LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gruodžio 31 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „IC BALTIC“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „IC BALTIC“ ieškinį atsakovui Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

 

 

I. Ginčo esmė

 

Ginčas kilo dėl paskelbto viešojo pirkimo „Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos visuomenės informavimo kampanijos 2010-2011 m. įgyvendinimo paslaugų“ sąlygų teisėtumo. Ieškovo UAB „IC BALTIC“ nuomone, kai kurios pirkimo sąlygos pažeidžia viešųjų pirkimų principus ir imperatyvias teisės normas, todėl šios sąlygos turėtų būti pripažintos negaliojančiomis. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti visas ginčo pirkimo procedūras.

 

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas nustatė, kad 2009 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija ir Europos investicijų bankas pasirašė finansavimo sutartį, kuria buvo įsteigtas programos JESSICA  Kontroliuojantysis fondas. Fonde esančio lėšos skirtos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai (toliau – Programa) finansuoti. Iki 2020 m. siekiama modernizuoti 70 procentų daugiabučių namų, sumažinti šiluminės energijos sąnaudas iki 30 procentų, apie 400 000 tonų sumažinti per metus į atmosferą išmetamo anglies dioksido. Tam, kad Programa įsibėgėtų, reikalingas masinis ir įvairiapusis jos viešinimas, todėl atsakovas, įgyvendindamas nurodytus tikslus, vykdo ginčo viešąjį pirkimą. Teismo nuomone, visuomenės švietimas yra pagrindinis faktorius, kuris tiesiogiai įtakoja Programos įsibėgėjimo bei įgyvendinimo sėkmę, todėl sustabdžius pirkimo procedūras, nebus iki galo pasiekti ir įgyvendinti ne tik reklaminės viešinimo kampanijos, bet ir pačios Programos tikslai. Jeigu projektas, kuris yra finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, bus sustabdytas, lėšos nebus panaudotos, dėl ko tektų jas grąžinti ir nebūtų įgyvendintas labai svarbus visuomenės projektas visuomenės informavimo daugiabučių namų atnaujinimo srityje, o tai pažeistų viešąjį interesą. Kadangi dalį viešinimo paslaugų yra įsipareigojęs finansuoti ir Europos investicijų bankas, todėl nukėlus ar sustabdžius pirkimą, būtų pažeisti teisėti sutarties partnerių bei Europos investicijų banko lūkesčiai, o tai gali sukelti neigiamų pasekmių. Be to, net ir laikinai sustabdžius pirkimo vykdymą, taptų sudėtinga įgyvendinti visas veiklas iki 2011 m., kaip yra numatyta pirkimo sąlygose. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju kur kas labiau pažeistų viešąjį interesą, negu šių priemonių netaikymas, todėl ieškovo prašymą atmetė. Teismas taip pat pažymėjo, kad esant ieškovui palankiam sprendimui, jis savo teises galėtų apginti ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.

 

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

 

Apeliantas UAB „IC BALTIC“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad, sustabdžius pirkimo procedūras, nebus pasiekti ne tik reklaminės viešinimo kampanijos, bet ir Programos tikslai. Atsakovas ginčo pirkimu siekia įgyvendinti tik antrąjį Programos uždavinį – viešinti daugiabučių namų atnaujinimą. Visuomenės švietimo funkcija padeda įgyvendinti Programą, bet ne tiesiogiai lemia jos įgyvendinimą. Teismas nevertino, kad būtent paties atsakovo galimai neteisėti veiksmai gali lemti, jog pirkimo tikslas nebus visiškai pasiektas.

2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad, sustabdžius pirkimo procedūras, nebus panaudotos Europos Sąjungos lėšos ir jos turės būti grąžintos. Ši išvada nėra argumentuota. Projekto užtęsimas dėl teisminių procedūrų paprastai laikomas pakankamu pagrindu nenutraukti finansavimo. Kadangi lėšos nebus grąžintos, nėra pagrindo konstatuoti, kad projektas nebus įgyvendintas ir tuo bus pažeistas viešasis interesas.

3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad, sustabdžius pirkimo procedūras, bus pažeisti finansavimo sutarties partnerių teisėti lūkesčiai, kas vėliau sukeltų neigiamų padarinių. Ši išvada remiasi tik prielaidomis, nedetalizuotos galinčios atsirasti neigiamos pasekmės. Laikinai sustabdžius vieną iš Programos įgyvendinimo priemonių, teisėti lūkesčiai nebus pažeisti, nes Programos įgyvendinimo laikotarpis yra iki 2020 m.

4. Teismas neargumentavo savo teiginio, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas labiau pažeistų viešąjį interesą, nei šių priemonių netaikymas. Nevertinta, kad pirkimo sustabdymas užtikrintų tokius viešuosius interesus, kaip veiksminga teisinė gynyba bei tinkamas teisingumo vykdymas, sąžininga konkurencija, viešųjų pirkimų principų laikymasis ir pirkimų tikslų įgyvendinimas.

5. Teismas išvada, kad ieškovas savo teises gali apginti kitomis teisinėmis priemonėmis, negali lemti sprendimo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teisė į žalos atlyginimą negalia pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių tikslo. Nevertinta, kad, priėmus ieškovui palankų sprendimą, restitucija negalės būti taikoma. Taip pat neatsižvelgta, kad tokiu atveju pirkimo neteisėtumas bei neteisėtas Europos Sąjungos lėšų panaudojimas pažeistų viešąjį interesą.

 

Atsakovas Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra prašo skundą atmesti. Pažymi, kad ginčo pirkimu siekiamomis įsigyti paslaugomis norima išjudinti pačią Programą. Šios Programos tikslų neįmanoma pasiekti be kokybiško ir savalaikio visuomenės švietimo ir informavimo. Nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti suteiktas viešajam interesui.

 

IV. Apeliacinio teismo argumentai

 

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčuose, kylančiuose ir viešųjų pirkimų teisinių santykių, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis ekonomiškumo ir efektyvumo principais bei viešuoju interesu; teismas gali nuspręsti netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija sutinka, kad ginčo pirkimas susijęs su viešuoju interesu, nes perkamos paslaugos neatskiriamai susijusios su Programos tikslo – skatinti daugiabučių namų atnaujinimą – pasiekimu, jos sudaro ir vieną iš Programos uždavinių. Viešinimo paslaugos turi būti suteiktos iki 2011 m. rugsėjo 20 d., todėl pirkimo sustabdymas neleistų šių paslaugų iki nustatyto termino suteikti visa apimtimi. Akivaizdu, kad tai keltų rizika ir pačiam Programos tikslo įgyvendinimui.

Sutiktina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas taip pat gali būti traktuojamas kaip viešojo intereso, susijusio su teisėtumu viešuosiuose pirkimuose ir teismo sprendimo vykdymo užtikrinimu, apsauga. Tačiau pastarasis interesas priklauso nuo ieškovo reikalavimų pagrįstumo, kurio prima facie įrodymų nėra. Apskritai pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymas viešuosiuose pirkimuose galimas tik išimtiniais atvejais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai prioritetą suteikė pirkimo procedūrų nestabdymui. Šios išvados nepaneigia ir apelianto argumentai dėl kitų teisių gynybos būdų neefektyvumo.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

 

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

 

 

Teisėjai	Alė Bukavinienė
	Gintaras Pečiulis
	Vigintas Višinskis