Civilinė byla Nr. 2YT-10993-907/2016
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09530-2016-8
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.2; 3.2.7.2; 3.5.1.1.(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. lapkričio 30 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. Ž. skundą suinteresuotiems asmenims Šiaulių AVPK kelių policijos biurui ir antstoliui Ričardui Kudrauskui dėl antstolio Ričardo Kudrausko veiksmų,
n u s t a t ė :
pareiškėjas Ž. Ž. kreipėsi į antstolį Ričardą Kudrauską su skundu, prašydamas panaikinti antstolio 2016-09-22 patvarkymą Nr. S-16-98-16919 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje vykdomojoje byloje Nr. 98-681/14 ir 2016-09-22 patvarkymą Nr. S-16-98-16920 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje vykdomojoje byloje Nr. 98-682/14, ir vykdomąsias bylas nutraukti. Pareiškėjas taip pat prašo, priverstinio išieškojimo patvarkymų išdavimo atveju juose nurodyti nepervedinėti į antstolio sąskaitą piniginių lėšų, kurios neviršija vieno MMA. Pareiškėjas nurodė, kad atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, nedirba, kitų pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, negauna. Antstolis priėmė patvarkymus, kuriais jo gaunamas lėšas areštavo ir nurodė jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą skolai ir vykdymo išlaidoms dengti. Skolininkas mano, kad vykdomosios bylos Nr. 98-681/14 ir Nr. 98-682/14 turi būti nutrauktos dėl suėjusios senaties, nes nebuvo įvykdyta per dvejus metus, todėl skundžiami antstolio veiksmai yra neteisėti. Skundą pareiškėjas taip pat grindžia LR Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, Suėmimo vykdymo 28 straipsnio 1 dalimi, Civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 4 dalimi, 668, 733 - 743 straipsniais, teismų praktika. Be to pareiškėjas nurodo, jog išieškojimo nukreipimas į jo pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje yra neteisėtas, nes šių lėšų dydis yra mažesnis nei Vyriausybės nustatyta MMA.
Antstolis 2016-10-14 patvarkymu skundą tenkinti atsisakė ir skundą su vykdomosiomis bylomis Nr. 98-681/2014 ir Nr. 98-682/2014 LR CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka persiuntė teismui. Atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą, antstolis nurodė, kad antstolio kontoroje iš viso vykdomos trys skolininko vykdomosios bylos. Antstolis iš skolininko gavo vieną skundą dėl antstolio veiksmų ir pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Ž. Ž. pašalino skundo trūkumus iš dalies ir vykdomosiose bylose Nr .98-681/14 ir Nr. 98-682/14 pateikė vieną pataisytą skundą. Nors, kaip procesinis dokumentas, skolininko skundas turi trūkumų, tačiau antstolis sprendžia, kad jie nėra esminiai, pareiškėjo skundo esmė ir reikalavimai antstoliui yra suprantami, todėl pataisytas skundas priimtas ir išnagrinėtas Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka ir terminais dėl abiejų vykdomųjų bylų. Antstolio Ričardo Kudrausko kontoroje 2014-05-05 buvo užvestos dvi vykdomosios bylos Nr. 98-681/14 dėl 144,81 Eur (500,00 Lt) baudos išieškojimo ir Nr. 98-682/14 dėl 144,81 Eur (500,00 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko Ž. Ž. išieškotojui Šiaulių AVPK Kelių policijos biurui ir vykdymo išlaidų išieškojimo antstoliui. Vykdomojoje byloje Nr. 98-681/14 yra duomenys apie tai, kad skolininkas Ž. Ž. 2010-01-27 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40N-016767-10 buvo nubaustas 500,00 Lt bauda. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-04-15 nutartimi bauda pakeista į 50 valandų viešųjų darbų. 2014-02-20 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi 50 valandų neatliktų viešųjų darbų pakeista į 500,00 Lt baudą. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-03-14 nutartimi bauda pakeista į 50 valandų viešųjų darbų. 