Administracinė byla Nr. eA-4774-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01161-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. K. (T. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. K. (T. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-324(00178) (toliau – ir sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. lapkričio 21 d. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas) išdavimo (toliau – ir prašymas).
2. Pareiškėja nurodė, kad Migracijos departamentui pateikė daugybę su (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė) tiesioginiais klientais sudarytų sutarčių, jų pagrindu atliktus mokėjimus pagrindžiančius įrodymus, bendrovės finansinius dokumentus, verslo planus, vykdomos bendrovės veiklos aprašymus ir kitus su bendrovės veikla susijusius dokumentus, iš kurių matyti, kad bendrovė ne mažiau kaip 6 mėnesius realiai vykdė veiklą, t. y. teikė informacinių technologijų ir personalo atrankos bei nuomos paslaugas. Iš pareiškėjos pateiktų finansinių bendrovės dokumentų matyti, kad bendrovė gavo pajamas, uždirbo pelną, samdė darbuotojus, mokėjo mokesčius valstybei, dėl ko negalima daryti išvados, kad bendrovė yra fiktyvi bei realiai nevykdė ir nevykdo jokios veiklos.
3. Pareiškėjos teigimu, skundžiamame sprendime keliamos visiškai nepagrįstos abejonės ir dėl bendrovės klientės – (duomenys neskelbtini) įsikūrusios įmonės. Pareiškėjos žiniomis, ši įmonė samdo ne tik bendrovę, tačiau ir daugiau kitų įmonių Baltijos valstybėse būtent dėl informacinių technologijų paslaugų. Ši įmonė yra atsidariusi banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), o tai tik įrodo, kad įmonė turi verslo reikalų šiame regione. Skundžiamame sprendime nepagrįstai teigiama, kad bendrovė neva neturi tinkamų patalpų savo veiklai vykdyti. Bendrovė yra sudariusi nuomos sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl patalpų įrengimo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) valdo minėtu adresu 2 patalpas ir po šiuo metu atliekamos renovacijos bendras nuomojamų patalpų plotas sieks 197 kv. m. Kadangi remonto darbai užtruko, bendrovė šiuo metu yra įsikūrusi kitose nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini). Bendrovė šiose patalpose turi tiek iškabą, tiek visas reikiamas darbo priemones ir tai patvirtina su skundu pateikti rašytiniai įrodymai. Migracijos departamentas ne tik galėjo, bet ir privalėjo, kilus abejonėms dėl pareiškėjos nurodytos informacijos, kreiptis į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo, tačiau to nepadarė. Pati pareiškėja savo iniciatyva teikė papildomus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, patvirtinančius realią ir teisėtą bendrovės veiklą.
4. Nors Migracijos departamentas iškvietė pareiškėją apklausai, tačiau tai buvo atlikta formaliai, nesuteikiant pareiškėjai realios galimybės pateikti ir paaiškinti jos žinomą informaciją apie bendrovės veiklą. Migracijos departamento specialistai, net neįvertinę visų su bendrovės veikla susijusių aplinkybių ir pareiškėjos pateiktų dokumentų, jau apklausos vykdymo metu turėjo iš anksto priimtą sprendimą bei neigiamą nusistatymą ne tik prieš pareiškėją, bet prieš visus su bendrove susijusius asmenis, pateikusius prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje Respublikoje išdavimo. Apklausos metu apklausiamųjų atžvilgiu akivaizdžiai naudotas psichologinis spaudimas, reikalaujant atsiimti Migracijos departamentui pateiktus prašymus. Iki apklausos paskutinį kartą Migracijos departamentui bendrovės balansas buvo teiktas prieš 4 mėnesius. Todėl nenuostabu, kad pareiškėja ir kiti akcininkai nenurodė tikslaus nuosavo kapitalo dydžio, kadangi tokie finansiniai rodikliai nėra skaičiuojami ir sudarinėjami kasdien.
5. Pareiškėjos nuomone, Migracijos departamentas kelia nepagrįstas abejones dėl bendrovės veiklos teisėtumo ir realumo, remdamasi bendrovės ir (duomenys neskelbtini) panašumu. Bendrovės ir (duomenys neskelbtini) akcininkai niekada net nemėgino nuslėpti, kad yra pažįstami tarpusavyje. Abiejų bendrovių akcininkai ir valdymo organų nariai yra informacinių technologijų specialistai, tačiau skirtingo profilio. Bendradarbiaudamos abi bendrovės gali būti konkurencingesnės, galėdamos pasiūlyti daug platesnį informacinių technologijų paslaugų spektrą.
