Civilinė byla Nr. 2S-920-459/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07506-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3;

3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.6.5

                (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 23 d.

  Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. patikslintą ieškinį atsakovui O. B. (O. B.), trečiasis asmuo T. Ž., dėl išlaikymo (paramos) ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Trečiasis asmuo T. Ž. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties. Prašė panaikinti nutartį ir priimti naują sprendimą, t. y. išspręsti klausimą iš esmės ir nušalinti teisėją K. S. nuo bylos nagrinėjimo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi teisėja tyčia ir sąmoningai netenkino jos pagrįsto ir motyvuoto prašymo, pareikšto prieš 2020 m. gegužės 6 d. teismo posėdį, dėl jos nušalinimo ir nusišalinimo nuo tolesnio šios bylos nagrinėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakyta priimti trečiojo asmens atskirąjį skundą dėl 2020 m. gegužės 6 d. nutarties. Teismo motyvai:

2.1.        Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi netenkintas trečiojo asmens pakartotinis pareiškimas dėl teisėjos K. S. nušalinimo nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo. Pažymėjo, jog nutartis, kuria išsprendžiamas bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo (nusišalinimo) klausimas, nepriklausomai nuo nutarties rezultato, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai ir neatima teisės byloje dalyvaujančiam asmeniui toliau dalyvauti byloje, todėl ši nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektas ir atskiruoju skundu neskundžiama. Šis teisinis reguliavimas yra privalomas tiek proceso šalims, tiek teismui, todėl teismas nutartimi negali pakeisti CPK reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo atskiruoju skundu skundžia Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį, kuri negali būti apeliacijos objektu, atskirasis skundas nepriimtas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3.       Trečiasis asmuo T. Ž. (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. ir 2020 m. gegužės 6 d. nutartis. Atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagrindiniai skundo motyvai:

3.1.        Nurodo, kad teisėjos elgesys trukdo toliau nagrinėti bylą, teisėja asmeniškai suinteresuota neleisti apskųsti savo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties įstatymo nustatyta tvarka, nors nušalinimas teisėjai pareikštais ne tais pačiais, o naujais pagrindais. Toks elgesys užkerta kelią tolesnei bylos eigai, todėl 2020 m. gegužės 6 d. nutartis turi būti apeliacinio apskundimo objektu ir įstatymo numatyta tvarka skundžiama.

4.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

6.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.

7.       Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamoje byloje apeliantė argumentus yra išdėsčiusi procesiniuose dokumentuose, apeliantė T. Ž. nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl atskirojo skundo dalyko

8.       Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

9.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo teisėja K. S. 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi netenkino trečiojo asmens T. Ž. pakartotinio pareiškimo dėl teisėjos K. S. nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-508-971/2020 nagrinėjimo, kadangi šioje byloje teisėjos K. S. nušalinimo klausimas jau buvo sprendžiamas du kartus Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko 2019 m. gruodžio 10 d. ir gruodžio 19 d. nutartimis. Trečiasis asmuo T. Ž. pateikė atskirąjį skundą dėl 2020 m. gegužės 6 d. nutarties, kurį Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakė priimti. Apeliantė nesutikdama su 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi pateikė atskirąjį skundą nurodydama, kad teismas nepagrįstai neleidžia apskųsti 2020 m. gegužės 6 d. nutarties, 2020 m. gegužės 6 d. nutartis turi būti apeliacinio apskundimo objektu ir įstatymo numatyta tvarka skundžiama.

10.       CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

11.       Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

12.       Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.

13.       CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.

14.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formas, išaiškinta, kad bylų procesas apeliacinės instancijos teisme gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, tai – apeliacinis procesas dėl neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimo, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus pirmajame skirsnyje. Šiuo atveju paduodami apeliaciniai skundai (CPK 306 straipsnis). Kito pobūdžio procesas apeliacine tvarka yra apeliacinis procesas pagal atskiruosius skundus, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje. Pastaruoju atveju paduodami atskirieji skundai (CPK 334 straipsnis). Šie procesai apeliacine tvarka skiriasi apeliacinio apskundimo objektu. Pirmuoju atveju pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Juo šalių ginčas byloje yra išspręstas iš esmės. Tai yra paprastoji apeliacija. Antruoju atveju pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartys, skundžiamos atskirai nuo teismo sprendimo, kuriomis neišsprendžiamas bylos šalių ginčas iš esmės, bet sprendžiami kiti procesiniai klausimai. Tai yra išimtinė (nepaprastoji) apeliacija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