2014-02-28 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi 50 valandų neatliktų viešųjų darbų pakeista į 500,00 Lt baudą. Vykdomieji dokumentai antstoliui pateikti vykdyti 2014-05-05. Tikrinant skolininko turtinę padėtį, nustatyta, kad Ž. Ž. nedirba, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų banko sąskaitose neturi. Dėl įvykdyto nusikaltimo 2011-05-02 skolininkas buvo sulaikytas, o vėliau ir nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, kurią atliko Kybartų, o šiuo metu atlieka Alytaus pataisos namuose. Dėl šių objektyvių priežasčių skolininkas galimybės atlikti viešuosius darbus neturėjo, todėl teismas juos vėl pakeitė į baudas ir teismo nutartis pateikė vykdyti antstoliui. Išieškojimai iš skolininko buvo ir yra vykdomi. Pats skolininkas nesiėmė jokių veiksmų skolai sumokėti gera valia ir viešųjų darbų per teismo nurodytą vieno mėnesio terminą neatliko. Antstolis nuo 2014-05-05 skolos iš skolininko iki šiol neišieškojo tik dėl to, kad skolininkas per visą vykdymo laikotarpį turto neužgyveno ir pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti, negauna. Tai, kad baudų išieškojimas užsitęsė, kaip skolininkas skunde nurodo, daugiau nei dvejus metus ir yra toliau vykdomas suėjus senačiai, yra tik paties skolininko aplaidumas ir kaltė. Vien tai, kad skolininkas šiuo metu yra nemokus dėl ko vykdomojo dokumento vykdymas užsitęsė, nesudaro teisinio pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 98-681/14 ir Nr. 98-682/14 dėl senaties ir neieškoti skolos Kelių policijos biurui, todėl antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija parengė ir į skolininko bausmės atlikimo vietą išsiuntė patvarkymus, nurodydamas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėti patvarkymai 2016-09-22 buvo išsiųsti skolininkui. Antstolis nei į skolininko turtą, nurodytą SVI 93 punkte, nei į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, išieškojimo nenukreipė ir skolininkas šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Antstolis vykdomojoje byloje neturi jokių duomenų, kad skolininkas gautų ar jam būtų skirtos išmokos, iš kurių negalima išieškoti. Skolininkas Ž. Ž. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ginčijamu antstolio patvarkymu būtų nukreiptas išieškojimas į minėtoje teisės normoje numatytas pinigų sumas. Pagal vykdomojoje byloje esančius duomenis, skolininkas darbo pajamų negauna, tai paneigiantys įrodymai nepridėti ir prie skundo, todėl skundo argumentai dėl galimybės išskaitas sumažinti, nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos formuojama praktika 2016-03-23 nutartyje, kuria skunde remiasi Ž. Ž., skolininkui nėra aktuali, nes joje aptarti klausimai dėl išieškojimo iš skolininko jau turimo turto pradėjus išieškojimą ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, o, antstolio vykdomojoje byloje surinktais duomenimis, tokio turto ir pajamų skolininkas iš viso neturi. Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais nereglamentuota tvarka dėl skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje laisvai disponuojamos sumos, todėl pareiškėjo reikalavimas priimti patvarkymus, kuriuose būtų nurodyta nepervesti į antstolio depozitinę sąskaitą lėšų, priklausančių skolininkui, kurios neviršija vieno MMA, netenkintinas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, atsisakė tenkinti Ž. Ž. skundą.
Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu ir išsiunčiant pranešimus (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 9-10 b. l.).
Šiaulių AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius savo 2016-11-18 atsiliepime prašė pareiškėjo Ž. Ž. skundo netenkinti.
2016-11-28 Šiaulių apylinkės teisme gauti pareiškėjo Ž. Ž. rašytiniai paaiškinimai. Pareiškėjas nurodo, kad antstolis neturi jokios teisės riboti jo apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje labiau nei tai yra įtvirtinta įstatyme, bei sunkinti jo laisvės atėmimo bausmę daugiau nei tai leidžia įstatymai. Pagal pareiškėjo bausmės metu galiojančius įstatymus antstolis neturi jokios teisės pasisavinti turtine teise jam priklausančių vienos MMA neviršijančių piniginių lėšų, neturi teisės vykdyti išieškojimą kuriam yra suėjęs įstatymų numatytas senaties terminas. Tokiais antstolio neteisėtais veiksmai yra pažemintas pareiškėjo orumas bei apsunkinta jo laisvės atėmimo bausmė, sukeliant papildomų neigiamų išgyvenimų, nepatogumų.
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CPK 584 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdytini yra teismo sprendimai, o vykdomieji dokumentai yra vykdomieji raštai, kuriuos ir išduoda teismai tam, kad būtų vykdomi jų priimti sprendimai. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje (CPK18 straipsnis). CPK 587 str. įtvirtinta, kad vykdomaisiais dokumentais yra teismo sprendimai ir nutartys – kai pagal įstatymus jie laikomi vykdomaisiais dokumentais. Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai).
