Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-08-05][nuasmenintas baudžiamasis įsakymas byloje][1-2230-1015-2016].docx
Bylos nr.: 1-2230-1015/2016
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra, prokurorė Loreta Masiulionytė prokuroras
Kategorijos:
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Specialioji dalis
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylų supaprastintas procesas (BPK XXXI skyrius)
Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Baudžiamojo įsakymo turinys (421 str.)

Baudžiamoji  byla Nr. 1-2230-1015/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49722-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8; 2.10.1.4

(S)

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Loretos Masiulionytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiemsargiu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos),

 

n u s t a t ė :

 

S. Š. 2015 m. rugsėjo 5 d., apie 13.00 val. bute, esančiame  (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,79 ‰ girtumo laipsnis ), konflikto metu tyčia du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajai buvusiai sutuoktinei J. Š. į veido sritį - vieną kartą į kairę akį ir vieną kartą į dešinį žandą, rankomis sugriebęs nukentėjusiąją J. Š. už plaukų, 10 kartų jos galvą trenkė į sieną, nukentėjusiajai J. Š. paslydus ir  nugriuvus ant žemės, du kartus kojomis spyrė nukentėjusiajai J. Š. į nugaros sritį, taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai J. Š. fizinį skausmą,

Taip S. Š. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Taip pat S. Š. 2016 m. sausio 24 d., apie 12.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,45 ‰ girtumo laipsnis ), tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių kumščiais ir batais nukentėjusiajai buvusiai sutuoktinei J. Š. į galvą, veidą, nugarą, tampė nukentėjusiąją J. Š. už plaukų, kojomis spyrė nukentėjusiajai J. Š. į abi kojas, taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai J. Š. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl padarytų poodinių kraujosruvų dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, dešinėje šlaunyje, dešinio žasto sumušimo, pasireiškusio minkštųjų audinių patinimu.

Taip S. Š. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

 

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, padaryto 2015 m. rugsėjo 5 d.

 

S. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo S. Š. 2015 m. rugsėjo 6 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino iš dalies ir parodė, kad gyvena kartu su buvusia žmona J. Š. jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiame bute, Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena ir jų neįgalus sūnus P. Š., gim. 1989 m.. Su buvusia žmona santykiai geri, rūpinasi bendrai jų sūnumi, ūkį veda bendrai, finansai šeimos kartu. 2015 m. rugsėjo 5 d. jis iš namų išėjo ryte, žmona su vaiku dar miegojo. Nusipirkęs iš ūkininko pieno produktų, jis nuėjo dar į turgų. Einant iš turgaus susitiko draugą, išgėrė su juo butelį degtinės ir apie 12.30 val. grįžo namo. Janina jam pradėjo iškart priekaištauti, kad jis kažkur vaikšto, grįžo namo girtas ir kad jo ilgai nebuvo namuose. Tarp jų kilo žodinis konfliktas virtuvėje. Konflikto metu jis pastūmė Janiną už pečių ir ji atsitrenkė į sieną. Janina iškvietė policijos pareigūnus, o jis išėjo į lauką, galimai išsigando. Po kažkurio laiko jis grįžo, prašė, kad Janina jį įleistų į namus, nes norėjo su sūnumi išvažiuoti į Valakampius, laukė ant suolelio lauke, kol antrą kartą atvyko policijos pareigūnai ir išvežė jį į policijos komisariatą. Nurodė, kad vienintelis fizinis smurtas, panaudotas prieš buvusią žmoną Janiną, buvo jos pastūmimas, nuo kurio ji atsitrenkė į sieną. Jis J. Š. netrenkė kumščiu į akį, negriebė rankomis už kaklo ir jos nesmaugė, taip pat jai nukritus ant žemės nespardė kojomis jai į nugarą (b.l. 37).

