsisakė ir nurodė, kad nei vieno iš paslaugos variantų teikimas negali būti mažesnėmis nei teikiamos paslaugos kaštai. Toks atsakovo paaiškinimas, kuris net nebuvo paskelbtas visiems, iš esmės pakeitė paskelbtas Pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygų 63 punkto išaiškinimo nepaskelbus viešai (kitiems potencialiems tiekėjams), ieškovui buvo sudarytos nevienodas sąlygas teikti pasiūlymą, pažeisti tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai. Pasiūlymo 1-ojo ir 2-ojo varianto koeficientai skiriasi labai ženkliai (100 ir 900). Ieškovui ir kitiems potencialiems tiekėjams sąlygos pasiūlymui pateikti skirtumas yra ženklus.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad perkančioji organizacija turi teisę pagal įstatymų reikalavimus nustatyti Pirkimo konkurso sąlygas, o apeliantas piktnaudžiauja, nes nesilaiko VPĮ nustatytos tvarkos ir terminų ginčyti Pirkimo sąlygas, be to, dėl Pirkimo sąlygų 63 punkto apskritai nėra teikęs užklausimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš UAB „Efektyvios investicijos“ 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas sprendė, kad perkančioji organizacija, skelbdama Pirkimą, vadovavosi Policijos veiklos įstatymo 5 straipsniu, 28 straipsnio 1dalimi, SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 2 dalimi, 33 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1426, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200, kurie tarp policijai (perkančiajai organizacijai) deleguotų uždavinių numato viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimą, saugaus eismo priežiūrą ir pan. Šiems uždaviniams pasiekti policijai suteiktos specialios teisės, tarp kurių – teisė priimti sprendimus dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo. Kartu policijai nustatyta pareiga užtikrinti tokių sprendimų įgyvendinimą.
Atvejus, kai policija įgyja teisę priimti sprendimą dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, SEAKĮ skirsto į dvi dalis: į atvejus, kuomet priverstinis transporto priemonės nuvežimas taikomas kaip administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė (SEAKĮ 33 str. 1 d., ATPK 269 str. 7 d.), ir atvejus, kuomet priverstinis transporto priemonės nuvežimas būtinas atsižvelgiant į viešąjį interesą (SEAKĮ 33 str. 2 d.). Dėl to perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose pagrįstai ir teisėtai išskyrė paslaugų teikimo variantus, kuriems teikėjai savo pasiūlyme teikia atskirus įkainius. 1-as variantas (9.1.1.p.) - priverstinis transporto priemonių nuvežimas ir saugojimas tais atvejais, kai už šias paslaugas turi susimokėti administracine tvarka baudžiami asmenys už pažeidimus bei automobilių savininkai ar valdytojai, kai transporto priemonė nuvežta asmens interesais (būtinoji pasauga pagal įstatymą) ir 2-as variantas (9.1.2. p.) - priverstinis transporto priemonių nuvežimas, saugojimas vykdomas SEAKĮ 33 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais ir (ar) saugomos ikiteisminio tyrimo metu policijos paimtas transporto priemones iki sprendimo gražinti asmeniui, o taip pat tais atvejais, kai teismo sprendimu transporto priemonės yra konfiskuojamos (nuvežamos, perkeliamos, saugojamos) iki teismo sprendimo konfiskuoti (už paslaugas moka policijos įstaiga).
Perkančioji organizacija privalo laikytis ir nepažeisti viešųjų pirkimų principų, teisėtai siekti viešųjų pirkimų tikslo, todėl išskirtinos dvi perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo vertinimo situacijos: a) ar nepažeisti viešųjų pirkimų principai; b) ar nepažeistas viešųjų pirkimų tikslas.
Teismas sprendė, kad viešųjų pirkimų tikslas nebuvo pažeistas (SEAKĮ 33 str.1-2 d., ATPK 269 str. 7 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimas Nr. 1426). Atsakovas, vykdydamas jam Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje nustatytus uždavinius, tame tarpe ir viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimą, saugaus eismo priežiūrą, Pirkimu ketina įsigyti paslaugas, transporto priemonių priverstiniam nuvežimui, pervežimui, saugojimui. Atsakovą ir transporto priemonės savininką (valdytoją) sieja administraciniai teisiniai santykiai.
Teismo teigimu, viešųjų pirkimų principai taip pat nebuvo pažeisti. Pirkimo sąlygos yra aiškios. Antrąja dalimi (2-as variantas) perkama priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslauga, už kurią mokės atsakovas. Pirmąja dalimi (1-as variantas) perkama priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslauga, už kurią atsakovas neketina mokėti (už šias paslaugas paslaugų teikėjui turėtų mokėti transportuojamos ir saugomos transporto priemonės savininkas ir/arba valdytojas). Pirkimo sąlygos, pagal kurias už suteiktą paslaugą tiekėjui turėtų atsiskaityti transporto priemonės savininkai ar valdytojai, yra teisėtos, nes tokia pareiga transporto priemonės savininkams ar valdytojams nustato SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalis.