6. Aplinkybė, kad darbo sutartis su pareiškėja buvo pasirašyta ir sprendimas priimtas jai realiai nesant Lietuvoje (nuotoliniu būdu) taip pat nepagrindžia fakto, jog pareiškėja prašymo Migracijos departamentui pateikimo dieną neužsiėmė teisėta veikla Lietuvoje. Kadangi bendrovė yra Lietuvoje registruotas juridinis asmuo ir visi su bendrovės valdymo struktūra ir pareiškėjos įdarbinimu susiję dokumentai turi būti rengiami lietuvių kalba, sprendimas ir darbo sutartis buvo rengiami (duomenys neskelbtini) administracijos darbuotojo. Pareiškėjai buvo pateikiamas žodinis šių dokumentų teksto vertimas, o patys dokumentai atsiųsti elektroniniu paštu. Pareiškėja darbo sutarties pagrindu pradės dirbti tik jai gavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Respublikoje.
7. Migracijos departamentas visiškai nepagrįstai teigia, kad pareiškėjos išvykimas iš Lietuvos vos tik pateikus prašymą pagrindžia, jog ji neužsiėmė bei neketino užsiimti teisėta veikla Lietuvoje. Pareiškėja iki 2017 m. pradžios turėjo darbinių santykių savo kilmės valstybėje, kuriuos iki persikėlimo į Lietuvą reikėjo nutraukti. Be to, buvo būtina pasiruošti faktinės gyvenamosios vietos pakeitimui. Todėl pareiškėja buvo priversta, pateikus prašymą Lietuvoje, grįžti į kilmės valstybę ir dėl to nesikreipė dėl nacionalinės vizos (D) išdavimo. Pareiškėja dalyvavo bendrovės veikloje nuotoliniu būdu.
8. Prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo metu bendrovėje dirbo 4 darbuotojai, o šiuo metu bendrovėje dirba 6 darbuotojai. Visi šie darbuotojai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Su visais šiais darbuotojais yra sudarytos ir visa apimtimi vykdomos darbo sutartys. Viena iš pagrindinių bendrovės veiklos sričių yra personalo (darbuotojų) nuoma arba darbuotojų įdarbinimas per laikinojo įdarbinimo įmonę (bendrovę) laikinojo darbo naudotojams (bendrovės klientams). Bendrovės vykdoma veikla (personalo nuoma) visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Bendrovė yra įtraukta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, kaip tai numato teisės aktai. Be to, bendrovės su darbuotojais sudarytas darbo sutartis, jų priedus ir visą su šių asmenų įdarbinimu susijusią medžiagą vertino Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jokių pažeidimų nenustatė. Bendrovė visiškai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus.
9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė minėtą skundą atmesti.
10. Atsakovas paaiškino, kad, nagrinėjant pareiškėjos pateiktus dokumentus, Migracijos departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl (duomenys neskelbtini) fiktyvumo ir pareiškėjos ketinimų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje realumo. Skundo teiginiai apie apklausos metu vykdytą psichologinį spaudimą yra nepagrįsta pareiškėjos nuomonė. Po apklausos žodžiu pareiškėja buvo apklausta raštu ir šios apklausos metu nesugebėjo aiškiai nurodyti, kokios jos funkcijos bus bendrovėje, taip pat paaiškino, kad visus su bendrove susijusius reikalus tvarko jos žentas, o pareiškėja tik prisideda pinigais. Pareiškėja nurodė, kad iki atvykimo į Lietuvą (duomenys neskelbtini) ji nedirbo, nes jau yra pensininkė, o be darbo bendrovėje ji padės kitiems bendrovės akcininkams (savo dukrai ir žentui) prižiūrėti anūką. 2017 m. vasario 28 d. Migracijos departamente buvo gauti papildomi dokumentai, kuriuos atsakovas priėmė, tačiau, peržiūrėjus gautus dokumentus, buvo nustatyta, kad dalis jų jau buvo pateikta anksčiau, dalis jų nepatvirtina bendrovės atitikimo Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams, kadangi jie buvo sudaryti jau po pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
11. Pareiškėja prašyme išduoti leidimą nurodė, kad jos specialybė yra prekybos vykdymas ir prekybos maisto produktais organizavimas, o pagal pateiktą darbo sutartį ji ketino dirbti techninės pagalbos skyriaus specialiste. Skundo teiginiai apie tai, kad (duomenys neskelbtini) dalyviai ir valdybos nariai yra informacinių technologijų specialistai, yra deklaratyvūs ir neatitinkantys tikrovės. Migracijos departamentas surinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja, siekdama gauti leidimą, teikė atsakovui tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėja pateikė dvi bendrovės akcijų pirkimo sutartis, kurios buvo sudarytos Vilniuje, tačiau pareiškėjos tuo metu Lietuvoje nebuvo. Taip pat Migracijos departamentui buvo pateiktas 2016 m. spalio 3 d. Vilniuje priimtas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, kurį priėmė trys UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai (pareiškėja, jos dukra ir žentas), kurie taip pat tuo metu Vilniuje nesilankė.