Papildomų apklausų metu 2015 m. lapkričio 11 d., 2016 m. liepos 26 d. S. Š. savo kaltę prisipažino visiškai ir parodė, kad tarp jo ir buvusios žmonos, su kuria vis dar gyvena, kilo konfliktas. Konflikto metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir nekontroliavo savo veiksmų. Grįžęs namo pakalbėjo su žmona, jie susitaikė, jis jos atsiprašė, gyvena kartu draugiškai. Konflikto metu galėjo žmonai du kartus trenkti kumščiu ir, supykęs ant jos, tampyti už plaukų, trenkti į sieną, kad ir nestipriai. Neprisimena, ar spyrė žmonai du kartus kojomis, bet neatmeta galimybės, kad dėl alkoholio poveikio tai galėjo nutikti. Jis pasikalbėjo su žmona, ji jam viską paaiškino ir papasakojo, kaip buvo. Dėl savo veiksmų labai gailisi, žmonos paprašė atleidimo, ji jam atleido. Gailisi dėl padarytų veiksmų (b.l. 42, 84).

Nukentėjusiosios J. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad ji gyvena su buvusiu vyru S. Š. bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kartu gyvena neįgalus pilnametis sūnus. 2015 m. rugsėjo 5 d., apie 13.00 val. namo grįžo S.. Ji jam  išsakė pretenzijas dėl to, kad jam skambino nuo pat ryto, o jis nekėlė ragelio. Tada jis puolė muštis. Rėkė, kad telefonas neįkrautas. Matėsi, kad vyras yra neblaivus. Jis stvėrė ją ir kumščiu trenkė jai į dešinę akį. Tada griebė rankomis už gerklės, pradėjo smaugti, paėmęs už plaukų, norėjo parklupdyti, bet ji paslydo ir nukrito. Tada ji pradėjo šaukti. Vyras uždarė langus, kad niekas negirdėtų. Ji ištrūko ir išbėgo į laiptinę, kaimynė vardu Aldona padavė jai telefono ragelį ir ji iškvietė policiją. Tą pamatęs vyras apsirengė ir pabėgo. Po kelių minučių jis grįžo namo, tačiau ji jo neįleido. Atvykus policijai vyro nebebuvo. Parašė pareiškimą ir patruliai išvyko. Už kelių minučių vyras vėl grįžo namo ir ji tyliai iškvietė policiją. Policijos pareigūnai vyrą sulaikė lauke. Nukentėjusioji nurodė, kad tuo metu, kai vyras ją tampė ją už plaukų ir norėjo parklupdyti, ji nukrito ir tuo momentu buvęs vyras kelis kartus spyrė koja jai į nugarą. Dar jis grasino ją pasmaugti, pakarti, užmušti. Vyras ir anksčiau ją mušdavo, ji rašė dėl to pareiškimus policijai. Prieš metus vyrui buvo skirtas teismo įpareigojimas nesiartinti. Vyras užpuolė ją ir mušė virtuvėje. Prašo apriboti vyrui teisę lankytis jos bute, jis su ja gyvena, tačiau gyvenamosios vietos nedeklaravo. Ji bijo vyro, nes jis gali užmušti, nes yra agresyvus, neprognozuojamo elgesio (b.l. 25, 26 ).