Teismas nurodė, kad ieškovui nepriimtinos Pirkimo sąlygos, numatančios apmokėjimo už perkamas paslaugas tvarką, gali įtakoti tiekėjo apsisprendimą teikti pasiūlymą ar ne, bet nėra viešųjų pirkimų principų pažeidimas. Pirkimo sąlygose yra išskirti paslaugų teikimo variantai, kuriems teikėjai savo pasiūlyme teikia atskirus įkainius, tačiau nėra suteikta galimybė teikti atskirus pasiūlymus tik vienam iš išskirtų variantų, todėl visiems tiekėjams yra sudaromos vienodos sąlygos konkuruoti. Koeficientai (Pirkimo sąlygų 63 p.) nurodyti atsižvelgus į įprastinę su priverstiniu transporto priemonių nuvežimu ir jų laikymu saugojimo aikštelėje susiklosčiusią praktiką, trukmę, kas sudaro didesnę kaštų dalį bendrose išlaidose. Pirmo varianto atveju dėl proceso trukmės ir specifikos įprastai didesnį svorį turi transporto priemonių nuvežimo kaštai/kaina, o antro varianto atveju - saugojimo kaina. Lyginamasis svoris (900 ir 100) nurodytas atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos interesus ir viešąjį interesą racionaliai naudoti lėšas (įkainių, kuriais apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, dydis mažesnis, lyginant su įkainiais, taikomais pažeidėjų atžvilgiu).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Efektyvios investicijos“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Perkančioji organizacija, nustatydama Pirkimo sąlygas, privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų, tinkamai ir teisėtai siekti viešųjų pirkimų tikslo. Tuo tarpu, teismas perkančiosios organizacijos veiklą vertino tik jos veiklą reglamentuojančių teisės normų kontekste.
2. Teismas iš esmės neįvertino ieškovo argumentų, kad Pirkimo objektas neteisėtai išskaidytas ir dalį paslaugų perkančioji organizacija ketina „pirkti“ neatlygintinai. Viešojo pirkimo sutartis – atlygintinis sandoris, o sutarties objekto kaina yra viena pagrindinių jos sąlygų. Negalimas neatlygintinis viešasis pirkimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1689/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).
3. Pirkimo sąlygos parengtos pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-816 patvirtintas (ir 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 5-V-518 pakeistas) Pavyzdines transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių saugojimo paslaugos pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygas. Pagal tokias sąlygas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vykdyto pirkimo (pirkimo Nr. 161929) sąlygos taip pat buvo ginčijamos, dėl jų teisėtumo jau suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014).
4. Neaiški Pirkimo sąlyga, kurioje Pirkimo objektas apibrėžiamas kaip priverstinis transporto priemonių nuvežimas ir saugojimas tais atvejais, (...) kai transporto priemonė nuvežta asmens interesais (būtinoji pasauga pagal įstatymą) (Pirkimo sąlygų 9.1.1 p.). Atsakovas nurodė (2014 m. rugpjūčio 22 d. atsakovo raštas dėl konkurso sąlygų paaiškinimo), kad perka paslaugą ir tretiesiems asmenis, t. y. kad pirkimą vykdo, veikdamas ir trečiųjų asmenų naudai bei interesais. Toks Pirkimo objektas negalimas ir nenumatytas teisės aktuose. Arba atsakovas priima sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir tokio sprendimo įvykdymui perka paslaugas, arba nepriima sprendimo dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir transporto priemonės savininkui sutikus, sudaro jam sąlygas pasinaudoti tiekėjo teikiamomis transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo paslaugomis, atitinkamai Pirkimo sąlygose nurodant, kad paslauga perkama trečiųjų asmenų naudai ir interesais. Apeliantas ginčija Pirkimo sąlygas, kuriomis atsakovas ketina pirkti paslaugas trečiųjų asmenų naudai tais atvejais, kai yra priima sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo.
5. Pirkimo sąlygos, kuriomis apibrėžiamas transporto priemonių grąžinimas, taip pat neaiškios. Jeigu transporto priemonės jų savininkams bus gražinamos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 5-V-569 patvirtintame Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, tai neaišku, kaip bus įgyvendinama saugotojo teisė realizuoti saugomą automobilį (CK 6.843 str.); kokia tvarka teikėjui bus išduodamas leidimas (apraše nurodyta, kad leidimas atsiimti transporto priemonę išduodamas savininkui (valdytojui), tačiau ne saugotojui); kiek laiko tiekėjas privalės saugoti transporto priemonę, ir kada galės realizuoti neatsiimtas transporto priemones. Atsakovas šių transporto priemonių gražinimo aplinkybių nesugebėjo paaiškinti nei atsakymais į pretenzijas, nei procesiniuose dokumentuose, o teismas irgi nepasisakė.