12. Pateiktose bendrovės darbuotojų, Lietuvos Respublikos piliečių, kurie yra nuomojami kitoms įmonėms, darbo sutartyse nėra nuostatos dėl darbuotojų laikinojo įdarbinimo (nuomos). Migracijos departamento vertinimu, situacija, kai bendrovėje įdarbinti darbuotojai iš tikrųjų dirba ir funkcijas atlieka kitoje įmonėje, neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.

II.

13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
14. Įvertinęs bylos duomenis, teismas pripažino, kad nustatytos aplinkybės aiškiai patvirtina, jog pareiškėja nesilaikė imperatyvių Įstatymo nuostatų, susijusių su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Bendrovės veikla ir finansinės atskaitomybės rezultatai iš esmės grindžiami besidubliuojančiomis paslaugomis, kurias toms pačioms įmonėms teikė ir (duomenys neskelbtini), bei su (duomenys neskelbtini) įmone sudaryta sutartimi, pagal kurią paslaugos dar net nebuvo suteiktos. Teismo vertinimu, šios Migracijos departamento nustatytos aplinkybės pagrindžia bendrovės veiklos fiktyvumą. Pareiškėjos pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu nepatvirtina bendrovės veiklos realumo, nes apima laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 27 d. iki 2017 m. vasario 1 d., o pareiškėja su prašymu išduoti leidimą į atsakovą kreipėsi 2016 m. lapkričio 21 d., todėl vėliau sudaryti dokumentai bendrovės veiklos vykdymo realumo negali patvirtinti.
15. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog nėra duomenų, kas realiai dirbo su bendrovės teikiamomis paslaugomis pagal sutartis su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nes iki 2016 m. rugsėjo 21 d. bendrovėje pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos duomenis dirbo tik vienas darbuotojas, kuris tuo pačiu metu dirbo ir kitose bendrovėse, taip pat vykdė individualią veiklą.
16. Teismas pripažino, kad atsakovas, įvertinęs atliktų apklausų duomenis ir kitus dokumentus, pagrįstai konstatavo, jog apklausti bendrovės akcininkai ir jos direktorius nežinojo nei nuosavo kapitalo dydžio, nei kas jį sudaro, nė vienas nepagrindė savo buvimo Lietuvos Respublikoje būtinumo bendrovės veiklos tęstinumui užtikrinti, nepagrindė bendrovės valdybos narių (kurių yra 6) reikalingumo ir nė vienas iš jų negalėjo aiškiai bei išsamiai aprašyti valdybos narių funkcijų. Pareiškėjos teismui pateikti paaiškinimai apie tai, kad bendrovės finansiniai rodikliai keičiasi, dėl to ji negalėjo pasakyti jų dydžių, vertinti kaip nepagrįsti, nes įmonės dalyviai, realiai įsitraukę į bendrovės veiklą, turėtų bent apytiksliai žinoti pagrindinius įmonės finansinius rodiklius. Pareiškėja teismui taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad bendrovės dalyviai ir valdybos nariai yra informacinių technologijų specialistai.