Nukentėjusioji J. Š. papildomos apklausos metu nurodė, kad pirmos apklausos metu buvo susijaudinusi ir paminėjo ne visas aplinkybes. Jos vyras S. Š. 2015 m. rugsėjo 5 d. grįžo namo apie 13.00 val.. Jai paklausus vyro, kodėl jo telefonas yra išjungtas, jis priėjo prie jos, kai ji buvo virtuvėje, pakeltu balsu pradėjo konfliktuoti ir jai du kartus kumščiu trenkė į veidą, vieną kartą trenkė į kairę akį, gerai atsimena, kad į kairę, kadangi jai po to ten dar skaudėjo ir vieną kartą į dešinį žandą. Kai trenkė, ji juto fizinį skausmą. Po to griebė rankomis už plaukų ir laikydamas už jų apie 10 kartų jos galvą trankė į sieną. Tada ji bandė nuo jo apsiginti, atsitraukė ir užsimojo jam trenkti. Tuomet jis atsitraukė nuo jos, tačiau paskui vėl griebė ją už plaukų ir siekė parklupdyti, rėkdamas, kad ji klauptųsi. Jai pavyko išsisukti ir ji neatsiklaupė. Jis laikė ją vis dar už plaukų, ji pagriebė nuo stalo telefoną ir bandė išeiti iš virtuvės, tačiau tarpduryje buvo išpiltas vanduo ir ji paslydo, tada vyras paleido jos plaukus. Jai nukritus vyras 2 kartus jai spyrė koja į nugarą. Ji pradėjo garsiai rėkti ir vyras nuėjo uždaryti langus. Kai vyras jai trenkė kumščiais, spardė kojomis ir laikydamas už plaukų trankė galvą į sieną, ji juto fizinį skausmą. Ji tuo metu išėjo iš buto, vyras bandė ją dar pagriebti, tačiau jau durys į koridorių buvo atidarytos ir išėjo kaimynė, kuri pradėjo klausinėti, kas čia vyksta. Su kaimyne iškvietė policiją, o vyras, pasiėmęs striukę, išbėgo iš namų. Kaimynė A. M. užėjo pas ją į butą. Vyras po kurio laiko grįžo namo, tuo metu kaimynė dar buvo pas ją. Vyro ji į namus neįleido. Vaikas viso konflikto metu buvo namuose, tačiau jis nieko nesuprato, gulėjo lovoje kitame kambaryje, vaikas jų neįgalus. Šiuo metu vyras gyvena pas juos, ji jam leido, elgiasi tvarkingai, agresyviai nenusiteikęs, šiuo metu tokių konfliktų nekyla. Jei vyras jos atsiprašys, prisipažins kaltę, ji jam atleistų ir jie galėtų susitaikyti. Dėl sužalojimų į medicinos įstaigas nesikreipė (b.l. 28).

2015 m. rugsėjo 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Protokole nurodyta, kad bendra tvarka bute nepažeista (b.l. 19-21); 

Alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad S. Š. 2015 m. rugsėjo 5 d.,  14:39 val. buvo nustatytas vidutinis 1,79 ‰ girtumo laipsnis (b.l. 110).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimu, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas S. Š. atžvilgiu dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, jam susitaikius su nukentėjusiąja J. Š. (b.l. 46-48). 

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2016 m. birželio 6 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas S. Š. atžvilgiu, nutrauktas 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimu kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, buvo atnaujintas, kadangi S. Š. naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė 2016 m. sausio 24 d., t.y. nepraėjus vieneriems metams po susitaikymo (b.l. 5-6).   

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. Š. 2015 m. rugsėjo 5 d., ryte, namuose, būdamas neblaivus, sudavė kelis smūgius buvusiai sutuoktinei J. Š. į veidą, rankomis sugriebęs nukentėjusiąją už plaukų, trankė jos galvą į sieną, nukentėjusiajai nugriuvus ant žemės, spardė jai kojomis į nugaros sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. Š. fizinį skausmą. Kaltinamojo S. Š. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – kartu su juo gyvenančiai ir vedančiai bendrą ūkį buvusiai sutuoktinei.

 

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, padaryto 2016 m. sausio 24 d.

 

S. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo S. Š. 2016 m. sausio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino iš dalies ir parodė, kad J. Š. yra buvusi žmona. Su ja išsiskyrė seniai, tačiau ir santuokoje, ir po skyrybų gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso J. Š.. Gyvena su ja kaip sutuoktinis, šitame bute yra visi jo daiktai, dokumentai, ji pati leido jam pas ją gyventi. Jie turi vieną pilnametį sūnų. Butas yra dviejų kambarių. Jo santykiai su J. Š. yra normalūs. 2016 m. sausio 24 d., apie 12.00 val. grįžo namo išgėręs. Gėrė degtinę pas draugą,  dviese išgėrė vieną 0,5 litro talpos butelį. Tuo metu J. Š. buvo namuose. Sūnus P. Š. buvo savo kambaryje. Janina pradėjo priekaištauti jam, kad grįžo išgėręs. Jie susiginčijo. Ji pati pirma jį pastumdė, todėl ir jis ją pastūmė. Jie susistumdė buto koridoriuje. Po to stumdėsi virtuvėje. Ji neprigirdi, todėl garsiai rėkė, šaukė. Jis jos nemušė, tik kelis kartus pastūmė. Jokių smūgių nei rankomis, nei kojomis jai nesudavė, už plaukų netempė, verdančių ryžių ant jos nemetė ir net nemėgino to daryti. Kokiu būdu ryžiai galėjo būti išmėtyti po namus, nežino. Aplinkybių apie verdančius ryžius papasakoti negali, nes nepamena dėl girtumo. Tuo metu, kai jie buvo virtuvėje ir jis stovėjo į J. Š. nugara, ji paėmė nuo spintelės elektrinį virdulį ir verdančiu vandeniu jį apipylė, o būtent jo nugarą iš dešinės pusės. Virdulyje tuo metu galėjo būti apie vieną litrą vandens. Tuo metu žmona galimai norėjo pasidaryti sau kavos, dėl to ir įjungė virdulį. Dėl nugaros nudegimo buvo nuvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Po suteiktos pirmosios medicininės pagalbos buvo grąžintas į komisariatą. Policiją į namus 2016 m. sausio 24 d. iškvietė žmona J. Š.. Dėl inkriminuojamos veikos prisipažįsta iš dalies. Prisipažįsta dėl to, kad su ja konfliktavo, kad ją kelis kartus pastūmė. Tačiau neprisipažįsta dėl to, kad ją mušė, kad atliko tokius veiksmus, kurie yra parašyti pranešime apie įtarimą. Jeigu suduotų tiek smūgių, kiek ji nurodė, ji būtų negyva. Minėto įvykio liudytojų nebuvo. Jų sūnus buvo kitame kambaryje, į jų konfliktą nesikišo ir išėjęs iš savo kambario nebuvo (b.l. 76).

Papildomos apklausos metu 2016 m. gegužės 27 d. S. Š. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2016 m. sausio 24 d. įvykio metu buvusią žmoną J. Š. kelis kartus pastūmė prie sienos virtuvėje ir koridoriuje, tuo metu galėjo spirti jai su koja į kojas ir sugriebti už plaukų. Taip pat galėjo gal porą kartų paleisti į ją batais. Ar pataikė į ją, nežino. Laikydamas rankose batus žmonos nemušė. Batus į ją paleido, stovėdamas apie porą metrų atstumu nuo jos. Žmona tuo metu stovėjo virtuvėje, o jis buvo koridoriuje. Nurodė, kad tiksliai visų 2016 m. sausio 24 d. įvykio aplinkybių nepamena, nes buvo girtas, gali kažko neprisiminti. Suduodamas žmonai smūgius nesitaikė, kur smūgiuoja. Nežino, kiek iš visų sudavė jai smūgių ir į kurias kūno vietas. Viskas įvyko spontaniškai, greitai. Po to, kai paleido į ją batą ar batus, ji paėmė nuo viryklės ryžius ir jais jį apipylė. Tuo metu jis buvo virtuvėje, stovėjo nuo žmonos apie 50 cm atstumu nuo jos veidu vienas į kitą. Nuo apipiltų ryžių nenukentėjo. Po to iš karto, galima sakyti tuo pačiu metu, žmona paėmė verdantį virdulį ir jame esančiu vandeniu apipylė jam dešinį petį. Tuo metu jis stovėjo šonu į žmoną. Žmona stipriai nudegino jam dešinį petį. Jis nežino, kas 2016 m. sausio 24 d. iškvietė policiją, tikriausiai tai padarė žmona. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Medikai jį nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur suteikė jam pirmąją pagalbą. Po to buvo nuvežtas į areštinę. Dėl nudeginto peties tris mėnesius vaikščiojo į polikliniką perrišti žaizdą. 2016 m. sausio 24 d. konflikto metu buto koridoriuje galėjo sudaužyti šviestuvą tuo metu, kai mosikavosi batu ar batais, arba tuo metu, kai norėjo batus paleisti į žmoną. 2016 m. sausio 24 d. konfliktas tarp jo ir žmonos kilo dėl pinigų, kurių negalėjo rasti. Dėl savo elgesio ir veiksmų labai gailisi. Su J. Š. išsituokė prieš daug metų, tačiau visada gyveno ir vedė bendrą ūkį kartu. Dėl inkriminuojamos veikos prisipažįsta iš dalies, kadangi batais žmonos J. Š. nemušė, o būtent, jis batus į ją paleido iš virtuvės, o ne mušė, laikydamas batus rankose (b.l. 79).