6. Viešojo intereso prioritetas viešuosiuose pirkimuose nesudaro pagrindo perkančiajai organizacijai viešuosiuose pirkimuose įsigyti neatlygintinas paslaugas arba įsigyti paslaugas pigiau, nei tokių paslaugų vertė. Todėl nepagrįsti teismo argumentai dėl Konkurso sąlygų 63 punkto, numatančio pasiūlymo bendros kainos apskaičiavimą.
Be to, ieškovas ginčijo Pirkimo sąlygų 63 punktą ir kitais pagrindais, kurių teismas nevertino. Ieškovas prašė suvienodinant 1-ojo ir 2-ojo varianto koeficientus ir lyginamąjį svorį.
Atsakovas atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Teismas sprendime išsamiai ir teisingai pasisakė dėl Pirkimo sąlygų atitikimo viešųjų pirkimų principams, o taip pat išsamiai pasisakė dėl atsakovo veiklą reguliuojančių teisės aktų taikymo.
2. ATPK 264 straipsnis ir 269 straipsnio 7 dalis nereglamentuoja transporto priemonių savininkų ir valdytojų bei priverstinį transporto priemonių nuvežimą bei saugojimą atliekančių asmenų tarpusavio santykių. Šios teisės normos reglamentuoja tik administracinių teisės pažeidimų teisenos, o konkrečiai - užtikrinimo, klausimus.
3. Policijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato, jog SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalyje nurodytas išlaidas SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalyje, Pirkimo sąlygų 9.1.1 punkte numatytais atvejais privalo atlyginti sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo būtinumo priimantis subjektas. Todėl Pirkimo sąlyga, kad už paslaugas turi atsiskaityti transporto priemonės savininkai ar valdytojai, teisėta ir nustatyta ne perkančiosios organizacijos, o SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalyje.
4. Ieškovas suprato Pirkimo sąlygas, jos buvo aiškios.
5. Teismas neturi diskrecijos teisės keisti Pirkimo sąlygas.
6. Perkamų paslaugų įsigijimo sąlygos nustatytos specialiajame įstatyme – SEAKĮ. Pasaugos teisiniai santykiai gali atsirasti įstatymo pagrindu (CK 6.850 str.). CK 6.849 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nebaigtinis pasaugos pagal įstatymą atsiradimo atvejų sąrašas, pasaugos pagal įstatymą atvejis numatytas ir SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalyje.
7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2014 buvo konstatuota atsakovo teisė ir galimybė sudaryti sutartis pagal sąlygas, analogiškas ginčijamoms šio Pirkimo sąlygoms.
8. Ieškovo argumentai dėl Pirkimo sąlygų 10.13 punkto iš esmės yra ne dėl pačių Pirkimo sąlygų, o dėl teisės aktų, reglamentuojančių Pirkimu siekiamų įsigyti paslaugų teikimą.
9. Dėl Pirkimo sąlygų 63 punkto ieškovas nebuvo reiškęs pretenzijos, todėl šioje dalyje byla nutrauktina. Be to, Pirkimo sąlygų 63 punktas neprieštarauja teisės aktams, padeda įgyvendinti sąžiningą konkurenciją ir neįprastai mažos kainos institutą. Koeficientai nustatyti pagal praktiką. Pirmo varianto atveju dėl proceso trukmės ir specifikos didesnį svorį turi transporto priemonių nuvežimo kaštai/kaina, o antro varianto atveju - saugojimo kaina. Dėl šios priežasties skiriasi lyginamasis svoris (900 ir 100).
10. Ieškovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014 nagrinėtas kitoks ginčas, t.y. ginčas dėl Pirkimo sąlygų atitikimo pavyzdinėms. Be to, šioje byloje kasacinis teismas nurodė, kad dėl Pirkimu siekiamų įsigyti paslaugų negali būti sudaroma koncesijos sutartis, nors Pirkimo sąlygos, kai dalį išlaidų apmoka tretieji asmenys, turi koncesijos sutarties požymių.
11. Nepagrįsti teiginiai, kad dalį paslaugų Perkančioji organizacija siekia įsigyti neatlygintinai. Perkančioji organizacija siekia įsigyti ne tik jai reikalingų paslaugų, bet ir sudaryti teisines ir organizacines priemonės užtikrinti teisės aktuose numatytą transporto priemonės priverstinį nuvežimą (SEAKĮ 33 str. 1 d. numatytu pagrindu), kaip su eismo sauga susijusį viešosios tvarkos elementą.
