Administracinė byla Nr. A2.3.-174-547/2015

                               Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00128-2015-2

                                     Procesinio sprendimo kategorija

                                         39.1.; 39.2.; 42.10.; 52.3.

(S)

                               VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

    N  U  T  A  R  I  M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                              2015 m. gegužės 15 d.

    Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B., jo atstovui adv. V. K., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui J. M., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje:

V. B., gim. (duomenys neskelbtini), Jurbarko r., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuviui, LR piliečiui, aukštojo išsilavinimo, vedusiam, dirb. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimų, numatytų LR ATPK 621 str. 3 d., ir

n  u  s  t  a  t  ė  :

V. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, kad 2015-01-21 nustatyta, jog miško valdoje, (duomenys neskelbtini), kertant einamuosius kirtimus, buvo iškirsta savavališkai neturint išduoto leidimo miškui kirsti, kvartale Nr. (duomenys neskelbtini) - 924 vnt. žalių pušų, kurių likvidinis tūris 286.589 m3. Miško valda priklauso (duomenys neskelbtini) . Kirtimus vykdė (duomenys neskelbtini) operatorius D. S., pagal 2014 m. lapkričio 03 d. sudarytą miško ruošos darbų sutartį tarp užsakovo (duomenys neskelbtini) ir rangovo (duomenys neskelbtini) . Rangos sutartį pasirašė (duomenys neskelbtini) direktorius V. B., kuris įsipareigojo atlikti darbus miško kirtimo leidimuose nurodytuose sklypuose.  (duomenys neskelbtini) direktorius V. B. netinkamai organizavo miško ruošos darbų atlikimą, todėl buvo neteisėtai iškirstas miškas. Tuo pažeidė LR miškų įstatymo 9 str.6 p. ir padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 621 str.3 d.

Toks surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas nepasitvirtino. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

V. B. paaiškino, kad jis nepripažįsta surašyto protokolo. Nurodė, kad nors jis yra bendrovės vadovas, tačiau iš esmės gamybos reikalais rūpinasi ir juos kontroliuoja gamybos direktorius. V. B. paaiškino, kad jo bendrovė tik atliko pjovimo darbus, tačiau visus šiuos darbus organizavo (duomenys neskelbtini), kuri ir prisiėmė atsakomybę už dokumentų sutvarkymą, ribų parodymą. Toks susitarimas buvo įtvirtintas rangos sutartyje. Apskritai, vadovas nurodė, kad jo firma neužsiima jokiais nelegaliais dalykais, nes jie daugiausiai dirba  su urėdijomis, dalyvauja konkursuose. Jeigu bendrovės vadovas būtų baustas, tai bendrovė trejus metus negalėtų dalyvauti konkursuose, tai reikštų bendrovės bankrotą. V. B. paaiškino, kad šį kartą neteisingai buvo iškirstas miškas, nes (duomenys neskelbtini) darbuotojai neteisingai parodė ribas. Niekas kitas tų ribų parodyti negalėjo. (duomenys neskelbtini) buvo šio sklypo savininkas, jiems buvo žinomos sklypo ribos ir bendrovės darbuotojas, jo bendrovės pjūklininkui parodė ribas. Tačiau (duomenys neskelbtini) atstovas nenurodė, kad viduje sklypo yra kitas sklypas, kuriame nebuvo gautas leidimas kirsti mišką. V. B. paaiškino, kad jis mano, jog (duomenys neskelbtini) atstovas taip pasielgė tyčia. Jų tikslas buvo išpjauti kuo daugiau medienos, jie kas dieną išvešdavo medieną iš sandėlio ir manė, kad tokiu būdu kontroliuojantys pareigūnai nepastebės jų  neteisėtai išpjauto miško, juolab, kad miškas buvo tik retinamas. V. B. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) galėjo turėti tokį interesą, nes pardavus medieną jie būtų žymiai padidinę gautas pajamas. Tuo tarpu jo bendrovė kaip jau nurodė, tokio tikslo neturėjo, nes jų įmonė būtų ne uždirbusi, o labai daug ką praradusi.  V. B. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sandėlis buvo tiesiai už kertamo miško, jie kiekvieną dieną vežė mišką , bendrovės vadovai nuolat buvo miške, kalbėjosi su mišką pjaunančiais darbininkais ir  niekam nereiškė jokių pretenzijų. Jis paaiškino, kad darbininkai pjaudami mišką, turi išsiaiškinti su miško savininku ribas. Jiems yra žinoma, kad jeigu suabejojo dėl ribų, turi nutraukti darbus ir susisiekti su savininku, kad šis dar kartą parodytų ribas. Tokios darbininkų pareigos yra įtvirtintos jų pareiginiuose nuostatuose. V. B. nurodė, kad jis tuo metu, kai realiai vyko pjovimo darbai net nebuvo Lietuvoje, jis buvo atostogose ir buvo išvykęs į užsienį, tad jis realiai negalėjo nei organizuoti miško pjovimo, nei jam vadovauti. Todėl mano, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jam yra surašytas visiškai nepagrįstai. Paaiškino, kad atlikus miško pjovimo darbus sąskaitas pateikė (duomenys neskelbtini) , kuri sąskaitas priėmė ir dal jų apmokėjo. Jokių pretenzijų dėl darbų atlikimo bendrovei nebuvo išsakyta.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas J. M. paaiškino, kad tikrinant kaip kertami miškai, ar laikomasi reikalavimų,  atvykus į vietą, pastebėjo, kad neteisėtai yra iškirstas miškas. Jis nurodė, kad leidimas buvo išduotas kirsti kitame kvartalo sklype, o kertama buvo ir kituose sklypuose. Kadangi administracinę bylą prieš D. S. teismas nutraukė, tai surašė protokolą bendrovės vadovui. Prašo skirti jam baudą.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) gamybos direktorius. Jo funkcijos yra apžiūrėti mišką, kurį rengiamasi kirsti. Konkrečiu atveju lapkričio pabaigoje į Perlojos girininkijoje esantį mišką atvažiavo jis su darbininkais ir (duomenys neskelbtini) atstovai. Miško ribas aprodė (duomenys neskelbtini) atstovas K., o su juo važiavo (duomenys neskelbtini) darbininkas E. J.. Kai jie grįžo, pats pasiteiravo E. ar jam buvo aiškios ribos, jis atsakė, kad aiškios. Tuomet pjūklininkas apvažiavo, atžymėjo ribas. Jis nurodė, kad buvo dar kartą susitikęs su (duomenys neskelbtini) atstovu K. vietoje, tačiau jis jokių pretenzijų neišsakė. Pretenzijų niekas nesakė ir pabaigus darbus, kuomet su K. vėl buvo susitikę vietoje. Liudytojas paaiškino, kad pjovimo darbus atlikti reikalingi dokumentai buvo pateikti , juos pateikė (duomenys neskelbtini) atstovas. Šios firmos atstovai yra atsakingi už tai , jeigu jie neteisinga parodė kertamo miško ribas.