Papildomos apklausos metu  2016 m. liepos 26 d. S. Š. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dėl 2016 m. sausio 24 d. įvykio aplinkybių nori papildyti, kad tada namo atėjo girtas ir tai nepatiko žmonai. Jeigu ji būtų jam nieko nesakiusi, neprieštaravusi, kad atėjo girtas, mano, nieko nebūtų įvykę. Tačiau būdamas girtas neturėjo kantrybės klausytis jos priekaištavimų, todėl ją pastūmė. Ji irgi jį pastūmė, todėl jie susistumdė. Susistumdymo metu jis galėjo jai spirti į kojas, sugriebti už plaukų ir suduoti smūgių į veidą ir galvą. Po suduotų smūgių ant jos veido atsirado mėlynės. Kiek smūgių sudavė žmonai, nežino, neskaičiavo, viskas įvyko spontaniškai ir netikėtai. Taip pat sudavė jai batais, tačiau kiek kartų ir kaip, nepamena. Išankstinio tikslo sumušti žmoną ir, ar ją sužaloti neturėjo. Savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl savo elgesio labai gailisi. Šiuo metu su žmona gyvena kartu, jų santykiai normalūs. Jis sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas kreipimusi į teismą su baudžiamuoju įsakymu (b.l. 84).

Nukentėjusiosios J. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad su savo vyru S. Š. išsiskyrė 1997 metais. Jis gyvena kartu su ja jai nuosavybės teise priklausančiame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Bute jis neregistruotas, tačiau ji jam leido gyventi tikėdamasi, kad jis pasikeis. Kartu gyvena jų bendras neįgalus sūnus P. Š., gim. 1989 m.. Jos buvęs vyras piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Girtas būna agresyvus, naudoja prieš ją fizinį smurtą, grasina, kad ją užmuš, papjaus, pakars. Dažnai panašių grasinimų sulaukia ir jam būnant blaiviam. Ji jaučia didelę grėsmę savo sveikatai ir gyvybei. Dėl buvusio vyro elgesio kelis kartus kreipėsi į policiją. 2016 m. sausio 24 d. ji buvo namuose, virtuvėje gamino sūnui valgyti. Apie 12.00 val. grįžo girtas S. ir be jokios priežasties koridoriuje pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, garsiai šaukė, mėtė batus, savo drabužius. Atėjęs į virtuvę pradėjo kelti konfliktą, reikalavo pinigų. Ji išvarė vyrą iš virtuvės. S. vėl atėjo į virtuvę ir stvėrė ją už plaukų, ji pajuto fizinį skausmą. Jis pradėjo ją kumščiuoti į galvos sritį. Smūgiavo daug kartų, tikslaus smūgių skaičiaus pasakyti negali. Jis vieną kartą pataikė jai į dešinę akį, vieną kartą pataikė į nosį, kelis kartus pataikė į galvos sritį ir kelis kartus pataikė į veido sritį. Nuo kiekvieno smūgio ji jautė fizinį skausmą. Ji pastūmė vyrą ir pabėgo į laiptinę. Paskui grįžo į namus, S. gulėjo. Ji toliau gamino pietus. Netrukus S. atėjo į koridorių ir pradėjo ieškoti pinigų, toliau kėlė konfliktą, kad neranda pinigų. Ji atėjo iš virtuvės į koridorių ir pasakė, kad jis ieškotų pinigų. Tuomet