Civilinė byla Nr. 2-2622-938/2014
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02307-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija:
42.10.; 99.5.; 63.3.;116.5.2.; 116.5.1.
(S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOSRESPUBLIKOSVARDU
2014 m. lapkričio 10 d.
Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui J. R. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo ir
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „4finance“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo J. R. 1327,69 Lt sumą, kurią sudaro: 750,00 Lt negrąžinta paskola, 577,69 Lt palūkanos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.
Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2014-10-16, CPK 130 str. numatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi LR CPK 142 str. nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (LR CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, jog 2011-10-10 ieškovas UAB „4finance“ ir atsakovas J. R. nuotoliniu būdu per sistemą www. smscredit.lt sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 880113001, remiantis kuria ieškovas atsakovui suteikė 750,00 Lt kreditą, 30 dienų terminui su 219,00 proc. dydžio metine palūkanų norma. Atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą kreditą iki 2011-11-09. Ieškovo pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovas 2011-10-10 pervedė į atsakovo sąskaitą 750,00 Lt. Ieškovo teigimu, atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų iki nustatyto termino neįvykdė ir negrąžino 750,00 Lt paskolos. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis įpareigoja šalis sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Pagal vartojimo kredito sutartį ieškovas paskolino atsakovui 750,00 Lt. Ieškovo teigimu, atsakovas paskolos negrąžino, todėl 750,00 Lt skola iš atsakovo priteistina ieškovui.
Vadovaudamasis sutarties 7.1 punktu, ieškovas atsakovui paskaičiavo 219,00 procentų palūkanas, kurių suma sudaro 577,69Lt, ir prašo priteisti jas iš atsakovo J. R..
Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros(CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-10-22nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001).Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas praleido sutartyje nustatytą terminą kreditui grąžinti. Atsižvelgdamas į nurodytas teises normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino gražinti paskolą praleidimo mokėjimo. Kadangi šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl teismas negali taikyti įstatymu nustatytų palūkanų. Tačiau atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti ieškovui (kreditoriui) aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Atsižvelgiant į ieškovo veiklos specifiką – ieškovas teikia greitąsias vartojimo paskolas – teismas pažymi, kad ieškovas ilgą laiką nesikreipė į teismą, negynė savo teisių ir dėl to iš dalies pats yra kaltas dėl patiriamų nuostolių. Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 219,00 procentų metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta skolininko padėtis. Be to, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovas, paskolinęs atsakovui 750,00 Lt sumą, patyrė būtent tokio dydžio (577,69Lt) nuostolius dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo. Todėl, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės, todėl mažintinos (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad nagrinėjamu atveju, būdamas stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, kreditorius savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo J. R. galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdamas šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindamas galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos (750,00 Lt) ir prašomų priteisti palūkanų dydį (577,69 Lt), laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į ieškovo veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis yra mažintinas iki 288,85 Lt, laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-1037-653/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013-11-14 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-865-544/2013, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-536/2008), priteisiant šią sumą iš atsakovo.
Teismas pažymi, kad atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme nustatytas 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme2014-09-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis), todėl ši ieškinio dalis tenkintina.
Iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistina byloje sumokėtas žyminis mokestis, t.y. 54,00 Lt, kadangi nuo tenkintų ieškinio reikalavimų sumos turi būti sumokėtas minimalus įstatymo nustatytas 54,00 Lt žyminis mokestis, mokėtinas ieškinį teikiant elektroninėmis ryšio priemonėmis (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str.).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).
Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 286, 287 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 750,00 Lt (septynių šimtų penkiasdešimties litų 00 ct) negrąžintą paskolą, 288,85 Lt (dviejų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių litų 85 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos2014-09-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,00 Lt (penkiasdešimt keturių litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Kėdainių rajono apylinkės teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.
Teisėjas /pasirašyta elektroniniu parašu/ Darius Kantaravičius