15.       Pasisakydamas dėl atskiraisiais skundais neskundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ši taisyklė nereiškia, jog tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016 10 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16.       Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo 2020 m. gegužės 13 d. paduotu atskiruoju skundu skundė pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį, kuria netenkintas jos pareiškimas dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti minėtą atskirąjį skundą motyvuodamas tuo, kad nutartys, kuriomis sprendžiami bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo klausimai, atskiraisiais skundais neskundžiamos.

17.       Bylą nagrinėjančio teismo sudėtį ir nušalinimus reglamentuoja CPK I dalies VI skyriaus nuostatos. Teisės normos, įtvirtinančios proceso dalyvių teisę pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui, teisėjo pareigą įstatymo nustatytais atvejais nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, taip pat klausimų, susijusių su teisėjo nu(si)šalinimu, nagrinėjimo tvarką (CPK 64–66, 68–70 straipsniai), nenustato, kad nurodytais klausimais priimtos nutartys, neatsižvelgiant į tai, ar nušalinimo pareiškimai buvo patenkinti ar ne, gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais. Kitos CPK nuostatos taip pat tokios galimybės neįtvirtina. Taigi minėtos nutartys nepatenka į CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį, kai atskirai nuo teismo sprendimo atskiraisiais skundais gali būti skundžiamos teismo nutartys.

18.       Nutartys, kuriomis išsprendžiami bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo klausimai, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai ir neatima teisės byloje dalyvaujančiam asmeniui toliau dalyvauti byloje. Taigi tokios nutartys taip pat neatitinka ir CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto kriterijaus, įtvirtinančio galimybę apskųsti teismo nutartis atskiraisiais skundais.

19.       Taigi, pagal proceso įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, šios nutarties 18, 19 punktuose nurodytos teismo nutartys atskiraisiais skundais neskundžiamos. Tačiau šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo klausimas gali būti patikrintas kitu būdu, nes neužkertama galimybė byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą, kuriuo byla išspręsta iš esmės, ir į apeliacinį skundą įtraukti motyvus dėl nurodytų nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo. Tokia galimybė įtvirtinta CPK 334 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-915/2017).

20.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis, kuria netenkintas trečiojo asmens pareiškimas dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo, negali būti skundžiama atskirai nuo teismo sprendimo atskiruoju skundu (CPK 334 straipsnio 1, 3 dalys). Dėl šios priežasties trečiojo asmens 2020 m. gegužės 13 d. atskirąjį skundą pagrįstai atsisakyta priimti kaip paduotą dėl nutarties, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

21.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi netenkintas pakartotinis pareiškimas dėl teisėjos K. S. nušalinimo. Šioje nutartyje pažymėta, kad teisėjos priimtas procesinis sprendimas 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi negali būti vertinamas kaip teisėjos šališkumą pagrindžiantis įrodymas. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi netenkino apeliantės pareiškimo dėl viso Klaipėdos apylinkės teismo nušalinimo. Taigi šiomis nutartimis iš esmės išspręstas procedūrinis klausimas, susijęs su pareikšto nušalinimo nagrinėjimu.

22.       Pažymėtina, kad, remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. CPK 69 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, kad pareiškus pakartotinį nušalinimą, kuris grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, nušalinimo klausimą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos išsprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija. Atsižvelgdama į tai, kad pakartotinis nušalinimas buvo grindžiamas tais pačiais argumentais, Klaipėdos apylinkės teismo teisėja K. S. 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi pagrįstai pareiškimą dėl pakartotinio teisėjos nušalinimo išnagrinėjo pati kaip bylą nagrinėjanti teisėja, dėl šios priežasties yra nepagrįsti argumentai, kad bylą nagrinėjanti teisėja, išnagrinėjusi jai pareikštą nušalinimo pareiškimą, viršijo jai suteiktus įgaliojimus.

Dėl procesinės bylos baigties

23.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti trečiojo asmens T. Ž. 2020 m. gegužės 13 d. atskirąjį skundą, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                       Raimonda Andrulienė