17. Teismo nuomone, Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjos atitikimą Įstatyme nustatytoms sąlygoms, pagrįstai atsižvelgė, jog pareiškėjos pateiktos Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, pareiškėjos darbo sutartis su bendrove buvo sudarytos tomis dienomis, kai pareiškėjos Lietuvos Respublikoje nebuvo. Pareiškėjos pateiktais duomenimis, 2016 m. spalio 3 d. Vilniuje įvyko bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, tačiau tuo metu nė vieno akcininko Lietuvos Respublikoje nebuvo. Su kitais bendrovės akcininkais, valdybos nariais ir direktoriumi Vilniuje taip pat buvo sudarytos darbo sutartys tuo metu, kai jų nebuvo Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, kad minėtų dokumentų sudarymo vieta aiškiai nurodyta Vilniuje, juose nebuvo įrašų dėl jų sudarymo nuotoliniu būdu, pareiškėja nepateikė susirašinėjimo elektroniniu paštu, žinutėmis ar kitais įrenginiais duomenų, kurie galėtų patvirtinti dokumentų sudarymą nuotoliniu būdu. Todėl, teismo vertinimu, buvo pagrįstai nustatytas aiškus prieštaravimas tarp dokumentuose pateiktos informacijos ir faktinės situacijos. Nors pareiškėja teigė, kad dalyvavo bendrovės veikloje nuotoliniu būdu, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (susirašinėjimo elektroniniu paštu, žinutėmis ar kitais įrenginiais duomenų). Įvertinus šias aplinkybes, teismo nuomone, Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
18. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas taip pat padarė pagrįstą išvadą dėl to, kad bendrovė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, reikalingų veiklai vykdyti. Pareiškėjos teismui pateikti paaiškinimai dėl (duomenys neskelbtini) patalpų (duomenys neskelbtini), sujungimo ir jų perdavimo bendrovei nepatvirtinti įrodymais. Pareiškėja nei Migracijos departamentui, nei skunde teismui nepaaiškino, kur bendrovė vykdė savo veiklą iki 2016 m. lapkričio 2 d., kai buvo sudaryta sutartis su (duomenys neskelbtini) dėl patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos.
19. Iš bendrovės darbuotojų apklausų dokumentų matyti, kad apklausti darbuotojai paaiškino, jog faktiškai dirba ir visas funkcijas atlieka ne bendrovėje, o kitose įmonėse. Įvertinus apklausų dokumentus bei kitus įrodymus, teismo nuomone, atsakovas pagrįstai pripažino, kad apklausti bendrovės darbuotojai faktiškai joje nedirba, todėl bendrovėje visą darbo laiką nedirba ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, ir tuo pagrindu bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų reikalavimų. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovas išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, susijusias su laikinuoju įdarbinimu, šiuo klausimu 2017 m. vasario 21 d. kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinį skyrių, kuris 2017 m. kovo 21 d. pateikė atsakymą Nr. SD-01-3500, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybės, jog bendrovėje darbuotojai buvo įdarbinti tik siekiant atitikti Įstatymo 45 straipsnio sąlygas.
20. Atsakovas suteikė pareiškėjai galimybę teikti paaiškinimus, įrodymus ir dokumentus. Iš byloje esančių įrodymų (taip pat ir pareiškėjos teismui pateikto apklausos garso įrašo) teismas nenustatė, kad apklausos atliktos formaliai, nesuteikiant pareiškėjai realios galimybės teikti paaiškinimus, apklausą atlikę pareigūnai turėjo išankstinį neigiamą nusistatymą, naudojo psichologinį spaudimą.
21. Įvertinęs faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog bendrovė yra fiktyvi, kadangi pareiškėjos pateikti dokumentai bendrovės steigimo dokumentuose nurodytos realiai vykdomos veiklos neįrodo, bendrovė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos bendrovės veiklai vykdyti, yra kitų požymių, kad bendrovė yra fiktyvi. Teismas pripažino, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės veiklos vykdymą ir joje dirbančius darbuotojus, o tai patvirtina jos nesąžiningumą, piktnaudžiavimą procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti šios užsienietės nelegalios migracijos grėsmė.
22. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, dėl to nėra pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo išdavimo.

III.

23. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.
24. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai teigia, jog laikini darbuotojai negali būti laikomi darbuotojais Įstatymo 45 straipsnio prasme. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, taip pat neatsižvelgė į laikinojo įdarbinimo ir šių darbuotojų darbo specifiką. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, bendrovė yra įtraukta į laikino įdarbinimo įmonių sąrašą. Darbo sutartys sudarytos tarp bendrovės ir jos darbuotojų, todėl būtent bendrovei tenka pareiga mokėti darbo užmokestį ir kitus su juo susijusius mokesčius bei socialines garantijas, o tai patvirtino ir bendrovės darbuotojai. Bendrovės klientai gali bet kuriuo metu atsisakyti bendrovės darbuotojo, tačiau bendrovei ir toliau teks pareiga mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir su juo susijusius mokesčius, o tai nenuginčijamai patvirtina, jog darbo santykiai faktiškai yra susiklostę tarp bendrovės ir darbuotojų.
25. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas bendrovės veiklos tariamą fiktyvumą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad abiejų bendrovių (duomenys neskelbtini) akcininkai ir valdymo organų nariai yra informacinių technologijų specialistai, tačiau visiškai skirtingo profilio. Vadovaujantis byloje esančiais įrodymais, matyti, kad visose bendrovės pateiktose sutartyse, pagal kurias bendrovei buvo pervesti pinigai, aiškiai nurodyta, kad teikiamos skirtingos paslaugos, nepaisant to, kad paslaugų gavėjas (klientas) yra ta pati įmonė. Būtent tai yra bendrovės ir (duomenys neskelbtini) stiprioji pusė – bendradarbiaudamos bendrovės gali būti konkurencingesnės, galėdamos pasiūlyti daug platesnį informacinių technologijų paslaugų spektrą.
26. Iš pareiškėjos pateiktų finansinių bendrovės dokumentų matyti, kad bendrovė gavo pajamas, uždirbo pelną, samdė darbuotojus, mokėjo mokesčius valstybei, kas nenuginčijamai patvirtina, jog paslaugos bendrovės kontrahentams buvo realiai suteiktos. Tai, kad bendrovė ne mažiau kaip 6 mėnesius vykdo veiklą, patvirtina ir bendrovės darbuotojų paaiškinimai, kurių metu darbuotojai patvirtino, kad yra nuomojami kitoms bendrovėms. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendrovė neva nevykdo veiklos, t. y. neteikia informacinių technologijų ir darbuotojų nuomos paslaugų.
27. Pareiškėjos teigimu, ji pateikė netgi daugiau dokumentų, nei reikalaujama pagal Įstatymą. Kartu su minėtais dokumentais buvo pateiktas ir bendrovės klientų sąrašas su atsakingų asmenų kontaktais (telefono numeriais, el. pašto adresais). Todėl, kilus klausimų ar abejonių dėl bendrovės suteiktų paslaugų realumo (jų pobūdžio) ar dėl pagal su bendrovės kontrahentais sudarytas sutartis atliktų mokėjimų pagrįstumo, atsakovas turėjo visas galimybes tiesiogiai kreiptis į bendrovės verslo partnerius siekiant išsiaiškinti rūpimus klausimus. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Migracijos departamentas pasinaudojo tokia galimybe ir kreipėsi į vieną iš bendrovės verslo partnerių, kuris nenuginčijamai patvirtino, kad bendradarbiauja su keletu informacinių technologijų paslaugas teikiančių įmonių Europoje, įskaitant bendrovę, kurią pasirinko dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Atsižvelgiant į tai, faktas, kad atsakovas nesikreipė į kitus bendrovės kontrahentus, tik patvirtina, kad Migracijos departamentui klausimų dėl bendrovės teikiamų paslaugų kitiems kontrahentams nekilo.
28. Bendrovės dalyvių susirašinėjimas dėl iškilusių su bendrove susijusių klausimų, nenuginčijamai patvirtina, kad pareiškėja dalyvavo bendrovės veikloje ir vykdė netgi daugiau funkcijų nei jai, kaip akcininkei, numato teisės aktai. Iš pareiškėjos apklausos protokolo taip pat matyti, kad pareiškėja, kaip ir kiti apklausti Bendrovės akcininkai, apklausos metu įvardino bendrovės klientus ir su jais sudarytas sutartis. Priešingai, nei teigiama skundžiamame sprendime, pareiškėja apklausos metu paaiškino valdybos, jos sudėties nustatymo aplinkybes ir savo bei kitų asmenų reikalingumą Bendrovėje. Pareiškėja nurodė, kad, atsižvelgiant į jos negalėjimą kol kas faktiškai būti Lietuvoje, darbuotojų nuoma visą laiką rūpinasi bendrovės vadybininkas. Informacinių technologijų paslaugos laikinai nėra teikiamos, kadangi jas turi teikti į Lietuvą atvykstantys akcininkai ir valdybos nariai, kurie, vadovaujantis su jais sudarytomis darbo sutartimis, pradėti dirbti, t. y. atlikti jiems pagal darbo pareigybes priskirtas darbo funkcijas, galės tik gavus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
29. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja atsakovui pateikto prašymo darbo patirties skiltyje aiškiai nurodė, jog keletą pastarųjų metų dirba klientų aptarnavimo srityje. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja pateikė buvusio darbdavio išduotą pažymą, kuri nenuginčijamai patvirtina, kad pareiškėja daugiau nei 2 pastaruosius metus dirbo (duomenys neskelbtini) esančioje informacinių technologijų paslaugas teikiančioje įmonėje klientų aptarnavimo specialiste. Analogiški duomenys buvo pateikti ir kitų bendrovės akcininkų prašymuose. Todėl akivaizdu, kad tiek pareiškėja, tiek kiti akcininkai ir valdybos nariai reikiamą kvalifikaciją buvo įgiję su darbo patirtimi.