Liudytojas E. J., dirbantis (duomenys neskelbtini) pjūklininku paaiškino, kadlapkričio pabaigoje atvažiavo dirbti į Perlojos girininkijos mišką. Buvo jo bendrovės atstovai ir atvažiavo (duomenys neskelbtini) atstovai, 2 asmenys, kurie aprodė ribas. Jis pamena tik vardą K., asmens, kuris aprodė ribas. Ribos buvo aiškios, nes buvo sukalti kuolai, nudažyti raudonai, suklysti ir išeiti už ribų buvo nemanoma. Jis paaiškino, kad miško savininkas visada parodo ribas, duoda leidimo kirsti kopiją ir jie dirba. Jeigu kyla kokių neaiškumų dėl ribų, visada skambina miško savininkui ir aiškinasi.

Liudytojas D. S. paaiškino, kad jsi dirba (duomenys neskelbtini) operatoriumi. Jam žinomi du (duomenys neskelbtini) atstovai, tai K. ir direktorius K.. Jis paaiškino ,kad sklypo ribas pažymėjo kitas darbuotojas E. J., kuriam ribas parodė (duomenys neskelbtini) atstovas.  Jis už sklypo ribų neišėjo. Liudytojas paaiškino, kad jam labai keistai atrodo, jog (duomenys neskelbtini) atstovai kas dieną lankėsi tame miške, kai jie pjovė, kas dieną vežė iš sandėlio medžius, matė kaip ir kur vyksta kirtimas ir neturėjo jiems jokių pretenzijų. Jie bendraudavo su atstovais, kalbėdavosi. Liudytojas paaiškino, kad mišką jie iškirto iki Naujųjų metų, darbus pridavė ir jokių pretenzijų jiems nesakė.

Administracinė byla nutrauktina.

ATPK 621 str. 3 d.. numatyta, kad savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo vieno šimto iki trijų šimtų kietmetrių medžių ar krūmų, – užtraukia baudą piliečiams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos arba pajamų iš šios veiklos konfiskavimu.

Pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tiek asmenims, kurie tiesiogiai atliko dispozicijoje numatytus veiksmus, tiek asmenims, kurie organizavo tokių veiksmų atlikimą. Tačiau, kad būtų galima pripažinti asmenį padariusį pažeidimą turi būti įrodyta, jog jis tyčia, savavališkai iškirto medžius privačiuose miškuose.