jis pastvėrė savo batą ir juo pradėjo ją mušti per galvą, pataikydamas kelis kartus. Tuomet jis griebė antrą batą ir abiem batais ją mušė, pataikydamas kelis kartus per galvą. Nuo kiekvieno smūgio juto fizinį skausmą. Vyras mosikuodamasis batais, koridoriuje sudaužė šviestuvą. Ji nuo jo pabėgo į virtuvę. Virtuvėje jis jai spyrė vieną kartą į dešinę šlaunį, dėl to juto fizinį skausmą. Virtuvėje jis griebė ant viryklės verdantį puodą su ryžiais ir metė į ją, tačiau ji spėjo pasitraukti. Ryžiai su vandeniu išsipylė ant grindų, aptaškė langus. Tuomet ji pabėgo į laiptinę ir kaimynės paprašė iškviesti policiją. Atvykę policijos pareigūnai S. išvežė. Ji jaučia fizinį skausmą nosies ir dešinės šlaunies srityje. S., mesdamas puodą su verdančiais ryžiais, pats apsipylė verdančiu vandeniu. S. ją spardė kojomis ir pataikė ne vieną kartą, o apie 9-10 kartų į abiejų kojų sritį (b.l. 65-66).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji J. Š. parodė, kad 2016 m. sausio 24 d., apie 12.00 val. buvęs sutuoktinis S. Š. grįžo namo adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), girtas. Iš karto pradėjo triukšmauti, šaukė, keikė ją. Po to nusiramino ir nuėjo atsigulti. Neilgai pagulėjęs pradėjo ieškoti pinigų. Pinigų ieškojo kambaryje, savo drabužiuose. Jų nerasdamas pradėjo priekaištauti, kad ji juos paėmė. Sakė, kad pasigedo 15 eurų. Jis garsiai rėkė, šaukė, keikė ją necenzūriniais žodžiais. Ji tuo metu buvo virtuvėje, gamino maistą. Vyrui atsakė, kad jo pinigų nematė, kad jų neėmė. Liepė jam jų ieškoti savo drabužių kišenėse. Tuo metu, kai jis pinigų ieškojo koridoriuje, pasakė jam pasižiūrėti už spintelės. Tuo metu koridoriuje, priekaištaudamas, kad ji paėmė jo pinigus, jis pradėjo ją mušti kumščiais. Mušė kumščiais per galvą, veidą ir viršugalvį, tampė už plaukų ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Kiek smūgių vyras sudavė kumščiais į galvą, pasakyti negali, neskaičiavo. Po to paėmė savo vieną žieminį batą ir juo mušė jai per galvą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Užsimodamas ir ją mušdamas, vyras sudaužė šviestuvą koridoriuje. Nuo vyro smurtavimo pabėgo į virtuvę, tačiau jis atbėgo paskui. Į virtuvę jis atbėgo rankose laikydamas du žieminius batus. Tais batais jis ir toliau ją mušė per galvą, spardė kojomis, sukeldamas jai fizinį skausmą. Kiek smūgių jis jai sudavė batais į galvą ir kiek kartų spyrė į abi kojas - šlaunis, negali pasakyti, nes tuo metu galvojo tik kaip jai apsiginti. Sutuoktinis kumščiais ir batais sudavė jai daug smūgių į veidą ir viršugalvį. Daug kartų spyrė kojomis jai į kojas. Smūgiuodamas jis nesitaikė, kur smūgiuoja. Jam buvo nesvarbu, ar tai veidas, ar kita kūno dalis. Jis buvo agresyvus. Ją mušdamas vis kartojo – „jau tu