30. Pareiškėjos nuomone, Migracijos departamento specialistai, vykdydami jos apklausą, nagrinėjamu atveju pažeidė ne tik leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimą reglamentuojančius teisės aktus, bet ir valstybės tarnautojo veiklos principus, kadangi apklausa buvo atlikta formaliai, bendrovės valdybos nariai apskritai neturėjo galimybės pateikti ir paaiškinti jų žinomą informaciją apie bendrovės veiklą. Be to, nors pareiškėja teikė prašymus dėl jos apklausos vykdymo jos kilmės valstybėje esančioje Lietuvos konsulinėje įstaigoje, tačiau atsakovas jos prašymo netenkino bei jokio oficialaus, motyvuoto atsakymo į jos prašymą nepateikė.
31. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo minėtą apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
32. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos skundo teiginiai, jog Migracijos departamentas nesivadovavo pareiškėjos pateiktais dokumentais ir nesuteikė jai galimybės pasisakyti, yra nepagrįsti, o aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo atliktu dokumentų įvertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Pabrėžia, kad pareiškėja skunde galbūt sąmoningai neužsimena apie tai, jog prieš ir po jos apklausos vyko pokalbiai su jos ir kitų (duomenys neskelbtini) akcininkų advokatais telefonu, kelis kartus aiškinantis dėl jų situacijos ir suteikiant visas galimybes pareiškėjai pateikti papildomą informaciją. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos kartu su prašymu išduoti leidimą pateikti dokumentai ir papildomai pateikti dokumentai savaime nepatvirtina aplinkybės, kad ne mažiau kaip 6 pastaruosius mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo išdavimo bendrovė realiai veikė. Migracijos departamentas taip pat surinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja, siekdama gauti leidimą, teikė atsakovui tikrovės neatitinkančius duomenis.
33. Migracijos departamento vertinimu, tokia situacija, kai bendrovėje įdarbinti darbuotojai iš tikrųjų dirba ir funkcijas atlieka kitoje įmonėje, neatitinka įstatymų leidėjo tikslų ir negali būti pripažinta tinkamu Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų vykdymu. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) darbuotojai turėjo būti įdarbinti ir dirbti pačioje bendrovėje, o ne būti komandiruojami. Pabrėžia, kad darbo užmokestį darbuotojams ir su juo susijusius mokesčius faktiškai mokėjo ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), kuri formaliai naudojosi (duomenys neskelbtini) dirbančių darbuotojų paslaugomis. Migracijos departamento vertinimu, aplinkybę, kad pareiškėja tik siekė formaliai atitikti Įstatymo nuostatas leidimui gauti, patvirtina ir tai, kad nors (duomenys neskelbtini) ir yra įtraukta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, bet su šios bendrovės darbuotojais buvo sudaromos ne laikinojo įdarbinimo sutartys, bet paprastos darbo sutartys.
34. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) akcininke, savaime nepaneigia pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmės – surinktų duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo yra pagrįstos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

35. Pareiškėja T. K. ginčija Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-324(00178), kuriuo jai buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumą ir pagrįstumą.
36. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kreipėsi 2016 m. lapkričio 21 d., todėl ginčui nagrinėti taikytinos Įstatymo nuostatos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, šio įstatymo 1 straipsnio 3 ir 4 dalis ir 2, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28 straipsnius, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Tačiau šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalis numato, kad užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.
37. Migracijos departamentas atsisakė pareiškėjai išduoti leidimą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės), 12 punktu (yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė) ir 14 punktu (pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu).
38. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose ne kartą yra pažymėta, kad būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui tikrovę atitinkančius duomenis apie įmonės realios ūkinės veiklos vykdymą (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016; 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja T. K., kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, turėjo pareigą prašymą pagrįsti visais jos turimais įrodymais.
40. Taigi, pareiškėjos pateikti atsakovui įrodymai turėjo patvirtinti aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini), kurios akcininkė (turinti 1/3 akcijų) yra pareiškėja, bent nuo 2016 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. lapkričio 21 d. vykdė įmonės steigimo dokumentuose numatytą veiklą Lietuvos Respublikoje ir įmonėje minėtu laikotarpiu visą darbo laiką dirbo ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
41. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir ginčui spręsti aktualių teisės normų taikymo  aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjos atsakovui pateiktos akcijų pirkimo sutartys ir 2016 m. spalio 4 d. darbo sutartis sudarytos tuomet, kai pareiškėja nebuvo Vilniuje, nors šiose sutartyse jų pasirašymo vieta nurodyta būtent Vilnius. Kaip teisingai nurodė atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo realumo ginčui aktualiu laikotarpiu, pareiškėjos pateikti dokumentai taip pat nepatvirtina. (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 20 d. paslaugų teikimo sutartis dėl teisinių (konsultacinių) paslaugų (IT sistemų, vidinių duomenų valdymo sistemų) sutartis su (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderis; 2016 m. vasario 2 d. su (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartis dėl konsultacijų paslaugų ir trys kasos pajamų orderiai; 2016 m. vasario 2 d. su (duomenys neskelbtini) sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl teisinių (dokumentų ruošimo) paslaugų bei kasos pajamų orderis ir banko sąskaitos išrašas; 2016 m. rugpjūčio 25 d. sutartis su (duomenys neskelbtini) dėl paslaugų teikimo kuriant, diegiant ir aptarnaujant programinę įrangą, pagal kurią į bendrovės sąskaitą už nesuteiktas paslaugas iš (duomenys neskelbtini) pervestas 54 500 Eur avansas ir kt., atsižvelgus į tai, kad įmonėje minėtu laikotarpiu nebuvo įdarbinti bent trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai dirbantys visą darbo laiką, ne tik neįrodo realiai (duomenys neskelbtini) vykdytos veiklos, bet duoda pagrindą pagrįstai išvadai, jog pareiškėja pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis. Toks pareiškėjos piktnaudžiavimas leidimų laikinai išduoti leidimą procedūra atsakovui sudarė rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti šios užsienietės nelegalios migracijos grėsmė. Be kita ko, atsakovui nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų kokie konkrečiai asmenys (darbuotojai) suteikė sutartyse nurodytas paslaugas, kokiuose dokumentuose tai užfiksuota. Šių aplinkybių nenurodė pareiškėja ir apklausta 2017 m. vasario 21 d. Migracijos departamente.
42. Apeliaciniame skunde nurodytų darbuotojų (A. J., O. K., A. G.) paaiškinimai (duomenys neskelbtini) nagrinėjamam ginčui nėra reikšmingi. Šie paaiškinimai įmonės veiklos (IT paslaugų teikimo) realumo taip pat nepatvirtina, nes nei viena iš šių darbuotojų, pagal jų pačių paaiškinimus, nėra IT specialistė ar turintis šios srities išsilavinimą asmuo (A. G. nurodė dirbanti konditerinių paslaugų pardavėja, A. J. – konditere, O. K. – valytoja). Be to, kaip matyti iš SODROS duomenų, nė viena iš jų nedirbo visą Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme aktualų laikotarpį (nuo 2016 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. lapkričio 21 d.). Nuo 2016 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. buvo įdarbintas tik vienas darbuotojas – direktorius A. S., kuris taip pat nebuvo visą Įstatyme nustatytą darbo laiką šioje įmonėje dirbantis asmuo. Kiti darbuotojai buvo įdarbinti nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio, tad (duomenys neskelbtini) neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.
43. Konstatavus, kad byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, jog 6 mėnesių iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo išdavimo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) nebuvo įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką nedirbo Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kiti apeliacinio skundo argumentai nagrinėjamam ginčui spręsti reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad pareiškėjos pateikti dokumentai, susiję su laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 27 d. iki 2017 m. vasario 1 d. nagrinėjamu atveju taip pat nėra aktualūs ir bendrovės veiklos vykdymo realumo ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo negali patvirtinti.
44. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies  1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos T. K. (T. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Laimutis Alechnavičius

                                                                      Irmantas Jarukaitis

                                                                      Vaida Urmonaitė-Maculevičienė