Pabrėžtina, kad antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Būtent teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas.
Pareiškėjas Ž. Ž. mano, kad skundžiami antstolio Ričardo Kudrausko 2016-09-22 patvarkymai Nr. S-16-98-16917 ir Nr. S-16-98-16920 priimti nepagrįstai, nesilaikant įstatymo numatytų vykdomojo proceso normų ir terminų. Skolininkas antstolio veiksmų neteisėtumą argumentuoja ta aplinkybe, jog antstolio patvarkymuose nurodyti vykdomieji dokumentai vykdomi suėjus išieškojimo vykdymo senačiai, o išieškojimo nukreipimas į jo pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje yra neteisėtas, nes šių lėšų dydis yra mažesnis nei Vyriausybės nustatyta viena MMA.
Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (LR Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. CPK 613 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Antstolio priimti patvarkymai skundžiami CPK 510 str. nustatyta tvarka.
Dėl senaties termino taikymo
Pareiškėjas prašo panaikinti 2016-09-22 vykdomuosius dokumentus Nr. S-16-98-16917 ir Nr. S-16-98-16920 suėjus senaties terminui. 2016-09-22 vykdomasis dokumentas Nr. S-16-98-16917, vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 98-681/2014 dėl 144,81 Eur skolos išieškojimo iš Ž. Ž. Šiaulių miesto AVPK pagal 2010-01-27 Šiaulių AVPK kelių policijos biuro nutarimą Nr. 40A-016767-10. 2016-09-22 vykdomasis dokumentas Nr. S-16-98-16920, vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 98-682/2014 dėl 144,91 Eur skolos išieškojimo iš Ž. Ž. Šiaulių miesto AVPK pagal 2010-08-20 Šiaulių AVPK kelių policijos biuro nutarimą Nr. 40N-399921-10.
Byloje kilo ginčas dėl administracinių nuobaudų (baudų) vykdymo senaties terminų. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, nurodė, kad Civilinio proceso kodekse nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Todėl reikia vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuris formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, išaiškinimais. Nurodyta, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jeigu negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.
Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų matyti, kad 2014-02-20 ir 2014-02-28 nutartys vykdymui pateiktos 2014-04-29, antstolio kontoroje gautos 2016-05-02 (vykd. b. Nr. 98-681/2014 1 l.; vykd. b. Nr. 98-682/2014 1 l.). Vykdomieji dokumentai antstoliui pateikti nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo termino tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų (ATPK 308 straipsnio 1 dalis). Baudų valstybės naudai išieškojimo laikotarpiu antstolis po 2014-05-06 patvarkymų Nr. S-7131/14 ir Nr. S-7134/2014 priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti atliko eilę vykdymo veiksmų: 2014-04-01 teikė užklausą apdraustųjų valstybinio socialinio draudimui, 2014-05-05 teikė užklausas bankams dėl pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, 2014-05-06 teikė pareiškėjui Ž. Ž. informacinius pranešimus Nr. S-7136/13 ir Nr. S-7133/13 dėl skolos ir vykdymo išlaidų sumokėjimo, 2014-05-30 teikė užklausą įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrui, 2014-03-03 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-9176-14, 2014-06-03 priėmė patvarkymą areštuoti lėšas Nr. S-9173-14 ir patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-9174-14, 2016-09-22 priėmė patvarkymus Nr. S-16-98-16917 ir Nr. S-16-98-16920 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitose.