man papuolei“. Tuo metu manė, kad jis ją užmuš. Jis sakė, kad ją užmuš, pakars, bet tokius žodžius jis naudoja dažnai. Prašė vyro nemušti, tačiau jis nereagavo. Gindamasi nuo vyro smūgių, pritūpusi spontaniškai paėmė nuo viryklės nedidelį puodą, kuriame virė ryžius ir juos išpylė ant vyro. Manė, kad su ryžiais ant vyro nepataikė, kad jam nekliuvo, nes jis nesureagavo. Jis vilkėjo sportinį megztinį. Ryžiai tik pradėjo virti, vandens puode buvo nedaug. Kadangi jis ir toliau ją keikė ir užsimojo eilinį kartą suduoti batais, paėmė šalia buvusį virdulį ir jame esančiu vandeniu apipylė vyrą. Vanduo virdulyje buvo šiltas, ne karštas. Kur vyrui pataikė su ryžiais ir vandeniu iš virdulio, nežino. Tik po tokio jos poelgio jis kažkiek aprimo. Jis nesitikėjo, kad ji imsis tokių veiksmų, nes niekada nesigynė tokiu būdu. Kai jis nustojo ją mušti, ji pabėgo iš virtuvės į laiptinę. Bėgdama į pirmą aukštą sutiko kaimynę, jos duomenų nežino, kuri gyvena bute žemiau jų. Ši kaimynė, išgirdusi triukšmą jų bute, ėjo pasižiūrėti, kas atsitiko. Kaimynė paklausė, ar reikia kviesti policiją. Neturėdama jėgų tik linktelėjo galva, nurodydama „taip“. Su minėta kaimyne artimai nebendrauja. Jos žiniomis, vasarai kaimynė išvyko į tėviškę. Nurodė, kad S. Š. alkoholį vartoja dažnai. Girtas kalba pakeltu tonu, konfliktuoja, yra agresyvus. Apie 2016 m. sausio 25 d. paskirtą jam kardomąją priemonę žinojo, nes buvo informuota. Po kelių dienų po 2016 m. sausio 24 d. įvykio S. Š. grįžo namo. Jis pasakė, kad daugiau taip nesielgs, kad daugiau negers, todėl savo noru, jo neįtakojama, leido jam gyventi savo bute. Su S. Š. turi pilnametį neįgalų sūnų, kuriam reikia nuolatinės priežiūros. S. apie tai žino ir tuo manipuliuoja. Jis žino, kad sūnui reikalinga jo pagalba. Jis dažnai būna su sūnumi, išveda jį į lauką pasivaikščioti, padeda juo rūpintis, taip pat prisideda pinigais prie buities. Šiuo metu vyras gyvena jos bute. Kai jis būna girtas ir konfliktuoja, ji jo neįleidžia į namus. Po 2016 m. sausio 24 d. įvykio jis prieš ją nesmurtavo, tik mosikavosi rankomis keikdamasis. Dėl 2016 m. sausio 24 d. įvykio kreipėsi tik į Valstybinę teismo medicinos tarnybą dėl jos kūno apžiūros, į medikus nesikreipė. Po kelių dienų po šio įvykio vyras pasakė, kad ji jam nudegino nugarą ryžiais. Nurodė, kad jokios tyčios sužaloti buvusį vyrą S. Š. neturėjo ir to nesiekė. Išpylė ant jo ryžius, o vėliau apipylė vandeniu iš virdulio tik nuo jo gindamasi. Tuo metu, jos manymu, tai buvo vienintelė galimybė nuo jo apsiginti. Dėl 2016 m. sausio 24 d. sudaužyto šviestuvo koridoriuje S. Š. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Nors jai buvo padaryta ne tik fizinė žala, bet ir moralinė žala, civilinio ieškinio dėl moralinės žalos nereikš (b.l. 67).