Šioje byloje nustatytos tokios aplinkybės:

2014-11-03 (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarė miško ruošos sutartį, pagal kurią(duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti kompleksinius asortimentų gamybos darbus pagal užsakovo užduotis miško valdose, kurios nurodytos miško kirtimo leidimuose arba pranešimuose apie kirtimo darbus. Vadovaujantis šia sutartimi, (duomenys neskelbtini) atsakomybė tenka už darbų saugos taisyklių laikymąsi, priešgaisrinės saugos taisyklių laikymąsi (2.3.p.) ( b.l. 14). Miško ruošos darbų sutarties 3.2 ir 3.3 punktuose numatyta užsakovo, t. y. (duomenys neskelbtini) atsakomybė. Sutartyje 3.2 ir 3.3 punktuose pažymėta, jog užsakovas einamuose ir retinimo kirtimuose sužymi dažais kiekvieną kertamą medį, dažais sužymi ribines kertamos biržės linijas, o taip pat kertamas valdos su kaimynu ribines linijas. Už blogai sužymėtas linijas visa atsakomybė teka užsakovui.

Pranešime apie ketinimą kirsti mišką 2014-11-25 yra nurodomas sklypas, kur gali būti atliekamas kirtimas, o taip pat nurodoma, koks kirtimas gali būti daromas ( b.l. 25). Konkrečiu atveju vienuose sklypuose buvo daromas einamasis kirtimas, o sklype 3a – retinimas.

(duomenys neskelbtini) operatoriaus – techniko pareiginiais nuostatais, kuriuose numatyta, kad atliekant miškų kirtimo darbus vadovautis užsakovo ir rangovo pasirašyta sutartimi, (...) susipažinti su kertamų biržių linijomis, kurias visais atvejais supažindina kertamo miško užsakovas ( b. l. 29).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini), užsakė iškirsti mišką ir būdamas užsakovu, (duomenys neskelbtini) darbuotojams parodė kertamo miško sklypo ribas. Todėl darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) organizavo šio miško kirtimą. Tik šios bendrovės užsakymą vykdė rangovas (duomenys neskelbtini) , su kuria buvo pasirašyta darbų sutartis.

Siekiant pripažinti asmenį padariusį teisės pažeidimą , turi būti įrodyta, jog jis veikė tyčia.

Byloje surinkti įrodymai ((duomenys neskelbtini) direktoriaus paaiškinimas, Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio atliktos medienos apmatavimo aktai, leidimas miškui kirsti ) patvirtina, kad ATP protokole nurodytas medžių kirtimas buvo atliktas savavališkai.

Byloje nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad neteisėtas miško  kirtimas buvo vykdomas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodymu, tik nustatytos faktinės aplinkybės, kad buvo savavališkai nukirsti medžiai. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. V. B. iš esmės niekaip nedalyvavo šiame miško kirtime: jis nedavė jokių nurodymų dėl miško kirtimo, neparodė sklypų ribų, neženklino medžių, jis neatliko ir jokių organizacinių miško kirtimo darbų: jokių nurodymų kaip kirsti nedavė, netvarkė būtinų dokumentų, iš esmės ir nekontroliavo vykdomų darbų. Savavališkai šitame miške jokių darbų neatliko (duomenys neskelbtini) darbuotojai, nes nurodymus, kur ir ką kirsti davė (duomenys neskelbtini) . Byloje V. B. nurodė, kad net ir negalėjo tų darbų vykdyti gruodžio pabaigoje, nes nuo šv. Kalėdų iki 2015-01-01 buvo išvykęs į užsienį, tuo metu buvo įformintos jo atostogos.

Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose numatyta prievolė savininkams saugoti mišką nuo gaisrų, ligų ir neteisėtų veiksmų. Todėl svarstytina, ar miško savininko veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimams. Miško savininkas užsakęs miško kirtimą privalo kontroliuoti, kaip jis vykdomas.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK10, 11 straipsniai).

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismas laiko, kad konkrečiu atveju išnagrinėjus bylą, nebuvo surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių V. B. kaltę, t. .y. nesurinkta įrodymų, jog jis savavališkai iškirto mišką arba organizavo savavališką miško kirtimą.

Surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ydingai. Protokole buvo nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) direktorius V. B. netinkamai organizavo miško ruošos darbų atlikimą, todėl buvo neteisėtai iškirstas miškas. Tuo tarpu atsakomybė pagal ATPK 621 straipsnį kyla už savavališką medžių krūmų kirtimą, naikinimą. ATPK 260 str. 1 d. numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodoma pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Šiame protokole nėra nurodytas laikas, kada buvo padarytas pažeidimas yra tik nurodyta data, kada jis tapo žinomas, teisės pažeidimo esmė, kuri buvo inkriminuota V. B., neatitinka straipsnio, kuriuo jis kaltinamas dispozicijos.

Teismų praktikoje ne kartą buvo nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti suformuluojamas labai aiškus, tikslus ir konkretus kaltinimas, kad atsakomybė patrauktas asmuo tiksliai žinotų nuo ko jis turi gintis.

Vadovaudamasis LR ATPK 9, 62 1 str. 3 d., 284 str.1 d., 250 str.1 d.1 p.,  287 str. 1 d. 2 p., teismas

n u t a r ė :

               Nutraukti V. B. administracinės teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 62 1 str.3 d., nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

               Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                   Silvana Girdenienė