Šie duomenys, leidžia daryti išvadą, kad antstolis vykdomosiose bylose atliko visus galimus vykdymo veiksmus siekiant užtikrinti lėšų išieškojimą iš skolininko, tačiau to padaryti nepavyko dėl paties skolininko kaltės, nes jis būdamas baustas už administracinės teisės pažeidimų padarymą, žinojo apie pradėtą administracinę teiseną, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjas, būdamas skolininku vykdymo procese elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, nes nesiėmė jokių veiksmų, kad informuotų antstolį apie tai, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teismas atkreipia dėmesį, kad antstoliui informacija apie pareiškėjo bausmės atlikimą iki 2014 metų negalėjo būti tiesiogiai gaunama, nes teisė naudotis įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų baze antstoliams suteikta 2014 metais, ir šiai galimybei atsiradus antstolis atliko aktyvius vykdymo veiksmus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 644 str. įtvirtinta skolininko pareiga nedelsiant informuoti antstolį apie savo gyvenamosios vietos, buveinės ar darbo vietos pasikeitimą, taip pat įtvirtinta pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš Ž. Ž., ėmėsi aktyvių priemonių, siekdamas surasti skolininko turtą bei pajamas ir išieškoti jam paskirtas baudas: periodiškai buvo atliekamos įvairios užklausos, pateikiami patvarkymai dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Tai įvertinus, konstatuotina, kad vykdymo laikotarpyje nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Taigi, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nuobaudų vykdymo senaties terminas nėra suėjęs, todėl nutraukti Ž. Ž. Šiaulių AVPK kelių policijos biuro 2010-01-27 ir 2010-08-20 nutarimais paskirtų administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo proceso nėra jokio pagrindo, dėl ko pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl išieškojimo vykdymo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje
Pareiškėjas Ž. Ž. skundu nesutinka su jo piniginių lėšų išieškojimu, nurodydamas, kad išieškojimas pagal CPK 688 str. 1 d. iš fizinių asmenų negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Taip pat nurodo, kad pagal antstolio nusiųstą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje nepaisant viršiją ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms.
Pareiškėjas skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, nurodo, kad pagal dabar formuojamą teisminę praktiką išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). Mano, kad antstolis neturėjo teisės išieškoti iš sumos, neviršijančios 1 MMA. Teismas pažymi, jog teisminė praktika nepasikeitė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, tik išaiškino CPK 688 ir 736 straipsnių taikymą.
Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.
CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas, tai išaiškino ir kasacinis teismas pareiškėjo minimoje nutartyje. Lietuvos A. T. 2016-03-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, išaiškino, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, jog įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Pareiškėjas, nurodydamas, kad išieškojimas iš nurodytų piniginių lėšų negalimas, nepateikė jokių įrodymų, kad įkalinimo sąskaitoje esančios jam priklausančios piniginės lėšos yra CPK 668 straipsnio 1 dalyje ar 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, ar Sprendimo vykdymo instrukcijos 93 punkte nurodytas turtas ar lėšos, į kuriuos nebūtų galima nukreipti išieškojimo. Taigi, darytina išvada, jog CPK nedraudžia išieškoti asmenines lėšas, esančias pareiškėjo sąskaitoje ar įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Dar daugiau, pareiškėjas nenurodė, kokia pinigų suma jis galėjo disponuoti po to, kai antstolis Ričardas Kudrauskas patvarkymais Nr. 98-681/2014 ir Nr. 98-682/2014 areštavo pareiškėjui priklausančias lėšas, esančias pataisos namų įstaigos sąskaitoje, nes antstolis nurodė, jog pareiškėjas jokių lėšų minėtose areštuotose sąskaitose neturėjo ir neturi, iš jo niekas nebuvo išieškota, todėl jo argumentai visiškai nepagrįsti.
Pareiškėjas skundu prašė nutraukti vykdomąsias bylas. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK yra numatyti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai (CPK 629 str.). CPK numato baigtinį vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų sąrašą. Pareiškėjo skunde nurodyti vykdomųjų bylų nutraukimo pagrindai nepatenka į CPK nustatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų sąrašus. Be to, vykdomąją bylą nutraukia tik antstolis savo patvarkymu, o ne teismas (CPK 630 str. 1 d.), todėl prašymas nutraukti vykdomąsias bylas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Taip pat pasisakytina dėl pareiškėjo reikalavimo antstoliui priimti patvarkymus, kuriuose būtų nurodyta nepervesti į antstolio depozitinę sąskaitą lėšų, priklausančių skolininkui, kurios neviršija vienos MMA dydžio, taip pat nepagrįstas, nes kaip jau yra nurodęs antstolis Ričardas Kudrauskas 2016-10-24 patvarkyme dėl skolininko skundo dėl antstolio veiksmų netenkinimo, nei įstatymais, nei poįstatyminiais aktais tokia tvarka nereglamentuota.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismui nenustačius antstolio atliktų vykdymo veiksmų neteisėtumo, pareiškėjo Ž. Ž. skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
P. Ž. Ž. skundą atmesti.
Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas grąžinti antstoliui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėja Asta Čebatoriūtė