2016 m. sausio 24 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad atvykus pagal gautą iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, J. Š. nurodė, kad grįžęs buvęs vyras pradėjo triukšmauti, priekabiauti, mušėsi kumščiais, batais. To pasėkoje metė karštą puodą, kuriame virė ryžiai. Pabėgusi į laiptinę policiją iškvietė iš kaimynės telefono. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus. Akivaizdžių smurto požymių ant J. Š. nesimatė. Prie tarnybinio pranešimo yra pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuotas sudaužytas šviestuvas bei virtuvėje ant grindų išberti ryžiai (b.l. 55-58); Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2016 m. sausio 24 d. buvo apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 60-63).

Specialisto išvadoje Nr. G232/2016(01) nurodyta, kad J. Š. padaryta poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, dešinėje šlaunyje, dešinio žasto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, paveikus kietu buku daiktu ( daiktais ), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ( 2016-01-24 ). Sužalojimai visumoje ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu būdu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (b.l. 71).

2016 m. birželio 2 d. akistatos metu nukentėjusioji J. Š. patvirtino savo parodymus. Įtariamasis S. Š. iš dalies prisipažino, kad 2016 m. sausio 24 d. naudojo fizinę jėgą prieš savo buvusią sutuoktinę J. Š., o būtent, kad porą kartų ją pastūmė, porą kartų trenkė delnu jai į galvą. Daugiau dviejų smūgių jai nesudavė. Rankose tuo metu nieko neturėjo. Batais jos nemušė, tik porą kartų buvo juos paleidęs į sutuoktinę, bet nepataikė. Už plaukų žmonos netempė, į koją jai nespyrė (b.l. 81).

Alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad S. Š. 2016 m. sausio 24 d.,  13:44 val. buvo nustatytas lengvas 1,45 ‰ girtumo laipsnis (b.l. 114).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. Š. 2016 m. sausio 24 d., namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių kumščiais ir batais nukentėjusiajai - buvusiai sutuoktinei J. Š. į galvą, veidą, nugarą, tampė nukentėjusiąją už plaukų, spardė kojomis, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.  Kaltinamojo S. Š. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – kartu su juo gyvenančiai buvusiai sutuoktinei.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu S. Š. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau, esant galimybei, prašė sumažinti skirtinos bausmės dydį (b.l. 121-122).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti nesunkūs, tyčiniai, smurtiniai nusikaltimai prieš savo šeimos narį – kartu gyvenančią buvusią sutuoktinę), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį S. Š. – anksčiau nebuvo teistas (b.l. 91-92), baustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų (b.l. 93-96), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b.l. 105, 106, 107, 108), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b.l. 103, 104).

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas vienerių metų bausmės laikotarpis už abi nusikalstamas veikas, įpareigojant kaltinamąjį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimas) šiuo konkrečiu atveju proporcingas padarytoms nusikalstamoms veikoms.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BK 140 straipsniu S. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. rugsėjo 5 d., 13.34 val. iki 2015 m. rugsėjo 6 d., 13.30 val. (1 para), taip pat nuo 2016 m. sausio 24 d., 13.38 val. iki 2016 m. sausio 25 d., 14.30 val. (2 paros). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (b.l. 26, 34-35).

Kaltinamajam S. Š. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - palikti iki bausmės vykdymo pradžios (b.l. 86, 87).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

S. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą (2015 m. rugsėjo 5 d.), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

S. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą (2016 m. sausio 24 d.), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu bei S. Š. skirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, įpareigoti S. Š. visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, skirti S. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1b punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti S. Š. laikiną sulaikymą nuo 2015 m. rugsėjo 5 d., 13.34 val. iki 2015 m. rugsėjo 6 d., 13.30 val. (1 parą) ir nuo 2016 m. sausio 24 d., 13.38 val. iki 2016 m. sausio 25 d., 14.30 val. (t. y. 2 paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. Š. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

 

Išaiškinti S. Š., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su  bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.     

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. 

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

 

 

Teisėja              Ingrida Mikužytė


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
  • BK 60 str. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės