Baudžiamosios bylos Nr. 1-2182-369/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26659-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.14.1.3

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,

sekretoriaujant Ritai Dainelienei,

dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,

kaltinamajai J. A., jos gynėjai advokatei Annai Grinevič,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, profesinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, padarymu.

Teismas,

n u s t a t ė :

J. A. 2019 m. birželio 25 d., laikotarpiu nuo 9.00 iki 9.15 val., iš UAB „M.“ priklausančios parduotuvės „Ma.“, esančios (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą – vieną porą moteriškų pusbačių, kurių vertė sudaro 22,99 Eur, vieną porą moteriškų įsispiriamų basučių, kurių vertė sudaro 19,99 Eur, vieną porą moteriškų basučių, kurių vertė sudaro 24,99 Eur, vieną porą moteriškų basučių, kurių vertė sudaro 44,99 Eur, vieną moterišką suknelę, kurios vertė sudaro 19,99 Eur, vienas moteriškas apatines kelnaites, kurių vertė sudaro 7,59 Eur, vieną moterišką suknelę, kurios vertė sudaro 34,99 Eur, vieną moterišką paplūdimio suknelę, kurios vertė sudaro 15,99 Eur, iš viso prekių už 191,52 Eur. Taip J. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje.

Apklausiama teisme kaltinamoji J. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau dažnai lankosi (duomenys neskelbtini), kur gyvena jos tėvai. Šiuo metu ji niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau bedarbio pašalpos negauna. 2019 m. birželio 25 d., apie 9.00 val., ji atvyko į (duomenys neskelbtini), esantį prekybos centrą „Ma.“, iš kur kėsinosi pagrobti kaltinime nurodytas prekes: moteriškas basutes, sukneles, apatinį trikotažą. Su paimtomis prekėmis praėjo prekybos salės kasas ir buvo sulaikyta apsaugos darbuotojo. Paimtas prekes ketino parduoti ir taip gauti lėšų pragyvenimui.

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu.

UAB „M.“ pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2019 m. birželio 25 d., apie 9.15 val., iš prekybos centro „Ma.“, esančio (duomenys neskelbtini), moteris pasikėsino pagrobti prekių už 191,52 Eur: vieną porą moteriškų pusbačių, kurios vertė sudaro 22,99 Eur, vieną porą moteriškų įsispiriamų basučių, kurios vertė sudaro 19,99 Eur, vieną porą moteriškų basučių, kurios vertė sudaro 24,99 Eur, vieną porą moteriškų basučių, kurios vertė sudaro 44,99 Eur, vieną moterišką suknelę, kurios vertė sudaro 19,99 Eur, vienas moteriškas apatines kelnaites, kurių vertė sudaro 7,59 Eur, vieną moterišką suknelę, kurios vertė sudaro 34,99 Eur, vieną moterišką paplūdimio suknelę, kurios vertė sudaro 15,99 Eur. Moteris buvo sulaikyta už kasų. Prekės grąžintos. Įvykis užfiksuotas stebėjimo kameromis (b. l. 7).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. G. parodė, kad jis dirba apsaugos darbuotoju saugos tarnyboje UAB „E.“. 2019 m. birželio 25 d. jis dirbo prekybos centre „Ma.“, esančiame (duomenys neskelbtini). Apie 9.00 val. jis prekybos salėje pastebėjo moterį – J. A., kuri buvo įvardinta kaip asmuo linkęs vykdyti vagystes. Per vaizdo kameras jis ėmė sekti minėtą moterį ir pastebėjo kaip būdama prekybos salėje ji į savo kuprinę įsidėjo įvairias prekes ir už jas nesumokėjusi išėjo iš prekybos salės pro kasas. Jis per radijo ryšį apie tai pranešė savo kolegoms, kurie moterį sulaikė už kasų. Atsivedus moterį į apsaugos patalpą ji iš savo rankinės išėmė ir ant stalo padėjo paimtas prekes. Visos prekės buvo be apsaugos žymeklių, todėl einant pro kasas nesuveikė signalizacija. Apie vagystę jis informavo prekybos centro vadovybę. Dėl įvykio buvo parašytas pareiškimas policijai. Prekės buvo grąžintos į prekybos salę. Po to atvažiavo policijos pareigūnai ir J. A. išvežė į komisariatą (b. l.13-14).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėti prekybos centro „Ma.“ apsaugos kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip J. A. į savo rankinę įsidėjo įvairias prekes, už kurias nesumokėjo ir praėjo prekybos salės kasas (b. l. 11).

Byloje yra duomenys, pagrindžiantys, kad J. A. pagrobtų prekių apžiūrėti nebuvo galimybės, nes šios buvo grąžintos į prekybą (b. l. 18).

Be kaltinamosios J. A. savo kaltės visiško pripažinimo, jos padaryta nusikalstama veika įrodyta liudytojo S. G. parodymais, prekybos centro „Ma.“ apsaugos kamerų užfiksuotais duomenimis, policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu bei kita baudžiamosios bylos rašytine medžiaga. Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jų detaliau neanalizuoja ir jais remdamasis sprendžia, kad J. A. pareikšti kaltinimai pasitvirtino ir kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės įrodytos – ji kėsinosi pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, kurio vertė viršijo 3 MGL, tačiau neviršijo 5 MGL dydžio sumą. J. A. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį kaip pasikėsinimas padaryti vagystę, nes paimtomis prekėmis ji negalėjo pilnai disponuoti.

Teismas, skirdamas J. A. bausmę, vadovaujasi BK 54, 57, 61 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgia į tai, kad ji pasikėsino padaryti vieną turtinio nesmurtinio pobūdžio baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, tiesiogine apibrėžta tyčia, kuri susiformavo iš anksto, dėl savanaudiškų paskatų, siekdama pasipelnyti iš pagrobtų prekių pardavimo, pasikėsintos pagrobti prekės grąžintos savininkui. Teismas taip pat įvertina byloje esančius duomenis, charakterizuojančius J. A. asmenybę: vidutinio amžiaus, išsiskyrusi, profesinio išsilavinimo, nedirbanti, tačiau registruota Užimtumo tarnyboje, anksčiau neteista, tačiau ne kartą bausta administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų už smulkias vagystes. J. A. atsakomybę lengvina tai, kad ji pripažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu J. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nagrinėjant bylą teisme J. A. parodė, kad neturėtų galimybės sumokėti baudos, tačiau galėtų atlikti viešuosius darbus. Visa tai teismui leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuojama bausmės paskirtis bus pasiekta J. A. skiriant viešųjų darbų bausmę, kurią ji sutiko atlikti.

Baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, J. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

J. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. A. skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti J. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti J. A., kad:

1. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui. Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis.

2. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal BK 46 straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

4. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

5. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teisėjas         Ovidijus Ramanauskas