12. Viešojo pirkimo atlygintinumas – platesnė sąvoka nei vien tiesioginio piniginio atlyginimo mokėjimas perkančiosios organizacijos lėšomis. Byloje nagrinėjamu atveju tiekėjo išlaidų atlyginimas yra užtikrintas teisės aktuose numačius transporto priemonės savininkų ir valdytojų pareigą apmokėti už paslaugas, paslaugos tiekėjo teise įstatymuose numatytais atvejais realizuoti transporto priemonę.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl viešojo pirkimo sutarties atlygintinumo ir Pirkimo sąlygų 9.1.1 punkto sąlygos teisėtumo
Apeliantas ginčija Pirkimo sąlygas dėl to, kad pagal jas dalį paslaugų, apelianto vertinimu, perkančioji organizacija siekia įsigyti neatlygintinai, o būtent, pirma, transporto priemonių nutempimo ir saugojimo paslaugas tais atvejais, kai už jas turi mokėti transporto priemonių savininkai ar valdytojai ir, antra, reikalaudama, kad pirkimą laimėjęs tiekėjas savo lėšomis iš ankstesnio paslaugos teikėjo saugojimo aikštelių nemokamai pergabentų policijos (valstybės) interesais saugomas arba konfiskuotas transporto priemones į savo saugojimo aikštelę. Apeliantas nurodo, kad viešojo pirkimo sutartis teismų praktikoje pripažįstama atlygintiniu sandoriu ir remiasi teismų praktika.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014 jau pasisakė dėl viešojo pirkimo sutarties atlygintinumo, taip pat dėl galimybės perkančiajai organizacijai pirkti paslaugas tokiu būdu, kad už jas apmokėtų tiesioginiai paslaugos naudotojai – nutemptų transporto priemonių savininkai ir valdytojai. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei ankstesne savo praktika, išaiškino, jog nebūtina, kad iš viešojo pirkimo galutinę naudą gautų pati perkančioji organizacija, ypač, kai ji siekia įgyvendinti savo viešąsias įstatymų deleguotas funkcijas. Tokiais atvejais būtent viešojo pirkimo sutarties sudarymas jai leidžia pirmiau nurodytas funkcijas įgyvendinti. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad viešojo pirkimo sutarties atveju galimos situacijos, kai tiekėjas už prekių ar paslaugų tiekimą gauna papildomą pirkimo sutartyje nenumatytą atlyginimą iš trečiųjų asmenų, kad viešojo pirkimo sutartyje gali būti numatytas tik riboto dydžio atlygis, skirtas tik atlyginti dėl sutartos paslaugos teikimo patirtas išlaidas, kad tokiu atveju tiekėjas iš viešojo pirkimo sutarties gali siekti ne tik tiesioginės finansinės naudos, bet, pavyzdžiui, gali turėti tikslą didinti konkurencingumą ir savo žinomumą, tikslą iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų. Tačiau netiesioginis (nepiniginis) atlygis ar jo dalis kaip ekonominė viešojo pirkimo sutarties nauda gali būti prisiimama paties tiekėjo valia, o ne pirkimo dokumentuose nustatyta perkančiosios organizacijos sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).
Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad atlygintinumas yra ne tik viešojo pirkimo sutarties kvalifikavimo, bet ir atskyrimo nuo koncesijos sutarties vienas iš kriterijų kriterijus. Viešojo paslaugų pirkimo sutartis apima atlygį, kurį perkančioji organizacija tiesiogiai sumoka paslaugų teikėjui. Tačiau kai paslaugos teikėjui atlyginimą moka ne atitinkama valstybės valdžios institucija, bet atlygį sudaro už naudojimąsi infrastruktūra trečiųjų asmenų mokami mokesčiai, toks atlyginimo būdas reiškia, kad paslaugos teikėjas prisiima riziką, susijusią su paslaugos eksploatavimu, ir leidžia manyti, kad tai yra viešųjų paslaugų koncesija. Atlygis, renkamas iš trečiųjų asmenų gaunamais mokėjimais, yra viena iš paslaugų teikėjui pripažįstamos teisės eksploatuoti paslaugas įgyvendinimo formų. Sutarties kvalifikavimui koncesija būtina nustatyti ne tik atlygio už teikiamas paslaugas ar darbus gavimą iš trečiųjų asmenų bei kartu, bet nebūtinai ir iš sutartį sudariusios institucijos (koncesijoje atlygis už suteiktas paslaugas – tik teisė eksploatuoti paslaugą arba tokia teisė kartu su užmokesčiu), tačiau ir tai, ar ūkio subjektas prisiima su paslaugų teikimu susijusią riziką. Jei paslaugų teikėjui neperkeliama jokia su paslaugų teikimų susijusi rizika, aptariamas sandoris yra viešojo paslaugų pirkimo sutartis. Tuo tarpu koncesijos sutarties atveju ūkio subjektui perkeliama visa arba reikšminga su paslauga susijusi rizikos dalis. Kai atlyginimą paslaugų teikėjui moka išimtinai tretieji asmenys, tam, kad būtų galima nustatyti, jog egzistuoja viešoji paslaugų koncesija, pakanka, kad perkančioji organizacija perkeltų labai ribotą paslaugų teikimo riziką. Paslaugos ekonominio eksploatavimo rizika apima, kas aktualu ir nagrinėjamoje byloje, be kita ko ir už teikiamą paslaugą turinčių sumokėti skolininkų nemokumo riziką, paslaugų eksploatavimo išlaidų visiško nepadengimo iš pajamų riziką. Kai neužtikrinama, kad bus padengtos visos, vykdant veiklą patirtos išlaidos, atsiranda nors ir labai ribota paslaugų eksploatavimo rizika, sutartis turi būti kvalifikuojama kaip viešoji paslaugų koncesija. Koncesijų sutartims būdinga, kad koncesininkas prisiima paslaugų pasiūlos ir paklausos riziką, koncesininkui nesuteikiama garantijų, kad bus atgautos teikiant paslaugas (koncesijos dalykas) patirtos išlaidos, investicijos.
Be to, teismų praktikoje pirkimo sąlygos, pagal kurias tiekėjai, teikdami pasiūlymus, turi numatyti tam tikrų tikėtinų, bet aiškiai neapibrėžtų darbų (paslaugų) apimtį ir šių vertę įskaičiuoti į bendrą pasiūlymo kainą (nors tiekėjai ir turi galimybę tokių kaštų patyrimo riziką įtraukti į bendrą pasiūlymo kainą) teismų praktikoje gali reikšti neproporcingą ir draudžiamą sutarties vykdymo rizikos perkėlimą tiekėjams, draudžiamą tiekėjų vertimą dalį paslaugų atlikti neatlygintinai. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. vasario 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1052/2012 neteisėtomis pripažino pirkimo sąlygas, kuriomis buvo numatyta, kad tiekėjas tam tikras transporto priemonių pervežimo paslaugas teiks neatlygintinai. Šias Pirkimo sąlygas teismas pripažino neteisėtomis, atsižvelgęs į tai, kad nesant aiškiam atlygintinai ir neatlygintinai teikiamų paslaugų santykiui ir apimčiai, tiekėjas neturės galimybės apskaičiuoti perkamos paslaugos savikainos bei perkančiajai organizacijai pateikti visavertį ir objektyviomis aplinkybėmis bei finansiniais skaičiavimais pagrįstą pasiūlymą, o perkančioji organizacija neturės galimybės objektyviai įvertinti konkurse dalyvaujančių tiekėjų pasiūlytų kainų.
Byloje nagrinėjamu atveju tiekėjo rizika teikti paslaugas neatlygintinai kyla iš rizikos, kad su tiekėju už paslaugas pagal pirmą variantą (Pirkimo sąlygų 9.1.1 p.) dėl įvairių priežasčių gali neatsiskaityti tretieji asmenys – transporto priemonių savininkai ir valdytojai, o perkančioji organizacija tokiu atveju neįsipareigoja tiekėjui atlyginti dėl paslaugos teikimo patiriamų nuostolių. Todėl yra pagrindas išvadai, kad perkančioji organizacija Pirkimo sąlygomis (9.1.1 p. ir 10.2-10.3 p.) neteisėtai tiekėjams perkėlė visą sandorio vykdymo riziką, būdingą paslaugų koncesijų, o ne viešojo paslaugų pirkimo sutartims.
Pagal Pirkimo sąlygų 10.2 punktą Pirkimas skaidomas į 7 (septynias) pirkimo objekto dalis, pasiūlymas turi būti teikiamas kiekvienam pirkimo objekto daliai atskirai. Pirkimo objektų išskyrimo kriterijus – teritorija (rajonas), kuriame bus teikiamos paslaugos. Teikėjai gali pateikti pasiūlymą vienai, kelioms ar visoms pirkimo objekto dalims. Pirkimo dalys išskirtos pagal teritorinį kriterijų (Pirkimo sąlygų 10.3 p.), o ne pagal Pirkimo sąlygų 9.1.1 ir 9.1.2 variantus, taigi tiekėjas negali pasirinkti, ar teikti pasiūlymą tik 2 variantui (kai už paslaugas apmoka perkančioji organizacija) ar abiem (arba tik pirmam variantui, kai už paslaugas apmoka tretieji asmenys).
Kaip nurodytų motyvų pagrindu jau konstatavo kasacinis teismas minėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014, nagrinėdamas ginčą tarp UAB „4 DEBT“ ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, policijos įstaigos negali nustatyti tokios tvarkos, pagal kurią paslaugos teikėjui nebūtų iki galo atlyginta (ar kiltų tokia grėsmė) už suteiktas paslaugas ar jų dalį. Tiek, kiek nurodytoje ir šioje nagrinėjamoje bylose ginčo esmė analogiška (ar gali būti tiekėjui perkeliama trečiųjų asmenų neatsiskaitymo už suteiktas paslaugas rizika), dėl to nėra pagrindo nukrypti nuo minėtų kasacinio teismo išaiškinimų ir daryti kitokią išvadą. Todėl apeliacinis teismas pripažįsta neteisėtomis Pirkimo 9.1.1 punkto (pirmas variantas) sąlygas, kadangi jomis tiekėjui perkeliama atlygintinumo už suteiktas paslaugas riziką. Ieškovas prašo Pirkimo sąlygų 9.1.1 punktą keisti, išbraukiant aplinkybes, apibūdinančias paslaugos teikimą SEAKĮ 33 straipsnio 1 bei 2 dalyse nustatytomis sąlygomis. Iš proceso dalyvių išsakytų argumentų matyti, kad ieškovas iš esmės siekia, kad nebūtų įpareigotas teikti paslaugas nemokamai, taip pat ir su rizika, kad jam neatsiskaitys už pagal sutartį su perkančiąja organizacija suteiktas paslaugas tretieji asmenys. Dėl šių argumentų teismas jau pasisakė. Teismui pripažinus Pirkimo 9.1.1 punkto sąlygą neteisėta ta apimtimi, kiek tiekėjui perkeliama rizika teikti paslaugas, už kurias gali būti neatsiskaityta ir perkančioji organizacija neįsipareigoja padengti tiekėjo nuostolių dėl paslaugų teikimo tokiu atveju, neteisėta, kadangi Pirkimas nėra pasibaigęs (byloje 2014 m. rugsėjo 19 d. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdytos Pirkimo procedūras iki teismo sprendimo įsiteisėjimo) ir pagal neteisėtas Pirkimo sąlygas nėra sudaryta sutartis, Pirkimo procedūros nutrauktinos.
Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2014, kurioje nagrinėtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Efektyvios investicijos“ ginčas dėl 2008 m. vasario 14 d. sutarties Nr. 57-ST2-8 dėl sulaikytų ir perduotų transporto priemonių transportavimo bei saugojimo. Pagal šią sutartį UAB „Efektyvios investicijos“ turėjo teisę iš trečiųjų asmenų reikalauti apmokėti už suteiktas paslaugas, tačiau, Policijos komisariato nuomone, piktnaudžiavo, nesiimdamas priemonių apmokėjimo už paslaugas reikalauti iš trečiųjų asmenų ir naudodamasis teise reikalauti už jas apmokėti perkančiosios organizacijos. Taigi iš šios nutarties matyti, kad šalys jau turi bendradarbiavimo patirties, jas jau siejo sutartiniai santykiai dėl transporto priemonių nutempimo ir saugojimo paslaugų teikimo, tačiau, skirtingai nei nagrinėjamu atveju, tiekėjas turėjo teisę kreiptis apmokėjimo į perkančiąja organizaciją tais atvejais, kai tretieji asmenys nesumokėdavo už paslaugas. Šioje byloje nagrinėjamu atveju pagal Pirkimo sąlygas ir perkančiosios organizacijos 2014 m. rugpjūčio 22 d. paaiškinimą dėl Pirkimo sąlygų tiekėjas, tais atvejais, kai už paslaugas turi sumokėti tretieji asmenys, neturėtų teisės reikalauti sumokėti už paslaugas perkančiosios organizacijos ir tais atvejais, kai dėl kokių nors priežasčių negautų apmokėjimo iš trečiųjų asmenų (perkančioji organizacija tokiu atveju neįsipareigoja apmokėti už suteiktas paslaugas ar bent padengti tiekėjo turėtas išlaidas, t.y. atlyginti dėl paslaugos teikimo turėtus nuostolius). Atsakovo (perkančiosios organizacijos) siekis išspręsti anksčiau turėtą problemą (tiekėjo, su kuriuo, kaip su laimėtoju, sudaroma sutartis, galimą piktnaudžiavimą nesiekiant apmokėjimą už paslaugas gauti iš paslaugas turinčių apmokėti trečiųjų asmenų, kai tiekėjas turi garantiją, kad tokiu atveju paslaugas apmokės pati perkančioji organizacija) nesudaro pagrindo parengti neteisėtas Pirkimo sąlygas, kuriomis tiekėjui tenka rizika, jog, tretiesiems asmenims už paslaugas dėl kokių nors priežasčių neatsiskaičius, už jas apskritai nebus apmokėta, taigi paslaugas pagal sutartį su perkančiąja organizacija tiekėjas teiks realiai nemokamai ir dėl to patirs nuostolius, kurie jam nebus kompensuojami. Tokios Pirkimo sąlygos pagal kasacinio teismo išaiškinimus civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014 yra neteisėtos ir todėl negalimos.
Dėl Pirkimo sąlygų 10.13 punkto sąlygos teisėtumo
Pirkimo sąlygų 10.13 punkte numatyta, kokiomis sąlygomis paslaugos teikėjas turės grąžinti transporto priemones asmenims, t.y. pateikusiems jiems išduotą leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, pasirašytą įgalioto policijos pareigūno, arba teismo, prokuroro ar ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno sprendimą grąžinti transporto priemonę ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Ieškovo nuomone, šios sąlygos neaiškios, nes neatskleidžia, ar paslaugos teikėjas turės teisę pasinaudoti CK saugotojui numatytomis teisėmis parduoti saugomą transporto priemonę. Atsakyme į prašymą paaiškinti perkančioji organizacija nurodė, kad paslaugos teikėjas, kaip saugotojas, turi jam CK numatytas teises. Toks išaiškinimas pakankamas ir nekeičia Pirkimo sąlygų esmės. Į Pirkimo sąlygas nėra būtina perkelti paslaugos teikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Pakanka, kad tiekėjams būtų sudarytos prielaidos suprasti, kokie papildomi teisės aktai reglamentuos paslaugos teikimą, kas byloje nagrinėjamu atveju buvo padaryta perkančiosios organizacijos atsakyme į ieškovo užklausimą. Todėl pripažinti Pirkimo sąlygų 10. 13 punktą neteisėtu nėra pagrindo.
Dėl Pirkimo sąlygų 10.17 punkto teisėtumo
Pirkimo sąlygų 10.17 punkte nustatyta, kad ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, savo lėšomis iš ankstesnio paslaugos teikėjo saugojimo aikštelių konkursą laimėjęs dalyvis turės nemokamai pergabenti policijos (valstybės) interesais saugomas arba konfiskuotas transporto priemones į savo saugojimo aikštelę ir saugoti iki kol transporto priemonė bus perduota arba sunaikinta. Apelianto teigimu, tokio įpareigojimo vykdymas reikšmingai įtakotų pasiūlymo kainą (Vilniaus mieste ir apskrityje preliminariai yra apie 300 saugomų lengvųjų transporto priemonių (iki 3,5 t.)), be to, šio įpareigojimo vykdymas reikštų, kad jo vykdymo kaštai bus įskaičiuojami į bendrą pasiūlymo kainą ir juos dengs mokantys už paslaugas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai nesudaro pakankamo pagrindo Pirkimo sąlygų 10.17 punktą pripažinti neteisėtu. Šiuo atveju tiekėjas jau pasiūlymo teikimo metu gali gana tiksliai numatyti tokio įsipareigojimo apimtį (įvertinti, kiek yra transporto priemonių, kurias reikės persivežti), įsipareigojimo įvykdymui reikalingas išlaidas bei jas įskaičiuoti į pasiūlymo kainą, dėl ko paslauga taps realiai atlygintina. Ši paslauga (kitų subjektų saugomų transporto priemonių persivežimas) nesudaro esminės perkamų paslaugų dalies, yra vienkartinė (teikiama tik sutarties vykdymo pradžioje vieną kartą), be to, kaip jau minėta, tiekėjas turi realias galimybės iš anksto žinoti paslaugos mastą, taigi ir jai teikti reikalingas išlaidas bei jas įtraukti į pasiūlymo kainą. Tuo Pirkimo sąlygų 10.17 punktas skiriasi nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1052/2012 vertintos situacijos, kai buvo ginčijamos ir neteisėtomis pripažintos pirkimo sąlygos, pagal kurias teikėjas dalį paslaugų turėtų teikti neatlygintinai, tačiau tiekėjui nebuvo galimybės iš anksto numatyti neatlygintinai teiktinų paslaugų mastą ir atitinkamai numatyti bei į bendrą pasiūlymo kainą įtraukti šių paslaugų teikimo savikainą.
Dėl Pirkimo sąlygų 63 punkto sąlygos teisėtumo
Ieškovas prašo patikslinti Pirkimo sąlygų 63 punktą, nurodant, kad pasiūlymo kaina nė viename iš paslaugos variantų negali būti mažesnė nei teikiamos paslaugos kaštai. Pirkimo sąlygose po 63 punktu yra nurodyta pastaba, kad paslaugos kaina VPK negali būti mažesnė nei realūs tokios paslaugos kaštai. Tuo tarpu, ieškovui atsakyme į pretenziją, kuria buvo prašoma suvienodinti paslaugų variantų koeficientus ir lyginamąjį svorį, perkančioji organizacija nurodė, kad vieno iš paslaugos variantų teikimas negali būti mažesnėmis nei teikiamos paslaugos kaštai. Sutiktina, kad yra skirtumas, bendra kaina ar kiekvieno paslaugos varianto kaina negali būti mažesnė už paslaugos teikimo savikainą. Tokiu būdu ieškovo teisės buvo pažeistos dėl jam nustatytos papildomos sąlygos (jog nei vieno iš paslaugos variantų teikimas negali būti mažesnėmis nei teikiamos paslaugos kaštai). Teismas pripažįsta, kad tokiu būdu ieškovui buvo nurodyta papildoma sąlyga, kas ieškovą diskriminavo prieš kitus potencialius tiekėjus. Tačiau pats Pirkimo sąlygų 63 punktas yra teisėtas. Neteisėtas tik perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygų 63 punkto išaiškinimas, kuris papildo Pirkimo sąlygas nauja sąlyga, be to, jos neišviešinus kitiems tiekėjams, diskriminuoja ieškovą.
Pretenzijoje ieškovas prašė suvienodinti Pirkimo sąlygų 63 punkte numatytą pirmojo ir antrojo variantų koeficientą bei lyginamąjį svorį, taigi reiškė pretenziją dėl Pirkimo sąlygų 63 punkte nustatyto bendros pasiūlymo kainos apskaičiavimo modelio (bendros pasiūlymo kainos apskaičiavimo tvarka tiekėjams turi esminę reikšmę, nes tiekėjų pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų, Pirkimo sąlygų 63 p.) tuo aspektu, kad perkančioji organizacija į bendros pasiūlymo kainos apskaičiavimo formulę įtraukė paslaugų pirmo ir antro variantų lyginamojo svorio koeficientus, kurie ženkliai skiriasi (100 pagal pirmą variantą ir 900 pagal antrą variantą). Taip perkančioji organizacija išreiškė valią didesnę reikšmę skirti paslaugų, už kurias pati numato apmokėti, kainai. Nėra draudžiama perkančiajai organizacijai apsispręsti, kuriai paslaugų grupei tiekėjo siūloma kaina bus reikšmingesnė vertinant pasiūlymus ir sudarant jų eilę, todėl savaime koeficientų nustatymas nėra neteisėtas. Tačiau šioje byloje teismas jau pripažino Pirkimo sąlygas, kuriomis perkančioji organizacija ketina įsigyti paslaugas, už kurias nenumato apmokėti, neteisėtomis, todėl akivaizdu, kad parengus naujas Pirkimo sąlygas, kuriose šie trūkumai bus ištaisyti, perkančioji organizacija numatys (jeigu apskritai manys esant reikalinga) ir naujus koeficientus. Savaime koeficientų nustatymas nebuvo neteisėtas. Neteisėtas tik Pirkimo sąlygų 63 punkto išaiškinimas tiek, kiek jis keičia (papildo, detalizuoja) Pirkimo sąlygų 63 punkto (jo pastabos) turinį.
Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškiniu prašoma pakeisti Pirmo sąlygas, tačiau jas (Pirkimo sąlygas) pripažinus neteisėtomis dėl esminio ieškovo argumento (kad nustatytomis Pirkimo sąlygomis tiekėjas įpareigojamas prisiimti paslaugų teikimo neapmokėjimo riziką, taigi yra verčiamas dalį paslaugų teikti nemokamai), pripažintina, jog ieškovo esminis reikalavimas tenkinamas ir jam atlygintinos bylinėjimosi išlaidos. Jas sudaro 1084 Lt (atitikmuo eurais – 314 eurų) žyminio mokesčio už ieškinį, 1084 Lt (atitikmuo eurais – 314 eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 2000 Lt (atitikmuo eurais – 579 eurų) advokato pagalbos išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir 726 eurų išlaidų už advokato paslaugas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos ieškovui priteistinos iš bylą apeliacinės instancijos teisme pralaimėjusio atsakovo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują.
Pripažinti negaliojančiomis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato paskelbto atviro konkurso transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, saugojimo paslaugoms pirkti (pirkimo Nr. 153127), Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje pirkimo Nr. 191128 sąlygų 9.1.1 punkto nuostatą, kad už priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas turi susimokėti administracine tvarka baudžiami asmenys už pažeidimus bei, kai transporto priemonė nuvežta asmens interesais (būtinoji pasauga pagal įstatymą) - automobilių savininkai ar valdytojai.
Nutraukti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato paskelbto atviro konkurso transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, saugojimo paslaugoms pirkti (pirkimo Nr. 153127), Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje pirkimo Nr. 191128 procedūras.
Priteisti ieškovui UAB „Efektyvios investicijos“ (j. a. k. 300665405) iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (j. a. k. 191688326) 314 (tris šimtus keturiolika) eurų žyminio mokesčio už ieškinį, 314 (tris šimtus keturiolika) eurų žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 579 (penkis šimtus septyniasdešimt devynis) eurus advokato pagalbos išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir 726 (septynis šimtus dvidešimt šešis) eurus advokato pagalbos išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Kazys Kailiūnas
Danutė Milašienė
Alvydas Poškus